Praėjusią savaitę buvo paskelbtos Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų laimėtojai. Tarp perspektyviausių mokslininkių pasaulyje pateko ir lietuvė Ieva Plikusienė. Ji įvertinta už koronaviruso baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai yra antras kartas, kai tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas skiriamas Lietuvos mokslininkei. 2019-ais metais juo buvo pagerbta neuromokslininkė Urtė Neniškytė.
– Praėjusiais metais jūs pelnėte Moterims moksle apdovanojimą, kuriuo buvo pagerbtos tuomet Baltijos šalių mokslininkės. Dabar buvote pastebėta tarptautiniu mastu. Ką Jums reiškia šie įvertinimai?
– Man buvo labai netikėta, kai sužinojau, kad laimėjau būtent šį pasaulinį apdovanojimą. Kadangi konkurse dalyvauja mokslininkės iš daugiau negu 110 šalių ir konkurencija tikrai yra didžiulė. O dar turint galvoje, kad iki šiol nėra laimėjusi nė viena atstovė iš Latvijos ir Estijos, tai man buvo tikrai labai netikėta, kad toks dėmesys buvo parodytas Lietuvai antrą kartą per gana trumpą laiką. Kadangi ši programa Lietuvoje vyksta, jeigu neklystu, 6 ar 7 metus, labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad galėjau atstovauti Lietuvą šiame konkurse ir būtent prisidėti prie Lietuvoje vykdomo mokslo garsinimo pasaulyje. Aišku, tai nėra mano vienos darbas, tai yra visos komandos darbas, visos nanotechnologijų ir medžiagotyros centro, meno, technikos, kolegų darbas, nes mes visi dirbame kartu. Mokslas yra kaip komandinis darbas ir čia nėra tiktai vieno žmogaus nuopelnas.
– Papasakokite daugiau apie tarptautinių kylančių talentų apdovanojimus. Minėjote, kiek šalių dalyvauja, bet kokius tyrimus dažniausiai pristato specialistai iš kitų šalių?
– Tai yra skirta tiksliųjų mokslų ir gyvybės mokslų srities mokslininkų tyrimams. Ši programa vykdoma yra visame pasaulyje, kiekvienoje šalyje, žinoma, priklausomai nuo šalies dydžio, yra skiriamas ne vienas apdovanojimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra skiriami du. Kiekvienais metais išrenkama viena mokslų daktarė ir doktorantė iki 40 metų amžiaus. Baltijos šalyse pati programa vykdoma nuo 1998 metų, kompanija „L’Oréal“ yra įsteigusi fondą, kuris kartu su UNESCO skatina mergaičių ir moterų įsitraukimą į mokslą. Yra programa mergaitėms – nacionalinių talentų, tarptautinių kylančių talentų programa, kurioje nominuojamos mokslininkės, dar viena programa skirta patyrusioms mokslininkėms. Taigi programa siekia pastebėti moteris mokslininkes, jų atliekamus tyrimus, svarbą ir ypatingai tuos tyrimus, kurie pasauliniu mastu prisideda prie pačių svarbiausių visuomenei problemų sprendimo.
– Jums tarptautinis įvertinimas atiteko už koronaviruso baltymų ir specifinių antikūnų sąveikų tyrimus taikant naujos kartos optinius akustinius jutiklius. Kas yra šie jutikliai ir kuo jie apskritai yra naudingi?
– Pandemijos metu labai stipriai pasijautė, kokią vertę turi įvairūs testai, jutikliai, kad jie gali mums duoti labai daug informacijos, kai atsiranda kažkokia nauja problema žmonių gyvenime, kaip, pavyzdžiui, koronavirusas. Tam, kad žinotume, kaip tie baltymai, kurie padeda virusui prisitvirtinti prie ląstelės ir patekti į žmogaus organizmą, sąveikauja su antikūnais, kurie mus apsaugo, tam, kad žinotume, kaip susidaro antikūnai po skiepų arba persirgus koronavirusu, reikia visa tai ištirti laboratorijoje. Tam taikomos įvairios skirtingos metodikos. Mano darbe yra taikomas optinis ir akustinis metodas. Optinis metodas remiasi tuo, kad tirtume, kaip vyksta sąveika realiuoju laiku, tam naudojama šviesa. Akustinis metodas naudoja mechanines bangas. Privalumas tai, kad galima abu šiuos metodus apjungti ir naudoti vieno matavimo metu bei taip gauti daug daugiau informacijos, kaip jungiasi antikūnai su viruso baltymais.
– Ar pasaulyje daug mokslininkų dirba būtent su optiniais biologiniais jutikliais? Ar tai yra tokia perspektyvi, populiarėjanti sritis, ar gerai žinoma, ir dabar bandoma pritaikyti įvairiose srityse?
– Tai yra perspektyvi sritis, ir tikrai plačiai taikoma, nes šviesa yra labai patogus įrankis tirti tokioms sąveikoms. Dažnu atveju galima pasirinkti tokią šviesą, kuri neardo baltymų, kuri leidžia nustatyti sąveikas realiuoju laiku, jo nekaitina. Nes jeigu baltymą pakaitinsi, jis pakeis savo savybes. Tai šiuo atveju optiniai metodai yra labai pažangūs ir perspektyvūs. Tačiau baltymų sąveikoms vis dar taikoma labai retai – tai nauja sritis.
– Kalbant apie koronavirusą, su kuriuo gyvenama jau kelerius metus, kiek mokslininkams pavyko pažinti šį naują virusą? Kiek tokie dalykai kaip jutikliai, kurie yra taikomi ir gydyti bei pažinti kitas ligas, gali padėti su koronavirusu?
– Manau, kad mokslininkai metė tikrai didžiules pastangas tam, jog ištirtų virusą per gana trumpą laiką. Buvo tikrai labai daug sužinota, bet vis dar daug yra nežinoma. Todėl tyrimai pasauliniu mastu vis dar labai aktyviai tęsiami. Mūsų grupė dirba su įvairių mutacijų spyglio baltymais ir antikūnų tyrimais. Mes tyrėme, kaip vyksta tos sąveikos, kaip antikūnai, susidarę po skiepų žmogaus organizme, jungiasi su skirtingų mutacijų spyglio baltymais. Daug ko nežinome, bet tai, ką sužinojome, labai pagelbėjo būtent ir pandemijos valdymo tikslais.
– Dar kartą užakcentuokite, ką dar tikitės, kad jums pavyks atrasti tęsiant tyrimus, jog būtų galima užkirsti kelią pandemijai?
– Tai nėra vienintelis virusas. Gali atsirasti naujų virusinių infekcijų, kurios taip pat gali tapti pavojingos visuomenei ar sukelti pandemijas. Tam, kad pavyktų užkirsti kelią, aišku, reikia turėti efektyvius testavimo įrankius ir jutiklius. Pavyzdžiui, tam, kad būtų galima sukurti efektyvų greitąjį nustatymo testą, reikia pasirinkti baltymus, kurie efektyviausiai sąveikautų su antikūnais. Mūsų naudojami metodai gali padėti tokius dalykus padaryti. Mes taip pat bendradarbiaujame su Lietuvos biotechnologijų įmonėmis, kurioms iš tikrųjų padedame charakterizuoti jų kuriamus produktus ir vėliau juos taikyti įvairiose testavimo technikose.
– Pakalbėkime apie patį apdovanojimą, kuris yra skirtas moterims moksle. Tai yra viena iš temų, apie kurią dažnai yra kalbama, kad galbūt moterų moksle yra mažiau, jos turi mažesnes galimybes, sunkiau yra suderinti socialines atsakomybes. Kokios, jūsų vertinimu, yra sąlygos Lietuvoje siekti karjeros ir taip pat motinystės?
– Ši programa buvo pradėta įgyvendinti dėl to, kad bendrai pasaulyje moterų mokslininkių skaičius siekia maždaug apie 33 proc. Tai reiškia, kad dauguma mokslininkų yra vyrai. Taip nutinka todėl, kad moterys dažniau susiduria su stereotipais, joms tenka socialinė atsakomybė, ypač sukūrus šeimą. Aš manau, kad Lietuvoje mes turime tikrai geras sąlygas daryti mokslinę karjerą. Naujausiais „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje yra net 63 proc. moterų mokslininkių. Tačiau egzistuoja ir kita pusė, kad moterys mokslininkės vis dar rečiau yra skiriamos į aukštesnes, vadovaujančias pareigas. Todėl moterų mokslininkių atlygis būna šiek tiek mažesnis. Dėl to kartais moterims galbūt ir krenta motyvacija, doktorantūros pabaiga dažnai sutampa su šeimos sukūrimu, kai atsiranda vaikai.
– Palieskime finansinę temą. Konkurse buvote apdovanoti ir gavote stipendijas, kurios padeda tęsti darbus. Kita vertus, atrodo, kad valstybė pati skiria per mažai dėmesio ir verslas galbūt ne visada atkreipia dėmesį į tuos tyrimus. Kaip jūs vertinate, ar ta situacija keičiasi?
– Aš manau, kad situacija tikrai gerėja – ypatingai biotechnologijų srityje. Mes turime labai puikius rezultatus, kaip mokslininkai bendradarbiauja su verslu. Šis sektorius, man atrodo, ypatingai Lietuvoje yra sėkmingas, mokslininkų atlyginimai Lietuvoje, lyginant Europos mastu, žinoma, mažesni, bet, manau, kad aktyviai dirbant svarbu surasti, kas būtų įdomu, o atlyginimas ne visada yra pirmoje vietoje.
Interviu su mokslininke klausykitės radijo laidos įraše.
Parengė Miglė Valionytė
