Kodėl kai kurių pelių spermatozoidams sekasi daug geriau negu kitų? Tai tikriausiai nėra tas klausimas, kurį esate sau uždavę anksčiau, tačiau į jį atsakė tyrėjai iš Makso Planko molekulinės genetikos instituto Berlyne, rašo „Science Focus“.
Kai vyriškos lyties pelė turi genetinį variantą, pavadintą t-haplotipu, tikimybė susilaukti palikuonių siekia 99 proc. Tyrėjai nustatė, kad spermatozoidai, turintys šį variantą suteikia sau pranašumą nuodydami konkurentus.
Tyrėjų teigimu, jei ši savybė būtų atrasta ir žmonėse, tai galėtų paaiškinti kai kuriuos nevaisingumo atvejus.
Žmonėse DNR yra koduojama 46 chromosomose. Beveik visos žmogaus ląstelės turi 46 chromosomas, išskyrus spermatozoidus ir kiaušialąstes, turinčias po 23 chromosomas. Dalijantis kamieninei ląstelei susidaro du spermatozoidai, gaunantys pusę genetinės medžiagos. Kai spermatozoidas ir kiaušialąstė suslieja, susiformuoja embrionas, turintis pilną 46 chromosomų rinkinį.
Pelei turint t-haplotipą, pusė spermatozoidų yra su šiuo variantą, o pusė ne. T-halotipą turintys spermatozoidai yra labai sėkmingi, todėl tikimybė apvaisinti kiaušinėlį siekia 99 proc.
Tyrėjai atrado, kad šio konkurencingumo šaltinis yra baltymas, vadinamas RAC1. RAC1 yra „molekulinis jungiklis“, kuris liepia ląstelėms reaguoti į išorinį dirgiklį. Šis baltymas kontroliuoja, kaip juda ląstelė ir netgi gali padėti spermatozoidams aptikti kiaušialąstę.
„Gudrybė slypi tame, kad t-haplotipas „apnuodija“ visą spermą, tačiau tuo pačiu metu gamina priešnuodį, kuris veikia ir apsaugo tik t-spermatozoidus. Įsivaizduokite maratoną, kuriame visi dalyviai gauna užnuodyto geriamojo vandens, tačiau kai kurie bėgikai gauna ir priešnuodį“, – teigė Makso Planko molekulinės genetikos instituto direktorius profesorius Bernhardas Herrmannas.
