Kol kas šiame straipsnių cikle rašiau apie tai, kaip smegenis veikia kofeinas, šviesa, muzika, dėmesingumas, gamta. Manau, tai, kad šie dalykai turi įtakos smegenims, nenustebino nė vieno skaitytojo. Tačiau šįkart esu nusiteikusi šokiruoti. Na, bent jau aš pati buvau priblokšta atradusi šią temą. Pasirodo, mūsų smegenys, tiek jų tūris, tiek jų aktyvumas, tiek funkcijos, keičiasi... su metų laikais.
Viskas, ką mąstome, jaučiame, darome, suvokiame, kas esame, mūsų sąmonė, realybės suvokimas ir tikrovės formavimas kyla iš 3 kilogramų masės mūsų kaukolėje – smegenų. Dėl jų galime mąstyti ir bendrauti, naudodami sudėtingas simbolines reprezentacijas ir aukštesnio lygio abstraktų informacijos apdorojimą, tačiau kartu galime itin lengvai pasiduoti patiems primityviausiems impulsams ir potraukiams.
Straipsnių ciklas „Mano smegenys ir ...“, publikuojamas bendradarbiaujant su neuromokslininke Laura Bojarskaite, skirtas visiems, norintiems geriau suprasti, kaip aplinka ir išoriniai veiksniai gali paveikti mūsų smegenis ir kaip visa tai turi įtakos mums ir mūsų gyvenimui! Geriau suprasdami, kaip aplinka veikia smegenis, galime tikslingai daryti sprendimus ir rinktis veiklą, kuri palaikys ar net pagerins bendrą smegenų sveikatą arba norimus protinius gebėjimus, pavyzdžiui, atmintį, dėmesio sutelkimą ar emocijų kontrolę.
Šiuose straipsniuose bus aprašytas tik poveikis smegenims, nors veikiamos ir kitos kūno dalys. Pateikiama informacija nėra medicininė ir jokiais būdais nepakeičia gydytojo konsultacijos. Šis ciklas yra tik edukacinis, parengtas švietimo tikslais, skirtas papasakoti, kaip skirtingi dalykai veikia mūsų smegenis, ir neteikia jokių medicininių patarimų ar rekomendacijų.
Protingesni vasarą nei žiemą
Yra nemažai užuominų, kad smegenys yra gana jautrios sezonų pokyčiams. Įvairūs su smegenimis susiję faktoriai keičiasi su metų laikais. Pavyzdžiui, galvos skausmai dažniausiai pasireiškia rudenį ir pavasarį, psichinė sveikata prastėja rudenį ir žiemą, kai kurių su smegenimis susijusių ligų simptomų intensyvumas keičiasi su metų laikais, daugelyje šalių savižudybių skaičius piką pasiekia pavasarį.
Protinės savybės taip pat seka metų laikų sezoniškumą. Apibendrinant galima būtų sakyti, jog vidutiniškai žmonės vasarą būna „protingesni“ nei žiemą. Sveikų žmonių protinės funkcijos, tokios kaip dėmesys, koncentracija ir atmintis, funkcionuoja geriau vasarą nei žiemą.
Pavyzdžiui, viename tyrime 3353 vyresnio amžiaus žmonės (63–92 metų) skirtingais metų laikais atliko įvairiausius testus, tikrinančius protinę veiklą, tokią kaip atmintis ar informacijos apdorojimo greitis. Rezultatai buvo geresni, jei testai buvo atliekami vasarą ir rudenį. Rezultatai buvo tiek geresni, kad prilygo 4,8 metais jaunesnių žmonių rezultatams. Skirtumas tarp metų laikų buvo ypač ryškus darbinės atminties ir suvokimo greičio srityse. 2022 metų tyrimas, ištyręs 10276 žmones, vyresnius kaip 45 metų, taip pat aptiko, jog geriausiai jų protinės funkcijos veikė vasaros mėnesiais.
Tačiau reiktų nepamiršti, jog šie tyrimai buvo atlikti su vyresniais žmonėmis. Jaunesnių žmonių protinės veiklos sezoniškumo tyrimai nėra gausūs, o rezultatai nėra tokie aiškūs. Gali būti, kad vyresni žmonės yra jautresni metų laikų kaitai ir todėl matome aiškius skirtumus. Panašiai galėtų būti ir su kitomis jautriomis žmonių grupėmis, pavyzdžiui, tais, kurie turi psichinių, vystymosi ar protinių sunkumų.
Žiemą smegenys sumažėja
Iki šiol yra atlikti 5 tyrimai (bent jau kiek man pavyko rasti), kurie matavo žmonių smegenų dydį skirtingais metų laikais ir žiūrėjo, ar smegenys didėja ar traukiasi sezonams keičiantis. Visi šie tyrimai rado, kad tam tikros smegenų dalys pavasarį ir vasarą padidėja, o rudenį ir žiemą sumažėja.
Pirmasis tyrimas buvo atliktas 2015 metais ir jame dalyvavo 400 30–45 metų žmonių. Mokslininkai, naudodami magnetinio rezonanso smegenovaizdos metodą, pamatavo šių žmonių smegenų dydį skirtingais metų laikais ir atrado, jog smegenų dalis, susijusi su orientacija erdvėje ir atmintimi (hipokampas), yra didesnė vasarą nei žiemą. Kaip straipsnio autoriai teigia, jų aptiktas smegenų tūrio skirtumas tarp vasaros ir žiemos nėra didelis, tačiau tokio pat dydžio smegenų tūrio pokyčiai yra aptinkami po įvairių intervencijų ir yra susiję su reikšmingais protinių funkcijų skirtumais.
Pavyzdžiui, panašaus dydžio pokytis hipokampo tūryje buvo pastebėtas tyrime, kuris parodė, jog fizinis aktyvumas padidina hipokampo tūrį ir pagerina orientavimąsi erdvėje. Didesnį hipokampo tūrį vasaros mėnesiais taip pat aptiko ir 2020 metų tyrimas, išmatavęs net 10 033 žmonių smegenų tūrį. Ta pati mokslininkų grupė kituose savo tyrimuose nustatė, jog vasarą didesnėmis tampa ir kitos smegenų dalys – smegenų kamienas (angl. brainstem) ir migdolinis kūnas (angl. amygdala). 2021 metais pasirodė didelis ir nuoseklus tyrimas, kuriame buvo išanalizuota daugiau kaip 3279 sveikų žmonių smegenų nuotraukų, surinktų per 15 metų. Šis tyrimas atrado, kad dar viena smegenų dalis tampa didesnė pavasarį ir vasarą negu rudenį žiemą – smegenėlės (angl. cerebellum). Šis tyrimas aptiko tūrio skirtumų ir daugelyje kitų smegenų dalių, tačiau autoriai ne itin plačiai juos aprašo.
Keičiasi metų laikai, keičiasi ir smegenų aktyvumas
Viename tyrime mokslininkai nustatė, kad su metų laikais keičiasi ne tik smegenų dydis, bet ir smegenų aktyvumas, tai, kaip yra panaudojami smegenų resursai. Gillesas Vandewalle'as ir kolegos iš Lježo universiteto Belgijoje pamatavo 28 sveikų jaunų savanorių smegenų aktyvumą, kai jie atliko protines užduotis skirtingu metų laiku. Siekiant užtikrinti, kad rezultatams įtakos turėjo metų laikai, o ne aplinkos sąlygos bandymo dieną, dalyviai 4,5 dienos prieš bandymą buvo uždaromi laboratorijoje, veikiami pastovaus apšvietimo ir temperatūros.
Tyrimo dalyviai atliko dvi skirtingas užduotis. Pirmoji tyrė dėmesio išlaikymą: dalyviams reikėjo paspausti mygtuką kompiuterio ekrane pasirodžius tam tikram signalui. Antroji įvertino darbinę atmintį – sudėtingesnę funkciją, reikalaujančią informacijos prisiminimo, „laikymo omenyje“, manipuliavimo informacija ir sprendimų priėmimo – dalyviams buvo pateikiama raidžių serija ir prašoma pasakyti, ar kiekviena raidė yra tokia pati, kaip raidė, parodyta trimis bandymais anksčiau.
Tyrimo rezultatai nustebino net pačius mokslininkus. Smegenų dalys, susijusios su pirmos užduoties atlikimu, rodė vienokį sezoniškumą – jų aktyvumas buvo didžiausias vasarą ir mažiausias žiemą. Tuo tarpu smegenų dalys, susijusios su antros užduoties atlikimu, rodė visai kitokį sezoniškumą nei smegenų dalys, susijusios su pirma užduotimi – jų aktyvumas buvo pasislinkęs trimis mėnesiais į priekį ir buvo didžiausias rudenį, o mažiausias pavasarį.
Įdomiausia tai, kad pačių užduočių, atliekamų vasarą ir žiemą, atlikimo rezultatai buvo tokie patys. Tai greičiausiai reiškia, kad turimi ir / ar naudojami kognityviniai ištekliai kinta su metų laikais. Paprasčiau pasakius, tam tikrais metų laikais dėl kol kas nežinomų priežasčių tam tikras užduotis atlikti yra lengviau ir tai nereikalauja tiek daug protinių pastangų ir smegenų resursų (idėja tolimesniems tyrimams ar atitinkamų egzaminų datoms...).
Šie rezultatai rodo, kad per metus smegenys gali dirbti įvairiais būdais, siekdamos kompensuoti sezoninius veiksnius, galinčius turėti įtakos jų funkcijai. Taip smegenys gali išlaikyti stabilų darbą visais metų laikais. Mokslininkai spėja, kad šie kompensaciniai mechanizmai gali neveikti taip gerai, jei žmonės, pavyzdžiui, yra pažeidžiami sezoninės nuotaikų kaitos ar sezoninės depresijos.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
Keletas iš minėtųjų tyrimų taip pat aptiko, jog vyrų ir moterų smegenys su metų laikais kito skirtingai. Moterų smegenyse buvo aptinkami didesni sezoniniai pokyčiai. Pavyzdžiui, moterų hipokampo dydis tarp vasaros ir žiemos svyravo labiau nei vyrų. Taip pat skyrėsi ir mėnuo, kai aptinkame didžiausią smegenų dalių dydį. Pavyzdžiui, didžiausias smegenėles vyrai turi rugsėjį, moterys – birželį. Kodėl aptinkame šiuos skirtumus bei ką jie reiškia mūsų kasdieniam gyvenimui, kol kas nėra aišku.
Mokslininkai spėja, jog tai greičiausiai yra susiję su lytinių hormonų skirtumais tarp moterų ir vyrų. Beje, moterų smegenų struktūra, aktyvumas ir tam tikrų užduočių atlikimo kognityvinė strategija keičiasi ir pagal mėnesinių ciklą. Ši tema yra labai įdomi, ją tiria ir apie ją įdomiai ir aiškiai kalba dr. doc. Ramunė Grikšienė. Taigi, man norisi spėti, jog taip, kaip per mėnesį moterų smegenys tarytum restruktūrizuojamos, kad prisitaikytų prie hormoninės aplinkos ir galėtų tinkamai funkcionuoti visą mėnesį, taip ir per metus vyksta panašūs pokyčiai, norint palaikyti optimalų smegenų darbą.
Kodėl?
Deja, pagrindinė šių sezoninių smegenų pokyčių priežastis vis dar neaiški. Yra keletas teorijų, pavyzdžiui, jog su metų laikais susiję smegenų pokyčiai vyksta dėl atmosferos slėgio, atmosferos drėgmės, dalyvių hidratacijos lygio, šviesos, vitamino D kiekio ir temperatūros. Tačiau čia yra labai plačios ir labai įdomios atskiros temos kitiems „Mano smegenys ir ...“ straipsniams. Taigi, kaip sakoma, „likite prisijungę“!
Na ir kas?
Manau, daugeliui iš jūsų galėjo kilti labai natūralus klausimas perskaičius, kaip hipokampo ir smegenėlių tūriai keičiasi vasarą ir žiemą, – na ir kas? Ką visa tai reiškia? Klausimas geras ir reikalingas. Aš pati jį dažnai pamirštu, nes jau seniai sergu profesine liga, kur bet kas, kas susiję su pokyčiais smegenyse, tiesiog įdomu, nes pakito!
Mokslininkai vis dėlto pamąstė ir sugalvojo teorijų ir paaiškinimų, kodėl smegenys gali kisti su metų laikais. Tai greičiausiai yra susiję su tuo, ką mes veikiame vienais ar kitais metų laikais. Pavyzdžiui, vasarą, palyginti su žiema, mes daugiau judame, daugiau keliaujame, klaidžiodami padengiame daugiau teritorijos. Taigi, atitinkamai vasarą didesnės ir smegenų dalys, susijusios su orientavimusi erdvėje, erdvine atmintimi ir judesių koordinavimu – hipokampas ir smegenėlės. Na, o žiemą, kai judame mažiau, protingiau yra maistines medžiagas ir visus kitus resursus nukreipti į kitas smegenų ar kūno vietas, kurių mums labiau reikia, kad išgyventume būtent žiemą. Atitinkamai hipokampas ir smegenėlės mažėja. Panaši metų laikų pertvarka smegenų ir kūno dalių dydžiuose vyksta ir kituose gyvūnuose, pavyzdžiui, graužikuose.
Taip pat žinome, jog tam tikri psichiniai sutrikimai pasireiškia labiau vienais ar kitais mėnesiais (pavyzdžiui, vadinamoji žiemos depresija). Mokslininkai mano, jog gali būti, kad esame imlesni psichiniams sutrikimams dėl su metų laikų kaita susijusiais pokyčiais smegenų struktūroje ir aktyvume. Pavyzdžiui, tiek hipokampo, tiek smegenų kamieno, tiek migdolinio kūno (smegenų dalys, kurios didesnės pavasarį ir vasarą nei žiemą ir rudenį) dydžio pokyčiai yra susiję su psichiniais sutrikimais, tokiais kaip depresija. Geriau suprasdami biologines sezoninių psichinių sutrikimų priežastis, galime kurti efektyvesnes terapijas jiems gydyti.
Na ir paskutinis komentaras – betgi kaip įdomu!
