Vengrijos kova su migrantais sustiprino ir juos gabenančių vairuotojų gaudynes. Dėl to už grotų atsidūrė nemažai lietuvių. Persipildant kalėjimams, vengrai nuteistus kontrabandininkus vienašališkai ėmė deportuoti, tačiau savo šalyse nusikaltėliai į kalėjimus nesės. Europos Komisija prieš Vengriją pradėjo teisinę procedūrą, o kol kas nuteistieji vaikščios laisvi.
Ši publikacija parengta pagal LRT Tyrimų skyriaus ir užsienio partnerių parengtą dokumentinį filmą „Ieškomas vairuotojas“.
Vakarėjant netoli Vengrijos ir Rumunijos sienos Marekas įsuko į degalinę. Šiltą rugpjūčio vakarą jis uždarė langą ir liko sėdėti prie autobusiuko vairo. Išlipo tik liepus, nužiūrėdamas į jį nukreiptus pareigūnų ginklus.
Paprašytas atidaryti krovininio autobusiuko galines duris, Marekas puolė skambinti vadybininkui, su kuriuo pastarąją valandą telefonu palaikė nenutrūkstamą ryšį. Tik šį kartą vadybininkas nebeatsiliepė. Pareigūnų įtikinti, kad durų spyna lūžusi, – taip pat nepavyko.
Krovinio tamsoje išryškėjo žmonių siluetai, o po to sekė šūksniai ir chaosas. Marekas galiausiai suvokė esantis priremtas prie autobuso šono. Jis tapo nusikalstamo tinklo, užsiimančiu nelegaliu migrantų vežimu, dalimi.
Šis incidentas nėra unikalus. Baltijos šalių piliečių įsitraukimas į šią veiką jau yra tapęs reikšminga problema. Sulaikytųjų užsienyje skaičius rodo, kad situacija nerimą kelia Vengrijoje, kur pareigūnai latvius ir lietuvius dėl šio nusikaltimo sučiupdavo bent po kartą per savaitę.
Nuo 2021 m. Vengrijoje sulaikytas 31 lietuvis. Tai oficialus skaičius, tačiau manoma, kad reali padėtis – dar skaitlingesnė. Spėjama, kad iš viso galėjo būti apie 50 lietuvių, pasodintų už vengriškų grotų.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Vytautas Pinkus išaugusius skaičius sieja su organizuotų grupuočių, kurios verbuoja žmones, veikla Lietuvoje.
„Buvo sulaikytas ir nuteistas nepilnametis, kuris pats atvairavo automobilį iš Lietuvos. Net nežinau, kiek jam už tai buvo pažadėta. Tai reiškia, kad tos organizacijos taikosi į labai jaunus žmones. Galbūt kartais žinodami, kad nepilnamečių negalima nuteisti laisvės atėmimo bausme.“
Sulaikytų Latvijos vairuotojų taip pat apie 30.
„Pasakysiu taip, kaip yra, tai labai daug Latvijai“, – interviu „Re:Baltica“ sakė Latvijos ambasadorė Vengrijoje Agnese Kalniņa.
O schema – paprasta.
Vairuotojai randami per skelbimus arba draugus, kurie padeda susirasti darbą Vengrijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir Serbijoje.
Tai šalys, kurias kerta migrantai iš Sirijos, Afganistano, Turkijos ar kitų, ieškodami geresnio ir saugesnio gyvenimo. Į šiuos darbo siūlymus dažniausiai sureaguoja vyrai iš Lietuvos ir Latvijos, o jų amžius – nuo 20 ir 45 metų.
Marekui ką tik buvo sukakę 40 m., kai jis, ieškodamas darbo, įsivėlė į nusikalstamą veiką. Buvusiam sandėlio vadovui gresia 6 m. kalėjimo. Bet jis Vesprėmo kalėjime, kuriame lankėsi LRT žurnalistai, ne vienas. Su juo – nemažai kitų lietuvių.
„Man tik buvo įdomu, koks užmokestis“
„Norėjau užsidirbti daugiau pinigų ir pradėjau darbo ieškoti per internetą. Vis išlįsdavo kampe toks paveikslėlis. Vieną kartą, kitą kartą į jį pažiūrėjau ir po to paspaudžiau“, – pradeda Marekas, paprašytas apibūdinti kelio į Vengriją pradžią.
Skelbimas – niekuo neišsiskiriantis: darbas užsienyje, reikalingas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, geras uždarbis. Į skambutį atsiliepęs vyras pasiūlė 260 eurų už 10 valandų darbą vežant krovinį. Tik yra „kabliukas“.
„Sako, kad jie yra tokioje padėtyje, nes karas Ukrainoje, ir neoficialiai padeda. Žmonės surenka siuntas ir tada jas reikia vežti iš Italijos, iš Slovakijos, o naujausia kryptis – iš Vengrijos.“
Tai Mareko esminė gynyba – nežinojimas, koks iš tiesų buvo krovinys.
Pernai jį į kelionę išlydėjo koordinatorius ir davė smulkius nurodymus bei telefoną. Atvykęs į Budapeštą, lietuvis turėjo perimti autobusiuką, vykstantį į Slovakiją. Vėliau patikslinta, kad į Italiją, dar vėliau – į Ukrainą.
O tada sekė ilgų nesusipratimų ir nesusikalbėjimų virtinė. Perduoto autobuso durų spyna esą lūžusi, jų neliesti. Ieškomas kelias iki autoserviso, tačiau sekama vadybininko siunčiamomis GPS nuorodomis. Tikėtina, kad organizatoriai jį nukreipė aplinkkeliais, kad neįkliūtų, todėl kelionė ilgėjo.
Skambučiai dėl trūkstamų krovinio dokumentų, dėl konsultacijų, ką daryti sustabdžius policijai, tęsėsi apie pusantros valandos. Tuo labiau kad Mareko istorijoje – jis veža saulėgrąžų ir vyno krovinį, tačiau transportas perkrautas, vingiuoja. Ir tik sustabdžius policijai paaiškėjo, kad krovinyje yra 37 migrantai, o GPS nuorodos vedė ne į Ukrainą, bet į Rumuniją.
Vengrijos policija surinko įrodymų, kad lietuvis buvo organizuotos grupuotės nariu. Tačiau Marekas įsitikinęs savo nekaltumu.
Kelionės metu žmonių nei matė, nei negirdėjo, nė vieno iš 37 migrantų mažoje patalpoje neištiko kosulys, nors B kategorijos krovininis „Iveco“ autobusiukas, kurį vairavo vyras, nėra didelis.
Neatsimena ir vadybininkų, su kuriais bendravo, kuriems skambino ir kurie jį samdė. Nei įmonės pavadinimo, nei numerio.
„Man tik buvo įdomu, koks čia darbas, koks užmokestis. O ar Agnė, ar Asta, ar Petras, ar Darius – man nebuvo įdomu.“
O ir nežino, ką būtų daręs, jeigu migrantus būtų radęs prieš pajudėdamas su transportu. Ir jeigu už darbą būtų pasiūlę ne 260, o 2 600 eurų.
„Į tą klausimą atsakyti tikrai negaliu. Aš buvau likęs beveik be pinigų, tai nežinau.“
„Papuoliau, nu“
Vengrija tapo karštu Baltijos šalių piliečių sulaikymo tašku, nes jos premjeras, kraštutinių dešiniųjų populistas Viktoras Orbanas, kovą su migrantais pavertė kertiniu savo politikos akmeniu.
„Mes ne tik saugome Vengriją nuo neteisėtai atvykusių imigrantų, bet saugome ir visą Europą“, – šiemet Vienoje vykusiame renginyje pareiškė V. Orbanas.
2022 m. Vengrijos pasieniečiai sustabdė 330 000 migrantų, bandžiusių patekti į šalį.
O pernai Vengrijos policija, bendradarbiaudama su kolegomis Austrijoje ir Serbijoje, sustiprino pastangas sugauti migrantus gabenančius asmenis ir iš viso sulaikė apie 2 000 žmonių, dauguma – užsieniečiai. Dėl to Vengrijoje taikomos griežtos bausmės – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.
Dar vienas Vengrijoje sulaikytas lietuvis – 23 m. jaunuolis Vitoldas. Pripažįsta, kad su partneriu atvyko uždarbiauti. 3 000 eurų už migrantų pervežimą iki Italijos.
„Papuoliau, nu. Bet aš nežinojau, kad tokia bausmė didelė.“
Vitoldas pareigūnams įkliuvo jau grįždamas iš Italijos, Vengrijoje, kur turėjo tęsti migrantų pervežimą. Už organizuotą veikimą – 6 m. kalėjimo.
Tačiau tokiems kaip Vitoldas – griežta bausmė tik popieriuje. Kontrabandininką teisėsauga pažadėjo paleisti anksčiau, dar nepaskelbus teisiamojo nuosprendžio.
„Dirbsiu legalų darbą, gyvensiu kaip normalus žmogus.“
Taip atsitiko, nes Vengrija ėmė paleisti nuteistus kalinius, stengdamasi atitikti Europos Sąjungos kalinių gyvenimo sąlygų standartus ir susidurdama su didelėmis užsieniečių sulaikymo išlaidomis.
Nuo šių metų balandžio iš kalėjimų anksčiau paleista daugiau kaip 1 400 nuteistų žmonių kontrabandininkų.
„Turėjome priimti šį sprendimą dėl žmonių kontrabandininkų, nes Briuselis neprisideda prie sienų apsaugos išlaidų, o baudžia Vengriją, kai kalėjimai perpildyti“, – sakė vidaus reikalų viceministras Benceʼas Retvaris.
Kai birželį LRT žurnalistai lankėsi Vesprėmo kalėjime, lietuvis Donatas, taip pat gavęs 6 m. bausmę, jau nekantravo kuo greičiau palikti šalį.
„Mano vienas draugas iš bylos jau deportuotas. Aš dar laukiu eilėje. O taip 6 m. ir va, kukuočiau.“
„Atlikti bausmę nėra galimybės“
Donatas į vengrų kalėjimą pateko dar nesulaukęs 30-o gimtadienio. Policija, išanalizavusi keturių asmenų susirašinėjimus, nustatė, kad jis ir dar trys lietuviai užsiėmė organizuota žmonių kontrabanda.
„Žinutė per žinutę. Žinoma, kad turi už ko kabintis. Bet kur realūs faktai? Tų žmonių nebebuvo. Realių faktų nėra“, – taip Donatas reaguoja į teisėsaugos kaltinimus.
Iš tiesų, kai jis su draugu buvo sugauti įvykio vietoje, migrantų autobusiuke nebebuvo. Jis iki Vengrijos ir Austrijos sienos atvyko, kaip sako pats, padėti pažįstamam sutvarkyti nuleistą padangą. O pačioje Vengrijoje atsidūrė esą norėdamas pasigrožėti šalimi.
Nors Donatas sako esąs nekaltas, teisme kaltę pripažino.
„Kitaip aš dabar negaliu kalbėti“, – leisdamas tarp eilučių suprasti, kad prisipažinimas buvo sąlyga norint iš kalėjimo ištrūkti greičiau.
Donatui ir Vitoldui suteikta neįprasta vengriška amnestija, oficialiai vadinama reintegracija, pagal kurią nusikaltėlis deportuojamas iš šalies.
„Kaliniai pasirašo, kad turės atlikti bausmę kažkur kitur, kad susipažįsta, jog yra nuteisti, yra išleidžiami iš kalėjimo ir įpareigojami per 72 valandas palikti Vengriją. Tokiu atveju jie kažkur išvyksta, greičiausiai į Lietuvą, o galbūt ne, mes to nežinome, nes niekas neturi jokios galimybės tikrinti“, – paaiškino V. Pinkus.
LRT žiniomis, vengrai jau galėjo paleisti dešimtis nuteistų lietuvių. Sunku gauti tikslų skaičių, nes Vengrijos kalėjimai paprastai neinformuoja kitų šalių institucijų. Tuo labiau kad vengrai dažniausiai pasirūpina tik kalinio išvykimu iš šalies, o ką jis daro už sienos – nebesvarbu.
Lietuvos policija yra informuota tik apie šešis paleistus lietuvius. Probacijos tarnyba apskritai nieko nežino apie tokią situaciją.
Aiškėja, kad nuteistieji tiesiog džiaugsis laisve.
„Atlikti likusią bausmės dalį Lietuvoje nėra galimybės“, – LRT komentavo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Pagal ES teisę ir valstybių įsipareigojimus, bausmės atlikimą gimtojoje šalyje turi pripažinti ir vykdyti Kalėjimų tarnyba, tačiau iš Vengrijos negauti jokie prašymai. Teisingumo ministerijos duomenimis, prašymų dėl lygtinių priemonių ar alternatyvių sankcijų negavo ir Lietuvos teismai.
„Kadangi bausmių vykdymo sistemos įstaigos šioje situacijoje nėra gavę jokios informacijos apie nuteistuosius, negalime bandyti apibūdinti ir jų dabartinių bausmės vykdymo ar gyvenimo aplinkybių – tai būtų spėjimas.“
Europos Komisija, kuri dažnai nesutaria su V. Orbanu, pradėjo teisinę procedūrą prieš tokį sprendimą. Marius Vaščega, Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, sako, kad Vengrijos sprendime nėra jokių papildomų taisyklių, kaip reikėtų su nuteistais asmenimis elgtis už šalies ribų.
„Pranešimas Vengrijai buvo išsiųstas už įsipareigojimų nesilaikymą. Tokios sutrumpintos bausmės, taikomos nuteistiems už kontrabandos nusikaltimus, nėra nei veiksmingos, nei atgrasančios.“
„Problemų yra buvę, bet ne tokių“
Vairuotojų, užsiimančių nelegaliu asmenų gabenimu be dokumentų, paklausa yra akivaizdi ir didėjanti – tai rodo pastaruoju metu Lietuvos pasieniečių sulaikymai. Šiemet rugsėjį pradėta daugiau kaip 70 ikiteisminių tyrimų dėl žmonių gabenimo.
Pastebima, kad tarp sulaikytų gabentojų dominuoja Latvijos piliečiai – 23, tai dukart daugiau nei pernai. O pačioje Latvijoje šiemet dėl to pradėta beveik 100 bylų.
LRT Tyrimų skyriui ir „Re:Balticai“ pavyko nustatyti vieną Latvijos pilietį, kuris šiemet buvo sulaikytas bandydamas su migrantais įvažiuoti į Lenkiją ties Kalvarijos pasienio punktu.
„Aš jau buvau įvažiavęs į Lietuvą ir mane sulaikė pasienio policija. Paprašė keleivių dokumentų. Jie padavė pasus. Jis pažiūrėjo, pažiūrėjo. Nieko tokio nesakė. Tada atidarė duris ir sako: „Viskas, pakliuvai.“
Ainaras žurnalistams sakė nežinojęs vežęs migrantus. Jis balandį sutiko iš Daugpilio į Vokietiją nuvežti keturis žmones. Už vieną – 200 eurų. Darbą pasiūlė vaikystės draugas.
„Draugas sako, kad ką tik skambino buvęs viršininkas iš Vokietijos, prašo atvežti keturis žmones dirbti. Kaip tik turėjau du laisvadienius, paskaičiavau laiką, kad galiu važiuoti.“
Paėmęs gerai apsirengusius vyrus, neįtarė, kad kas nors gali būti blogai, nes visi keleiviai turėjo pasus.
„Buvau girdėjęs apie tuos migrantus, bet nemaniau, kad man taip gali pasitaikyti, kad tai galėtų būti šis atvejis. Esu dirbęs kurjerių įmonėje, buvo visokių žmonių. Su pasais, be pasų, problemų yra buvę, bet ne tokių.“
Iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje sulaikyta 590 gabentų migrantų iš Latvijos, pernai tuo pat laikotarpiu tokių buvo 23. Tai gali būti susiję su tuo, kad Latvija šiuo metu yra tapusi karštesniu migrantų tašku nei Lietuva.
Šiemet eiti per Baltarusijos ir Latvijos sieną nelegaliai buvo užkirstas kelias daugiau nei 9 tūkstančiams žmonių – beveik dvigubai daugiau nei pernai.
Neteisėtas migrantų gabenimas į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją smarkiai išaugo 2021 m. antroje pusėje, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas pradėjo stumti migrantus per sieną. Tai buvo atsakas į ES sankcijas, įvestas dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.
Marekas, Donatas ir Ainaras – pakeisti vardai. Su žurnalistais jie sutiko bendrauti tik išsaugant jų tapatybes. Paklausti, kodėl nenori rodyti veidų, atsakė, kad saugo artimųjų jausmus.
