Smegenys ir jų paslaptys: kas yra protas, ką matuoja intelekto testas ir kaip galima turėti aukštesnį IQ

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt
2020.11.06 05:30
Skaitymas

Kadaise, kai mitas, kad žmonės išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų galimybių, dar buvo populiarus, dauguma fantazuodavo, kaip būtų nuostabu išnaudoti visus protinius pajėgumus. Šiam mitui sugriuvus, svajonė padidinti savo intelektą niekur nedingo. Tačiau tikriausiai visi pažįsta žmonių, kurie ne tik atrodo protingesni, bet ir daugelį dalykų išmoksta daug greičiau, o kartais – visai be pastangų. Kodėl taip yra?

Portalas LRT.lt domisi, kas apskritai yra intelektas, nuo ko priklauso žmonių protiniai gebėjimai ir kaip galima juos pagerinti.

LRT.lt publikuoja tekstą iš straipsnių ciklo „Fundamentalūs klausimai“ – kiekvieną penktadienį mokslininkai mėgins atsakyti į pačius įdomiausius, labiausiai intriguojančius ir ramybės neduodančius mokslinius klausimus.

Daugybė proto apibrėžimų

Kaip LRT.lt aiškino neuropsichologijos mokslų daktarė, VU lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadovė Ramunė Dirvanskienė, protas yra tai, kaip jį apibrėžia mokslininkai. Pasirodo, intelekto apibrėžimų ir teorijų apie jį – daugybė.

„Yra net penkios kryptys, kaip šiuo metu mokslininkai galvoja, kas yra protas. Jam matuoti jie kuria įvairius instrumentus, kuriuos mes žinome kaip intelekto testus. Net ir pačių testų yra daugybė, jie labai skirtingi ir tai, ką psichologai dažniausiai naudoja intelektui vertinti, yra susitarimo reikalas. Populiariausi testai koreliuoja su akademiniais pasiekimais ir kitais rodikliais, kuriuos žmonės įpratę traktuoti kaip protingumą“, – kalbėjo R. Dirvanskienė.

Anot jos, pirma grupė mokslininkų mano, kad protas, arba intelektas, yra gebėjimas greitai mąstyti, suprasti problemas, surasti jų sprendimo būdą, greitai prisiminti reikalingą informaciją.

„Tai mokslininkai, kurie mano, kad intelektas turi bendrąjį gebėjimą, dar vadinamą G faktoriumi. Šis rodiklis dažniausiai yra įgimtas – vieni iš mūsų dažniausiai turi tokius genus, kurie lemia, kad greičiau apdorojame informaciją, mūsų reakcija greitesnė. Šis rodiklis labai koreliuoja su geresne sveikata ir jaunu amžiumi, o metams bėgant gebėjimas viską atlikti greitai šiek tiek krinta“, – aiškino neuropsichologė.

„Tai, ką skirtingos mokslininkų grupės laiko protu, yra susitarimo reikalas. Pateikiau kelis proto apibrėžimus, bet nė vienas jų nėra pats teisingiausias“, – dėstė R. Dirvanskienė.

Ramunė Dirvanskienė
Ramunė Dirvanskienė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Sukauptos žinios, branda ir emocinis intelektas

Antras rodiklis, pagal kurį vertinamas protas, yra kristalizuotas intelektas. Kaip įvardijo R. Dirvanskienė, tai yra enciklopedinės žinios, pavyzdžiui, sukaupti faktai, žodyno turtingumas. Kitaip tariant, sukauptas žinių bagažas.

Ji pabrėžė, kad metams bėgant žinių sukaupiama vis daugiau, todėl šis rodiklis labiausiai siejamas su išsilavinimu, protiniu darbu. Akcentuojama, kad būtent jis yra įgytas, o ne įgimtas.

Naujausios mokslinės teorijos teigia, kad tai, ką paprastai suvokiame kaip protą, yra gerai išvystytos prieškaktinės žievės funkcijos. Anot R. Dirvanskienės, ši smegenų dalis yra atsakinga už slopinimą.

„Atrodo keista – protas ir slopinimas. Atrodo, protas turėtų būti aktyvinamas, kad veiktų daugiau smegenų, bet šie mokslininkai teigia, kad žmonių, kuriuos mes laikome protingais, geriau veikia slopinančios funkcijos, kitaip tariant, branda. Tokie žmonės geba pasielgti taip, kaip reikia, o ne taip, kaip nori. Taigi, norą tokie žmonės gali geriau užslopinti, kad galėtų daryti tai, ką reikia.

Žmonės su išvystyta prieškaktinės žievės funkcija pasižymi tuo, kad sunkiau pasiduoda trikdžiams, gali ilgiau išlaikyti dėmesį, mažiau pasiduoda konfliktams. Jie geba geriau slopinti savo kylančias reakcijas ir išlaikyti pageidaujamą socialinį elgesį, geba geriau atsispirti šio momento pagundoms, kad vėliau galėtų gauti didesnę naudą“, – pasakojo neuropsichologė.

Pasibaigus paauglystei, apie 20–25 gyvenimo metus ši smegenų dalis baigia vystytis ir mes laikome, kad žmogus yra pakankamai subrendęs įvairiems sprendimams. Pavyzdžiui, vartoti alkoholį, balsuoti.

Ji įvardijo, kad prieškaktinės žievės skiltis su branda susijusi tuo, kad, pavyzdžiui, vaikams ji nėra išsivysčiusi. Pasirodo, iš visų smegenų dalių ši išsivysto vėliausiai. Ypač didelis persitvarkymas vyksta paauglystėje.

Smegenys
Smegenys / Shutterstock nuotr.

„Pasibaigus paauglystei, priklausomai nuo žmogaus apie 20–25 gyvenimo metus ši smegenų dalis baigia vystytis ir mes laikome, kad žmogus jau yra pakankamai subrendęs įvairiems sprendimams. Pavyzdžiui, vartoti alkoholį, balsuoti, būti renkamas į tam tikrus postus, tuoktis ir t. t. Laikome, kad tai pakankamai subrendęs žmogus“, – teigė R. Dirvanskienė.

Minėtos trys teorijos yra pagrindinės, jas suformulavo mokslininkai stengdamiesi apibrėžti, kas yra protas. Tačiau intelektas neapsiriboja tik pažinimo funkcijomis, tokiomis kaip kalba, atmintis. Pasak R. Dirvanskienės, kiti mokslininkai teigia, kad kitokio tipo intelektas taip pat svarbus, tačiau mes įprastai jam neskiriame daugiau dėmesio.

„Su protu yra kaip su raumenimis – visi juos turime, bet vienų pasiekimai vienokie, kitų kitokie, tai priklauso nuo to, kaip tai naudojama, kaip ugdoma“, – aiškino O. Rukšėnas.

Egzistuoja ir emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas; muzikinis intelektas – gebėjimas kurti muziką ir ją suprasti; kūno ir kinetinis intelektas – gebėjimas atkurti kūno judesius ir juos išmokti.

„Tai, ką skirtingos mokslininkų grupės laiko protu, yra susitarimo reikalas. Pateikiau kelis proto apibrėžimus, bet nė vienas jų nėra pats teisingiausias“, – dėstė R. Dirvanskienė.

Smegenys
Smegenys / Unsplash nuotr.

Kas lemia protinius gebėjimus?

Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas profesorius Osvaldas Rukšėnas LRT.lt aiškino, kad žmogaus protiniai gebėjimai iš dalies yra nulemti genetikos, tačiau daug įtakos turi ir aplinka, paties žmogaus įdirbis.

„Genetikos lengva ranka nenubrauksi. Remiantis dabartiniu supratimu, tai labai daug apsprendžia, kokie mes esame, kalbant ir apie nervų sistemą. Kitas dalykas, kai jau gimstame su tuo, ką turime, labai priklauso nuo sąlygų, kaip mes augame. Yra kritiniai periodai, kai formuojamas visas sinapsių laukas, pirmieji 6–8 metai yra ypač svarbūs naujo žmogaus protinėms funkcijoms.

Su protu yra kaip su raumenimis – visi juos turime, bet vienų pasiekimai vienokie, kitų kitokie, tai priklauso nuo to, kaip tai naudojama, kaip ugdoma. Smegenys šiuo požiūriu yra labai lanksčios ir ugdymui itin pasiduoda“, – tikino O. Rukšėnas.

„Nesiūlau prisirišti prie intelekto testo kaip prie metodo matuoti protą, nes yra daugybė būdų, kaip galima jį apgauti. Tarkime, ateisite į testą neišsimiegojęs ir natūraliai jūsų rodikliai bus prastesni“, – tvirtino R. Dirvanskienė.

Pasak neuromokslininko, svarbiausi veiksniai, lemiantys žmogaus protinius gebėjimus, yra genetika, tėvų auklėjimas, mokytojų įtaka, iš dalies draugai. Jis tvirtino, kad iš šių aspektų būtų sunku išskirti, kas turi didžiausią įtaką.

„Paimkime tradicinę mokyklą ir paimkime licėjų, kur varžomasi, kuris geriau mokosi. Aišku, kad procesas, mokymosi stimuliavimas vyksta kitaip. Tėvai irgi labai svarbūs. Pasikartosiu, kad pirmus 6–8 metus vyksta smegenų formavimasis ir šeimos atsakomybė bei įtaka tuo metu yra labai didelė. Su vaiku arba dirbama ir kuriami sėkmingi pamatai tolesniam gyvenimui, arba nedirbama ir ateitis liūdnesnė“, – pabrėžė O. Rukšėnas.

Vis dėlto profesorius patikino, kad yra pavyzdžių, kai iš asocialių šeimų taip pat išauga protingi žmonės, todėl nėra prasmės užsikabinti už socialinės aplinkos ar genetikos. Vis dėlto, kaip dažnai liudija realios situacijos, aplinka savo antspaudą uždeda.

„Kiek dabar žinoma apie genetinius veiksnius, rizika, vadinama predispozicija, vis tiek išlieka, kalbant apie socialinę aplinką. Tokiam asmeniui įgriūti į priklausomybių liūną yra daug lengviau negu kitam asmeniui“, – sakė profesorius.

Osvaldas Rukšėnas
Osvaldas Rukšėnas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Kokio amžiaus žmogus yra pats protingiausias?

Priklausomai nuo to, kurį apibrėžimą rinksimės protui apibūdinti, turėsime skirtingą intelekto aukso amžių.

Pasak R. Dirvanskienės, jeigu labiausiai vertiname informacijos apdorojimo, mąstymo greitį, tuomet reikia turėti omenyje, kad protas sparčiausiai veikia maždaug iki 25-ojo gimtadienio. Kuo vyresnis žmogus, tuo jam sunkiau apdoroti informaciją, sunku greitai ją prisiminti.

Jeigu protingu žmogumi laikome tą, kuris gerai išvystęs kristalizuotą intelektą, tuomet su jaunimu konkuruoti nereikės – metams bėgant žinių tik daugėja. Tokiu atveju pats blogiausias amžius – vos gimus, nes tuomet galva, galima sakyti, visiškai tuščia.

Protu laikant brandą, galima sakyti, kad jo aukso amžius prasideda apie 25-us gyvenimo metus ir tęsiasi iki pat pabaigos.

Smegenys
Smegenys / Shutterstock nuotr.

Ką apie protinius gebėjimus sako intelekto koeficientas?

Ką matuoja intelekto testai? Pasak R. Dirvanskienės, psichologai juos naudoja norėdami įvertinti pavienių protinių gebėjimų visumą.

„Tai yra testų rinkiniai, kurie dažniausiai matuoja kalbos, jos generavimą, loginį mąstymą, informacijos apdorojimo greitį, skaičiavimo gebėjimus, atmintį ir erdvinį gebėjimą. Žmonės, kurie surenka aukštą intelekto koeficientą (IQ), turi gerai išvystytus visus šiuos skirtingus gebėjimus. Žmogus, kurio vieni iš šių gebėjimų yra labai gerai išvystyti, o kiti prastai, bendrą intelekto koeficientą turės žemesnį“, – aiškino neuropsichologė.

„Nėra vieno ar kelių produktų, kurie pagerintų smegenų funkcijas. Norint išlaikyti smegenis sveikas ir gerai veikiančias, reikalinga sveika mityba, kurioje nėra žalingų produktų, kenkiančių bendrai fizinei sveikatai“, – tikino R. Dirvanskienė.

Savo ruožtu O. Rukšėnas teigė, kad intelekto testai turi daug trūkumų, tačiau vis tiek yra vienas iš nedaugelio būdų įvertinti žmogaus protinius gabumus.

„Geroji dalis, kad toks testas turi kiekybinę skaitinę išraišką, bet, kaip ir visi testai, turi savų ribojimų. Pavienėse šalyse dabar jau adaptuojama, nes kultūrinė aplinka labai skiriasi. Yra daug niuansų, bet, sakykime, sukandus dantis, priimant kritiką, tas testas vis tiek naudojamas“, – kalbėjo profesorius.

Smegenys
Smegenys / Shutterstock nuotr.

Kaip tapti protingesniam?

Ar įmanoma padidinti savo intelektą? R. Dirvanskienė juokaudama patikino, kad IQ paprasčiausia pasikelti išmokstant atmintinai atsakymus į testo klausimus.

„Nesiūlau prisirišti prie intelekto testo kaip prie metodo matuoti protą, nes yra daugybė būdų, kaip galima jį apgauti. Tarkime, ateisite į testą neišsimiegojęs ir natūraliai jūsų rodikliai bus prastesni. Bet ką tai turi bendra su ta diena, kai esate puikiai pailsėjęs?

Kaip pasikelti intelektą? Kaip ir minėjau, šiuolaikiniai intelekto testai matuoja daugybę funkcijų ir žmogus, norintis surinkti aukštesnį IQ įvertį, turi tobulinti visas šias funkcijas, pagerinti visus 7 matuojamus rodiklius. Neužtenka, pavyzdžiui, gausinti žodyną. Kiti rodikliai, tokie kaip informacijos apdorojimo greitis, yra labiau įgimti ir priklauso nuo geros fizinės sveikatos. Dažnai norint pagerinti šiuos rodiklius labiau rekomenduojama gerinti fizinę sveikatą“, – kalbėjo R. Dirvanskienė.

Ji priminė, kad gerinant protinę veiklą nereikėtų pamiršti fizinio aktyvumo, – smegenys yra kūno dalis, todėl joms sportas, gera mityba, kokybiškas miegas taip pat yra labai svarbūs.

Savo ruožtu profesorius O. Rukšėnas pabrėžė, kad siekis pagerinti savo protinius gebėjimus ir papildyti žinių bagažą yra labai sveikintinas, tačiau įspėjo, jog staigiai to padaryti nepavyks – gali prireikti daug kantrybės.

„Staigiai tik filmuose vyksta. Be darbo niekas nepasidaro, ypač kognityviniai procesai. Reikia kantriai dirbti ir rezultatas ateis, bet greitai tai nenutiks“, – įspėjo neuromokslininkas.

Osvaldas Rukšėnas
Osvaldas Rukšėnas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Galima išmokti viską?

Visiems žinomas faktas, kad visko žinoti neįmanoma. Tačiau ar yra dalykų, kurių mes išmokti paprasčiausiai negalime? Pavyzdžiui, mokinys prastą matematikos pažymį tėvams grindžia tuo, kad jam nelemta išmokti spręsti lygtis. Ar yra žinių lubos, kurių pramušti nepavyks? Profesorius tokį požiūrį vertina kritiškai.

„Iš moksleivio pusės žiūrint, tai yra lengvas alibi. Pasakai, kad smegenims nelemta to išmokti, tai ir nesimokai. Atsižvelgiant į dabartinį smegenų veiklos supratimą, tokia sąlyga neturėtų veikti, nes tai priklauso nuo pastangų. Galbūt ne visi bus enšteinai, ne visi ir turėtų būti, čia kitas aspektas, bet atsiejus nuo to, jeigu smegenys normalios ir neturi apsigimimų, išmokti galima daug ką.

Kalbant apie moksleivius, labai daug įtakos turi ir pedagogika. Priklauso nuo to, kaip mokytojas sugeba sudominti, kaip pateikia medžiagą, kiek individualiai, nes visi mes esame skirtingi. Tai, kas vienam lengva, kitam galbūt reikia pakartoti kelis kartus“, – aiškino neuromokslininkas.

Kas bendra tarp fizinės sveikatos ir protinių gebėjimų?

Studentai ir moksleiviai labai mėgsta pasilepinti šokoladu prieš sunkų atsiskaitymą ar egzaminą manydami, kad taip pagerins savo protinę veiklą. Neuropsichologė tokias iliuzijas sudaužė į šipulius pabrėždama, kad joks maistas papildomai smegenų veiklos nepaskatins.

„Tai yra mitas. Nėra vieno ar kelių produktų, kurie pagerintų smegenų funkcijas. Norint išlaikyti smegenis sveikas ir gerai veikiančias, reikalinga sveika mityba, kurioje nėra žalingų produktų, kenkiančių bendrai fizinei sveikatai. Bet produktų, kurie pagerintų smegenų veiklą, nėra“, – tikino R. Dirvanskienė.

„Papildai neturi įtakos bendrai smegenų sveikatai, nėra vitamino, kuris pagerintų visas smegenų funkcijas, nes tam, kad būtų pagerinta viena smegenų funkcija, reikia daugybės sudedamųjų“, – tvirtino neuropsichologė.

Iš kur atsirado šitas mitas? Tyrimuose ne kartą buvo lyginami aukštą IQ turintys ir protinį darbą dirbantys žmonės su tais, kurie turi žemesnį IQ ir dirba mažiau protinių funkcijų reikalaujantį darbą. Juos apklausus lyginama, ką valgo vieni ir ką kiti, o iš to daroma išvada, kad valgant vienus ar kitus maisto produktus bus didesnė tikimybė papulti į grupę žmonių, turinčių aukštą intelekto koeficientą.

„Tokie lyginamieji tyrimai išskiria tokius produktus kaip šokoladas, riešutai, raudonasis vynas, avokadai. Tada spaudoje nuskamba antraštė, kad valgydamas šiuos produktus tapsi protingesnis ir geriau atliksi protines užduotis. Tačiau tai netinkama tokių tyrimų rezultatų interpretacija, nes ji tiesiog parodo, kad žmonės, esantys vienose socioekonominėse klasėse, turi daugiau pinigų ir gali leisti sau tam tikrus produktus.

Pavyzdžiui, manoma, kad kava pagerina protines funkcijas. Iš tiesų tie žmonės, kurie dirba protinį darbą, dažniau geria kavą ar raudonąjį vyną negu stipriuosius alkoholinius gėrimus. Bet tai nereiškia, kad žmogus iš žemiausios socioekonominės klasės, išgėręs daug litrų raudonojo vyno, taps protingesnis. Taip nebus, maisto produktai nėra protingumo priežastis, jie tiesiog yra viena iš sąsajų – tam tikro tipo žmonės vartoja tam tikrus produktus, bet tai labiau nulemta kultūros bei finansų“, – tvirtino R. Dirvanskienė.

Smegenys
Smegenys / AP nuotr.

Jeigu vitaminų netrūksta, papildai neturi jokios įtakos

Užsukus į vaistinę gali imti raibti akyse nuo pačių įvairiausių papildų, kurių pavartojus, atrodo, smegenys veiks kaip Bradley Cooperio herojaus filme „Šalutinis efektas“. Visgi neuropsichologė pabrėžė, kad jei organizmui nieko netrūksta, jokie vitaminai papildomo efekto protinei veiklai neturės.

„Jeigu žmogui trūksta konkretaus vitamino, gali būti, kad to vitamino trūkumas sukelia tam tikrus smegenų veiklos sutrikimus. Bet tą išsiaiškinti reikia atliekant kraujo testą ir nustačius, kokių medžiagų žmogui konkrečiai trūksta, tik tada jas vartoti. Jeigu žmogui jokių medžiagų netrūksta, vien vartojant jų daugiau protinė veikla nėra pagerinama.

Remiantis moksliniais tyrimais, didžiausią įtaką smegenų veiklai turi fizinis aktyvumas bei miego kokybė.

Įvairūs moksliniai tyrimai, kurių atlikta daugybė, priklausomai nuo medžiagų, neranda jų efekto. Papildai neturi įtakos bendrai smegenų sveikatai, nėra vitamino, kuris pagerintų visas smegenų funkcijas, nes tam, kad būtų pagerinta viena smegenų funkcija, reikia daugybės sudedamųjų. Tai ir gera žarnyno veikla, gera kraujotaka, geras impulsų perdavimas tarp neuronų, pakankamas mediatorių kiekis, gerai veikiančios glijos ir t. t.

Gerai smegenų veiklai reikia daugybės sudedamųjų, daugybės medžiagų balanso. Nėra medžiagos, kurios vartojant daugiau protinė veikla ims ir stebuklingai pagerės“, – aiškino R. Dirvanskienė ir pridūrė, kad, remiantis moksliniais tyrimais, didžiausią įtaką smegenų veiklai turi fizinis aktyvumas bei miego kokybė.