Mokslas ir IT

2020.10.16 22:19

Smegenis naikinančios ligos retai puola po vieną: jas lydi ir depresija, nerimo sutrikimai

#ŽiniosLietuvai
LRT.lt2020.10.16 22:19

Kiekvienais metais žmonija vis labiau sensta, o kartu daugėja sergančiųjų neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono, Alzheimerio. Prognozės rodo, kad vos per dešimt metų sergančiųjų šiomis ligomis skaičius gali padvigubėti. Negana to, neurodegeneracines ligas dažnai lydi psichikos ligos – depresija, nerimo sutrikimai.

Pasak Mastrichto universitete kognityvinius ir klinikinius neuromokslus bei neuropsichologiją studijavusios Lauros Stankevičiūtės, neurodegeneracinės ligos yra lėtinės, progresuojančios, paveikiančios centrinę nervų sistemą ir ardančios neuronines ląsteles.

Visos ligos plinta toliau į smegenis

Nors neurodegeneracinių ligų yra nemažai, neuropsichologė šį kartą nusprendė pristatyti keturias labiausiai paplitusias. Viena jų yra Parkinsono liga, paveikianti žmogaus motoriką ir nesunkiai pastebima, nes susirgus ja ima drebėti galūnės, stingsta raumenys, kol galiausiai visai prarandama galimybė juos valdyti.

Mokslininkė pabrėžė, kad visos neurodegeneracinės ligos prasideda vienoje smegenų dalyje, bet vėliau plinta ir į kitas.

„Visi neurodegeneraciniai sutrikimai yra sisteminiai, nes paveikia kognityvinius gebėjimus, Parkinsono pacientai vėlesnėse stadijose praranda gebėjimą atminties srityje, silpnėja dėmesys. Parkinsono liga ir kitais neurodegeneraciniais sutrikimais sergantys žmonės turi labai daug gretutinių ligų. Dažnai pacientams diagnozuojamos psichikos ligos, tokios kaip depresija, nerimo sutrikimas. Parkinsonu sergantys žmonės dažnai patiria apatiją, anhedoniją, tai yra negeba jausti malonumo, džiaugsmo, laimės“, – aiškino L. Stankevičiūtė.

Egzistuoja ir Huntingtono liga, kuri išskirtinė tuo, kad yra paveldima, – tai genetinė neurodegeneracinė liga, pasireiškianti dėl neteisingai veikiančio geno hantingtino.

Huntingtono liga ypatinga ir tuo, kad pasireiškia ankstyvuose gyvenimo tarpsniuose.

„Palyginti su Parkinsono liga, kuri prasideda 50–60 gyvenimo metais, Huntingtono ligos simptomai žmonėms gali pasireikšti net 30-ais gyvenimo metais“, – dėstė L. Stankevičiūtė.

Kita liga, kurią pristatė neuropsichologė, yra amiotrofinė lateralinė (šoninė) sklerozė. Vienas žymiausių šia liga sirgusių asmenų buvo Stephenas Hawkingas.

„Jo ligos istorija labai įdomi tuo, kad kai ji buvo diagnozuota ankstyvoje jaunystėje, gydytojai suteikė tik dvejų metų terminą, kiek jis galės su šia liga išgyventi. Tačiau jis padarė nuostabią karjerą, moksliniai atradimai jį išgarsino dėl to, kad jis per savo karjerą sugebėjo parodyti tiek daug įvairių fizikos dėsnių ir įrodė visuomenei, kad gyventi su šia liga yra įmanoma. Jis gyveno net iki 76 metų“, – aiškino L. Stankevičiūtė.

Prognozė nėra pozityvi

Ketvirta liga, kurią pristatė neuromokslininkė, – Alzheimerio liga. Ši liga yra viena iš demencijos, dar vadinamos senatvine silpnaprotyste, priežasčių.

„Demencija pasireiškia žmogaus kognityvinių fakultetų susilpnėjimu, elgsenos pokyčiais, kurie taip pakeičia žmogaus kasdienybę, kad jis nebegali normaliai gyventi ir atlikti kasdienių veiksmų“, – kalbėjo L. Stankevičiūtė.

Demencija yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Įdomu tai, kad ji labiausiai paplitusi išsivysčiusiose šalyse. 2016 metais demencija sirgo 46,8 milijono žmonių, 2018 metais Pasaulinė sveikatos organizacija suskaičiavo 50 milijonų ja sergančių žmonių. Statistinė prognozė nėra pozityvi – jeigu populiacija ir toliau senės, kas yra neišvengiama, iki 2030 metų sergančiųjų demencija skaičius gali padvigubėti.

Demenciją sudaro Alzheimerio liga, vaskuliarinė demencija (susijusi su pokyčiais kraujagyslėse), demencija su Lewy kūneliais (ja sergančių žmonių galvose atsiranda baltyminės struktūros, iš kurių formuojasi Lewy kūneliai) bei frontotemporalinė demencija ir kitos ligos.

Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi

Dažniausia demencijos forma yra Alzheimerio liga. Ja serga 60–80 proc. žmonių, kuriems diagnozuota demencija. Liga savo nagus pradeda rodyti apie 65-uosius gyvenimo metus, tačiau vis dažniau mokslininkai suranda pacientų, kuriems Alzheimerio simptomai pasireiškia dar anksčiau – apie 40-uosius gyvenimo metus.

Dauguma žino, kad Alzheimerio liga paveikia atmintį. Tačiau L. Stankevičiūtė pabrėžė, kad atmintis nėra vienalytė.

„Atmintis sudaryta iš keleto skyrelių. Iš pradžių Alzheimerio liga paveikia trumpalaikę atmintį, tai yra tą atmintį, kurią mes suformuojame. Tai tokie dalykai, kuriuos mes sužinome tą pačią dieną ir juos atsimename. Alzheimerio liga sergantys žmonės iš pradžių susiduria su sunkumais stengdamiesi prisiminti vietas, pavadinimus arba kelintą valandą turėjo susitikimą.

Tačiau vėliau, neuronų atrofijai progresuojant, žmonės patiria ir kitų kognityvinių sunkumų. Atsiranda kalbos sutrikimų, sunku regzti sakinius, formuoti ilgas istorijas ir pasakojimus, nes žmonės pamiršta sakinio pradžią arba per vidurį nutrūksta. Alzheimeriu sergantys žmonės pradeda sunkiai orientuotis erdvėje ir laike, tai yra labai pavojinga. Tarkim, žmogus išeina pasivaikščioti, gali pasiklysti, o paklaustas, iš kur ėjo, gali nesusivokti ir nebeatsiminti“, – pasakojo neuropsichologė.

Alzheimerio liga taip pat nebūna viena – dažniausiai ją lydi gretutiniai susirgimai. Šios ligos pacientams taip pat pasireiškia depresija, nerimo sutrikimai. Dažnai pasitaiko ir asmenybinių pokyčių, kai žmonės tampa agresyvūs, irzlūs.

Pražūtingi baltymai

Smegenyse yra daugiau nei 100 milijardų neuronų, kuriais perduodama informacija iš vienos smegenų dalies į kitą. Sergant Alzheimerio liga, smegenyse tarp neuronų atsiranda baltymų, kurie sutrikdo sveiką nervinių ląstelių funkciją.

Šie baltymai skirstomi į dvi grupes. Vieni yra amiloido beta peptido polimerai, kurie yra ekstraląsteliniai, – kaupiasi ląstelių išorėje, sukimba tarpusavyje ir formuoja apnašas, trikdančias neuronų veiklą.

Kiti baltymai, dėl kurių prasideda toksiški procesai, vadinami hiperfosforilinto Tau baltymo polimerais, – Tau baltymo sankaupos. Šie toksiški baltymai kaupiasi hipokampe, kuris atsakingas už naujos informacijos užkodavimą, naujų prisiminimų saugojimą tol, kol kitos smegenų dalys perima tuos atsiminimus.

„Viskas prasideda hipokampe. Todėl nenuostabu, kad žmonės, sergantys Alzheimeriu, patiria trumpalaikės atminties simptomus ir jie yra patys pirmieji. Būtent amiloido sankaupos ir Tau raizginiai pradeda formuotis hipokampe. Hipokampas labai svarbus ir mūsų emocinei smegenų veiklai, gebėjimui orientuotis aplinkoje. Tai atspindi ir kitus Alzheimerio simptomus“, – paaiškino L. Stankevičiūtė.

Tekstas publikuojamas bendradarbiaujant su projektu #ŽiniosLietuvai. Jis sumanytas ir įgyvendinamas Mariaus Jakulio Jason fondo.

Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė

Visą paskaitą galite žiūrėti čia: