Mokslas ir IT

2020.01.20 14:29

Mokslininkai negailestingi: atimkite iš vaikų telefonus ir kartu skaitykite knygas

LRT.lt2020.01.20 14:29

Kad skaitydami knygas mažamečiams padedame vystytis jų smegenims daug labiau nei žiūrėdami į televizoriaus ar telefono ekraną, žinoma jau kuris laikas, tačiau pirmą kartą tai patvirtino ir mokslininkų padarytos vaikų smegenų nuotraukos, skelbia CNN.

Šioje nuotraukoje – ikimokyklinio amžiaus vaiko, kuriam globėjai dažnai skaito knygas, smegenys. Raudonos sritys rodo baltosios medžiagos augimą smegenų srityse, atsakingose už kalbą ir mokymąsi.

Kitoje nuotraukoje – vaiko, kuris prie ekrano vidutiniškai kasdien praleidžia dvi valandas, smegenys. Mėlyna spalva žymi baltosios medžiagos nepakankamą išsivystymą tose pačiose smegenų srityse.

Šios nuotraukos – tyrimų, kuriuos atliko Sinsinačio vaikų ligoninės tyrimų centras, dalis. Tai yra pirmieji tyrimai, pateikiantys neurobiologinius įrodymus apie galimą skaitymo naudą ir galimą žiūrėjimo į ekraną žalą ikimokyklinio vaiko smegenų raidai.

„Tai labai svarbu, nes smegenys sparčiausiai vystosi per pirmuosius penkerius metus“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Johnas Huttonas iš Sinsinačio vaikų ligoninės.

„Vaikams, kurie turi daugiau smegenis stimuliuojančių potyrių, daug lengviau, kai jie pradeda eiti į mokyklą“, – teigė mokslininkas.

Baltosios medžiagos svarba

Abiejų tyrimų metu buvo naudojamas difuzinis tensorinis vaizdavimas, siekiant ištirti 47 sveikų vaikų nuo trejų iki penkerių metų baltąją medžiagą.

Smegenų pilkąją medžiagą sudaro dauguma smegenų ląstelių, kurios kūnui nurodo, ką reikia daryti. Baltąją medžiagą sudaro „pluoštai“, kurie kuria ryšius tarp smegenų ląstelių ir likusios nervų sistemos.

Baltosios medžiagos padidėjimas yra labai svarbus gebėjimui mokytis. Be gerai išvystytos komunikacijos sistemos sulėtėja informacijos apdorojimo greitis ir kenčia mokymosi rezultatai.

„Vaikai gimsta turėdami daugiau neuronų, nei jie kada nors turės savo gyvenime. Nuo tėvų elgesio ir stimuliavimo priklauso šių neuronų ryšių sustiprinimas arba susilpnimas. Taigi patirtis aktyvuoja šias jungtis smegenyse, bet netinkamai naudojami smegenys genda ir miršta“, – teigė tyrėjas.

Pasak jo, nors smegenys gali keistis ir mokytis nuolatos, per pirmuosius penkerius metus tai daroma daug efektyviau, todėl tos ankstyvosios vaikystės patirtys yra tokios svarbios.

Ne tik gražios nuotraukos

Be smegenų skenavimo, vaikams taip pat buvo atlikti pažintiniai testai. Vaikai, kurie žiūrėjo į ekranus daugiau nei valandą per dieną, pasižymėjo prastesniais raštingumo įgūdžiais, jų žodynas buvo skurdesnis, jie lėčiau sugalvodavo pavadinimus tam tikriems objektams.

Vaikai, kurie dažnai skaitė knygas su savo globėjais, testus atliko daug geriau.

Tiesa, mokslininkai pabrėžė, kad žaidimas su telefonu ar televizoriaus žiūrėjimas „suvalgydavo“ daugybę laiko, per kurį vaikai nežaidė su žaislais, netyrinėjo aplinkos ir t. t. „Taip buvo trukdoma bet kokiai veiklai, kuri būtų naudinga skirtingoms smegenų sritims“, – pridūrė mokslininkas.