„Facebook“ vartotojai Lietuvoje skundžiasi, jog yra blokuojami už įrašus apie karą Ukrainoje. Žmonėms pasipiktinimą kelia „Meta“ kompanijos sprendimas neleisti dalintis įrašais ar komentarais, neva atspindinčiais antirusiškas nuotaikas. LRT RADIJO kalbinti ekspertai aiškina – „Facebook“ turinį moderuoja algoritmai, kurie ne visada teisingai nustato neapykantos kalbą. Jų nuomone, situacija pagerėtų, jeigu turinį tikrintų daugiau lietuviškai kalbančių asmenų.
Visiems galioja vienodos taisyklės
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius LRT RADIJUI pasakoja – šiuo metu socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams apskritai dalintis informacija ar vaizdine medžiaga, susijusia su Rusijos karu prieš Ukrainą, nėra draudžiama, tačiau „Facebook“ turiniui taiko labai griežtus bendruomenės standartus.
„Pavyzdžiui, jeigu tai yra kažkokia aštresnė nuotrauka, realus, net ir tikras įvykis gyvai iš, pavyzdžiui, apšaudymo, jeigu tai iš tiesų gali jautresnius žmones sujaudinti ar sukelti nusivylimą, iš karto įsijungia algoritminis turinio manevravimas“, – sako L. Ulevičius.
Ne vienas „Facebook“ vartotojas skundžiasi, jog, panašu, socialiniame tinkle visgi negalima pasisakyti nieko prieš Rusiją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo įraše pavartoja tokius žodžius, kaip „kacapas“ ar „orkas“, jis neretai yra iškart blokuojamas, jo paskyra suspenduojama dienai, savaitei ar net visam mėnesiui.
Taip nutinka dėl to, nes algoritmas reaguoja į šiuos raktinius žodžius, kurie duomenų bazėje apibrėžiami kaip skleidžiantys neapykantą ir įprastai naudojami neigiamame kontekste. Dėl to įrašus, kuriuose jie randami, sistema supranta kaip neapykantos kalbos skleidimą.
LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“ kalbintas „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakobas Turovkis aiškino – bendruomenės standartai visiems galioja vienodai, todėl rusai šiuo atveju yra taip pat ginami nuo neapykantos kalbos.
„Čia vėlgi reikia grįžti prie platformos bendruomenės standartų, kuriuose aiškiai nurodyta, kas gali būti publikuojama, o kas ne, ir šios taisyklės, susijusios su smurtiniais vaizdais, neapykantos kalba, galioja visiems vartotojams. Jeigu kas nors platina neapykantos kalbą, nukreiptą į rusus, tai prieštarauja mūsų taisyklėms. Mūsų požiūriu, neapykantos kalba yra neapykantos kalba“, – teigia jis.
Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius yra linkęs su šia mintimi nesutikti.
„Kai „Facebook“ sako, kad mes naudokimės bendruomenės standartais, tai sako, naudokime tuos pačius reikalavimus ir nusikaltėliui, ir aukai. Ir tada gaunasi – jūs žaidžiate šachmatais, o priešininkas iš Kremliaus ateina su bokso pirštinėmis“, – atrėžia pašnekovas.
Lietuviškai kalbančių moderatorių – vos keli
Vyriausybės Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas LRT RADIJUI sako sutinkantis, jog neapykantos apraiškos turi iš karto būti šalinamos, tačiau svarbu, jog ar jų ten iš tikrųjų yra, nustatytų ne tik algoritmas, bet ir žmogus. Tiek ekspertai, tiek ir patys vartotojai pastebi, jog neretai kaip neapykantos kalba atpažįstamas su tuo visiškai nesusijęs turinys.
„Algoritminis moderavimas paremtas anglų kalba. Automatinis lietuvių kalbos vertimas į anglų kalbą „Facebook“ platformoje dabar yra žemiau kritikos lygio. Iš esmės paimkite bet kokį automatinio vertimo tekstą, kurį „Facebook“ kartas nuo karto pasiūlo, ir pabandykite patikrinti, kiek ten klaidų padaryta vertime. Ir natūralu – jeigu tu iš to verstinio, kreivo teksto darysi išvadas, tu gausi visiškai kvailą sprendimą“, – tvirtina komunikacijos ekspertas L. Ulevičius.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij LRT RADIJUI patvirtina, jog Lietuvoje išties yra grupelė žmonių, dirbančių „Facebook“ ir vertinančių, ar turinys iš tiesų yra žalingas, ar ne. Tiesa, kokie konkrečiai žmonės yra atrinkti tokiam darbui, jam nėra žinoma.
Kaip aiškina Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas M. Gurskas, Vyriausybė yra susitikusi su „Facebook“ valdančia bendrove „Meta“, su jos atstovais apžvelgė taisykles, pagal kurias reguliuojamas turinys. Vyriausybė nurodė jiems spragas dabartiniame turinio tikrinime, tarp jų ir tai, jog lietuviškai kalbančių moderatorių yra labai mažai.
„Atkreipėme dėmesį, kad kartais galbūt labai tiesiogiai yra vertinama, neatsižvelgiama į kontekstą ir bandėme sužinoti, kokios to priežastys gali būti. Tai iš tikrųjų turbūt yra turinio moderatorių trūkumas. Bendras skaičius moderatorių, kuriuos „Facebook“ turi, yra apie 15 tūkst., bet jie, žinoma, yra paskirstyti proporcionaliai pagal kalbas. Tai, aišku, suprantame, kad Lietuva nėra tokia didelė rinka ir lietuvių kalba tikrai nėra anglų ar kažkokia kita kalba.
Čia natūraliai turbūt ir kyla problema, kai įsijungia algoritmai, kurie vertina, ir po to jie pirmame atrankos lygyje ir deda tą įspėjimą arba blokavimą ir netgi neprieina prie tų kelių moderatorių lietuvių kalba“, – dėsto M. Gurskas.
Savo ruožtu organizacijos „DebunkEU“ vadovas Viktoras Daukšas pasakoja – moderatoriai apskritai gali peržiūrėti tik „siaubingai mažą kiekį“ turinio, esančio socialiniuose tinkluose. Anot jo, šiuo metu „Meta“ produktais pasaulyje naudojasi beveik 3 mlrd. gyventojų, jie per dieną iš viso publikuoja apie 1 mlrd. žinučių. Vos 15 tūkst. siekiančiam moderatorių skaičiui būtų nerealu aprėpti tiek informacijos. Tokia pati situacija ir Lietuvoje, kuri keli moderatoriai yra atsakingi už 2 mln. sukurtų „Facebook“ paskyrų.
Turinio kontrolė ateityje gali tik griežtėti
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė Raminta Bučiūtė LRT RADIJUI aiškina – dabartinė padėtis yra pasekmė to, kad socialiniai tinklai labai ilgą laiką buvo spaudžiami, kad nepakankamai reguliuoja savo turinį, nestabdo dezinformacijos.
„Tai kas nutiko – tinklai pradėjo tą labai stebėti, sekti informaciją, įvedė galimybę blokuoti, pranešti, jeigu manai, kad turinys kažką pažeidžia. Tai šiek tiek išvirto į tokią pusę, kad mes esame blokuojami dėl to, kad reiškiame savo nuomonę.
(...) Jie privalo šalinti kalbą, kuri yra neapykantos kalba. Socialiniam tinklui yra saugiau pašalinti informaciją, blokuoti kažkokį vartotoją, negu tos informacijos nešalinti. Tiesiog dėl to, kad taip tau yra saugiau, siekiant išvengti kažkokių pažeidimų“, – dėsto pašnekovė.
Kaip aiškina žiniasklaidos teisės ekspertė, ES priimtas Skaitmeninių paslaugų aktas, įsigaliosiantis 2023 m., socialiniams tinklams numatys baudas už tai, kad jie „nepakankamai išvalo tą visą savo erdvę nuo neapykantos kalbos“. Dėl to, anot jos, tikėtina, kad „Facebook“ taps dar atsargesnis ir dar aktyviau šalins galimai žalingą turinį.
LRTK Teisės skyriaus vedėjas V. Gasperskij patikina, jog dėl šių problemų tiek anksčiau, tiek ir dabar yra diskutuojama įvairiais formatais.
„Iniciatyvų yra įvairių. Ir dabar Seime, pavyzdžiui, sukurta darbo grupė, kaip kovoti su botais, su automatizuotu turiniu. Iniciatyvos tikrai kartas nuo karto atsiranda ir europiniu lygmeniu, ir nacionaliniu lygmeniu“, – sako jis.
M. Gurskas priduria, jog šioje vietoje svarbu tiesiogiai bendradarbiauti ir su pačiais „Meta“ atstovais, padėti jiems suprasti konkrečiai Lietuvos kontekstą.
„Pandemijos įkarštyje mes gerą bendradarbiavimą turėjome tiek su „Facebook“, tiek su „Google“ atstovais ir jie tikrai labai daug padėjo kovojant su dezinformacija. Tai mes tiesiog tęsdami tą bendradarbiavimą sutarėme, kad gilinsimės ir padėsime jiems suprasti tą kontekstą labiau. (...) Matome, kad yra tie rezultatai, atgarsiai, susitikimai, kurių metu mes ir išsiaiškinome, kaip, kokiais būdais ieškoti tų geresnių sprendimų, kad jie atitiktų Lietuvos realijas“, – teigia Vyriausybės atstovas.
Kad Lietuva gali įnešti tam tikrų pokyčių „Meta“ politikoje, tiki ir organizacijos „DebunkEU“ vadovas V. Daukšas. Jo teigimu, „Meta“ jau dabar skiria dėmesį Lietuvos išsakomoms problemoms, dalyvavo Lietuvoje organizuotoje konferencijoje apie dezinformaciją. Visgi, anot V. Daukšo, dar trūksta bendrų žaidimo taisyklių, kurios vienodai būtų taikomos visiems „Facebook“ vartotojams.
„Turime daugybę Kremliaus dezinformacijos socialinėje medijoje. Kartu su LRT atliktas tyrimas parodė, kad yra šimtai grupių ir puslapių, kurie skleidžia dezinformaciją, ir jie toliau sėkmingai veikia. O va mūsų aktyvistai Lietuvoje, didelės paskyros, kurios komunikuoja apie karą Ukrainoje, gauna įvairius blokavimus, kurie ne visada susiję su turiniu.
(...) Su visais tais blokavimais ir dirbtinio intelekto naudojimu yra visiška košė, tikrai labai prastai veikia. Tai dabar mūsų visų tikslas turėtų būti, kad per artimiausius kelerius metus jie išdirbtų šiuos algoritmus. Ir ne tik „Meta“, bet ir visos kitos platformos, kurios yra pasiekiamos Europos Sąjungoje. Tada mes turėtume saugią skaitmeninę erdvę“, – dėsto V. Daukšas.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
