LRT tyrimas. Korupcija kariuomenėje: kyšis karininkui – 60 plytelių

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, per dvejus metus kariuomenėje nustatyta dešimt korupcijos atvejų, kai kurie jų atsidūrė ir teisėsaugos akiratyje. Tačiau vieno kyšio istorija, su kuria susipažino LRT, rodo, kad pažeidimus pastebėjęs karininkas iš tarnybos pasitraukė, o jį papirkti bandęs verslas toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. 

Pernai, vieną gegužės ketvirtadienį, Rukloje, sausumos kariuomenės teritorijoje prie mokymų centro, toliau nuo liudytojų, į privatų pokalbį buvo iškviestas kariuomenės pareigūnas, atsakingas už remonto darbų priežiūrą. Jis tarnavo Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyboje. Jo pašnekovas – įmonės, įrenginėjusios naujus bortelius, atstovas.

Dieną prieš tai pastebėta, kad kariuomenės teritorijoje įrengti borteliai neatitinka projekto reikalavimų, sudėti ne tokio dydžio, pločio ir galbūt pigesni, bet karininkui siūlyta neatitikimus „praleisti pro akis“, nes „niekas čia netikrins ir nepastebės“.

Nuošaliame susitikime pareigūnui už jo užmerktas akis pasiūlytas kyšis – išsirinkti norimas plyteles, kurių kaina neviršytų 500 eurų, ir sudėti jas karininko privataus namo kieme.

– Tai sakyk, ko tau reikia. Plytelių reikia? Bus plytelės. Bet plytelės – toks reikalas, kad turi atsirinkti.

– Ką jūs man nupirktumėte ir suklijuotumėte?

– Nu tai žiūrint, kokia ten kvadratūra, todėl, kad dirba toks, skoloj gyvena net, jisai pagal individualią veiklą, tai pas tave padarytų, o mes su juo atsiskaitom.

– Bet tai suprantat, vadovybė paskui pamatys, aš kentėsiu.

– Ką čia kokia vadovybė pas tave išmatuos? Čia tu vyriausias „ant to objekto“. (Ištrauka iš slapta daryto įrašo).

Nors kyšis nedidelis, jis turėjo padėti įmonei išvengti nuostolių už ne taip atliktus darbus, todėl jau po savaitės „padėti“ siūlęs darbuotojas vyko į „Senukų“ prekybos centrą Kaune ir įmonės kortele nupirko 60 vienetų karininko išsirinktų baltų plytelių, kurių kaina siekė apie 380 eurų. Paskutinį gegužės vakarą jos buvo atvežtos į karininko privatų kiemą.

Ši kyšio istorija LRT Tyrimų skyriui tapo iki detalių žinoma, nes jos aplinkybės pernai rudenį atsidūrė teisme, o karininkas, kurį verslo atstovas bandė papirkti, iš tiesų slapta darė įrašus ir kyšį priėmė Kauno apylinkės teismo nutarimu.

Byla baigėsi kyšininko kaltės pripažinimu, tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes už jį laidavo sūnus. LRT pavyko nustatyti, kokiai įmonei atstovavo kaltę pripažinęs asmuo. Tai UAB „Egsta“, o kariuomenėje su šia įmone susiję pažeidimai buvo žinomi ir anksčiau, dar 2023 m. rudenį, kai karininkas pastebėjo neatliktus darbus ir interesų konfliktą.

„Kam čia reikalinga skųstis visoms institucijoms?“

LRT Tyrimų skyriui pavyko susipažinti su 2023 m. spalio kreipimosi į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyrių aplinkybėmis, kai karininkas Rukloje užfiksavo, kad bendrovei „Egsta“ buvo apmokėta už paslaugas, kurių ši neatliko.

Pagal 2023 m. vasarį pasirašytą darbų sutartį, „Egsta“ Rukloje, generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, turėjo suremontuoti tvorą, išmontuoti senus vartus ir įstatyti naujus. Sutarties suma buvo apie 10 tūkst. eurų.

Tačiau po kurio laiko teritoriją apžiūrėjęs pareigūnas pastebėjo, kad nors už darbus jau apmokėta, seni vartai tebestovėjo. Buvo įtariama, kad bandyta nuslėpti, jog vartai iš tiesų nesumontuoti, bet už atliktus darbus atsiskaityta.

Paaiškėjo ir tai, kad kitas karininkas, tarnaujantis Logistikos skyriuje Rukloje, prieš tai dirbo „Egstoje“, todėl esą galėjo prisidėti prie pažeidimo slėpimo. Jis bandė ir kitai bendrovei padėti laimėti pirkimą už ją parengdamas darbų sąmatą. Įmonės vadovas – minėto karininko sesers vyras. Dėl to kreiptasi į Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyrių, kuris nustatė, kad visi įtarimai pasitvirtino.

„Aplinkybių tyrimo metu nustatyta, kad pranešime nurodytos aplinkybės dėl generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono tvoros naujų atveriamų vartų nesumontavimo ir dėl vyresn. specialisto leitenanto ryšių su bendrovėmis pasitvirtino“, – rašoma KAM Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyriaus dokumente.

Informacija buvo perduota karo policijai, o karininkui, turėjusiam ryšių su įmonėmis, tiesiog rekomenduota derinti viešuosius ir privačius interesus.

„Leitenantas šiuo metu tarnauja krašto apsaugos sistemoje, tačiau imtasi priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui suvaldyti“, – teigiama KAM atsakyme raštu.

O štai pažeidimus fiksavusio pareigūno krašto apsaugos sistemoje jau nėra.

„Kam čia reikalinga skųstis visoms Lietuvos kariuomenės institucijoms?“ – LRT Tyrimų skyriui savo vadą citavo karininkas, sutikęs pasidalyti patirtu spaudimu.

Tiesa, ne visi karininko pateikti skundai pasitvirtino, bet tuo metu, kai buvo atliekamas KAM vidinis tyrimas dėl „Egstos“, jo vadovai esą pradėjo kalbėti apie „nusileidimą principams“ ir reikalingumą „atvėsti“.

Pasak LRT šaltinio, 2024 m. prasidėjo kalbos, kad karininkui būtina rotuotis ir palikti pareigas Rukloje, taip pat jį esą pradėjo siųsti į objektus, esančius kituose miestuose. Praėjusį vasarį jis buvo informuotas, kad kariuomenės vado komisijoje bus svarstomas į naujas pareigas, tačiau šis tokios galimybės atsisakė.

„Rotacija krašto apsaugos sistemoje yra įprasta praktika. Paprastai karininkai eina pareigas ne ilgiau kaip 3 metus nuo paskyrimo į jas. Į kandidatų į pareigas sąrašą įtraukiami karininkai, kurie pareigas eina ilgiau nei 24 mėnesius nuo paskyrimo dienos. Karininkui buvo pateiktas pasiūlymas rotuotis, tačiau gavus jo prašymą jis išrotuotas nebuvo“, – rašoma KAM atsakyme.

LRT tyrimų skyriaus žiniomis, jau vėliau gavęs kyšio plytelėmis pasiūlymą, karininkas kreipėsi nebe į krašto apsaugos struktūras, o tiesiai į teisėsaugą. Tą patį pavasarį jis paliko tarnybą dėl, kaip sako pats, baimės, kad prieš jį bus imtasi veiksmų.

Tačiau KAM kancleris Dainius Ivoškis negalėjo patvirtinti tokios informacijos. „Sunku vertinti atskirus atvejus“, – LRT sakė jis.

Kol vyksta tyrimai, ribojimų dėl sutarčių nėra

Situacija su į kariuomenės tarnybų akiratį pakliuvusia rangos bendrove – kitokia. Iš viso 2023 m. „Egsta“ su kariuomenės padaliniu Rukloje turėjo 8 sutartis, kurių bendra vertė siekia 900 tūkst. eurų, pernai sutarčių suma siekė daugiau kaip 1,1 mln. eurų.

Tačiau 2024 m. dalis jų buvo pasirašyta jau vykstant teisėsaugos tyrimui dėl „plytelių kyšio“ ir jau užfiksavus karininko papirkimą. Šiuo metu tebevyksta ikiteisminis tyrimas, susijęs su galimais „Egstos“ pažeidimais 2023 m.

„Įrodžius, kad „Egsta“ padarė pažeidimus, nedelsiant būtų imamasi teisės aktuose numatytų priemonių dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ribojimo. Šiuo metu šis ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, todėl komentuoti tyrimo aplinkybes gali tik Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra“, – rašome ministerijos atsakyme.

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, korupciniuose atvejuose nuskambėjusios įmonės nepasirodo nepatikimų tiekėjų sąrašuose. Į oficialų „Nepatikimų tiekėjų sąrašą“ įtraukiamos tik tokios bendrovės, kurios pažeidė sutartis pagal viešųjų pirkimų įstatymą, ir tai uždraudžia joms dalyvauti pirkimuose 3 metus.

Pasak KAM kanclerio, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jokių sankcijų bendrovei kariuomenė imtis negali, todėl kol kas neriboja jos galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Kol nėra pripažįstama, jog yra padaryta nusikalstama veika, tai ir tos įmonės įtraukti į juodąjį sąrašą nėra teisinio pagrindo, nes kiltų kitokių problemų dėl apribojimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir galėtume sulaukti atitinkamų skundų dėl to“, – sakė D. Ivoškis.

Bendrovės „Egsta“ vadovė Nijolė Garbauskienė paklausta pirmiausia apie 2024 m. istoriją, kai įmonės darbuotojas bandė papirkti karininką vykdant sutartį su kariuomene, sakė nieko plačiai nežinanti ir negalinti daug komentuoti. Jokių sankcijų įmonė kyšininko atžvilgiu nesiėmė.

„Jis ir taip nusibaudė, jis yra įmonės akcininkas, tuo metu vietoje manęs direktoriavo. Ten, suprantat, jis savo noru paprašė. Suklusom, o tą plytelių pirkimą aš atidėjau į neleidžiamus nuskaitymus, prekės gi negavau. Man tai nesuprantamas dalykas“, – telefonu sakė N. Garbauskienė.

Tačiau detalizuoti kitos istorijos, susijusios su šiuo metu atliekamu tyrimu, kai buvo apmokėta už darbus, kurių tarsi įmonė neatliko, direktorė negalėjo ir paprašė klausimus atsiųsti raštu.

Klausimai įmonei buvo išsiųsti prieš savaitę, kol kas atsakymų į juos nesulaukta.

Kariuomenėje žada pokyčių

Per 2023–2024 m. KAM gavo 19 pranešimų dėl galimų korupcinio pobūdžio pažeidimų, pusė iš jų pasitvirtino visiškai arba iš dalies. Tai oficialūs ministerijos duomenys.

„Dešimt atvejų nėra didelis skaičius, nes pati sistema didelė, bet reikia dirbti, kad tas skaičius būtų kuo mažesnis. Matome, kad visuomenės dėmesys nukrypęs į krašto apsaugą, matome didėjantį finansavimą krašto apsaugai ir norime didinti pasitikėjimą sistema“, – LRT sakė KAM kancleris D. Ivoškis.

LRT žiniomis, yra bendrovių, įkurtų buvusių karininkų, o jiems pirkimus padeda laimėti platus pažinčių tinklas. Tokie atvejai ministerijos naujausioje pažeidimų statistikoje dar nėra atsidūrę.

„Tyrimai ne visada baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais ar pritaikytomis drausminėmis nuobaudomis. Konkrečių korupcinių atvejų įvardyti negaliu, nes jų sėkmė priklauso nuo to, kiek informacijos bus pateikta į viešąją erdvę“, – komentavo D. Ivoškis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas bandymus, pavyzdžiui, plytelėmis papirkti karininką vadina juokingais ir stebinančiais. Tačiau, anot jo, šiuo konkrečiu atveju karininkas buvo sąžiningas ir informavo apie norą jį paveikti.

„Iš tiesų, pasigendame viešajame sektoriuje, nes bandymų ir atvejų yra, bet ką daryti ir kaip informuoti teisėsaugą, ne visi žino“, – LRT komentavo E. Jablonskas.

Anot jo, trūksta ir aktyvesnio bendrovių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o ir KAM pati turi įsivertinti, ar bendrovės gali toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Krašto apsaugos sistemoje visi tiekėjai turėtų būti tikrinami. Ir mūsų rekomendacija, kad į vertinimus būtų įtraukta ir STT. Taip ir bus padaryta“, – sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Bet tarnyba teigiamai vertina, kad krašto apsaugos sistemoje pradėjo veikti antikorupcinių tyrimų tarnyba, kuri gali nustatyti pažeidimus ir viešinti duomenimis. KAM kancleris D. Ivoškis sako, kad atlikus ministerijos auditą rekomenduojama tokį patį padalinį steigti ir kariuomenėje, jis turėtų pradėti veikti šiemet.