Su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu susijusi bendrovė nebevaldo „Ignitis grupės“ akcijų. Aiškėja, kad jų atsisakyta dar pernai, keli mėnesiai po to, kai apie sąsajas paskelbė LRT Tyrimų skyrius. Tačiau nei įmonė, nei ministras nekomentuoja tokio sprendimo priežasčių.
2022 m. lapkričio pabaigoje LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad bendrovės „Ignitis“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi bendrovė „Norteo“. Daugiau kaip 90 proc. šios įmonės akcijų valdo UAB „Catus“, o jos 40 proc. akcijų priklauso ministrui.
LRT žiniomis, iš viso „Norteo“ buvo įsigijusi 6 tūkst. bendrovės „Ignitis“ akcijų, kurių vertė siekė apie 110 tūkst. eurų. Šiemet ir vėl pasidomėjus didžiausios Lietuvos energetikos bendrovės akcininkų duomenimis, „Norteo“ tarp jų nebebuvo.
Taip pat skaitykite
Aiškėja, kad su D. Kreiviu siejama bendrovė akcijų nebevaldo bent nuo 2023 m. kovo. Būtent tada pasirodė naujienų agentūros BNS publikacija apie Lietuvos vėjo parkus jūroje, kurioje užsiminta ir apie D. Kreivio ryšius su „Ignitis grupe“. Tačiau po kurio laiko publikacija patikslinta „Norteo“ vadovo Mindaugo Sinkevičiaus komentaru, kad bendrovė akcijų nebeturi.
LRT kreipėsi į M. Sinkevičių, kuris yra ir „Catus“ įmonės direktorius. Klausėme, kodėl tuomet suskubo parduoti bendrovės „Ignitis“ akcijas, bet vadovas į kalbas nesileido ir kratėsi ryšių su ministru.
„Kodėl aš turiu jums sakyti šitą dalyką? Nieko nesiruošiam sakyti daugiau, nei kada buvo pasakyta. Jokių sąsajų mes su jokiais ministrais neturime“, – sakė M. Sinkevičius.
Energetikos ministras taip pat nepateikė daugiau detalių.
„Jūsų minėtos įmonės verslo sprendimai yra įmonės administracijos reikalas. Ministras nedalyvauja jokių verslo įmonių veikloje, todėl nėra informuojamas apie įmonių priimamus verslo sprendimus“, – rašoma Energetikos ministerijos atsakyme.
Kai 2022 m. lapkričio pabaigoje išaiškėjo, kad D. Kreivys turi turtinį ryšį su bendrove „Ignitis“, tačiau to nusprendė nedeklaruoti, į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) kreipėsi socialdemokratų partija. VTEK energetikos ministro atžvilgiu tyrimo nepradėjo. D. Kreivio partiečiai premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dėl to problemų taip pat nematė.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto, kad D. Kreivys, kaip Vyriausybės narys turėjo ryšį, nurodyti manė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Prezidentūra ministro atžvilgiu buvo dar kritiškesnė.
Tuo metu teigta, kad D. Kreivys neplanuodamas deklaruoti netiesioginio ryšio su „Ignitis grupe“ apsunkino situaciją ir neišnaudojo galimybės pateikti aiškių atsakymų.
Dabar, kai minėtų akcijų nebeliko, prezidentūros atstovai LRT sakė, kad politikų interesų konfliktų ar jų regimybės vengimas turėtų būti elementarios politinės higienos reikalas.
Vis dėlto D. Kreivio vertinimas gali būti ir platesnis klausimas, nes po pirmojo šių metų Prezidento rinkimų turo Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ne visi ministrai turėtų toliau tęsti darbus. Atsakydami į LRT Tyrimų skyriaus klausimus, prezidentūros atstovai leido suprasti, kad prezidentas vertins ministrus pagal jų darbo rezultatus.
„Energetikos ministro darbą – pagal tai, kaip ministrui sekasi mažinti energijos išteklių kainas namų ūkiams, verslui, kaip sekasi įgyvendinti strateginius projektus“, – rašoma atsakyme.
Mano, kad pardavė, nes buvo nepatogu
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, šią istoriją reikėtų vertinti kaip pamoką ateičiai, nes, jo nuomone, bendrovės „Ignitis“ akcijų turėjimo faktą reikėjo deklaruoti.
„Kodėl taip buvo nepadaryta? Gal nepatyrimas, nes žvelgiant į akcijų kainą ar jų dinamiką, sunku įtarti, kad bandyta pasinaudoti nevieša informacija ir iš to uždirbti. Gal net didesnė tikimybė, kad ta investicija buvo nuostolinga. Tai čia pamokos ateičiai, kad jeigu sprendi klausimus ir turi interesą iš kitos pusės, tiesiog reikia deklaruoti ir klausimų nebekyla“, – LRT komentavo M. Dubnikovas.
Ekonomistas svarsto, kad akcijų pardavimą galėjo lemti arba nuostolinga investicija, arba noras atsisakyti nereikalingo galvos skausmo. Tokiai nuomonei pritaria ir Mykolo Romerio universiteto lektorė politologė Rima Urbonaitė.
„Viešumoje tikrai buvo apie tai kalbama, tas klausimas vis kabojo ore, todėl galėjo taip nutikti, kad norėta bet kokio ryšio atsisakyti“, – sakė politologė.
Tačiau abejojama, ar tai padės visam laikui baigti šį klausimą.
„Ministras vėlgi beveik nieko nekomentuoja. Tokia regimybė susidaro, kad norėta panaikinti formalius ryšius, bet tai, kad buvo tie ryšiai ir kad ministro vaidmuo tame buvo gana keistas, tai veikiausiai nepadės. Galima įvertinti ministro nenorą komentuoti, tai yra politinis veiksmas, kurį galima skirtingai interpretuoti“, – LRT komentavo R. Urbonaitė.
Politologė svarsto, kad net oficialiai nutraukus ryšį, politiniai oponentai vis tiek gali šį klausimą išnaudoti, ypač, kai įsibėgėja rinkimų sezonas.
„Jeigu ryšys nutrūko iki 2023 m. kovo, klausimas, kodėl ministras pats neinformavo. Tai gali pateikti kaip bandymą išsisukti iš situacijos, kai reikės užaštrinti rinkimų kovas, tačiau, žinoma, argumentas, kad jokių formalių ryšių nėra – ministro rankose“, – teigė politologė R. Urbonaitė.
Dėl bendrovės „Ignitis“ akcijų atsistatydino viceministras
2022 m. lapkritį LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad tinkamai turimų bendrovės „Ignitis“ akcijų nedeklaravo ir tuometis finansų viceministras Gediminas Norkūnas, kuris buvo atsakingas už šios energetikos bendrovės kuravimą. Dėl to VTEK pradėjo tyrimą ir analizavo faktus, kad, būdamas bendrovės akcininku, ministras dalyvavo stebėtojų tarybos narių atrankoje, priėmė sprendimus ir vizavo akcininkų susirinkimų dokumentus.
Taip pat skaitykite
Pernai VTEK paskelbė, kad G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, jis netinkamai deklaravo interesus. VTEK pažymėjo, kad kuruodamas „Ignitis grupės“ veiklą viceministras nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. lapkričio dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant su ja susijusius sprendimus ir taip veikė interesų konflikto situacijoje bei pažeidė įstatymą.
Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir kartu apie privatų interesą.
G. Norkūnas po komisijos spendimo nusprendė trauktis iš posto ir teigė neketinantis grįžti dirbti į viešąjį sektorių. 2023 m. gegužę pranešta, kad G. Norkūnas VTEK sprendimą apskundė teismui, jo bylą priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. LRT žiniomis, kol kas procesas yra sustojęs.
