Vaitkus: ordinas už šešėlį ant įtakingo socialdemokrato, bendražygis – su verslu rusams

Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus po kelionės į Baltarusiją dėl valstybės vardo žeminimo neteko valstybės apdovanojimo. Aiškėja, kad garbingą ordiną prieš daugiau nei 20 metų jam skyrė tuometis prezidentas Rolandas Paksas už farmacijos rinkos analizę, kurioje šešėlis krito ant sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio dabartinio Seimo vicepirmininko Juozo Oleko. LRT Tyrimų skyriaus atlikta išsami analizė atskleidžia, kad politiniame E. Vaitkaus kelyje buvo ne vienas prieštaringai vertintas sprendimas ir klausimų keliančių ryšių.

Gegužės pabaigoje, gavęs Valstybės apdovanojimų tarybos rekomendaciją, prezidentas Gitanas Nausėda išbraukė prokremliškais pareiškimais garsėjantį buvusį kandidatą į prezidentus profesorių hematologą E. Vaitkų iš Gedimino ordino kavalierių sąrašo. Sprendimas priimtas po šio veikėjo išvykos į Baltarusiją gegužės pradžioje: ten nuskambėję E. Vaitkaus pasakymai, taip pat ir pareiškimas, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento, įvertinti kaip antivalstybiniai. Vilniaus apskrities policija dėl to atlieka ikiteisminį tyrimą.

Prezidentas G. Nausėda viešai pareiškė, kad E. Vaitkus yra „puikus penktosios kolonos pavyzdys“. LRT Tyrimų skyriaus atliko išsamią šio politiku siekiančio tapti mediko veiklos bei jį supančios aplinkos analizę.

Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvos Respublikai“ prof. E. Vaitkų tuometis prezidentas Rolandas Paksas apdovanojo 2004 m. Vasario 16-osios proga. Vos po kelių mėnesių šis prezidentas buvo atstatydintas iš pareigų apkaltos būdu.

Pats E. Vaitkus tikina, kad ordiną jam „suorganizavo“ tuometė šalies vadovo patarėja valstybės sveikatos politikos klausimais Vitalė Vinickienė. Pasak jo, ordinas buvo „planuotas“ tuomečiam Kauno klinikų direktoriui Juozui Pundziui 50-mečio proga.

„J. Pundzių išbraukė iš sąrašo, o mane įrašė“, – aiškino E. Vaitkus.

LRT Tyrimų skyrius komentaro kreipėsi į buvusią R. Pakso patarėją V. Vinickienę per programėlę „Messenger“. Į užklausą buvusi politikė nesureagavo. Tačiau pastarosiomis savaitėmis socialiniame tinkle „Facebook“ ji paliko ne vieną įrašą apie E. Vaitkaus apdovanojimą.

„Už ką 2004 m. buvo prof. E. Vaitkus apdovanotas? O buvo jis apdovanotas už tai, kad išdrįso (drauge su kitais dviem aukštos kvalifikacijos – ne dirbtiniais – profesoriais) parengti ir pateikti prezidentui R. Paksui įrodymais paremtą analitinį darbą apie tuometinio sveikatos apsaugos ministro J. Oleko patvirtintos formulės pagrindu kai kurioms farmacijos kompanijoms dovanojamus gausius ir teisėtai nepelnytus viršpelnius (beje, visų mūsų sveikatos draudimo pinigais apmokamus)“, – rašė V. Vinickienė.

Įtarimai mesti socialdemokratui Olekui

Minimas darbas – tai 2003 m. vasarą prezidentui pateikta E. Vaitkaus ir dar dviejų profesorių – a. a. Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento Eduardo Tarasevičiaus ir technikos mokslų habilituoto daktaro Rimgaudo Abraičio – analizė, kurioje kritikuotas naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Joje dalintasi įtarimais, kad kai kurioms farmacijos kompanijoms sudarytos išskirtinės sąlygos pelnytis iš valstybės biudžeto ir ligonių kasų.

„Analizės esmė buvo, kad tuometinis ministras J. Olekas, nusižengdamas įstatymui, savo įsakymu sudarė komisiją, ir jos dauguma buvo farmacinių firmų vadovai, nepavaldūs ministrui ir nedirbantys valstybės tarnyboje. Ta komisija pateikė analizę ir schemą – formulę, kaip ir ateityje dar kelerius metus mokėti už kompensuojamus vaistus daugiau, negu leidžia Lietuvos įstatymai. J. Olekas patvirtino savo įsakymu tą formulę, kuri yra neteisėta. Tai buvo prezidentui R. Paksui išaiškinta. Tiksliau, ne R. Paksui, nes jam tai tas pats, bet V. Vinickienė buvo jo patarėja sveikatos apsaugos klausimais“, – LRT aiškino E. Vaitkus.

Jis tikino klausimų dėl atliktos analizės sulaukęs ir iš tuometinės Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus skyriaus vadovybės. „Manęs asmeniškai klausė: „Ar padėsite mums suskaičiuoti tam, kad galėtume pateikti, kokia žala yra padaryta?“ Ir tada frazė buvo: „Suprantame mūsų teisėsaugą, bet vis tiek atiduosime J. Oleką į teismą, kad būtų precedentas“, – dėstė E. Vaitkus.

2003-aisiais prezidentu išrinktas R. Paksas pirmųjų darbų ėmėsi būtent sveikatos apsaugos srityje. Tais metais skelbta, kad naujasis šalies vadovas sulaukė daugiau kaip 27 tūkst. Lietuvos gyventojų laiškų dėl kritiškos gydymo įstaigų būklės, vaistų kvotų ir kitų problemų. Tačiau pagrindinė prezidentūros kritika iš pradžių buvo nukreipta į tuometės valdančiosios koalicijos narės Naujosios sąjungos (socialliberalų) deleguotą sveiktos apsaugos ministrą Romualdą Konstantiną Dobrovolskį, kaltintą dėl kritinės padėties sveikatos apsaugos sistemoje. Socialdemokratų deleguotas Juozas Olekas atsistatydinusį R. K. Dobrovolskį pakeitė tik 2003-iųjų kovą.

Klausiamas, ar iš tiesų atsakomybė dėl tuo metu įvardintų negerovių teko būtent J. Olekui, dabar E. Vaitkus pareiškė: „Mano formuluotė jūs gi žinote, kokia ji yra. Visi jie – tie patys. Jie yra vienodi.“ Jis tvirtino vėliau apie tai ėjęs kalbėtis su J. Oleku.

„Nukeliavau pasakyti, kad „nieko čia asmeniško, bet pridarei klaidų“. Tai buvo žaidimo sudėtinė dalis. Mano noras buvo pasakyti, kad suvokiu, ką darote, kaip darote ir kad manęs neapmulkinsite. Jis tada taip žmogiškai pasakė, kad skaudu buvo. Nu, bet ar aš prisidirbau? Jis prisidirbo“, – aiškino E. Vaitkus.

LRT pakomentuoti tuometį skandalą prašė dabartinio Seimo vicepirmininko socialdemokrato J. Oleko.

„Kaip čia prisiminsi, prieš 20 metų [viskas vyko]. Dirbome Tėvynei, kaip visuomet darėme. Man atrodo, kad ten mes pamažinome priemokas ir ta tvarka labai didžiavomės. Bet konkrečiai neatsimenu“, – sakė politikas.

Pažadėjęs pakalbėti vėliau, daugiau į LRT skambučius J. Olekas neatsakė.

Kaip matyti iš tuo metu viešai skelbtos informacijos, prezidento pavedimu STT turėjo patikrinti būtent ankstesnio laikotarpio, apimančio 2000–2003 m., tvarką kompensuojamiems vaistams įsigyti. Tam skirtame pasitarime prezidentūroje 2003 m. rudenį dalyvavęs naujai paskirtas sveikatos apsaugos ministras J. Olekas dėstė, kad, pagal preliminarius rezultatus, įsigaliojus naujai bazinių kainų apskaičiavimo tvarkai, išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ėmė mažėti. Teisėsauga, savo ruožtu, šiam ministrui jokių įtarimų nereiškė.

Vaišvila: jie visi beviltiški

Kas šiuo metu yra E. Vaitkaus komanda? Per pernai vykusius prezidento rinkimus E. Vaitkus liko penktas, bet skynė pergalę Šalčininkuose ir Visagine. Viešumoje kaip aktyvus jo rėmėjas matytas visuomenininku prisistatantis Žemaitijos veikėjas Vaidas Žemaitis Lekstutis. Jis rinko parašus už kandidatą, platino lankstinukus.

Tačiau praėjusią gegužę LRT radijo agitacinėje laidoje paklaustas apie tai, E. Vaitkus nustebo: „Kad V. Ž. Lekstutis mano komandoje – ačiū, aš iš jūsų sužinojau. Dar kai ką nors panašaus sužinosite apie mane, praneškite ir man, nes ir man įdomu.“

„Aš per visą laikotarpį turbūt penkis žmones esu pakvietęs į savo komandą. O daugiau aš nieko nekviečiau. Norite – esate, nenorite – nesate. Nes palaikyti šitą mano mintį – Lietuva neparduodama, laisva, neutrali – gali bet kas“, – LRT Tyrimų skyriui savo požiūrį dėstė E. Vaitkus.

Pasak jo, į savo komandą jis yra kvietęs Povilą Gylį (buvęs ministras ir Seimo narys – red. past.), bet šis nesutiko, Nepriklausomybės akto signatarą Zigmą Vaišvilą (jis 2016 m. Valstybės saugumo departamento ataskaitoje minimas kaip bandantis suvienyti prorusiškas jėgas – red. past.), dar kelis.

Tačiau Z. Vaišvila neskuba vadinti E. Vaitkaus savo komanda. „Su E. Vaitkumi susipažinau per rinkimus, o iki to mačiau jį tik ekspertai.eu, daugiau nebuvau jo matęs niekur“, – teigė jis.

Pasak Z. Vaišvilos, savo poziciją apie šį kandidatą jis išsakė dar per rinkimus, debatų metu. „Aš rusiškai pasakysiu (cituoja patarlę, kuri išvertus reikštų, kad „nesant žuvų, ir vėžys gali sueiti vietoj žuvies“ – red. past.). Taip yra sakoma apie tokius. Taigi beviltiški visi kandidatai, visi 8, taip pat ir E. Vaitkus. Lietuvos suvokimo prasme. Nu, tai E. Vaitkus nors šiek tiek – kaip naujokas politikoje, mano supratimu, jis darė daug klaidų, bet jis vienintelis adekvačiai suvokia situaciją“, – kalbėjo E. Vaitkaus šalininku vadinamas visuomenininkas.

Pagalba rusams įsitvirtinti Lietuvoje

Pastaruoju metu aktyviu E. Vaitkaus palaikytoju vadinamas advokatas Mažvydas Misiūnas. Jis šalia E. Vaitkaus atsirado jau prezidentinės kampanijos metu.

„Jis pats man raštą parašė. Nuvažiavau, pasikalbėjau, ir neatsakysiu kodėl, bet pakviečiau. Ir nesigailiu iki dabar. Nors žodis „nesigailiu“ netinkamas. Tikras bendražygis“, – tikino E. Vaitkus.

Pats M. Misiūnas sako atsiliepęs į E. Vaitkaus viešą kvietimą padėti teisiniais klausimais. „Aš po tam tikro laiko pasiūliau jam savo pagalbą pro bono. Ir tada pradėjome. <...> Aš atstovavau jam kaip advokatas“, – prisimena M. Misiūnas.

Paklaustas, kodėl ir pats nusprendė pasukti į politiką ir kandidatuoti į Seimą antruoju numeriu E. Vaitkaus vedamame Liaudies partijos sąraše, sako, kad tai buvo logiška seka, pamačius, kiek rinkimų procedūroje yra neteisybės. Sutapo ir E. Vaitkaus bei M. Misiūno požiūriai į Rusiją.

Šis advokatas, jo paties teigimu, specializuojasi migracijos teisėje. Užsiimdamas šia veikla, kaip rodo Registrų centro dokumentai, jis kūrė įmones, kurias vėliau perleido daugiausia Rusijos piliečiams.

„Ar tai klientai rusai, ar ne rusai. Lietuva turi labai didžiulius ir glaudžius santykius su Rusija. <...> Kas yra migracijos klausimas? Jie nori čia investuoti pinigus ir tai yra gerai. Mes pritraukėme nemažai iš trečiųjų šalių investicijų į Lietuvą. Jie pirko čia nekilnojamąjį turtą, kūrė čia įmones, iki šiol dirba, nu, dabar jau gal nebedirba. Tai čia ne tik mes užsiėmėme“, – aiškino M. Misiūnas.

Daugiausia įmonių, kurios perėjo Rusijos piliečiams, M. Misiūnas įkūrė 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. Nurodoma, kad jos užsiima kompiuterių ar automobilių remontu, konsultacine veikla, nekilnojamuoju turtu ir pan. Visos gavo nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų metinių pajamų, tačiau viešuosiuose šaltiniuose informacijos apie šių įmonių veiklą rasti neįmanoma. Dalis jų neturi darbuotojų, kitose nurodomi 1–2 įdarbinti asmenys. Bendrovių finansinėse ataskaitose deklaruojama, kad dažnu atveju jos patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pajamų, todėl ir pelno neturėjo. Šių įmonių akcininkai Lietuvoje deklaruodavo gyvenamąją vietą paties M. Misiūno arba jo advokatų kontoroje dirbusių asmenų adresais.

M. Misiūnas aiškina, kad įmonės buvo kuriamos tam, kad Rusijos piliečiai ir jų šeimų nariai galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje. „Rusijos piliečiams tiko tokia jų teisėtos veiklos legalizavimo forma, per lietuviškas įmones. Mes siūlėme įvairiems trečiųjų šalių piliečiams investuoti čia, Lietuvoje. Ir jie per pažįstamus, žinodami mus, atvažiuodavo į Lietuvą investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu gauti leidimą sau ir savo šeimai. Tai buvo normali praktika. <...> O čia jums kažkas nesuprantamo? Rusija nebuvo pas mus priešiška šalis iki 2022 metų“, – aiškino M. Misiūnas.

Daugelis E. Vaitkaus bendražygio Rusijos piliečiams įsteigtų įmonių likviduotos praėjusiais metais. Anot M. Misiūno, tai natūralus procesas. „Jos dėl įvairių priežasčių likviduotos. Tai nedavė leidimo atvykti, jis (Rusijos pilietis – red. past.) tada nutolsta, jo interesai nutolsta. Jis nebenori investuoti čia. Ir užsidaro įmonė. Čia normalus procesas“, – teigė advokatas.

Nuo 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga vis griežtino sankcijas, taikomas Rusijai ir jos piliečiams, sunkino jų galimybes patekti į Šengeno erdvę, taip pat buvo apriboti bankiniai atsiskaitymai.

M. Misiūno advokato kontoros svetainėje iki šiol skelbiama, kad ten dirbanti jo žmona 2020 m. konsultavo vieną Baltarusijos nekilnojamojo turto įmonę, jai įsigyjant 2 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto objektą. Pranešime nurodoma, kad ji ir toliau konsultuoja Baltarusijos bendrovę, vystant 10 mln. eurų vertės projektą. Kokia tai įmonė, neįvardijama.

Šiemet M. Misiūno vardu užregistruota 19 naujų mažųjų bendrijų.

Ryšiai su farmacijos kompanijomis

Politinį E. Vaitkaus kelią galima skirstyti į dvi dalis. Prabėgus vos metams po pagerbimo R. Pakso prezidentūroje, 2005-aisiais E. Vaitkus tapo kitos politinės komandos dalimi – priėmė Darbo partijai atstovavusio sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, taip pat dirbusio Kauno klinikose, kvietimą tapti jo patarėju farmacijos klausimais.

E. Vaitkus neneigia, kad įtakos pakvietimui turėjo ir skandalą 2003-iaisiais sukėlusi farmacijos rinkos analizė. „Kai jis (Ž. Padaiga – red. past.) tapo ministru, per vieną daktarą paklausė, ar neateičiau į tą farmacijos sektorių, kadangi jau buvo tie įvykiai, ir kad aš apie farmaciją šį tą suprantu. Ir net buvo klausimas, ar noriu patarėju, ar viceministru būti“, – aiškino jis.

Savo patirtį farmacijos srityje E. Vaitkus grindžia ir tuo, kad 1996–1998 m. dirbo farmacijos bei medicinos įrangos bendrovėje „B. Braun Medical“ rinkodaros vadovu. Ryšių su šiuo sektoriumi turėjo ir jo sutuoktinė, iki šiol dirbanti Kauno klinikose: ji ilgą laiką buvo kompanijos „Merck“ tarptautinė konsultantė.

Po kelerių metų, jau baigęs ministro patarėjo karjerą ir kartu su Darbo partija dalyvaudamas 2008 m. rinkimuose į Seimą, E. Vaitkus deklaravo ilgą sąrašą medicinos srities įmonių, iš kurių jo šeima gavo pajamų – tiek susijusias su darbo santykiais, tiek autorinius atlyginimus.

Pasak E. Vaitkaus, didžiąją dalį pajamų iš tos veiklos gavo žmona, o jis uždirbo iš paralelinio vaistų importo bei eksporto. „Tai buvo kokiais 2006–2008 m. Aš vienais metais per 100 tūkst. litų mokesčių sumokėjau. Siaubingus mokesčius. Tada tris su puse valandos Valstybinė mokesčių inspekcija Kaune mane pasisodinusi klausinėjo, kad „kaip jūs čia taip uždirbate“. Sakiau: „Labai nesunku: pasiimate Europos duomenų bazę apie vaistus, ten keli milijonai vaistų, jų kainos, ir surandate kelis vaistus, kuriuos galite paimti iš Lietuvos ir parduoti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje su kainos skirtumu. Labai nesunku“, – ironizavo jis.

Sutikęs tapti ministro patarėju, E. Vaitkus tapo ir Darbo partijos nariu – esą kitaip atrodė nepadoru užimti politinio pasitikėjimo pareigybę. 2008-aisiais jos sąraše nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose ir netrukus paliko šią organizaciją.

„Kaip išstojau? Aš – partijos sveiktos reikalų komiteto pirmininkas. Ir tada Dangutę Mikutienę (baigiančiame kadenciją Seime ši Darbo partijos atstovė buvo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkė – red. past.), artistę, nusiuntė į prezidentūrą kalbėti apie sveikatos apsaugą. Atsiprašau – mano, kaip profesionalo vis tik kažkokio, ne Dangutės Mikutienės lygio, medicinos žinių nereikia, tai aš statistiniu vienetu būti neketinu. Ir parašiau pareiškimą išbraukti mane iš sąrašo“, – dėstė E. Vaitkus.

LRT komentaro kreipėsi į buvusią politikę D. Mikutienę, tačiau ji teigė to meto įvykių nebeatsimenanti.

Nuo partijos prie partijos

Naujas E. Vaitkaus politinės veiklos etapas – 2020 m., kai jis bando susisaistyti su filosofo Vytauto Radžvilo buriama dešiniąja partija – „Nacionaliniu susivienijimu“.

„Galvojau, va, bus už ką balsuoti: profesorius V. Radžvilas ir taip toliau. Pasirašiau kaip steigėjas, atvažiavau į Vilnių, į steigiamąjį susirinkimą. Po poros mėnesių vyksta pirmas susitikimas Kaune, bet tada pasirodo, kad moralines vertybes jie kaip objektą traktuoja. Už kiek parduosime?“ – pernai, dalyvaudamas prezidento rinkimuose, vienoje iš jį pristatančių transliacijų dėstė E. Vaitkus.

„Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas, Seimo narys Vytautas Sinica LRT Tyrimų skyriui aiškino nežinantis, kaip E. Vaitkus atsirado partijos sąraše.

„Mes kvietėme tiek per pažįstamus, tiek socialiniais tinklais žmones. Kad taptų steigėjais, žmonės turėjo pasirašyti tam tikrą politinę deklaraciją iš penkių punktų. Tarp jų buvo geopolitinė laikysena, tai yra pritarimas NATO ir nepalaikymas Rusijos. E. Vaitkus tapo steigėju. <...> Netrukus po įsteigimo įvyko Covid-19 pandemija, niekas nebendravo. Ir tik kai baigėsi pirmasis karantinas, atrodo, 2020 metų birželio pradžioje, nuvykau susitikti su Kauno skyriumi. Ir ten E. Vaitkus pareiškė, kad NATO bazės prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Mes dėl to stipriai susiginčijome ir jis mus pasiuntė velniop. Ir mes jį“, – pasakojo V. Sinica.

Tais pačiais 2020-aisiais E. Vaitkus tapo su teisėja Neringa Venckiene siejamos partijos „Drąsos kelias“ kandidatu į Seimą, nors į partiją neįstojo. Kaip žinia, „Drąsos kelias“, kurios identitetas sietas su kova prieš menamą pedofilų klaną ir jo auka esą tapusios N. Venckienės dukterėčios Deimantės gynimu, sėkmingai sudalyvavo 2012 m. Seimo rinkimuose. Tačiau 2020-aisiais šiai organizacijai sunkiai sekėsi suburti net kandidatų sąrašą, o idėjine organizacijos lydere laikyta N. Venckienė tuo metu buvo teisiama.

„Dar prieš susikuriant „Drąsos keliui“ nuvažiavau pas N. Venckienę pasakyti, kad aš palaikau jos poziciją ir ją pačią. Kaip palaikiau ir Algirdą Paleckį (šiuo metu už šnipinėjimą kalintį veikėją – red. past.), nes su juo šita sistema elgėsi neteisėtai ir neteisingai“, – taip savo poziciją ne kartą viešai dėstė E. Vaitkus.

Po nesėkmingų 2020-ųjų rinkimų jis iš tiesų tapo matomas aplinkoje, siejamoje su A. Paleckiu.

Lekstutis: jis turėjo eiti su Paleckiu

2021-ųjų spalio pabaigoje Vilniuje, prie LRT pastato, įvyko mitingas, skambiai pavadintas „Už žodžio laisvę“. Jo organizatoriai neslėpė, kad tai – faktinis tą pačią dieną Vilniaus apygardos teisme už šnipinėjimą teisto A. Paleckio palaikymo akcijos tęsinys.

A. Paleckis po renginio socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka su prierašu: „Vienybė, vienybė. Jei tu būsi, tai mes grąžinsime ir LRT žmonėms, ir Lietuvą grąžinsime mums visiems.“ Nuotraukoje – rankomis susikibę pats A. Paleckis, nevienareikšmiškai vertinamas aktyvistas Vilmantas Povilaitis, V. Ž. Lekstutis ir E. Vaitkus. Pastarasis mitinge ne tik sakė kalbą, bet ir įgarsino baigiamąją rezoliuciją.

Prieš tai, 2021-ųjų gegužę, E. Vaitkus kalbėjo nuo Didžiojo šeimos gynimo maršo scenos, tarė žodį tų metų rugpjūtį vykusiame mitinge prie Seimo, kuris pasibaigė riaušėmis, dalyvavo kituose renginiuose. Daugelyje tokių akcijų nuotraukose jis stovi šalia A. Paleckio.

O 2021-ųjų liepą „nesisteminiais“ save vadinančiuose informacijos kanaluose pasirodė pranešimas apie suburtą „visuomeninį judėjimą „Pasipriešinimas“ ir jo kreipimasis „į šalies gyventojus“. Jame eilinį kartą kvestionuota Lietuvos narystė ES ir NATO, reikalauta naujų Seimo rinkimų, „draugystės su kaimynais“ ir pan.

Šį atsišaukimą pasirašė keturi neformalūs susivienijimai: Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupacijai centras (LGPOC), atstovaujamas E. Vaitkaus, „Pasipriešinimo aušra“ („Teisingumo aušra“) – A. Paleckis, „Žemaičių pasipriešinimas“, koordinuojamas V. Ž. Lekstučio, ir „Niekas nenorėjo mirti“, kurio lyderiu įvardintas portalo ekspertai.eu (jis minimas VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje kaip palankus Rusijai) vadovas, buvęs Seimo narys Audrius Nakas.

„Su A. Naku kalbėjome apie tai, ir ne vieną kartą. Pakalbam ir tuo pasibaigia. Tai tada aš paėmiau ir padariau“, – apie neformalaus LGPOC atsiradimą LRT Tyrimų skyriui aiškino E. Vaitkus. Jo teigimu, bendrą pareiškimą tą liepą paskelbę keturi junginiai nebuvo tarpusavyje susiję. „Jokio ryšio nėra! Absoliučiai“, – tvirtino jis.

Su LRT bendravęs V. Ž. Lekstutis dėsto kitą versiją. „Jie (E. Vaitkus ir A. Paleckis – red. past.) turėjo iš tikrųjų „Teisingumo aušroje“ kartu eiti, kartu veikti. Nes jie kartu ir veikė pradžioje. Atkreipkite dėmesį – kiekviename A. Paleckio mitinge Eduardas kalbas sakydavo ir palaikydavo, taip pat ir prie LRT, kai vyko mitingas“, – tvirtino jis.

Tačiau kelią bendrai veiklai esą užkirto konfliktas. „Kaip žinome, A. Paleckis šitą veiklą pradėjo nuo kelionių į Baltarusiją organizavimo. Važiavo Erika Švenčionienė su Kazimieru Juraičiu, ir vis dėlto visą organizacinį dalyką atliko A. Paleckis, nes turėjo kontaktų ir visa kita Baltarusijoje. Eduardas norėjo važiuoti į Baltarusiją ir norėjo būti šitos delegacijos vadovu. A. Paleckis nesutiko. Ir tada Eduardas supyko, įsižeidė. Įsižeidęs pasiėmė iš Paleckio dalį programos, atsiribojo daugmaž nuo A. Paleckio ir pradėjo pats asmeniškai savo veiklą“, – aiškino V. Ž. Lekstutis.

E. Vaitkus neneigia iš tiesų planavęs kelionę į Baltarusiją su A. Paleckio aplinka, tačiau dėsto, kad sumanymo aplinkybės buvo kitos. „Dabar nežinau, kiek čia reikia tą sakyti ar nesakyti. Tuoj, galvoju...“ – dėstė jis.

Esą idėja dėl kelionės į Baltarusiją A. Paleckiui kilo, kai E. Vaitkus jam dar 2021-ųjų gegužę papasakojo parašęs palaikymo laišką Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai, kurį paskatino vieši pareiškimai dėl atlygio už diktatoriaus sulaikymą.

„Kai A. Paleckiui papasakojau, kad aš parašiau tokį raštą, tada jam kilo mintis, kad reikia gal paimti ir nuvažiuoti į Baltarusiją. Ir iš to jisai įgyvendino, tą... „Geros kaimynystės forumą“. Bet aš tada... Dabar galvoju formuluotę... Aš tada nesutikau su A. Paleckio organizacinėmis priemonėmis. Būtent – organizacinėmis. Kaip A. Paleckis organizavo, su ta metodika – vadinkim žodžiu „metodika“ – arba su tuo organizaciniu principu aš nesutikau, ir todėl manęs nebuvo tame bendradarbiavimo judėjime“, – aiškino E. Vaitkus.

2022-ųjų gegužę į Baltarusiją išvyko grupė A. Paleckio aplinkos asmenų, o E. Švenčionienė gavo progą tiesiogiai bendrauti su A. Lukašenka. E. Vaitkus sako, kad tos „delegacijos“ vadovas turėjęs būti jis.

„Aš ir parašą savo padėjęs buvau kaip vadovas. Bet paskui pasakiau „ne“, – kalbėjo E. Vaitkus.

Ar kelionę atšaukė, nes A. Paleckis nenorėjo jo įvardinti grupės vadovu? „Oi, čia jau detalės. Ne dėl to. Jėzau, jie gi visi žinojo. Čia jau, vadinkime, vidinė virtuvė. Bet aš turiu savo labai griežtą, aiškią ir kategorišką nuomonę, kodėl aš atsisakiau ir nesutikau. Bet nesakysiu. Tai vidinė virtuvė“, – sakė jis.

Žmonių pinigai – atlyginimui ir užstatui

Aktyvesnė jau minėto Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupacijai centro (LGPOC) veikla prasidėjo 2022-ųjų pabaigoje. Tuo metu „nesisteminiais“ save vadinančiuose kanaluose ėmė rastis kvietimai tapti šio junginio nariais. Dalyvavimas tiesiogiai sietas su finansiniu indėliu.

„Norintiems tapti Centro nariais, reikia pervesti metinį nario mokestį į asmeninę LGPOC vado profesoriaus hematologo Eduardo Vaitkaus sąskaitą, atidarytą Belgijoje (nurodomas sąskaitos numeris – red. past.). Šis pavedimas ir bus jūsų narystės patvirtinimas. Nario mokesčio dydį nustato mokėtojas pagal savo galimybes (nuo vieno iki... euro). LGPOC narių anonimiškumas bus išlaikomas (dėl visiems gerai suprantamų priežasčių), nebent pats narys nuspręs kitaip“, – rašyta kvietimuose jungtis.

Informacijos apie LGPOC sklaida užsiėmė A. Nako vadovaujamas portalas ekspertai.eu. Jame skelbta apie E. Vaitkaus renkamą „šaiką“.

„Šio veiklos etapo tikslas – surinkti mažiausiai 3000 aktyvių narių, norinčių prisidėti prie LGPOC, kurie nemato jokios perspektyvos dabartiniuose valdančiuosiuose bei jų opozicijoje. Surinkus minėtą narių skaičių iš karto būtų svarstoma ir politinės organizacijos steigimas“, - taip kviesti šalininkai.

Taip pat žadėta, kad visi surinkti nario mokesčių pinigai bus skiriami informacijos sklaidai, finansinių išteklių paieškai ir LGPOC plėtrai.

Pernai, jau dalyvaudamas prezidento rinkimuose, viešose transliacijose E. Vaitkus dėstė, kad LGPOC pavyko suburti apie 550 narių. Kiek lėšų į lyderio sąskaitą suaukojo „steigėjai“, paviešinta nebuvo. Tačiau pats E. Vaitkus dėsto, kad dalį tų pinigų skyrė ekspertai.eu, kaip „informacinio ruporo“, poreikiams.

„Pavadinkime taip: nesakysiu, kokią dalį, iš mano vidinio nusiteikimo. Tai yra žmonių pinigai, o ne mano pinigai. Jie yra bendram reikalui, o ne mano asmeniui. Tai informacinis kanalas ir jo sklaida – tai ne mano asmeninis, ir ne A. Nako asmeninis reikalas, o tai yra LGPOC irgi reikalas“, – aiškino E. Vaitkus.

A. Nakas LRT patvirtino – E. Vaitkus iš LGPOC skyrė pinigų. „Aišku, tos sumos ne stebuklingos, bet jos mums labai svarbios. Bet tai ne per ekspertai.eu ėjo. Tiesiog to negalėjo būti: ekspertai.eu neturi jokių veikiančių sąskaitų, jos uždarytos, mūsų veikla paralyžiuota. Galėjo eiti per kitą mūsų įmonę, galėjo būti tiesiai padarytas koks nors pirkimas iš E. Vaitkaus pinigų, pavyzdžiui, koks nors kompiuteris, kuris stovi pas mus. Bet jis gali būti įformintas visiškai per kitą juridinį asmenį“, – kalbėjo jis.

Kur panaudoti likę pinigai, surinkti per LGPOC, E. Vaitkus neatskleidžia. „Ne sau asmeniškai“, – tepasakė jis.

Duomenys rodo, kad aukas iš žmonių E. Vaitkus renka ir per 2023 m. vasaros pabaigoje įkurtą viešąją įstaigą „Gana yra gana“. Kaip skelbta, šios įstaigos tikslas – „skatinti demokratėjimo procesą Lietuvoje per įstatymo diktatūros įtvirtinimą ir pasiruošimą rinkimams“. Įstaiga turi paramos gavėjo statusą, o vienintelis jos darbuotojas – vadovas E. Vaitkus.

Registrų centre skelbiamais duomenimis, per 2023-iuosius metus į „Gana yra gana“ sąskaitą įkrito beveik 13 tūkst. eurų. Įstaiga deklaravo gavusi 5,2 tūkst. eurų veiklos perviršio. Pernai finansavimas buvo panašus, kaip grynasis perviršis nurodyta beveik 3,8 tūkst. eurų suma.

E. Vaitkus sako, kad 2023-iaisiais iš „Gana yra gana“ sau kaip atlyginimą išsimokėjo 5 tūkst. eurų. Jis neslepia – tuos pinigus skyrė iš dalies padengti daugiau kaip 9 tūkst. eurų negrąžinamo rinkimų užstato nuostoliams kompensuoti.

„Nesvarbu, kad gerai gyvenu, bet aš pinigus vis tiek skaičiuoju. Ir aš žinau, kurie pinigai yra mano, ir kurie – bendro reikalo. Tai ėjimas į rinkimus – ne mano asmeninis reikalas, pagal mano supratimą. Aš nėjau į rinkimus, kad man geriau dėl kažko būtų arba kad man ko trūksta. Aš į rinkimus ėjau, kad mums reikia vat tokiu keliu pasukti, o ne taip, kaip dabar einama. <...> Ir tas atlyginimas kur buvo, tai buvo irgi kaip sudėtinė dalis 9 tūkst. eurų, kuriuos reikėjo sumokėti ir kurių man VRK nusprendė negrąžinti“, – aiškino jis.

Aukas per „Gana yra gana“ E. Vaitkus renka ir toliau. „Už mėnesio tikiuosi sužinoti, kiek yra paaukota pinigų – čia 1,2 proc. Ir tada žinosiu, ar išlipsiu iš minuso, ar ne. Kur yra bendras reikalas ir mano asmeninis“, – sakė jis.

Į kalėjimą nešė knygą

Kaip žinoma, pernai vykusiuose prezidento rinkimuose E. Vaitkus liko penktas. Nesėkmingai jis pasirodė ir Seimo rinkimuose, kuriuose dalyvavo kaip VSD grėsmių ataskaitoje minėtos Lietuvos liaudies partijos (LLS) sąrašo, kurį esą formavo be šios partijos vadovų įsikišimo, lyderis.

Bendradarbiauti su šia politine organizacija E. Vaitkui teko nepavykus įsteigti savo partijos, kurią planuota pavadinti „Nauja politinė jėga“. Apie jos kūrimą E. Vaitkus prabilo dar vykstant prezidentinei rinkimų kampanijai, 2024 m. vasarį. Esą nauja partija būtų reikalinga tapus prezidentu.

„Prezidentas gali teikti pasiūlymus, tačiau Seimas jų neprivalo priimti bei gali atmesti prezidento teisės aktams taikomus veto. Tai lemia, kad tiek Daukanto aikštėje, tiek Gedimino prospekte reikia naujos politinės jėgos, kuri veiktų ranka rankon“, – nurodė kandidatas.

Prieš metus jis skelbė ir naujos partijos programą iš 32 punktų, kurioje – siekis atnaujinti ryšius su Rusija ir Baltarusija, nutraukti paramą Ukrainai, išviešinti KGB sąrašus, taip pat – „pranešti, ar gyva Garliavos mergaitė“.

Dar lapkritį šis veikėjas skelbė, kad jau yra atsišaukę 11 partijos steigėjų. Bet buriant šią politinę jėgą turėtų atsiliepti ne mažiau kaip 250 aktyvių bendraminčių, kurių kiekvienas turėtų atsivesti bent po 10 žmonių. Visi jie taptų „Naujos politinės jėgos“ steigėjais. Tačiau kol kas esą pavyko suburti tik apie tūkstantį rėmėjų.

„Tikrai galvojau, kad partijos įkūrimas bus žymiai paprastesnis. 36 ar 37 tūkst. pasirašė už mane kaip kandidatą į prezidentus. Tai galvojau, 3 tūkst. tikrai pasirašys. Ir tada mano retorinis klausimas: kai kurie mano oficialūs tuo metu palaikytojai – imkime Vaidą Žemaitį (iš tiesų V. Ž. Lekstutį – red. past.), kuris atseit tuo metu mane palaikė, bet kategoriškai prieš buvo, kad būtų sukurtas įrankis šitai išdavikų valdžiai pakeisti. Tai klausimas – tai reikia tik pakalbėti, ir tuo viskas baigiasi?“ – piktinosi jis.

Tačiau ir be partijos E. Vaitkus bando būti aktyvus protesto balsų politinėje arenoje. Vienas naujausių jo žygių – gegužę įvykusi kelionė į Baltarusiją, kuri buvo įvertinta kaip veikimas prieš Lietuvos valstybę.

„Labai gerai, kad nuvažiavau. Reikia pasakyti, kad pradžioje labai sąmoningai padariau – nusiunčiau Skandinavijos šalių ambasadoriams raštą, kad prašau susitikimo, galiu ateiti ir pateikti duomenis, įrodymus, kad Lietuvoje nėra teisiškai išrinkto prezidento. Visos keturios ambasados atsakė, kad negali kištis į Lietuvos vidaus reikalus. <...> Tada nusiunčiau raštą į Rusijos ambasadą, kad galiu pateikti duomenis, atsakymo jokio negavau. Baltarusiai norėjo išgirsti mano pristatymą, kaip vyksta Lietuvoje rinkimai“, – aiškino jis.

Netrukus po apsilankymo Baltarusijoje E. Vaitkus pasiprašė vizito pas kalėjime bausmę dėl ketinimų šnipinėti Rusijai ir Lietuvos partizanų niekinimo atliekantį A. Paleckį. Dar balandį E. Vaitkus, kalbėdamas VSD grėsmių ataskaitoje minimo Lauryno Ragelskio kanale, tikino neketinąs lankyti „Teisingumo aušros“ lyderio, nes „jis nėra toks mano draugas, kad eičiau jo lankyti į kalėjimą“.

E. Vaitkus neigė gavęs pavedimą aplankyti A. Paleckį. Esą jis vykdė vienos Baltarusijos žurnalistės prašymą – perduoti kaliniui kažkokią knygą. Šios misijos atlikti jam esą nebuvo leista dėl vidinių kalėjimo tvarkų.