Pasirodo jokie atėjūnai neandertaliečių iš mūsų senojo žemyno neišstūmė – jie kryžminosi ir dabar išskirtinai europiečiai, o tai reiškia, kad ir mes, lietuviai, turime nuo 2 iki 4 proc. neandertaliečių genų, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Jankauskas. Pasak jo, Nobelio premiją gavęs švedas Svantė Pebas sukūrė išskirtinę technologiją, leidžiančią išskirti ir identifikuoti būtent genetinę medžiagą protėvių, gyvenusių prieš dešimtis tūkstančių metų, ir visą ją rekonstruoti.
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svantei Pebui „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“. Nobelio komiteto pareiškime pažymima, kad laureatas „sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką“.
Gydytojas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas LRT RADIJUI sako, kad ši premija buvo „gana netikėta, tačiau labai laukta“.
„Padarytas didžiulis proveržis – sukurta technologija, leidžianti išskirti ir identifikuoti būtent genetinę medžiagą žmonių, jų protėvių, gyvenusių prieš dešimtis tūkstančių metų, ir atstatyti ją visą, visa tai tarsi rekonstruoti“, – sako profesorius ir pabrėžia, kad būtent evoliucijos antropologas S. Pebas Leipcigo Makso Planko institute, kartu su savo komanda, ir pradėjo šiuos darbus vystyti.
S. Pebo komandai tyrinėjant neandertaliečio genomą, pasak R. Jankausko, paaiškėjo vienas itin įdomus dalykas. Pirmiausia tai, kad žmogaus ir neandertaliečių genetiniai skirtumai, pasirodo, ne tokie dideli, pasakoja VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius.
„Tik pusė viso genomo! Kitaip sakant, tik pusė procento viso genomo, – nuostabą žadina pašnekovas. – Tai yra mažesnis santykis negu, sakykime, tarp baltojo ir rudojo lokio!“
Gydytojas pateikia dar didesnę nuostabą keliantį šio tyrimo rezultatą. Pasirodo, kad tarp šiuolaikinių europiečių, taigi ir mūsų lietuvių, yra šio neandertaliečio genomo pėdsakų!
„Ilgą laiką buvo manoma, kad šiuolaikiniai žmonės atėjo ir Europoje išstūmė, išnaikino neandertaliečius ir jie išnyko be pėdsako. Ne, pasirodo jie kryžminosi ir kai kuriuos savo genus jie, tiesa nedaug tų genų, perdavė dabartiniams žmonėms, dabartiniams europiečiams“, – tyrimo rezultatą komentuoja profesorius.
Kiekvienas iš mūsų, pasak pašnekovo, turime nuo dviejų iki keturių procentų neandertaliečių genų. Maža to, kaip tik kai kurie šitie genai turi įtakos kai kuriems mūsų polinkiams ir kai kurioms ligoms, tikina prof. R. Jankauskas.
„Pavyzdžiui polinkį kai kurioms psichinėms ligoms. Šie genai gali lemti kai kuriuos imuniteto defektus, organizmo jautrumą COVID-19 infekcijai. [...] Taip pat kai kurioms odos, žarnyno ligoms. Pasirodo, visa tai yra mūsų protėvių – neandertaliečių – toksai paveldas“, – LRT RADIJUI sako Gydytojas, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.
Viso intriguojančio pokalbio su profesoriumi klausykitės LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ radiotekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
