Ką bendro turi Gizos piramidė ir Vilniaus vakarinis aplinkkelis, bičių avilys ir statybų aikštelė, stygų teorija ir statybų planas? Paranormalūs reiškiniai, telepatija, kolektyvinis protas – visą tai galime rasti išmaniųjų statybų aikštelėje. Taip žiūrovą suintriguoja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, vieni pirmųjų pasivažinėję statomu Vilniaus vakariniu aplinkkeliu.
Vienas iš įspūdingiausių septynių pasaulio stebuklų yra Gizos piramidė. Nors faraonų ir jų imperijos nebeliko, tačiau liko hieroglifai, papirusai ir freskos piramidės viduje, kurie išduoda detales, kaip šie milžinai galėjo atsirasti. Vienoje freskoje vaizduojami 172 vergai, gabenantys ant milžiniškų rogių akmens bloką. Sunku patikėti, tačiau egiptiečių inžinieriai daugiau nei prieš 4 tūkstančius metų atrado sprendimus ir technologijas, kurias dabar taikome statydami kelius, pastatus ir tiltus.
Kelias dešimtis tonų sveriantys blokai buvo per smėlį gabenami šimtus kilometrų ir užkeliami į daugiau nei šimto metrų aukštį. Ir visa tai buvo pastatoma per 10–20 metų! Nieko nuostabaus, kad šių milžiniškų trimačių statinių inžinerija savo iššūkiais stebina ne tik istorikus, bet ir dabarties inžinierius.
Paklausėme Lietuvos specialistų, ar jie galėtų pastatyti piramidę? Pasaulyje ir Lietuvoje jau atsirado naujosios technologijos, kurios leidžia optimaliai įgyvendinti sudėtingus projektus. Tai yra išmaniosios, arba trimatės, statybos. Tai yra išmaniųjų technologijų triumfas. Įsijunkite „Įdomiąją inžineriją“ ir sužinokite daugiau.
„Įdomioji inžinerija“ yra mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22 val. per LRT KULTŪROS kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
