Svarstydami, kaip žmonių rūšis galėtų atrodyti tolimoje ateityje, dažnai pagalvojame apie iškart pastebimus požymius – ūgį, smegenų dydį, odos spalvą. Tačiau subtilūs pakitimai mūsų anatomijoje, vykstantys jau dabar, demonstruoja, kokia nenuspėjama gali būti evoliucija, rašo „Science Alert“.
Mokslininkai Flinderso Universitete ir Adelaidės Universitete Australijoje atrado, kad arterija, laikinai išsivystanti dilbio centre besivystant embrionui, po gimimo nebeišnyksta taip dažnai, kaip anksčiau. Tai reiškia, kad vis daugėja žmonių, turinčių papildomą kraujagyslę riešo srityje.
„Anatomai nuo 18 amžiaus tyrė šios arterijos paplitimą tarp suaugusiųjų. Mūsų tyrimai rodo, kad šios arterijos paplitimas auga, – sako Flinderso Universiteto anatomė Teghan Lucas. – Šios arterijos paplitimas tarp žmonių, gimusių apie 1880 metus, buvo 10 procentų. Tarp gimusių vėlyvajame 20 amžiuje, šią arteriją turi jau 30 procentų žmonių. Tai rodo smarkų pokytį per palyginti trumpą laiką evoliucijos skalėje.“
Ši papildoma arterija kūdikių embrionuose susiformuoja gana anksti ir padeda užtikrinti kraujo tiekimą dilbio centru, taip užtikrinant rankų vystymąsi. Maždaug aštuntą savaitę ji sunyksta, o jos funkciją perima stipininė ir alkūninė arterijos.
Anatomai jau kurį laiką stebėjo tai, kad šios arterijos sunykimas nėra garantuotas. Kartais kūdikiai gimsta su dar veikiančia papildoma arterija, kuri teikia kraujo atsargas dilbiui, o kartais ir delnui.
Kad palygintų šios papildomos arterijos paplitimą, Lucas su kolegomis Maciej Henneberg ir Jaliya Kumaratilake iš Adelaidės Universiteto ištyrė 80 donorų galūnių. Jų amžius buvo tarp 51 ir 101, tai reiškia, kad beveik visi buvo gimę pirmoje 20 amžiaus pusėje. Jų tyrimas lygino šiuos skaičius su užfiksuotais ankstesnėje mokslinėje literatūroje.
Tyrimo rezultatai publikuoti 2020 metais „Journal of Anatomy“.
Tai, kad arterija yra tris kartus dažniau aptinkama tarp suaugusiųjų šiais laikais, nei prieš šimtmetį, nurodo, kad natūrali atranka palankesnė individams, kurie išsaugo papildomą kraujagyslę po gimimo.
„Toks paplitimas galėjo atsirasti dėl genų, užtikrinančių šios arterijos vystymąsi, mutacijų, nėščiųjų sveikatos problemų, arba abiejų priežasčių“, – sako T. Lucas.
Galima įtarti, kad papildoma arterija dilbyje žmogui galėtų padėtų turėti miklesnius pirštus arba stiprias rankas. Tačiau turintiems šią arteriją taip pat padidėja rizika susirgti riešo tunelio sindromu – nepatogiu sutrikimu, kuris pasireiškia skausmu, tirpimu, dilgčiojimu plaštakos srityje.
Išsiaiškinti priežastis, kodėl ši arterija vis dažniau aptinkama, prireiks daugiau laiko. Kad ir kokios jos bebūtų, tikėtina, kad ateityje vis daugiau žmonių turės šį ypatumą. Anot T. Lucas, iki 2100 metų didžioji dauguma populiacijos turės šią arteriją.
Nors tai ir nedideli pakitimai žmogaus anatomijoje, šie mikroevoliuciniai pokyčiai susideda į didesnius evoliucijos žingsnius, lemiančius tai, kaip atrodo gyvybės rūšys. Kartu šie pokyčiai keičia žmonijos požiūrį į sveikatingumą bei ligas, kurių su dabartine savo anatomija dar neįsivaizduojame.
