Visuomenei senstant, ateityje vis daugiau žmonių sirgs demencija – skaičiuojama, kad, pasiekus tam tikrą amžiaus tarpsnį, jų galėtų būti net 40 proc. Šiuo metu mokslininkai neturi jokio vaisto, galinčio sustabdyti smegenų degeneraciją, todėl ragina atkreipti dėmesį į veiksnius, galinčius ją pristabdyti. Savo ruožtu neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė pabrėžia – smegenų sveikata reikia rūpintis visą gyvenimą, o ne tik garbiame amžiuje.
Jau greitai demencija sirgs 4 iš 10 žmonių
Kaip „Addere Care“ klinikai skirtoje konferencijoje pasakojo neuropsichologijos mokslų daktarė, VU lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadovė R. Dirvanskienė, apie demencijos prevenciją svarbu kalbėti todėl, kad ji – neišgydoma.
„Kiek atlikta farmacijos srities mokslinių tyrimų, veiksmingų vaistų, galinčių apsukti demencijos procesą atgal, kol kas nėra sukurta. O mokslinių tyrimų farmacijos kompanijos atlieka be galo daug, nes visuomenė sensta. Tai yra didelė rinka, kompanijos rimtai į tai investuoja, tačiau vaistų kol kas nėra sukurta“, – dėstė neuropsichologė.
Anot jos, demencijos tyrimuose šiuo metu daugiausia dėmesio kreipiama į tai, kaip padėti asmenims, kurie jau serga, kaip palengvinti jų simptomus. Taip pat orientuojamasi ir į jaunąją kartą – ką galima padaryti, kad šią ligą galėtume pavėlinti, laimėti daugiau sveiko gyvenimo metų.
„Senstant visuomenei, tai darysis vis opesne problema. Šiuo metu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrams yra 71,5 metų, o moterims – 81. Mano kartos atstovams jau bus apie 90 metų. Matome, kad, demencijos tikimybei su amžiumi didėjant, tos kartos atstovai pasiekę šį amžių jau 4 iš 10 sirgs demencija, jeigu nieko nedarysime“, – aiškino R. Dirvanskienė.
Nuo 25 gimtadienio smegenys pradeda mažėti
Kol žmogus jaunas, dvidešimties metų amžiaus, jo smegenys užima visą kaukolės tūrį. Tačiau nuo 25–30 metų smegenys po truputį ima trauktis. Manoma, kad tuomet ir prasideda senėjimo procesai. Pavyzdžiui, atlikus keturiasdešimtmečio žmogaus smegenų pjūvį matytume, kad viduryje yra padidėjęs tuščios ertmės plotas, tai reiškia, kad smegenys jau šiek tiek sumažėjo.
O nuo 65-ojo gimtadienio šis smegenų traukimosi procesas paspartėja ir pasiekia apytiksliai 1 proc. per metus tempą. Tai reiškia, kad nuo to amžiaus žmonės kasmet praranda apie 1 proc. smegenų tūrio.
Jeigu analizuotume, kaip atrodo 90 metų amžiaus senolio smegenys, pamatytume, kad jis, lyginant su dvidešimtmečiu jaunuoliu, jau prarado apie pusę savo smegenų tūrio.
„Didžiausi ir anksčiausi yra baltosios smegenų medžiagos praradimai, tačiau palaipsniui ima trauktis ir pilkoji medžiaga. Šie procesai vyksta visiems asmenims. Tačiau žmonėms, kurie suserga demencija, jie vyksta sparčiau, apie 2–3 kartus greičiau nei tiems, kurie demencija neserga“, – sakė R. Dirvanskienė. Pasak jos, mokslininkai stengiasi sustabdyti smegenų traukimąsi.
Kai kurios funkcijos su amžiumi gerėja
Kaip pasakojo neuropsichologė, ne visos smegenų dalys traukiasi vienodai. Sparčiausiai nyksta hipokampas – smegenų dalis, atsakinga už informacijos įsiminimą. Kita smegenų dalis, kuri itin greitai traukiasi, yra smegenų žievės prieškaktinė skiltis. Tiek senstant, tiek susirgus dažniausiomis demencijos rūšimis, šios smegenų dalys traukiasi sparčiausiai.
„Bėgant metams ne visų protinių funkcijų atlikimas vienodai keičiasi. Tokios funkcijos kaip informacijos apdorojimo greitis, darbinė ir ilgalaikė atmintis savo piką pasiekia maždaug 20–25 metų. Nuo šio amžiaus mums po truputį darosi vis sunkiau greitai apdoroti informaciją, greitai ją įsiminti, šiek tiek susiaurėja dėmesio apimtis.
Bet ne viskas yra taip blogai. Kai kurios funkcijos su amžiumi tik gerėja. Pavyzdžiui, žodynas. Su amžiumi mes kaupiame faktus, informaciją, plečiasi mūsų žinios, taigi, ne visos funkcijos prastėja. Tai mes matome ir iš radiologinių tyrimų – tos smegenų dalys, kurios atsakingos už informacijos apdorojimo greitį, darbinę atmintį, t. y. hipokampas ir prieškaktinė smegenų žievės skiltis, traukiasi anksčiausiai ir sparčiausiai. O už žodyną atsakinga smegenų dalis, t. y. smilkinių skiltis, net ir susirgus daugeliu demencijos rūšių, nyksta ne taip sparčiai“, – aiškino R. Dirvanskienė.
Pasak neuropsichologės, tai reiškia, kad patarimai spręsti kryžiažodžius, norint išsaugoti smegenis sveikas, yra beprasmiai. Tokia veikla nepristabdo smegenų senėjimo procesų, nes treniruojama visai kita smegenų dalis – ta, kuri beveik nepraranda savo tūrio ir funkcijų.
Norint treniruoti smegenis, reikia atlikti tokius pratimus, kurie aktyviau įtraukia hipokampą ir prieškaktinę smegenų žievės skiltį. Dėmesio sukaupimo, lankstumo, atminties pratimus.
Vitaminai neduoda jokio efekto
Anot R. Dirvanskienės, vieno ir veikiančio vaisto nuo demencijos žmonija iki šiol dar neturi todėl, kad šios ligos procesas nėra toks paprastas.
„Yra gausybė skirtingų ląstelių, jos visos reikalingos, kad smegenys atliktų savo funkcijas. Turime fokusuotis ne tik į neuronų, bet ir į glijų, kraujagyslių, visų darinių, kurie dalyvauja informacijos perdavimo procese, sveikatą. Kaip mes žinome, neuronai informaciją perduoda ir elektriniu, ir cheminiu būdu. Tai yra labai daug skirtingų procesų, kurie įeina į informacijos perdavimą, ir viena cheminė medžiaga nepadarys jiems visiems teigiamos įtakos“, – aiškino neuropsichologė.
Vartojant vieną cheminę medžiagą galima pagerinti vieną funkciją, tačiau pabloginti kitą, todėl efektas gali būti netgi prastesnis negu nieko nedarant. Tai galioja taip pat ir kalbant apie vitaminus ar mitybą.
„Nėra vieno vitamino, kuris pagerintų visų smegenų ląstelių funkcijas. Vieni vitaminai padeda geriau perduoti elektrinį impulsą, kiti gali padaryti ląstelių membranas pralaidesnes, treti naudingi kraujotakos sistemai.
Dauguma tyrimų, per kuriuos buvo žiūrima, ar vitaminų vartojimas leidžia pristabdyti demenciją ar pagerinti smegenų funkciją, nerado jokio efekto. Net jei toks efektas nustatytas, tyrimą pakartojus, pagerinus metodiką, visas efektas dingdavo. Kol kas mes neturime šioje srityje nieko garantuoto“, – dėstė R. Dirvanskienė.
Pasak jos, nėra ir jokio stebuklingo maisto produkto, galinčio pagerinti smegenų veiklą. Vis dėlto sveika mityba yra labai svarbi bendrai organizmo sveikatai. Prasidedantys žarnyno uždegimai ar vidaus organų veiklos sutrikimai gali paankstinti arba paspartinti demencijos progresavimą.
Neuropsichologė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie vitaminai gali pagerinti protines funkcijas, tačiau tik tuo atveju, jei tų vitaminų organizmui trūksta.
„Daugumai lietuvių trūksta vitamino D, geležies, B grupės vitaminų, tad atlikus kraujo tyrimą galima išsiaiškinti, ko trūksta, ir, jau vartojant tuos papildus, teoriškai galima šiek tiek kompensuoti prarastas funkcijas. Tačiau nėra vieno vitamino, kuris visiems vienodai pagerintų visą smegenų veiklą. Jeigu vitamino netrūksta, papildomas jo vartojimas tikrai naudos neduos“, – aiškino R. Dirvanskienė.
Klausos problemos stipriai kenkia smegenims
2017 metais susibūrė Tarptautinė demencijos priežiūros komisija, ji paskelbė, kad 35 proc. veiksnių, didinančių tikimybę susirgti demencija, galime kontroliuoti.
Tačiau, kaip pastebėjo R. Dirvanskienė, šie veiksniai išdėstyti ne viename amžiaus tarpsnyje. Dažniausiai žmonės susirūpina demencija jau garbiame amžiuje, kai pradeda justi pirmuosius simptomus. Bet demencijos prevencija turi prasidėti dar vaikystėje. Pastebėta, kad tie, kurie nebaigė mokyklos, neįgijo pagrindinio išsilavinimo, turi net 8 proc. didesnę tikimybę susirgti demencija negu likusi populiacija.
„Vidutiniame amžiuje mes turime 12 proc. veiksnių. Pats didžiausias iš jų – neišspręstos klausos problemos. Jeigu vidutinio amžiaus žmogus susiduria su klausos problemomis ir nusprendžia nesidėti klausos aparato ar kitais būdais nekoreguoti savo klausos, jis 9 proc. padidina savo demencijos tikimybę.
Asmenys, kurie neprigirdi, negali visavertiškai dalyvauti socialinėje veikloje, jie gėdijasi, socialiai izoliuojasi ir taip jų smegenys mažiau stimuliuojamos ir pradeda sparčiau prarasti savo funkcijas. Šiuo metu Lietuvoje mes vis dar turime klausos priemonių stigmą, ją reikia mažinti. Kaip negėda dėvėti regos korekcijos priemones, taip neturėtų būti gėda ir dėl klausos korekcijos“, – dėstė R. Dirvanskienė.
Vidutinio amžiaus žmonėms tikimybę susirgti demencija 2 proc. padidina prasta kraujotaka, šiek tiek prisideda ir antsvoris. Vyresniame amžiuje 5 proc. tikimybę padidina rūkymas, 4 proc. depresija, 3 proc. fizinio aktyvumo trūkumas, 2 proc. socialinė izoliacija, 1 proc. diabetas.
„Iš tų 65 proc. veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti, tik 7 proc. yra genetiniai. Jeigu šeimoje yra istorija, nebūtinai ji turi kartotis“, – aiškino neuropsichologė.
Su amžiumi į smegenis patenka vis daugiau pavojingų medžiagų
Gera kraujotaka smegenims svarbi, nes jos energijos nekaupia, o nuolatos ją pasiima iš cirkuliuojančio kraujo. Pasak R. Dirvanskienės, visi gerai žino, kokias pasekmes turi didžiųjų kraujagyslių insultas, tačiau retas susimąsto, kad padarinių gali turėti ir mikroinsultai.
„Tas efektas susideda metams bėgant, nes vis didesnis plotas smegenų ląstelių neturi pakankamo aprūpinimo reikalingomis medžiagomis ir tie asmenys, kurie turi geresnę kraujotakos sistemą, ilgiau išlaiko ir geras protines funkcijas“, – kalbėjo R. Dirvanskienė.
Anot jos, smegenų kraujagyslės iš vidaus yra padengtos riebaliniu sluoksniu, vadinamu kraujo ir smegenų barjeru, jis skirtas smegenims nuo medžiagų, kurių yra kraujyje, apsaugoti. Jeigu žmogus rūko, jo kraujyje cirkuliuoja įvairios žalingos medžiagos, o šis barjeras neleidžia joms patekti į smegenis.
„Su amžiumi, žalingais įpročiais, stresu kraujo ir smegenų barjero pralaidumas didėja. Tai reiškia, kad į vyresnio amžiaus asmenų smegenis iš kraujo pateks daugiau ir įvairesnių medžiagų negu jauno asmens. Asmenims, kurių kraujo ir smegenų barjeras pralaidesnis, vaistai daug stipriau paveiks psichiką. Tai gali sukelti įvairių reakcijų, kurių norėtume išvengti. Taip pat vaistai, skirti gretutinėms ligoms gydyti, kurie neturėtų patekti į smegenis, gali pradėti patekti. Svarbu sužiūrėti, kokius vaistus asmuo vartoja ir kaip tie vaistai dera tarpusavyje“, – aiškino neuropsichologė.
Miegant smegenys apsiplauna nuo organinių šiukšlių
Dabar jau dauguma žino, kad miegas yra labai svarbus viso organizmo veiklai, o taip pat ir smegenims. „Miegas yra labai svarbus gerai savijautai, tiems, kas gerai išsimiega, sumažėja depresijos, nerimo sutrikimų tikimybė. Miegas yra be galo svarbus gerai imuninės ir endokrininės sistemos veiklai. Vis daugiau ligų modelių demencijos pradžią sieja su kitomis gretutinėmis ligomis, geras miegas padeda ne tik pavėlinti demencijos pradžią, bet ir kitas ligas, kurios prisideda prie spartesnio jos progresavimo“, – pasakojo R. Dirvanskienė.
Pasak jos, mes miegame ciklais – nuo to momento, kai užmiegame, keliaujame stadijomis vis gilyn. Pirmoje nakties pusėje daugiausia laiko praleidžiame giliausioje miego stadijoje, o antrojoje – miegame nebe taip giliai, daugiau sapnuojame.
„Sveikatai svarbiausi procesai vyksta pirmojoje pusėje, giliajame miege. Jo metu smegenys kaip indaplovė valosi. Tarp ląstelių cirkuliuoja smegenų skystis ir surenka per dieną prisikaupusias šiukšles“, – teigė neuropsichologė.
Minimos ląstelinės šiukšlės smegenims yra žalingos, nes trukdo neuronams tarpusavyje efektyviai komunikuoti. Žmonėms, kurie nemiega arba miega prastai, smegenys nevisiškai išsivalo, o tos šiukšlės jose vis kaupiasi, ima trikdyti neuronų veiklą, prasideda neurodegeneracija – procesai, vedantys į Alzheimerio ligą.
Manoma, kad Alzheimerio ligos pradžia glaudžiai susijusi su miegu. „Pastebima, kad net iki 20 metų prieš ligą asmenys, kurie ateityje susirgs demencija, pradeda justi miego sutrikimus. Su amžiumi miegas prastėja, bet tiems žmonėms, kurie ateityje susirgs demencija, miegas prastėja sparčiau. Jų miegas darosi mažiau gilus, jie dažniau nubunda, miego trukmė sumažėja“, – aiškino R. Dirvanskienė.
Anot jos, miego sutrikimai gali būti pirmieji Alzheimerio ir Parkinsono ligos simptomai. Naujausi moksliniai tyrimai daugiau dėmesio skiria miego terapijai, gerai miego higienai, žmonių švietimui apie jo svarbą. Tikimasi, kad tai galėtų pavėlinti demencijos pradžią.
