LRT tyrimai

2019.03.19 07:00

Klaipėdos uoste – ryšių ir interesų voratinklis (IV dalis) (patikslinta)

Rūta Juknevičiūtė, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius2019.03.19 07:00

Kai kurie valstybinio jūrų uosto viešųjų pirkimų komisijos nariai giminystės saitais yra susiję su bendrovėmis, laiminčiomis pelningiausius uosto pirkimus. Uosto direkcija sako, kad privačių interesų turintys darbuotojai nuo sprendimų nusišalina.

LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad susiję asmenys dalyvauja priimant sprendimus dėl projektų techninių sąlygų. Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad tai kelia informacijos nutekinimo riziką. Be to, anot tarnybos, uosto pirkimuose įžvelgiama rinkos pasidalijimo tendencija.

LRT išanalizuoti duomenys rodo ir tai, kad valstybiniame uoste sukasi savųjų ratas, į kurį naujiems konkurentams įsisukti nėra lengva, nors prieš tai Briuselis Lietuvą dėl konkurencijos ribojimo jūrų uoste kritikavo. 2016 m. socialdemokratų valdžia uosto senbuviams suteikė išskirtinę malonę, konkurentų atėjimą apribojusią iki pat 2066-ųjų pabaigos. Be to, rekordine krova ir lyderyste Baltijos regione mėgstantis pasigirti Klaipėdos uostas žiba ne visuose rodikliuose. Daugybę metų pelnu su valstybe uostas nesidalijo, o iš auksinės uosto žemės nuomos gavo kone penkiskart mažiau, nei į ją investavo.

Auksiniai uosto pirkimai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) – viena didžiausias pajamas generuojančių valstybės įmonių. Todėl nenuostabu, kad vykdomi milijoniniai jos konkursai – sotus kąsnis statybas uoste vykdančioms bendrovėms. Pavyzdžiui, 2017 m. krantinių statyba ir rekonstrukcija sudarė 50 proc. KVJUD investicinių lėšų, dar 30 proc. – akvatorijos gilinimo ir gilinimo prie krantinių darbai.

Vis dėlto kai kurioms bendrovėms uosto konkursuose sekasi labiau nei kitoms. LRT tyrimų skyriaus išanalizuoti pirkimų duomenys rodo, kad didžiąją dalį statybos darbų valstybiniame jūrų uoste dalijasi kelios bendrovės.

Absoliutūs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) viešųjų pirkimų lyderiai – Gargždų statybos įmonė „Hidrostatyba“ ir Latvijos statybos bendrovė „Latvijos tilti“.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, Almutui ir Jonui Dumašiams priklausanti „Hidrostatyba“ (viena ar pagal jungtinės veiklos sutartis) nuo 2009 m. yra laimėjusi uosto konkursų už 109,9 mln. eurų. Verslininkas Jonas Dumašius kartu su konservatoriais dalyvavo šiųmečiuose Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose. Jis išrinktas į rajono tarybą, jos nariu su petraukomis tris kadencijas buvo ir iki šiol.

 „Hidrostatybos“ konkurentų – Latvijos bendrovės „Latvijas tilti“ – su uostu pasirašytų sutarčių suma labai panaši – 109,3 mln. eurų. Tiesa, „Hidrostatyba“ už beveik tą pačią sumą yra pasirašiusi 35 sutartis su KVJUD, kai „Latvijas tilti“ – 14. Buvęs latvių bendrovės valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas jau buvo nuteistas kyšininkavimo byloje. Tačiau mestas korupcijos šešėlis „Latvijos tilti“ sėkmės uosto pirkimuose nenutraukė.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, trečioje vietoje pagal laimėtus pirkimus rikiuojasi Nyderlandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“. Ji yra laimėjusi uosto pirkimų už 80,6 mln. eurų. KVJUD pirkimuose sekasi ir dar vienai Latvijos bendrovei „BMGS“ (pirkimų už 58,1 mln. eurų), taip pat statybų bendrovei „Borta“, kuri siejama su uosto verslininku Arūnu Tuma. Pastaroji yra laimėjusi konkursų už 56,1 mln. eurų.

Pelningiausius dešimtmilijoninius uosto užsakymus pagrindinės uosto statybų vykdytojos linkusios dalytis tarpusavyje.

„Hidrostatyba“ uosto konkursuose dalyvauja su Latvijos „BMGS“, o „Borta“ – su „Latvijos tilti“. Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad uosto gilinimo ir krantinių statybos darbus yra pasidalijusios kelios bendrovės.

„Tiek, kiek matome, iš tiesų yra tam tikri nuolatiniai dalyviai, kurie vienuose ar kituose pirkimuose dalyvauja nuolatos, pasikeisdami. Pavyzdžiui, laimi tai vieni, tai kiti. Kiek matosi iš statistinės apžvalgos, būtų galima manyti, kad (laimi, – red. past.) tokiomis apylygėmis dalimis, jei kalbėtume konkrečiai apie gilinimo darbus. Tam tikruose specifiniuose darbuose vis dėlto yra panašiai tos pačios įmonės“, – sako VPT direktorės pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Sėkmė pirkimuose, atsitiktinė ar ne, tačiau KVJUD su „Hidrostatyba“ sieja daugiau dalykų. LRT tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad kai kuriuos uosto vadovus su pirkimus laiminčių bendrovių darbuotojais saisto giminystės ryšiai.

Uosto Statybos ir eksploatacijos departamentui vadovauja Giedrius Smaguris. Jo giminaitis Alvydas Smaguris dirba jau minėtoje „Hidrostatyboje“, kuri reguliariai vykdo statybos darbus uoste.

Uosto statyboms vadovaujantis G. Smaguris taip pat, kaip nurodoma jo VTEK pateiktoje privačių interesų deklaracijoje, yra ir KVJUD Viešojo pirkimo komisijos narys. Taigi turi teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose parenkant projektuotojus, statybos rangovus ir techninę priežiūrą. G. Smagurio giminaitis A. Smaguris anksčiau yra dirbęs „Klaipėdos naftoje“ kartu su tuometiniu jos vadovu Roku Masiuliu. A. Smaguris buvo Naftos produktų terminalo departamento direktoriaus pavaduotojas. Tačiau 2015 m. abipusiu šalių susitarimu A. Smagurio paslaugų „Klaipėdos naftoje“ buvo atsisakyta. 

Nors, anot VTEK, G. Smaguris yra KVJUD viešojo pirkimo komisijos narys, Uosto direkcija pateikė atsakymą, kad G. Smaguris „nedalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, kur galima interesų konflikto rizika“. LRT Tyrimų skyrius Uosto direkcijos prašė pateikti ir viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus, įrodančius, kad G. Smaguris nuo klausimų, susijusių su „Hidrostatyba“, nusišalina, tačiau KVJUD atsisakė tai padaryti, nes esą ši informacija nėra vieša.

LRT turimi pirkimų dokumentai rodo, kad G. Smaguris dalyvauja Techninės tarybos posėdžiuose, kuriuose yra sprendžiama dėl planuojamų vykdyti konkursų techninių sąlygų.

Vienas naujausių pavyzdžių – dokų duobės kasimo, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimo ir krantinių Nr. 137, 138, 138A ir 139 (dalies), Minijos g. 180, rekonstravimo su geležinkelio kelių statyba projektas. Iš techninės tarybos posėdžio protokolų matyti, kad G. Smaguris 2015–2017 m. dalyvaudavo posėdžiuose, kol su projektuotojais buvo aptariamos krantinių rekonstravimo techninės sąlygos.

Galbūt tik sutapimas, tačiau pernai metų pabaigoje minėto projekto konkursą kartu su latvių „BMGS“ laimėjo būtent „Hidrostatyba“. Pernai spalį su tiekėjų grupe pasirašyta sutartis už 27,1 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia iš jam pavaldžios Uosto direkcijos gavęs atsakymą, kad pirkimai vyksta skaidriai ir nuo sprendimų yra nusišalinama: „Ministerija tikrai į nė vieną viešųjų pirkimų konkursą nesikiša. Detalių mes tikrai neturime. Gavom jūsų klausimus, mes paklausėm jūrų uosto, kokia situacija ir kaip jie galėtų paaiškinti. Atsakymas buvo toks, kad situacija žinoma, tie giminystės ryšiai jiems yra žinomi. Ir jie yra atitinkamai suvaldyti“.

Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba į situaciją žiūri ne taip optimistiškai. „Bet kokiu atveju tuose techniniuose posėdžiuose yra sprendžiami dalykai, susiję su būsimais statybos darbais, – pastebi J. Petkuvienė. – Jeigu visa ta informacija, kuri ten yra aptariama, nukeliauja į pirkimo sąlygas, nukeliauja visiems rinkos dalyviams, sakytume, kad tos rizikos lyg ir suvaldytos. Bet jei yra tokia informacija, kuri aptariama ir lieka kur kas siauresniame rate, o nukeliauja tik tam tikram tiekėjui, tam tikram rinkos dalyviui, ir jis vienintelis žino, kas buvo iš tiesų aptarta, kokios darbų apimtys nusimato, kokie papildomi arba nevykdomi darbai, tai ta informacija gali būti itin svarbi vėliau vykdant sutartį ar pradžioje. Ir, žinoma, teikiant pasiūlymą, apskaičiuojant kainą, įsivertinant terminus ir kitus dalykus“.

Nacionalinės antikorupcijos asociacijos pirmininkas teisės mokslų daktaras Raimundas Kalesnykas atkreipia dėmesį, kad aukštas pareigas einantys įstaigų vadovai, net ir nedalyvaudami pirkimų procedūrose, turi prieigą prie reikšmingos informacijos, žino, kokie projektai planuojami ir kokios sumos jiems yra numatomos.

„Koks yra privačių interesų deklaravimo tikslas? Tikslas – ne tik atlikti kažkokią prievartinę pareigą, bet užtikrinti, kad pati organizacija ir joje dirbantys asmenys – visi darbuotojai – nepatektų į interesų konflikto zoną. Čia yra žymiai gilesnis suvokimas ir supratimas“, – sako pašnekovas.

Vienas iš „Hidrostatybos“ savininkų J. Dumašius į LRT klausimus žodžiu atsakyti atsisakė. Jie bendrovei buvo išsiųsti raštu. Tačiau iki vakar vakaro atsakymų nesulaukta.

KVJUD pateikė atsakymą, kad jos darbuotojai yra pasirašę komercinių paslapčių saugojimo sutartis. Informacija, kuri svarstoma posėdžiuose, esą žinoma visiems konkursų dalyviams. „Šių posėdžių protokolai yra sudėtinė techninių projektų dalis ir yra žinomi visiems tiekėjams, norintiems dalyvauti konkurse. Tai yra viešai prieinama informacija. Taip pat techniniams projektams privaloma tvarka yra atliekama projektų ekspertizė, kurios metu yra įvertinama, ar projektas parengtas tinkamai ir atitinka LR galiojančių teisės aktų reikalavimus. Projektus ekspertuoja valstybės kontroliuojama bendrovė „Projektų ekspertizė“, kurios akcijas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“, – raštu atsiųstame komentare rašo KVJUD.

Klausimai buvo pateikti ir po atostogų į darbą grįžusiam A. Vaitkui, tačiau jo atsakymų nesulaukta.

Buvęs darbuotojas įsidarbino pas konkursų lyderius

„Hidrostatybą“ su KVJUD sieja ir daugiau sutapimų. Uoste dirbančioje statybų bendrovėje įsidarbino ir buvęs KVJUD infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras. Tiesa, G. Zumaro karjera Uosto direkcijoje tęsėsi neilgai. 2015 m. pakeitęs buvusį infrastruktūros vadovą Algirdą Kamarauską, G. Zumaras jau po metų buvo atleistas.

2018 m. G. Zumaras buvo nuteistas lygtine dviejų su puse metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas taip pat uždraudė G. Zumarui dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Tačiau tai nesutrukdė įsidarbinti privačios bendrovės „Hidrostatyba“ projektų direktoriumi. Šis teismo sprendimas, anot paties G. Zumaro, yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

2016 m. teisėsauga KVJUD infrastruktūros direktoriui pateikė įtarimus dėl paimto kyšio. Dar prieš atleidimą, kaip matyti iš pirkimų dokumentų, G. Zumaras spėjo sudalyvauti ir sprendžiant dėl tam tikrų projektų techninių sąlygų. Pavyzdžiui, svarstant dėl jau anksčiau minėto projekto (krantinių Nr. 137, 138, 138A ir 139 rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba). G. Zumaras pirmininkaudavo techninės tarybos posėdžiams, be to, kaip matyti iš 2015 m. pabaigoje vykusio posėdžio, buvo aptarinėjama ir projekto kaina. G. Zumaras posėdyje teiravosi, kokia yra objekto skaičiuojamoji kaina. Kaip jau minėta anksčiau, 2018 m. pabaigoje konkursą darbams laimėjo „Hirostatyba“, kurioje jau dirbo G. Zumaras.

Jis teigia, kad „Hidrostatyboje“ įsidarbino praėjus metams ir vienai dienai po to, kai baigė darbą KVJUD. Esą taip pasielgė todėl, kad niekam nekiltų abejonių dėl vadinamojo atšalimo laikotarpio, kuris taikomas išeinant dirbti iš valstybės tarnybos į privatų verslą. Buvęs KVJUD infrastruktūros direktorius LRT teigė jokios vertingos informacijos apie pirkimus su savimi neišsinešęs ir jos nepanaudojęs. Be to, nuo projektinių pasiūlymo stadijos iki konkurso paskelbimo, anot jo, buvo praėję nemažai laiko.

KVJUD pateikė atsakymą, kad „sąmokslo teorijų nekomentuoja“.

„Hidrostatyba“ uosto pirkimuose dalyvauja nuo 2009 m. Vien nuo 2013 m. laimėtų konkursų suma sudaro 85 mln. eurų. Ypač pelningus užsakymus „Hidrostatyba“ laimi konkursuose, dalyvaudama su jau minėta latvių „BMGS“.

Pastarieji keleri metai „Hidrostatybai“ ir „BMGS“ buvo ypač sėkmingai. Be minėtojo konkurso už 27,1 mln. eurų, 2017 m. abi bendrovės, kaip tiekėjų grupė, pasirašė sutarį už 20,27 mln. eurų dėl krantinių Nr. 10 ir Nr. 11 rekonstravimo, gilinimo ir naujo geležinkelio statybos darbų.

Bendra „Hidrostatybos“ ir „BMGS“ sėkmė uoste teisėsaugai jau kėlė įtarimų. 2017 m. pavasarį STT pareigūnai, vykdydami tarptautinį tyrimą, atliko kratas tiek „Hidrostatyboje“, tiek „BMGS“. Tirtas galimas sukčiavimas ir piktnaudžiavimas įtariant, kad šios įmonės iš anksto galėjo susitarti dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygų, o veikdamos grupėje pasirašė daugiau nei 3 mln. eurų brangesnę rangos sutartį. Uosto direkcija tuomet tikino apie neleistinus susitarimus neįtarusi.

Vykdyto tyrimo metu nustatyti pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip turintys ne nusikaltimų, o konkurencijos pažeidimų požymių, todėl medžiaga perduota nagrinėti Konkurencijos tarybai.

„Hidrostatyba“ dėl kartelinių susitarimų Konkurencijos tarybos buvo nubausta ir anksčiau. 2001 m. jai skirta 1 proc. nuo metinių pajamų bauda dėl draudžiamų susitarimų su „Panevėžio statybos trestu“.

Tačiau grįžkime prie jau minėto G. Zumaro. Į teisėsaugos akiratį prieš beveik tris metus jis pateko dėl ryšių su kitos stambių užsakymų lyderės „Latvijas tilti“ atstovu.

Buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius buvo teisiamas dėl kyšio ėmimo iš buvusio statybų bendrovės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko Genadijaus Kamkalovo. Teismas nustatė, kad G. Zumaras iš G. Kamkalovo 2016 m. kaip kyšius paėmė prabangų daugiau nei 5 tūkst. vertės [RŠ1] laikrodį ir dar 5 tūkst. eurų grynaisiais, kurie buvo sudėti į 48 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį[RŠ2] .

Kyšiais esą siekta Latvijos bendrovei palankių sprendimų. 2016 m. birželį STT atliko kratas Uosto direkcijoje, apieškotas ir A. Vaitkaus kabinetas. Kratos atliktos po iš anksto nesuderinto G. Kamkalovo vizito direkcijoje. A. Vaitkaus kabineto papildomose patalpose pareigūnai vėliau rado medinę dėžutę su „Latvijos tilti“ logotipais, gėrimais ir saldumynais. Prieš daugiau nei metus teisme A. Vaitkus aiškino, kad taip buvo sveikinta su direkcijos jubiliejumi. O dėžutėje uosto vadovas voko tikino nematęs. Pareigūnai kratos metu nerado jokių pinigų. Pats G. Zumaras visus kaltinimus neigia, todėl sprendimą yra apskundęs.

„Latvijas tilti“, nepaisant korupcijos šešėlio, toliau laimi KVJUD pirkimus. 2016 m. liepą, jau po kratų uoste, su „Latvijas tilti“, kuri konkurse dalyvavo su Lietuvos bendrove „Borta“, pasirašyta sutartis už 11,8 mln. eurų. Po metų, 2017 m. vasarą, abi minėtos bendrovės laimėjo konkursą už 10,2 mln. eurų rekonstruoti „Birių krovinių terminalo“ ir verslininko Igorio Udovickio naudojamas krantines. Pernai „Latvijas tilti“ ir „Borta“ laimėjo 23,9 mln. eurų konkursą dar kelių krantinių rekonstravimo darbams atlikti.

Dviguba verslininko sėkmė

LRT ankstesniuose tyrimuose jau skelbė, kad kai kurie uosto verslininkai sulaukdavo dvigubos sėkmės. Pavyzdžiui, kai minėtam verslininkui I. Udovickiui uostas už savas lėšas gerino naudojamą infrastruktūrą, jo bendrovė „Gargždų geležinkelis“ laimėjo geležinkelio tiesimo ir remonto konkursą.

Dvigubos naudos sulaukia ir A. Vaitkaus rinkimų bendražygis Arūnas Tuma. Kovo 3 d. vykusiuose savivaldos rinkimuose su A. Vaitkaus vedamu „Klaipėda gali daugiau“ sąrašu į Klaipėdos miesto tarybą buvo išrinktas ir A. Tuma. Jis vienas valstiečių rinkimų kampanijai iš viso yra paaukojęs 17,7 tūkst. eurų.

Su uosto vadovo bendražygiu A. Tuma yra siejama uosto konkursuose sėkmingai dalyvaujanti „Borta“. Registrų centro duomenimis, oficialiai nei A. Tuma, nei jam priklausančios įmonės nėra „Bortos“ akcininkai.

Tačiau tie patys oficialūs duomenys rodo, kad 2010 m. bendrovę įsteigė su A. Tuma dirbęs Nikolajus Michejevas. Jam priklausė 80 proc. bendrovės akcijų, likusios 20 proc. akcijų – jo giminaitei Liudmilai Michejevai. 2013 m. 58 proc. „Bortos“ akcijų iš N. Michejevo perėmė „Logista“, kuri dar tais pačiais metais buvo prijungta prie „Kamineros grupės“. 2014 m. 8 proc. „Bortos“  akcijų iš N. Michejevo perėmė kitas A. Tumos pavaldinys – Nerijus Gricius, o „Kamineros grupė“ savo akcijas perleido L. Michejevai. Dabar akcininkai likę tik 3 – Audrius Jankauskas, L. Michejevas ir N. Gricius.

„Borta“ akcininkas Nerijus Gricius, kaip rodo Registrų centro duomenys, iki 2017 m. vidurio vadovavo „Kamineros grupei“, kuri priklauso A. Tumos šeimai.  N. Gricius taip pat vadovauja ir kitai su „Kamineros grupe“ siejamai bendrovei – „Harvest House“. Kitas su „Borta“ susijęs asmuo, N. Michejevas, buvo „Kamineros“ vadovas. „Borta“, kaip dukterinė „Kamineros grupė“ įmonė, nurodoma ir teisminiuose ginčuose.  

Pats A. Tuma, telefonu paklaustas, kas jį sieja su uosto konkursus laiminčia „Borta“, iš pradžių įvardijo, jog sieja „partnerystė“, tačiau kokia – nekomentavo. Dar vėliau aiškino, kad „Kamineros grupė“ su „Borta“ nesusijusi, o teisminiuose ginčuose esą yra klaidinga informacija.

„Negi aš dabar pulsiu dėl kiekvieno teismo žodžio ne taip parašyto... Ten kai pūtė kažkas arabus... Pūtė... Tai aš ginčysiu?, – svarstė A. Tuma. – Šiaip teismai... aš šešerius metus bylinėjausi. Įrašo ir įrašo... Automatiškai, kaip sakyti...“.

„Nežinau, kaip jūs čia vartot... yra ir susiję, ir nesusiję“, – dviprasmiškai pokalbį baigė A. Tuma.

Papildyta 14:45. Kitą dieną A. Tuma pateikė atsakymus ir raštu. Juose teigiama, kad „Kamineros grupė“ su „Borta“ susijusi tik tuo, kad „Kamineros grupė“ nuomoja „Borta“ administracines patalpas su teritorija, o bendrų projektų neturi.

Sąsajos su I. Udovickio verslu

KVJUD darbuotojų sąsajos veda ir iki LRT ankstesniuose tyrimuose aprašyto „Birių krovinių terminalo“ ir su juo susijusių kitų verslų. Buvusi uosto infrastruktūros direktorė Roma Mušeckienė, iš uosto išėjusi 2013 m., įsidarbino „Birių krovinių terminalo“ infrastruktūros direktore.

R. Mušeckienė, kai buvęs uosto vadovas A. Vaitkaus pirmtakas E. Gentvilas buvo išrinktas į Seimą, laikinai ėjo ir uosto vadovės pareigas. „Birių krovinių terminale“ dirbanti R. Mušeckienė yra uoste dirbančio Lauro Jansons uošvė. L. Jansons eina uosto Statybos ir eksploatacijos skyriaus vyriausiojo projektų vadovo pareigas. Jo žmona, Aurelija Jansonienė, kaip nurodoma VTEK deklaracijoje, taip pat dirba su verslininku I. Udovickiu susijusiose bendrovėse – „Ferteksos transportas“, „Granmax“, „Gargždų geležinkelis“. I. Udovickis yra uoste veikiančių „Ferteksos transportas“, „Granmax“ akcininkas, o jo valdomas „Birių krovinių terminalas“ – „Gargždų geležinkelis“ akcininkas.

Tačiau, anot KVJUD, L. Jansons esą nedalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su aukščiau paminėtomis įmonėmis.

I. Udovickis į klausimus atsakyti nei raštu, nei žodžiu nesutiko.

„Birių krovinių terminalas“, kaip jau anksčiau skelbė LRT, yra uosto krovos kompanija, nuomojanti uosto žemę ir uoste kraunanti baltarusiškas „Belaruskalij“ trąšas. „Birių krovinių terminalo“ valdomas „Gargdžų geležinkelis“ dalyvauja ir uosto direkcijos skelbiamuose pirkimuose – užsiima geležinkelių tiesimu ir remontu.  Nuo 2013 m. „Gargždų geležinkelis“ yra laimėjęs uosto konkursų už 2,85 mln. eurų. O verslininkas I. Udovickis bei jo žmona Olga valstiečių savivaldos kampaniją parėmė beveik maksimaliomis sumomis.

Jūrų sektorius: giminės, kaimynai, buvę vadovai ir medžiotojai

Aukščiau paminėti G. Smaguris, E. Kuzmarskis, L. Jansons – ne vieninteliai KVJUD darbuotojai, turintys giminystės ryšių su asmenimis, dirbančiais privačiose su uostu susijusiose bendrovėse.

Uosto režimo ir technologijų departamento vadovo pareigas eina Egidijus Kuzmarskis. Jo tėvas, Aloyzas Kuzmarskis, yra vienas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ steigėjų ir akcininkų. E. Kuzmarskio brolis Karolis Kuzmarskis „Begoje“ eina komercijos direktoriaus pareigas. „Bega“, pagal į ją nukreiptas uosto investicijas, yra antroje vietoje tarp visų uosto bendrovių. 2013–2018 m. į „Begos“ naudojamos infrastruktūros gerinimą investuota 17,4 mln. eurų. 

Kaip jau skelbė LRT, kartu su kitu „Bega“ akcininku Valentinu Greičiūnu uosto vadovas A. Vaitkus priklauso tam pačiam Klaipėdos medžiotojų būreliui „Varsa“. Šiam medžiotojų būreliui vadovauja buvęs „Klasco“ ilgametis vadovas Audrius Pauža.

Karolis ir Aloyzas Kuzmarskiai taip pat yra KVJUD Plėtros skyriaus vyr. ekonomistės Ritos Petrauskienės kaimynai. R. Petrauskienės vyras – su socialdemokratais į Klaipėdos merus kandidatavęs Benediktas Petrauskas, taip pat buvęs ilgametis „Klasco“ ir kitų su „Achemos grupe“ susijusių įmonių vadovas ar vienas iš vadovų. Petrauskų kaimynai – ir anksčiau minėtas A. Tuma bei dvi jo dukros. Tame pačiame milijonierių oaze pramintame kvartale „Gintaro krantas“ gyvena ir „Achemos grupės“ akcininkas ir antrinių grupės įmonių valdybos narys Eduardas Plauška.

Pataisome, kad Uosto direkcijoje nedirba buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko marti. Atsiprašome už klaidingą informaciją. Patikslinta 2019.04.02

Savųjų ratas – uždaras?

Kaip rodo LRT išanalizuoti duomenys, į uoste versle besisukantį senbuvių ratą įsisukti nėra taip paprasta.

Valstybinio jūrų uosto teritoriją galima vadinti naudingiausiu šalies žemės plotu. Ji uosto krovos bendrovėms neša milžiniškus pelnus, todėl nenuostabu, kad turtingiausiųjų Lietuvoje sąrašuose figūruoja ir uosto verslininkai.

Dar 2011 m. Europos Komisija prieš Lietuvą buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl ydingos žemės nuomos tvarkos. Ji esą diskriminavo kitų ES šalių piliečius, kurie negalėjo valstybiniame uoste išsinuomoti žemės. Valdžia įstatymą delsė taisyti ir tik 2017 m., po septynerius metus reikšto Briuselio nepasitenkinimo, pataisos įsigaliojo. O tiksliau jų nuostata, kad, pasibaigus uosto žemės nuomos konkursui, kitas nuomininkas būtų parenkamas tik viešo konkurso būdu. Iki tol teisę į auksinės uosto žemės nuomą verslas įgydavo nusipirkęs uosto teritorijoje stovinčius pastatus.

LRT tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad, prieš pat įsigaliojant naujai įstatymo redakcijai, tuometinė socialdemokratų Vyriausybė ir socdemams priklausiusio A. Vaitkaus vadovaujamas uostas suteikė malonę. Keli mėnesiai prieš įsigaliojant įstatymui, KVJUD praktiškai su visomis iki tol uoste veikusiomis bendrovėmis persirašė uosto žemės nuomos sutartis. Tai leido uosto senbuviams žemės nuomą dar ilgiau pratęsti, mat nuo 2016-ųjų spalio ėmė galioti naujas maksimalus 50-ies metų terminas. Didžioji dalis sutarčių baigs galioti tik 2066-ųjų spalį.

LRT turimi dokumentai rodo, kad 2016 m. spalio 3 dieną sutartys buvo persirašytos su keliolika uoste žemę nuomojusių bendrovių: verslininko Igorio Udovickio valdomu „Birių krovinių terminalu“, susijusiomis įmonėmis „Ferteksos trasportas“, „Granmax“, „Ferticonta“, „Nemuno terminalas“. Tą pačią dieną sutartys persirašytos ir su „Smiltynės perkėla“, AB „Senoji Baltija“, Klaipėdos šaldytuvų terminalu“, UAB „Sphaera“, S. Jokužio leidykla-spaustuve ir kt.

Kitą dieną – spalio 4-ąją – sutartys persirašytos dar su keliolika žemę nuomojančių bendrovių, spalio 5–7 d. – su likusiomis.

2016 m. pabaigoje sutartys persirašytos su iš viso 40 bendrovių.

Sutartys buvo perrašinėjamos, remiantis 2016 m. liepos 20 d. socialdemokratų Vyriausybės nutarimu „Dėl viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo sudarant naujas (atnaujintas) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tuometinė valdžia, leisdama prasitęsti maksimalų žemės nuomos terminą, gynė privačias bendroves, kurios valstybinėje žemėje liko įsitvirtinusios iki pat 2066-ųjų.  [RŠ3] 

R. Masiulis ankstesnės Vyriausybės sprendimą, užkirtusį kelią naujiems konkurentams įžengti į uostą, pateisina: „Taip, visada kyla klausimų, kai sako, kad riboja konkurenciją. Bet tu turi pasirinkti. Arba tu padarai konkurenciją ir padarai tą uostą praktiškai neįgalų, kad tiesiog niekas neinvestuoja jame. Arba suteiki galimybę tiems turėtojams vystytis“.   

Stambiausi žaidėjai daugybę metų valstybiniame jūrų uoste išlieka tie patys. Tarp jų – „Achemos grupė“, kuri valdo „Krovinių terminalą“, „Klasco“, „Klaipėdos laivų remontą“, „Centrinį Klaipėdos terminalą“, taip pat verslininkas Zigmas Petrauskas, valdantis grupės, kuriai priklauso „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Vakarų terminalas“, „Malkų įlankos terminalas“, „Vakarų laivų remontas“, kontrolines akcijas. „Bega“ per kai kuriuos akcininkus taip pat yra susijusi su „Achema“. Taip pat jau minėtasis verslininkas I. Udovickis uoste įsitvirtinęs per „Ferteksos transportą“, „Nemuno terminalą“, „Granmax“, „Ferticonta“, „Birių krovinių terminalą“.

Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje nuomos terminai uosto žemėje yra patys ilgiausi.  2010 m. Europos jūrų uostų organizacijos (ESPO) užsakytoje studijoje teigiama, kad tik 15 proc. Europos jūrų uostų žemę nuomoja ilgesniam nei 40 metų terminui. Daugumoje uostų vidutinis žemės nuomos terminas yra 21–30 metų.

Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis nemano, kad šiuo aspektu reikėtų lygintis su kitomis ES šalimis.

„Reikia suprasti, kad uosto veikla, jei įmonė pradeda veiklą, neišauga per vienerius metus. Įmonė turėtų turėti kuo ilgesnį laiko planavimą, kad galėtų investuoti lėšas. Pastatyti suprastruktūrą, užmegzti komercinius ryšius, pradėti kažkokio produkto krovą, išmokti įsigudrinti, kaip jį krauti, ir tada augti“, – sako ministras.

Uosto žemė – auksinė, bet pigi

Uosto direkcija dažnai akcentuoja, jog jos uždirbamas pelnas vis didėja, o uosto krova auga. Tačiau pelnu su valstybe ilgą laiką nebuvo dalijamasi proporcingai uždirbamoms pajamoms. 

Dar 2013 m. valdžioje esantys socialdemokratai atleido valstybinį jūrų uostą nuo dividendų mokėjimo. Tais pačiais metais uostui vadovauti pradėjo tuo metu taip pat socialdemokratas Arvydas Vaitkus. Sumažinti KVJUD valstybei mokamus dividendus iki 1 proc. tarifo Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė nusprendė motyvuodama suskystintų gamtinių dujų terminalo statybomis. Įstatymą, kuriuo strateginės įmonės, valdančios strateginę reikšmę valstybiniam saugumui turinčius įrenginius, atleidžiamos nuo pelno įmokų į valstybės ar savivaldybės biudžetą, vetavo prezidentė. Tačiau 2013 m. pabaigoje Seimas Prezidentės veto atmetė. Taigi KVJUD ilgą laiką buvo atleistas nuo pelno įmokų valstybei mokėjimo – visą socialdemokratų valdymo laikotarpį. Prieš valdžioje įsitvirtinant socialdemokratams, už 2011 m. uostas valstybei sumokėjo 9,9 mln. eurų pelno įmoką. Už 2012 m. jau tesumokėta 253 tūkst. eurų dydžio KVJUD pelno įmoka, o vėliau, iki pat pernai metų, jokių pelno įmokų valstybei nebuvo mokėta. Pernai už 2017 m. uostas pirmąkart biudžetui sumokėjo reikšmingą – daugiau nei 22 mln. eurų – įmoką. Šiemet, KVJUD skaičiavimais, įmoka už praėjusius metus turėtų sudaryti 21,7 mln. eurų.

„Iš pradžių buvo vykdomos investicijos. Uoste buvo labai didelis trūkumas tų finansinių lėšų. Jei atkreiptume dėmesį į geležinkelio plėtrą uoste, anksčiau buvo numatyta, kad daugiau geležinkelių statydavo „Lietuvos geležinkeliai“, o ne uostas. Nes uostas neturėjo pinigų“, – teigia susisiekimo ministras.

2011– 2018 m. laikotarpiu KVJUD iš valstybės ir ES biudžeto gavo 63,4 mln. eurų dotacijų, o pati valstybei grąžino 54,2 mln. eurų (pelno įmokomis), nors grynasis pelnas per minėtą laikotarpį sudarė 213,2 mln. eurų. KVJUD aiškina, kad jos indėlis į valstybės biudžetą yra ir Klaipėdos savivaldybei perduotos lėšos (2011– 2018 m. jos sudarė iš viso 11 mln. eurų) privažiavimo keliams vystyti. Tačiau šiuos kelius naudoja ir nudėvi būtent iki uosto įmonių vykstantys krovos bendrovių sunkiasvoriai. Uosto direkcija skaičiuoja, kad per aštuonerius metus ji taip pat sumokėjo ir 15,4 mln. eurų „Sodros“ mokesčių bei 5,6 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Už gerą darbą A. Vaitkui pernai buvo išmokėta 13,1 tūkst. eurų premija. Solidžias premijas gavo ir kiti uosto vadovai – infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, finansų vadovas M. Armonaitis, Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, uosto kapitonas Adomas Alekna. 2018 m. iš viso premijoms buvo išmokėta 46,5 tūkst. eurų. Uosto vadovo priedai yra skiriami susisiekimo ministro.

„Jeigu vadovo neskatini, tai tokį vadovą greit prarasi. Aš manau, kad tai yra teisinga. Mes turime už gerus darbus atlyginti“, – apie A. Vaitkaus premijos dydį sako susisiekimo ministras.

R. Masiulis ne kartą viešai deklaravo, kad ministerijos tikslas – jog valstybės kontroliuojamos įmonės būtų valdomos efektyviau ir duotų didesnę grąžą mokesčių mokėtojams. Konkretus įpareigojimas nustatomas siektinos grąžos rodikliu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai jau buvo atkreipę dėmesį, kad Lietuvoje taikoma žemesnė nei rinkoje generuojama valstybės valdomų įmonių nustatyta nuosavybės grąža. Ir ji esą gali iškraipyti konkurenciją.

Nepaisant ekspertų pastabų, šių metų pradžioje pati Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo siektinos nuosavybės grąžos rodikliai 2019–2021 m., palyginti su 2016–2018 m. tikslais, sumažinti ar palikti tokie pat keturioms didžiosioms valstybės valdomoms įmonėms iš dešimties.

Labiausiai šiuo klausimu pasisekė UAB EPSO-G ir Klaipėdos uostui. Pastarojo siektina nuosavybės grąža sumažinta nuo 7,5 proc. (2016–2018 m. rodiklis) iki 6 proc. 2019–2021 m.

Tuomet KVJUD valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas „Verslo žinioms“ pelningumo rodiklio sumažinimą aiškino poreikiu išlaikyti uostą konkurencingą. Be to, uostui valstybės esą patikėta vykdyti nekomercinę veiklą. O Valstybės koordinavimo centras aiškino, kad, apskaičiuojant pelningumo rodiklį, buvo atsižvelgta į tai, kad uostas pernai pradėjo mokėti pelno mokestį, taip pat į jo veiklos planus bei prognozes.

„Rekomendacijas teikia Valstybės koordinavimo centras, kuris prižiūri tą geriausią valdymo praktiką ir kuris bando kuruoti visą valstybinį ūkį. Jis mato tą visą paukščio skrydį. Aš vadinčiau tai darbiniu techniniu klausimu“, – sako R. Masiulis.

Nors KVJUD dažnai jos indėlį į biudžetą ir lyderystę tarp Baltijos valstybių[RŠ4] , tačiau ne visuose rodikliuose uostas žiba.

Pernai viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ ypač teigiamai (9,3 balo iš 10-ies) įvertino uosto direkcijos strateginį veiklos planą. Tačiau kitoje atliktoje analizėje pastebėjo, kad valstybė gauna dvigubai mažesnę grąžą, nei investuoja į uosto veiklą.

Agentūra lygino Talino, Rygos, Hamburgo, Gdansko, Malmės ir Kopenhagos, Helsinkio, Stokholmo grupės, Geteborgo, Roterdamo ir Amsterdamo uostus platesniu spektru. Buvo remiamasi 2016 m. duomenimis.

 „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos uostas iš valstybinės žemės nuomos surenka tik 10 proc. savo pajamų, kai kituose Europos uostuose rodiklis (pajamos iš uosto rinkliavų ir pajamos iš žemės nuomos) yra apylygis.

Prieš metus diskutuota, ar reikėtų branginti uosto žemę. Mat pajamos iš žemės nuomos mokesčio reikšmingai nekito nuo pat 2011 m. Svarstyta, ar padidinti žemės nuomos mokestį uosto kompanijoms. Tačiau tam uostininkai priešinosi, nes esą, padidėjus uosto žemės nuomos mokesčiui, jie prarastų pozicijas konkurencinėje aplinkoje.

Uosto direkcija pateikė duomenis, kad nuo 2011 m. iš žemės nuomos gauta pajamų už 54,18 mln. eurų, o į uosto infrastruktūrą uostas yra investavęs 251,2 mln. eurų (be PVM), kitos uosto rinkliavų pajamos nuo 2011 m. sudarė (pavyzdžiui, už atplaukiančius laivus ir kt.) 371,3 mln. eurų.

Susisiekimo ministras R. Masiulis sako, kad bus svarstoma, ar didinti uosto žemės nuomos mokesčius.

„Sutikčiau, kad tą rodiklį reikia taisyti ir mes atsižvelgiame į šią pastabą, kurią Valstybės koordinavimo centras pateikė. Kaip tik valdyboje neseniai diskutavome, kad reikia inicijuoti pakeitimus dėl to, kad nuo nuo 2001 m. to kilimo (žemės nuomos mokesčio, – red. past.) nebuvo. Tai turi tam tikrą logiką: kai tu nekeli mokesčio, uosto įmonės gali plėstis“, – teigia R. Masiulis.