Tankų rebusas dar neišspręstas: Kasčiūnas neduoda garantijų dėl jų ateities

Šių metų pradžioje Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus, kad Lietuva turėtų įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietija. Tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, derybos dėl 2 mlrd. eurų siekiančio pirkinio dar nevyksta, jokio susitarimo su Vokietija nėra. Naujasis KAM ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad įsigyjamos technikos situacija gali keistis, nes nėra garantijų dėl papildomo gynybos finansavimo. 

Perkamų tankų klausimas tapo aktualesnis kovo viduryje iš krašto apsaugos ministro pareigų traukiantis Arvydui Anušauskui. Jis prabilo apie lobizmą gynybos sistemoje ir tai, kad viešumoje galima buvo jausti spaudimą dėl Lietuvos siekio įsigyti tankų.

Vasarį į tokią viešą diskusiją teko įsikišti ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Jis abejones dėl planų pirkti vokiškų tankų „Leopard 2“ vadino nesąžiningomis ir pabrėžė tokios technikos reikalingumą.

Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar pernai vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė. Nepaisant to, pernai liepą po VGT posėdžio tuometis ministras A. Anušauskas paskelbė, kad artimiausiu metu su Vokietijos gamintojais bus pasirašytas ketinimų protokolas dėl tankų įsigijimo. Dėl detalių išviešinimo jis sulaukė premjerės ir prezidento kritikos, o prokuratūros tyrimas dėl galbūt įslaptintos informacijos paviešinimo buvo nutrauktas tik prieš mėnesį.

Užtikrintas VGT sprendimas pirkti vokiškų tankų pasirodė šiemet sausio pabaigoje. Kaip nurodo KAM, tarybai buvo pateiktas išsamus papildomas politinis, ekonominis (pramoninis) ir finansinis vertinimas. Jam buvo naudota informacija iš Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Susisiekimo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ekspertų.

Būtent šie dokumentai leido VGT įpareigoti KAM pradėti pokalbius su Vokietijos gamintojais ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis. Tačiau iki pokalbių su ginkluotės koncernu „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW), gaminančiu tankus „Leopard 2“, KAM dar nepriėjo.

Jokio įsipareigojimo dar nėra

Kaip LRT Tyrimų skyriui teigė KAM, šiuo metu yra derinamas tarptautinis susitarimas su Vokietijos gynybos ministerija dėl derybų inicijavimo. Buvęs ministras A. Anušauskas sako, kad Gynybos resursų agentūra dar pernai nusiuntė Vokietijai ketinimų laišką. Pasak buvusio ministro, tokiu žingsniu šalis neįgijo jokių pareigų ar finansinių įsipareigojimų.

„Tiesiog turi teisę siųsti stebėtojus į derybas, gauti papildomos informacijos. Svarbiausia – papildomos informacijos surinkimas. Toliau jau, kaip sakoma, pinigų klausimas. Nes galutinės sutartys gali būti sudarytos tik tuo atveju, jeigu išsprendžiamas finansavimo klausimas. Jeigu ne – tai ne“, – LRT dėstė buvęs ministras.

Naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas LRT sakė, kad kol kas vyksta preliminarios derybos.

„Nėra jokio dokumento, teisiškai įpareigojančio. Preliminarios derybos – tai visų galimybių vertinimas kartu su gamintojais. Kada tos preliminarios derybos baigtųsi ar baigsis, kol kas pasakyti sunku. Gali būti, kad tai bus rudeniop. Tada visa ta informacija turi būti pristatyta Valstybės gynimo tarybai“, – situaciją komentavo naujasis KAM ministras.

Kaip LRT Tyrimų skyriui minėjo A. Anušauskas, Vokietija kvietė kelias valstybes, tarp jų ir Lietuvą, prisijungti prie jos sudaromo kontrakto. Tas kontraktas turėtų užtikrinti, kad kaina ir komplektacija nesiskirtų nuo tų, dėl kurių su gamintoju susiderėjo Vokietijos valdžia.

Buvo planuojama, kad iš viso turėtų būti perkami 54 tankai „Leopard 2“, jie Lietuvai kainuotų apie 2 mlrd. eurų. Į įsigijimo kainą įskaičiuoti ir išlaikymo kaštai, sudarantys apie 25 proc. vertės. Tačiau, LRT šaltinių žiniomis, už uždarų durų dar nėra iki galo apsispręsta, kiek tiksliai tankų galėtų būti perkama.

Gali būti, kad jų įsigijimo sprendimas nusikels būsimai valdžiai, kuri formuosis po spalį įvyksiančių rinkimų. Tokį galimą scenarijų diktuoja tai, kad nėra sutarta dėl gynybos finansavimo ir neaišku, kada baigsis, jeigu baigsis, derybos su Vokietija.

Tuo labiau, LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis buvo išreiškęs siūlymą, kad iki JAV prezidento rinkimų, vyksiančių lapkričio 5 d., su sprendimu pirkti tankų reikėtų palaukti.

Tankų ateitis „kabo“ ant gynybos mokesčio

Papildomo gynybos finansavimo klausimas išlieka svarbiausias, sprendžiant tankų įsigijimo aplinkybes. Pasak LRT kalbintų valdžios atstovų, visi tolimesni sprendimai priklausys nuo to, kokios politinės sąlygos bus iškeltos naujiems mokesčiams įvesti. O net ir sėkmės atveju gali keistis požiūris į tai, kas perkama.

„Na, tarkime, kontekstas toks. Pavyzdžiui, politinė jėga sako: „Gerai, mes pritariam vienai ar kitai mokestinei kompozicijai, bet mes norim, kad už tuos pinigus būtų perkamos oro gynybos sistemos.“ Aš girdžiu, kad kai kurie ir sako, kad su tokia išlyga pritars. Mes turėsime tą įskaičiuoti į visą planavimą, į visą tolesnį matymą“, – LRT sakė L. Kasčiūnas.

Vis dėlto paklaustas, ar tankai yra garantuotas Lietuvos pirkinys, L. Kasčiūnas nebuvo iki galo tikras.

„Girdžiu ir karinį patarimą, kuris remiasi aiškia nuostata, kad, norint turėti manevriniame kare su kuo manevruoti, reikia ir šito pajėgumo. Bet girdžiu ir kitą pusę, kuri sako, kad galbūt reikėtų pradėti divizijos kūrimą nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, nuo oro gynybos sistemų įsigijimo. Visa tai bus vertinama. Be abejo, VGT sprendimas bus esminis“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Kai kurie opozicijos politikai laikosi nuomonės, kad nereikėtų priešinti skirtingos ginkluotės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė yra įsitikinusi, kad reikia vadovautis tik kariniu patarimu, o tai reiškia nekvestionuojamą tankų „Leopard 2“ įsigijimą.

„Neatsižvelgti į profesionalų komentarus, į tankų svarbą, kai kalbame apie tam tikro tipo gynybos planus, negalime. Dalis tų diskusijų, kurios buvo viešumoje, yra skirtingos koncepcijos, kaip žmonės įsivaizduoja, kaip gali būti vykdomi tam tikros teritorijos gynybos variantai, bet kalbame apie daugialypę gynybą ir tie variantai turi padengti visus reikalingus elementus“, – teigė D. Šakalienė.

Krašto apsaugos ministerija, teikdama atsakymus LRT, pabrėžė, kad laikosi pozicijos, jog Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijos steigimas ir jai reikalingų tankų įsigijimas turėtų būti finansuojamas iš krašto apsaugai tam tikslui papildomai skiriamų asignavimų, taip nelėtinant anksčiau suplanuotos KAS pajėgumų plėtros.

Prakalbo apie „antitankų koaliciją“

Karščiausios diskusijos dėl to, kokių tankų ir iš ko pirkti, virė praėjusiais metais. Nors svarstyklių lėkštė, rekomenduojant kariuomenei, sviro vokiškų tankų „Leopard“ naudai, šio pasirinkimo šalininkai viešojoje erdvėje prabilo apie esą aktyviai veikiančią kitą interesų grupę, netrukus gavusią „antitankų koalicijos“ pavadinimą.

Gynybos apžvalgininkas, laidų apie karybą kūrėjas Aleksandras Matonis šio kovo viduryje savo feisbuko profilyje tokios menamos „koalicijos“ veikimą susiejo su krašto apsaugos ministro A. Anušausko atstatydinimu.

„Mano nuomone, už to, kas vyksta, slypi tai, apie ką rašiau pastaruosius keliolika mėnesių. Krašto apsaugos ministrą, kuris dirbo nuosekliai, sistemiškai ir vertybiškai (nors visuomet galima ir kritikuoti, ir būtų už ką, nes ministras dirbo), bando torpeduoti tai, kas įgijo „antitankų koalicijos“ pavidalą, nors iš esmės tai yra „antivokiškų tankų koalicija“. Lenkiškų tankų lobistai padarė ilgalaikį poveikį ir galite matyti, kur tas poveikis dabar pasiekė“, – skelbė jis.

Kaip žinoma, dar 2022-ųjų rugpjūtį kaimynė Lenkija pasirašė sutartį su Pietų Korėja dėl tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“. Taip pat nuo 2026 m. planuojama plėtoti šios technikos gamybą pačioje Lenkijoje, o tokie ketinimai jau siejami su galimu kaimynių siekiu tartis dėl „Panther“ tiekimo aplinkinėms šalims. Šiuo metu „Europos tankais“ vadinami vokiečių gaminami „Leopard“, jais siekia apsirūpinti daugelis europinių NATO valstybių.

Apie lobizmą dėl tankų netiesiogiai užsiminė ir pats A. Anušauskas. Sulaukęs kanalo LNK klausimo, ar jo pasitraukimui galėjo turėti įtakos „spaudimas dėl tankų“, jis sakė: „Manau, jūs viešai informacinėje erdvėje tikrai matėte ne vieną publikaciją apie tai, kaip reikėtų ir ką daryti iš tikrųjų. Sugretinus tuos faktus, žinoma, jūs galite padaryti tas išvadas.“

LRT Tyrimų skyriaus prieš savaitę dar kartą paklaustas, ar iš tiesų dėl tankų galėjo būti daromas spaudimas, buvęs ministras A. Anušauskas pakartojo, kad „tie dalykai buvo matomi iš viešosios erdvės“.

„Ir politikai tai komentavo, ir, kiek aš suprantu, gal turėjo informacijos iš kitų gamintojų ir panašiai. Čia, žinot, tie dalykai dažniausiai vyksta iki platformos pasirinkimo. Jau kai platforma [pasirenkama], nesvarbu, ar tankai, ar kokia kita ginklų rūšis, jau kai padaromas toks sprendimas, tai tie dalykai apslopsta. Ir lieka tik nuomonių įvairovė viešojoje erdvėje“, – aiškino politikas.

Pirštu bedė į premjerę ir URM ministrą

Praėjusiais metais apžvalgininkas A. Matonis „tankų klausimą“ susiejo ir su premjerės Ingridos Šimonytės ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio sprendimais.

„Gerbiamieji kolegos, paaiškinkit man tokį dalyką. Jonas Survila, buvęs premjerės patarėjas, dabar UR viceministras, labai energingas ir galvą turintis žmogus. Kai atsiranda keista iniciatyva perduoti „PzH-2000“ Ukrainai, sugriaunant mūsų gynybinius pajėgumus, to šešėlyje matyti trys figūros – premjerės, UR ministro ir J. Survilos. Kas didžiausi skeptikai dėl Vokietijos pasirinkto brigados atėjimo algoritmo? Vėl tie patys trys. Kieno vardai minimi, kai kalbama apie tai, kad Vokietiją neva galėtų pakeisti Lenkija? Oi, net neklauskit. Ir apie korėjietiškus tankus neklauskit“, – rašė jis feisbuke.

Praėjusią savaitę bendraudamas su LRT Tyrimų skyriumi, A. Matonis teigė nežinantis, ar vienas iš tuomečio krašto apsaugos ministro A. Anušausko nušalinimo argumentų galėjo būti tai, kad pasirinkta tankų įsigijimo kryptis yra vokiška. „Bet man tokia prielaida atrodo logiška“, – pažymėjo jis.

„Mano poste paminėti Konservatorių partijos vadovybės atstovai, užimantys ministro ir premjero pareigas, per keliolika mėnesių ne sykį viešai pasisakė dėl sprendimų dėl siūlymų, kurie prieštaravo kitų partijos narių, Vyriausybės narių pagal kompetenciją vykdomai linijai. Ir mano įvairių šaltinių teigimu, tam galėjo įtakos turėti ir jų galimas palankumas kitoms karinės technikos įsigijimų kryptims“, – aiškino A. Matonis.

Klausiamas, ar, jo žiniomis, Lietuvoje buvo institucijų, kurios būtų pasisakiusios ar palaikiusios idėją keisti sprendimą dėl Vokietijos gamintojų tankų, renkantis kitus gamintojus, apžvalgininkas pažymėjo: „Mano šaltiniai buvo pateikę įvairios informacijos ir ta informacija leido man manyti, kad karinio patarimo nulemta vokiška įsigijimo kryptis nebūtinai gali tapti prioritetinė.“

LRT Tyrimų skyrius, pasiteiravęs I. Šimonytės pozicijos šiuo klausimu, sulaukė atsakymo, kad gandų nei premjerė, nei Vyriausybės kanceliarija nekomentuoja.

Užsienio reikalų viceministras J. Survila tvirtino, kad nei valdančioje Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, nei Vyriausybėje diskusijų dėl korėjietiškų tankų pirkimo ar apsirūpinimo iš Lenkijos nėra buvę. Taip pat nevyko ir jokie susitikimai su šios technikos gamintojų atstovais. Klausiamas, ar apskritai buvo svarstomos tankų bataliono ir vokiškų tankų alternatyvos kokiu nors lygiu, J. Survila nurodė: „Svarstytos buvo VGT lygiu, parengiamuosiuose posėdžiuose prieš VGT, taip pat NSGK.“

Sulaukė pasiūlymo patylėti

Kalbos apie „lenkiškąjį“ lobizmą dėl tankų gali būti siejamos su kai kuriuos žiniasklaidos atstovus dar 2023 m. sausį pasiekusiu viešųjų ryšių agentūros „Winning“ elektroniniu laišku. Jame kaip galimą ekspertą gynybos technikos pirkimų geografijos klausimu siūlyta kalbinti tuo metu kontoroje „Cobalt“ dirbusį advokatą Teisutį Jasiulionį. Laiške buvo pateiktas ir šio teisininko komentaras minimu klausimu.

„KAM perka išimtinai iš NATO ir ES, o tokių šalių kaip Japonija, Australija, Pietų Korėja, Izraelis ginkluotės gamintojai negali varžytis ir siūlyti savo produkcijos. Šios šalys atitinka euroatlantinės integracijos kriterijus, tačiau KAM neatveria galimybių. Tuo tarpu Lenkija iš Pietų Korėjos įsigyja tankų, haubicų. Anksčiau apie pirkimus iš Pietų Korėjos buvo paskelbusi ir Estija. Taigi, esant dideliam karinės įrangos, ginkluotės poreikiui, ypač Europoje, kritiškai vertintinas toks požiūris, eliminuojant dalį pasaulinių gamintojų“, – teigta komentare.

LRT Tyrimų skyriui susisiekus su šiuo teisininku, jis neigė kada nors atstovavęs kuriai nors su gynybos pramone susijusiai įmonei lobistiniais ar kitais interesais, kurie susiję su sprendimais ką iš ko pirkti. Jo teigimu, šios srities klientų minimu metu neturėjo ir advokatų kontora „Cobalt“.

„Esu daug metų dirbęs krašto apsaugos sistemoje, taip pat ir su pirkimais (anksčiau T. Jasiulionis buvo Lietuvos kariuomenės Teisės skyriaus vadovu – LRT). Kartais iškildavo toks klausimas profesinėje veikloje ir pasidomėjau šiuo klausimu išsamiau. Kontora bendradarbiavo su viešųjų ryšių agentūra, klausdavo temų ir jas siūlė. Buvo siekiama kalbėti viešai. Temą pasirenki pats, pasiūlai ir jei kam nors įdomu, gali bandyti kalbėti“, – aiškino jis.

„Vieną kartą pasisakiau, tuo ir baigėsi tas mano dalyvavimas“, – sakė T. Jasiulionis.

Tačiau, advokato teigimu, tuo metu jis sulaukė įdomesnio siūlymo – tankų tema nekalbėti. „Tai buvo žiniasklaidos atstovas, jo neįvardysiu, bet buvo pasiūlymų nepasisakyti, nes esą netinkamas laikas ir netinkama tema“, – aiškino advokatas.

Lobistai, kurių niekas nematė

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad Pietų Korėjos gynybos pramonės atstovai Lietuvoje praėjusiais metais lankėsi. Jų aktyvesnis siekis bendradarbiauti prasidėjo po praėjusią liepą VGT priimto sprendimo dėl Lietuvos kariuomenės divizijos, kurioje būtų tankų batalionas, kūrimo.

Korėjiečiai iš įmonės „Hyundai Rotem“ praėjusio rugsėjo pabaigoje Vilniuje surengė seminarą, pirmiausia skirtą Lietuvos pramonės gamintojams, ir pristatė tanką K2LT. Seminaro metu įmonės interesams Europoje atstovaujantis Christianas Bogekjaeris, anot žiniasklaidos pranešimų, patikino, kad nenorima sudaryti klaidingo įspūdžio, jog korėjiečiai bandys „žaisti kokius nors purvinus žaidimus“.

Kaip LRT Tyrimų skyriui raštu nurodė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, keli susitikimai dėl galimo bendradarbiavimo su Pietų Korėjos gamintoju „Hyundai Rotem“ vyko Prezidento kanceliarijoje. Viename jų dalyvavo įmonės „Hyundai Rotem“ atstovai „Military Equipment Denmark“, kitame – „Hyundai Rotem“ vadovybė. Susitikimų metu buvo kalbama apie Lietuvos gynybos pramonės įmonių bendradarbiavimo su „Hyundai Rotem“ galimybes, įmonės plėtros planus regione, galimas investicijas.

Tačiau K. Budrys teigė neturintis informacijos, kas ir kaip pateikė Pietų Korėjos tankų gamintojo pasiūlymus skirtingų tankų vertinimus atlikusioms Lietuvos institucijoms.

„Respublikos Prezidento ar jo patarėjų pokalbiuose gynybos klausimais su užsienio valstybių atstovais niekada nebuvo darytas spaudimas ar keltos sąlygos dėl kurios nors ginklų sistemos įsigijimo“, – pabrėžiama K. Budrio atsakymuose.

Klausiami, ar kuri nors institucija Lietuvoje siūlė kaip alternatyvą vietoj tankų „Leopard“ įsigyti korėjietiškų ar ateityje Lenkijoje ketinamų surinkinėti tankų, KAM atstovai LRT Tyrimų skyriui raštu atsakė, kad „korėjietiški tankai, kaip viena iš galimų alternatyvų, buvo identifikuota jau karinio vertinimo metu, o sprendimas dėl platformos priimtas VGT kolegialiu sprendimu“.

Pasak KAM, organizacijos ir asmenys, nepriklausantys Lietuvos ar sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms ar jų institucijoms, karinio patarimo formulavimo procese nedalyvauja. „Informuojame, kad jokie verslo atstovai dėl tankų pirkimo Lietuvos kariuomenėje nesilankė“, – rašoma atsakymuose.

Kontaktus su Pietų Korėjos ar Lenkijos atstovais griežtai neigė ir buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. „Ne, aš šituose dalykuose nedalyvavau, žinokit. Tiesiog nedalyvavau todėl, kad tai jau specialistai tais dalykais užsiiminėjo, Gynybos resursų agentūra rinko informaciją, teikė informaciją sprendimų priėmėjams. O ten jokių gamintojų tiesiogiai aš, pats asmeniškai, akyse nesu matęs“, – tvirtino jis.

Jokių kontaktų su jokiomis verslo asociacijomis ar kitų gamintojų atstovais dėl tankų neturėjęs teigia ir naujasis ministras L. Kasčiūnas, tuo metu vadovavęs Seimo NSGK. „Žinau tik tiek, kad buvo atvažiavę korėjiečiai, bet tikrai ne į parlamentą, tikrai ne į NSGK. Bet normalu – kai tik valstybė pradeda svarstyti, visi bando pasiūlyti savo variantus. Bet tikrai ne parlamentui. Kur, prie ko jie priėjo, su kuo jie kalbėjo – tai čia lieka atviras klausimas. Bet kad jie tikrai domėjosi, faktas“, – sakė politikas.

LRT Tyrimų skyrius susisiekė su įmonės „Hyundai Rotem“ atstovais. Jų teiravomės, kokie susitikimai su kokiais Lietuvos atstovais buvo rengiami. Tačiau per savaitę atsakymų į raštu pateiktus klausimus dar nesulaukėme.

Prabilo apie interesus

Kovo viduryje, traukdamasis iš posto, tuometis ministras A. Anušauskas prabilo darbo KAM metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. STT paskelbė, kad pagrindo pradėti tyrimą dėl šių prielaidų nėra, o šią savaitę tai patvirtino ir Generalinė prokuratūra. Tačiau prieš mėnesį dėl KAM pranešimo apie Seimo nario liberalo Raimundo Lopatos dėmesį gynybos pirkimams šis politikas buvo apklaustas kaip liudytojas.

Pats R. Lopata pranešimą STT sieja su dar praėjusią liepą jo viešai iškeltais klausimais tuomečiam krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui ir VGT dėl Lietuvos planų įsigyti vokiškų tankų „Leopard“. R. Lopata tuo metu prašė pagrįsti, kodėl tankai perkami iš Vokietijos, o ne iš JAV, ar tai susiję su Vokietijos pažadu Lietuvoje dislokuoti nuolatinę brigadą.

Po to politikas teigia sulaukęs žurnalistų klausimo, ar Seime buvo susitikęs su lenkų atstovais ir kalbėjęs apie korėjietiškus tankus. „Buvau pritrenktas klausimo, nes aš nei buvau susitikęs, nei domėjausi tais korėjietiškais tankais. Keista pasirodė. O paskui, man atrodo, jau feisbuke buvo išrutuliota versija apie tai, kad korėjietiškus tankus galėjo propaguoti nuo URM vadovybės iki premjerės imtinai. Niekas ten labai nekreipė dėmesio, bet toks buvo keistas gandas paskleistas, tai faktas“, – LRT Tyrimų skyriui sakė R. Lopata.

Šiame kontekste politikas viešai paminėjo dar vieną pavardę – karybos eksperto ir verslininko Dariaus Antanaičio. „Yra Lietuvoje vienas verslininkas, kuris turi ypatingus santykius su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene. Ir jo ypatingi santykiai niekam nesukelia jokių klausimų“, – kovo pabaigoje feisbuke paskelbė R. Lopata.

O pernai metų pavasarį jis D. Antanaitį taip pat viešame įraše tiesiogiai susiejo su vokiškų tankų gamintojais, taip pat akcentavo jo ryšius su KAM ir kariuomene.

Viešumoje yra skelbiama, kad karybos ekspertas D. Antanaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ir jo netiesiogiai valdoma bendrovė „Ostara“, veikianti saugumo ir gynybos sprendimų srityje, dvejus pastaruosius metus yra Baltijos karinės konferencijos partneriai. Ši konferencija – vienas svarbiausių metų renginių karine tematika, jį organizuoja KAM ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centras. Pernai renginį globojo premjerė I. Šimonytė, šįmet – prezidentas G. Nausėda.

D. Antanaitis neslepia intereso gynybos pramonės srityje. Prieš dešimtmetį, 2015-aisiais, jis buvo viešai įvardijamas kaip Lietuvos perkamų šarvuočių „Boxer“ gamintojo – koncerno „Artec“ (jį sudaro Vokietijos įmonės „Rheinmetall MAN Military Vehicles“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“) – atstovas. Šio koncerno vardu D. Antanaitis tuo metu žiniasklaidai komentavo „Boxer“ pirkimų aplinkybes, kvietė žurnalistus į jų renginius.

„Jei koks nors vaistų gamintojas remtų Sveikatos ministerijos veiklą, o po to gamintojo vaistai gautų valstybės kompensacijas, ar gydytojai, išrašantys gamintojo vaistus, važiuotų į brangias turistines keliones, organizuojamas gamintojo, kaip tai atrodytų? Tai nėra kaltinimas verslininkui D. Antanaičiui, pristatomam dar ir karo ekspertu, be atstovavimo, sėkmingai ir naudingai dirbančio, kuriant karinį bagį „Krampus“, jei jis daro tai, kas jam KAM yra leidžiama“, – prieš metus feisbuke skelbė R. Lopata.

Paklaustas apie šiuos įrašus, politikas prakalbo apie pirkimų tarpininkus. „Tas manymas ir kyla iš to, kad tie tarpininkai, kurie neslepia esantys tarpininkai, artimai bendradarbiauja, remia renginius tų institucijų. Tai natūraliai kyla klausimas, koks čia santykis. Su ta parama viskas gerai, bet kai yra linkstama į tam tikrų prekių įsigijimą, kur yra tarpininkų, kurie yra ir rėmėjai, tai kyla tiesiog klausimų“, – aiškino R. Lopata.

Ekspertas: ieškome kontaktų

D. Antanaitis tvirtino nesantis registruotas lobistas ir neturintis teisės vykdyti lobistinės veiklos. „Jeigu kas nors turi informacijos, kad aš vykdau neteisėtą lobistinę veiklą, tai turi būti perduota teisėsaugai. Nes kriminalinės veikos slėpimas taip pat yra kriminalinė veika“, – sakė jis.

Vis dėlto jis neslėpė, kad įmonės, kuriose jis turi vienokią ar kitokią teisę arba dalį, „turi interesų dirbti su kuo daugiau Vokietijos įmonių ir su jomis bandoma rasti bendradarbiavimo taškų“.

„Ieškome kontaktų su vokiečiais, prancūzais, kanadiečiais, amerikiečiais, kad plėtotume projektus gynybos srityje“, – aiškino D. Antanaitis.

Paklaustas apie Baltijos karinę konferenciją, verslininkas sakė „buvęs laimingas“, galėdamas paremti renginį, į kurį renkasi ypač aukšto profesionalumo karybos ekspertai.

KAM, paklausta apie šio verslininko paramą konferencijai, tikino, kad jos partneriais gali tapti visi norintys.

„Dėl galimybės tapti renginio partneriais Gen. J. Žemaičio karo akademija kreipėsi į ne vieną Lietuvos ir užsienio gynybos pramonės įmonę. Iš jų į kreipimąsi atsiliepė tik įmonė „Ostara“, su kuria sėkmingai Lietuvos karo akademija, organizatoriai bendradarbiavo ir pernai. Vertinant potencialius rėmėjus ir sudarant su jais sutartį, yra vadovaujamasi Krašto apsaugos ministerijos patvirtintu „Paramos krašto apsaugos sistemoje gavimo tvarkos aprašu“. Karo akademija pabrėžia, kad visiems Baltijos gynybos konferencijos partneriams yra sudaromos vienodos sąlygos“, – rašoma ministerijos atsakymuose.

Atsakydama į klausimą apie galimus D. Antanaičio ryšius su ginkluotės gamintojais iš Vokietijos, KAM nurodė neturinti duomenų, „kurių pagrindu būtų galima teigti, kad kuris nors krašto apsaugos sistemos karių ar tarnautojų galėjo turėti interesų konfliktą, susijusį su D. Antanaičiu“.

Iš KAM ministro pareigų pasitraukęs A. Anušauskas tvirtina nieko nežinantis apie galimus D. Antanaičio ryšius su Vokietijos koncernu „Artec“ ar jo įmonėmis. „Na baikit. Jisai, jei ir palaiko ryšius (su kariuomenės atstovais – LRT), tai kaip buvęs karininkas. Tokių pas mus pilna tarp ekspertų. Kuo toliau nuo kariuomenės, tuo daugiau ekspertų. Bet šiuo atveju aš neturiu tokių žinių, ką jūs teigiat“, – tikino politikas.

Perklaustas apie eksperto ir verslininko paramą Baltijos karinei konferencijai, A. Anušauskas sakė: „Aš dar kartą kartoju, kad suprastumėt. Tai galiu pakartot pažodžiui: man apie jūsų sakomus dalykus nieko nežinoma.“

Prieš savaitę prie KAM vairo stojęs L. Kasčiūnas, paklaustas, ar tai, kad D. Antanaitis neslepia interesų ginkluotės srityje, o kartu tampa KAM partneriu svarbiuose renginiuose, nekelia interesų konflikto, patikino, jog tai geri klausimai.

„Jie turi būti aiškiai keliami ir abejonės bus išsklaidytos. Tą jums garantuoju“, – pabrėžė naujasis ministras.

Tačiau, jo manymu, praėjusiais metais virusios diskusijos dėl tankų pasirinkimo tapo praeitimi, savo žodį tarus VGT. „Aš mačiau čia diskusijas. Čia jau yra tokia konceptuali diskusija. Jokių čia kitų interpretacijų – jas atmetu“, – sakė L. Kasčiūnas.

Vokiečių ir lenkų klausimas

Po 2022 m. vasario 24 d., Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Lietuvoje ir visoje NATO pradėta ieškoti naujų priemonių Aljanso rytiniam flangui stiprinti. 2022 m. birželį NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad Lietuvoje turi būti dislokuota vokiečių brigada.

Tą patį mėnesį Vilniuje viešint Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, buvo išplatintas jo ir G. Nausėdos bendras komunikatas, kuriame rašoma, kad Vokietija yra pasirengusi vadovauti brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos.

Vis tik politinis dviejų šalių komunikatas susidūrė su įgyvendinimo iššūkiais. Prasidėjo diskusijos, kokia turėtų būti Lietuvoje dislokuota Vokietijos kariuomenės brigada. Daliai Lietuvos valdančiųjų atrodė, kad prasmę turi nuolat Lietuvoje veikianti vokiečių kariuomenės dalis. Tuo metu Lietuvos ir Vokietijos kariuomenės svarstė rotacinį variantą.

Šiai diskusijai kaistant iki aštrių apsižodžiavimų tarp Vokietijos ir Lietuvos politikų ir diplomatų ir vis nepasiekiant susitarimo dėl Vokietijos brigados pobūdžio, 2023 m. pavasarį kariuomenė paskelbė apie ketinimus Lietuvos karinėse pajėgose formuoti naują pėstininkų diviziją. Apie tokią kovo mėnesį viešai prabilo kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Ši idėja įplieskė dar vieną diskusijų bangą. Paaiškėjo, kad esamų sausumos pajėgų pagrindu kuriama divizija ketina turėti tankų batalioną. 2023 m. gegužę VGT patvirtinus naujos Lietuvos kariuomenės divizijos kūrimo planus, viešai pradėta svarstyti, kokiais tankais, o gal net ne tankais reikėtų apginkluoti šį naują darinį.

2023 m. birželio mėnesį į Lietuvą atvykęs naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė, kad Vokietija nusprendė savo brigadą Lietuvoje dislokuoti nuolat ir visam laikui. Paraleliai su šiais procesais prezidentas, Užsienio reikalų ministerija ir dalis Seimo NSGK narių siekė artimesnio Lietuvos ir Lenkijos karinio bendradarbiavimo.

2023 m. vasaros pradžioje, dar nesant Vokietijos sprendimo dėl brigados, G. Nausėda teigė, kad kalbėdamas telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda sulaukė „labai įdomaus“ pasiūlymo „glaudinti mūsų karinį bendradarbiavimą“. Pokalbyje buvo apsvarstyti skirtingi karinės partnerystės variantai.

G. Nausėda komentavo, kad Lenkijos karinis buvimas Lietuvoje galėtų būti tarp strateginių valstybės tikslų, tai derėtų su siekiu šalyje dislokuoti nuolatinę Vokietijos karių brigadą. Tačiau pasigirdo ir nuomonių, kad galbūt, Lietuvai tuo metu nesutariant su Vokietija dėl pažadėtos brigados, Lietuvoje gali būti dislokuota karių iš Lenkijos.