Koronaviruso pandemija žmones ne tik privertė pakeisti savo įpročius, bet ir išmokti šį tą daugiau apie mus supančius organizmus ir jų keliamą grėsmę žmonėms. Nors dauguma virusus įsivaizduoja kaip siaubingą priešą, kurį žūtbūt reikia įveikti, šios gyvybės formos neišvengiamai ne tik yra mūsų aplinkoje, bet ir tūno kone kiekvieno žmogaus organizme.
Konferencijoje „LOGIN“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė pasakojo apie virusų prigimtį ir tai, kaip mokslininkai atskiria juos vienus nuo kitų.
Kuo skiriasi virusai nuo bakterijų?
Pasak mokslininkės, didelė dalis žmonių nelabai supranta skirtumą tarp bakterijų ir virusų.
„Kai žmonės kalba apie infekcinių ligų sukelėjus, vartoja terminą „mikrobai“. Ir turbūt nelabai gilinasi, kas yra tie mikrobai, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų.
Mikrobai būna įvairūs. Infekcines ligas sukelia virusai arba bakterijos. Virusai nuo bakterijų skiriasi pagal labai daug požymių. Akivaizdžiausias požymis yra skirtingas dydis – virusai yra žymiai mažesni. Ir ne tik. Svarbiausia, kad virusai nesugeba patys pasidauginti. Tam, kad virusas galėtų daugintis, jis turi įlysti į ląstelę ir priversti šeimininką jį patį padauginti“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Ji patikino, kad virusui išgyventi labai paprasta, nes jam užtenka turėti tik keletą genų. Atlikti visa kita jie priverčia ląsteles. Virusas be ląstelių negali išgyventi, skirtingai nei bakterijos, kurios yra autonomiški organizmai, turinčios keletą tūkstančių genų ir baltymų, nes to reikia išgyvenimui.
Mokslininkė įvardijo, jog manoma, kad žmones bei gyvūnus galinčių užkrėsti virusų yra maždaug milijonas. Tiesa, virusai gali užkrėsti ir augalus bei bakterijas. Kitaip tariant, kiekviena gyvybės forma susiduria su ją puolančiais virusais.
Žmonės nuolat nešioja virusus
Anot A. Žvirblienės, yra tokių virusų, kuriuos žmonės nešioja visą laiką, ir apie tai net nenutuokia.
„Daug žmonių turi tuos virusus, bet jie išlenda tik tada, kai žmogaus imuninė sistema būna nusilpusi. Bet yra tokių virusų, kuriuos mes žinome iš istorijos ir kurie sukeldavo baisias epidemijas, kaip raupų virusas, dabar vis girdime apie ebolos protrūkius arba zika virusą, kuris kaip ir nepavojingas visiems žmonėms, bet jeigu užsikrečia nėščia moteris, tai vaikas gimsta su labai stipriai pažeistomis smegenimis“, – pasakojo imunologė.
Ji pabrėžė, kad kai kuriuos virusus pavyko įveikti su vakcinacija. Pavyzdžiui, raupų viruso natūralių židinių nebėra, jis išlikęs tik labai gerai saugomose laboratorijose. Poliomielito virusą taip pat beveik pavyko išnaikinti, tačiau žinoma, kad dar yra likusių židinių kai kuriose vietovėse, tokiose kaip Afganistanas arba kai kurios Afrikos šalys. Todėl šis virusas vis dar kelia grėsmę ir nuo jo reikia skiepyti vaikus.
Kaip atrodo virusai tarp kitų gyvybės formų? Virusai yra nuo keliasdešimt iki šimto nanometrų dydžio. Nanometras yra milijardinė metro dalis.
„Jeigu lygintume su žmogumi, tai virusas yra mažesnis keliasdešimt milijonų kartų. Jeigu lygintume su mažiausiais matomais objektais, pavyzdžiui, plauku, tai virusas už jį mažesnis apie tūkstantį kartų. Tai akivaizdu, kad mes virusų niekaip negalime matyti, tam reikia labai sudėtingų prietaisų, tokių kaip elektroninis ar atominės jėgos mikroskopas, kuris didina apie 100 tūkst. kartų“, – konferencijoje „LOGIN“ kalbėjo A. Žvirblienė ir pridūrė, kad įprastoje klinikinėje laboratorijoje tokių prietaisų nėra, taigi, neįmanoma ir stebėti pačių virusų.
Viruso nustatymo metodas turi būti labai specifiškas
Kadangi pamatyti virusus nėra labai lengvai įgyvendinamas uždavinys, reikia metodų, kuriais būtų galima nustatyti jų buvimą organizme.
Vienas iš viruso nustatymo metodų – PGR molekulinis testas. Jo metu padauginama viruso genetinė medžiaga, kad būtų galima identifikuoti, koks tiksliai virusas užpuolė organizmą.
Kaip pabrėžė profesorė, viruso nustatymo metodas turi būti labai specifiškas. Norint nustatyti SARS-CoV-2 koronavirusą reikia testo, kuris nustatytų tik šį virusą. Gamtoje cirkuliuoja dar keli koronavirusai, sukeliantys paprastą peršalimą, todėl specifiškumas šiuo atveju yra labai svarbus.
„Kitas būdas yra nustatyti ne genomą, bet patį virusą pagal tam tikrus antigenus. Tam yra naudojami antikūnai, sukurti prieš tuos viruso antigenus. Dar vienas būdas yra nustatyti antikūnus, kurie susidaro kaip atsakas į virusą. Tai yra vadinamieji serologiniai testai“, – įvardijo A. Žvirblienė.
Pasak jos, serologiniai testai yra labai patogus metodas koronaviruso infekcijai nustatyti, nes galima paimti kraują iš venos ar iš piršto bei nustatyti, ar yra susidariusių antikūnų. Tačiau norint nustatyti, ar žmogus realiu laiku turi koronaviruso infekciją, toks metodas nepagelbės, nes antikūnai gali susidaryti jau po to, kai koronavirusas dingo iš organizmo.
Taip pat kalbant apie serologinius testus, reikia konkrečiai nusistatyti, kokie yra antigenai, prieš ką matuojami susidarantys antikūnai.
„Galima paimti nukenksmintą virusą, jį įmobilizuoti plokštelėje, pridėti serumo mėginį ir išryškinti, ar yra tų antikūnų, ar ne. Tačiau tai irgi sudėtinga, nes reikia virusą nukenksminti, jį kultivuoti ir t.t. Šitam metodui gali būti naudojamas ne pats virusas, tačiau skirtingi viruso antigenai“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Anot jos, viruso antigenų kūrimui naudojamos mielių ląstelės. Viruso genas įterpiamas į mielės ląstelę, kuri tuomet gamina viruso antigenus. Mielės pasirinktos todėl, kad jų ląstelės yra panašesnės į žmogaus nei bakterijos, virusiniai baltymai mielėse įgauna tokią pat taisyklingą struktūrą kaip ir užkrėstose žmogaus ląstelėse.
Siekia, kad nustatyti virusą būtų galima greičiau ir efektyviau
Mokslininkė tikino, kad vienas iš pagrindinių norų yra tai, kad testas būtų ne invazinis. Geriausia, jeigu virusą būtų galima nustatyti iš seilių mėginio. Dabar mokslininkai aiškinasi, kaip viruso diagnostiką paversti kuo paprastesne procedūra.
Taip pat svarbu, kad būtų galima nustatyti keletą virusų iš vieno mėginio. Tai itin aktualu šiuo metų laiku, kai žmones puola ne tik koronavirusas, bet ir gripas bei įvairūs peršalimo virusai.
„Svarbu, kad jie būtų greitai atliekami, nes pagal dabar naudojamą molekulinį metodą (PGR testas – LRT.lt) koronaviruso nustatymui, reikia laukti kelias valandas, tai yra sudėtinga procedūra, reikalinga sudėtinga įranga, kad būtų užfiksuotas rezultatas. Kuo metodas yra paprastesnis, tuo geriau, ypač, jeigu tas rezultatas matomas akimis“, – konferencijos metu aiškino A. Žvirblienė.
Pasak jos, atliekant didelio masto testavimą, būtų naudinga visą procesą maksimaliai automatizuoti – geriausia, jeigu būtent kompiuteris nuspręstų, ar testas teigiamas, ar ne.
