Rusija siekia susigrąžinti įtaką Baltijos jūros regione, kaldama pleištą tarp aplinkinių šalių, kiršindama visuomenes ir siekdama stabdyti NATO įsitraukimą. Tam bandoma išnaudoti visoms aplinkinėms valstybėms svarbią Baltijos jūros ekologijos temą, o veikti ketinama per politikus, mokslininkus, visuomeninius judėjimus ir žiniasklaidą, Rusiją pristatant kaip klausimo moderatorę ir taikdarę.
Tokie planai aiškėja iš dokumentų, kuriuos LRT Tyrimų skyrius gavo kartu su tarptautine tyrėjų komanda. Pasak žurnalistus konsultavusių vienos Vakarų žvalgybos tarnybos atstovų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, strategiją 2021 m. vasarą–rudenį parengė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tiesiogiai pavaldi Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdyba, dirbanti su „europine kryptimi“ ir teikianti informacinę bei analitinę pagalbą Kremliaus administracijai. Projektas apima jį dominančias šalis – Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, taip pat Baltijos valstybes.
Šiuos dokumentus LRT Tyrimų skyrius gavo kartu su prie šio projekto dirbančiais partneriais „Delfi Estonia“, Švedijos „Expressen“, Londone įsikūrusiu tiriamosios žurnalistikos centru „Dossier Center“, Latvijos „Re:Baltica“, „Süddeutsche Zeitung“, Vokietijos radijo stotimis WDR ir NDR, Ukrainos „Kyiv Independent“, Lenkijos „Frontstory“ ir Vidurio Europos žiniasklaidos priemone „Vsquare“.
Iš turimų dokumentų matyti, kad atskira plano dalis yra skirta Rusijos interesams mūsų šalyje ir vadinasi „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai Lietuvoje“. Apie tai LRT Tyrimų skyrius skelbė vakar.
Šiandien pristatome antrąją šio dokumento dalį „Baltija epochų lūžio metu: nauji iššūkiai ir plėtros imperatyvai“, skirtą vadinamosios Baltijos platformos kūrimui. Turimais duomenimis, „Strategija Lietuvai“ buvo parengta dar 2021 metų vasarą ir rudenį, o „Baltijos platformos“ dalis – šių metų sausį.
„Baltijos platforma“ – tai Baltijos jūros regionui, taip pat ir Kaliningrado sričiai skirtas projektas, kurį Rusija siekia įgyvendinti kartu su Baltarusija. Į bendrą veiklą, kaip rašoma Rusijos specialiųjų tarnybų parengtame dokumente, siekiama įtraukti ir Baltijos jūros pakrantės šalis, tam išnaudojant aktualias Baltijos ekologines problemas ir per tai legitimizuojant Rusijos veikimą.
Apie „Baltijos platformą“, kaip diskusijų erdvę, jau kuris laikas skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Ten randami apibūdinimai, kad „Baltijos platforma“ yra Rusijos „minkštosios galios“ projektas, skirtas ne tik Rusijos įvaizdžiui Vakaruose gerinti, bet ir ateityje turintis padėti įgyvendinti karinius tikslus, tarp jų ir siekį užkirsti kelią NATO pajėgų plėtrai Baltijos jūros regione.
Susirūpinimui sukelti – katastrofų scenarijai
„Pakeliui į taiką aplink Žemės rutulį“, – šią citatą, pateikiamą dokumento pradžioje, strategijos kūrėjai iš Rusijos specialiųjų tarnybų rekomenduoja panaudoti kaip „Baltijos platformos“ šūkį. Tačiau pats dokumentas prasideda kaltinimais Vakarams dėl Rusijai taikomų sankcijų ir ribojimų jos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste.
„Vakarai, pirmiausia anglosaksiškoji jų dalis, sukėlė didelę tarptautinių santykių krizę. Neribotas sankcijų naudojimas, agresyvios pastangos kištis į suverenių valstybių vidaus politiką kelia grėsmę jų valstybingumui, vertybėms, tautinėms, kultūrinėms ir religinėms tradicijoms“, – rašoma jame.
Vakarams dokumente priešpastatoma Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė. Kelias į jos įtvirtinimą, teigiama strategijoje, yra ne tik dvišaliai santykiai, bet ir veikla „daugiašalėse erdvėse“ – tokiose kaip „Baltijos platforma“. Kaip placdarmas šiai veiklai pasirinkta Kaliningrado sritis, kurioje numatoma plėtoti ekspertinę ir derybinę erdvę. O tam labiausiai gali pasitarnauti Baltijos jūros išsaugojimo klausimai – ypač piešiant katastrofų scenarijus.
„Iš visų galimų Rusijos ir Baltarusijos humanitarinio bendradarbiavimo krypčių su Baltijos baseino šalimis dabartinėje geopolitinės turbulencijos ir Vakarų sankcijų situacijoje, matyt, galima išskirti tik vieną, kuria suinteresuotos visos arba dauguma regiono šalių ir kuri nėra absoliučiai politizuota. Tai Baltijos jūros ekologija. Dirbant su ekologine problematika galima panaudoti dramatizavimo metodą – tai yra hiperbolizuoti atskiras problemas ir išryškinti naujas, modeliuoti katastrofinius scenarijus ir taip siekti pradėti dialogą“, – nurodoma dokumente.
Be to, pažymima, kad būtent ekologijos srityje Baltijos regiono dalimi galima įvardinti ir Baltarusiją, taip pagrindžiant jos dalyvavimą projekte. Mat per Baltarusiją teka dvi upės – Nemunas ir Vakarų Dauguva (Dvina), įsiliejančios į Baltijos jūrą. „O upės yra potencialus taršos šaltinis“, – nurodo dokumento kūrėjai.
Premjerė Ingrida Šimonytė, kurią LRT Tyrimų skyrius supažindino su turimu dokumentu, mano, kad Rusijai įgyvendinti savo užmačias būtų sunku. „(Tokiame kontekste) rasti partnerių akademiniame pasaulyje, nevyriausybinėse organizacijose, kas turėtų būti natūralūs tokio plano partneriai labiau nei Vyriausybės ar kažkokios kitos oficialios institucijos, neturėtų būti labai paprasta“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Už aplinką atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina: mes pasirūpinsime Baltijos jūra patys. „Jeigu susifokusuojame į ekologinius klausimus, tai tokią ekologinę bombą, kokią Rusija daro Ukrainoje, ateities kartoms reikės ilgai spręsti, ir mes dar nežinome, kuo tai baigsis. Čia eiliniai pigūs Rusijos triukeliai, kai bandoma vaidinti, kad „mes čia labai susirūpinę“, bet mes matome, kokia yra realybė“, – teigė jis.
Dar 2020 m. rugsėjį V. Sinkevičiaus iniciatyva aštuonių Baltijos jūros regiono šalių ministrai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo susitelkti prastai Baltijos jūros būklei gerinti. Eurokomisaras neatmetė, kad ateityje šiuo klausimu bus kalbamasi ir su trečiosiomis šalimis, taigi, ir su Rusija.
Dabar jo pozicija – bendros diskusijos su Rusija sunkiai įsivaizduojamos net karui Ukrainoje pasibaigus. „Tada aplinkosauga buvo viena tų temų, kur galima buvo kalbėtis. Baltijos jūros problemos visiems vienodos. Bet šiandien situacija yra visiškai kitokia ir mes net negalime sakyti, kad Rusija galėtų kaip lygi atsisėsti prie stalo ir kalbėtis net ir dėl svarbių dalykų. Tai yra teroristinė valstybė, kuri žudo Ukrainos piliečius. Aš to nematau net karui pasibaigus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Minkštosios galios projektas
„Baltijos platformos“ idėja pirmą kartą viešai pristatyta 2022 m. spalį Svetlogorske (Kaliningrado sritis) vykusiame Rusijos bei Baltarusijos saugumo ir bendradarbiavimo forume „Sąjunginės valstybės ribos“. Nors forumo metu „Baltijos platforma“ buvo įvardinta kaip plačių diskusijų vieta, šią idėją rusų žiniasklaidai komentavęs Kaliningrado politinis darbuotojas Aleksandras Nosovičius, pristatomas kaip mokslininkas ir tarptautinis žurnalistas, pabrėžė kitokius tikslus.
„Kaliningradiečiams svarbiau saugumas ir geopolitika negu ekonomika, todėl „Baltijos platforma“ greičiausiai pirmiausia bus geopolitinis ar net karinis-politinis forumas, o tik paskui – ekonominis, humanitarinis ir panašiai“, – A. Nosovičių citavo „Komsomolskaja pravda“.
Strategijoje, kurią turi LRT Tyrimų skyrius, įvardijama galima „Baltijos platformos“ organizacinio komiteto sudėtis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – nepolitinis darinys, vienijantis Rusijos ir Baltarusijos mokslo įstaigų atstovus. Iš politinių figūrų jame minimas Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas, taip pat rusų Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Grigorijus Karasinas, Rusijos visuomenės rūmų sekretorė Lidija Michejeva bei Kremliaus naratyvus platinanti Rusijos ombudsmenė Tatjana Moskalkova.
Kiti iš 13 narių – po Kremliaus sparnu esančių Rusijos mokslo akademijos įstaigų, Imanuelio Kanto, Sankt Peterburgo universitetų, taip pat Baltarusijos valstybinio universiteto aukščiausio lygmens darbuotojai.
Šaltinių duomenimis, projekto autorystė priklauso J. Primakovo Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (IMEMO) direktoriui Fiodorui Voitolovskiui bei Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (MGIMO) Tarptautinių studijų instituto vadovui Maksimui Sučkovui. Tačiau kai į juos kreipėsi LRT Tyrimų skyriaus užsienio partneriai, tiek F. Voitolovskis, tiek M. Sučkovas neigė savo ryšį su „Baltijos platforma“.
Vis dėlto Rusijos žiniasklaidoje „Baltijos platformos“ įkvėpėju jau ne kartą buvo įvardintas J. Primakovo Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto prezidentas, akademikas Aleksandras Dynkinas, kuriam strategijoje numatomos vieno iš Platformos vadovų pareigos. Tai – buvęs Rusijos premjero Jevgenijaus Primakovo patarėjas, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos ir Saugumo tarybos mokslinių komitetų narys, jau kuris laikas kalbantis apie JAV dominavimo pasaulyje pabaigą, esą atėjusią sulig 2022 m. vasario 24-ąją (Rusijos įsiveržimu į Ukrainą).
Dar praėjusių metų gruodį, duodamas interviu rusų kanalui „Komsomolskaja pravda“, A. Dynkinas sakė, kad pastaruoju metu įžūliausiai su Rusija elgiasi Baltijos jūros šalys, o kai kurie „karštagalviai“ esą net tvirtina, kad Baltijos jūra – tai vidinė NATO jūra. „Tam reikia priešintis. Baltijos regione mes turime didelį interesą“, – kalbėjo jis.
Kaip žinoma, apie tai, jog Baltijos jūra taps NATO vidine jūra, prabilta dar 2022 metų birželį, Aljansui pakvietus prisijungti Suomiją bei Švediją. Šių metų balandžio 4-ąją Suomijai oficialiai tapus NATO nare, Rusija praranda dominuojančią strateginę padėtį šiame regione.
„Rusijos Federacija mato, kad keičiasi galios balansas Baltijos jūroje, jūra tampa vidine NATO jūra, tai susiję su Suomijos ir galiausiai, tikimės, ir su Švedijos naryste NATO. Kalbos apie Baltijos jūros demilitarizaciją, ekologizaciją iš esmės atitinka Rusijos geopolitinį interesą nepaversti jos, sakykim, NATO vidine jūra, o toliau išlaikyti savo įtaką“, – LRT Tyrimų skyriui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Praėjusį gruodį rusų žiniasklaidai A. Dynkinas teigė, kad „Baltijos platforma“ taps Rusijos „minkštosios galios“ instrumentu, o vakariečiams pritraukti bus išnaudojamos manipuliacijos ekologijos tema.
„Tam reikia pirmiausia siūlyti tokias temas, kurios svarbios visoms Baltijos šalims, pavyzdžiui, ekologija. Arba, prisimenate, buvo daug kalbama, kad Baltijos jūros dugne guli daugybė sprogmenų, kuriuos nuskandino Vermachtas, atsitraukdamas Antrojo pasaulinio karo metu. Apie tai dabar niekas nebekalba, pamiršo. Reikia priminti tokias temas, jos galėtų turėti didelį rezonansą. Realistiškai mąstantys Baltijos šalių žmonės iš pradžių, galbūt, per nuotolį galėtų dalyvauti diskutuojant šiais klausimais, o paskui ir atvykti į šitą platformą Kaliningrade“, – dėstė jis.
L. Kasčiūno teigimu, minimos temos Vakarų Europoje yra labai jautrios ir dalis politinio elito į jas koncentruojasi, yra daug žaliųjų partijų.
„Tai toks apgalvotas veiksmas, sakyčiau, bandant dalį Vakarų elito, atsiradus progai, pritraukti prie tos tematikos, pasiūlant ne konfrontaciją, o neva bendradarbiavimą. Rusija tą naudoja dažnai, ekologinę kortą, tiek Šaltojo karo metais, tiek ir dabar. Koncepciškai čia galbūt nieko naujo, bet iš esmės galima matyti pirmus ženklus, kad rusai ruošiasi pokarinei architektūrai ir bandys grįžti į europinius reikalus per tokius minkštus klausimus kaip ekologija, kuri yra svarbi ir jautri daug kam Vakarų Europoje“, – mano Seimo NSGK vadovas.
Rusų ūkininkė: teršia lenkai ir švedai
Pagal rusų strategiją, jau šį vasarį–kovą Rusijos, pirmiausia Kaliningrado srities, žiniasklaidoje turėjo būti pradėtos eskaluoti didėjančios Baltijos jūros problemos ir katastrofinės prognozės, išskiriant ir grėsmes dėl „bendro regiono militarizavimo“. Kaip minėta, ši sąvoka apima Rusijos siekius stabdyti NATO pajėgų stiprinimą regione.
Iš tiesų tokių pranešimų rusų žiniasklaidoje gausėja. Kovo 22-ąją Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS paskelbė apie Sankt Peterburge vykusiame forume surengtą „Baltijos jūros dieną“, kurios metu septyni šiaurės vakarų regionai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą siekiant išsaugoti ir atkurti Baltijos vandenų sistemą.
Kaip skelbta, į būtinybę saugoti unikalius gamtos objektus ir atlikti ypač vertingų ekosistemų gerinimo darbus savo pranešime Federalinei asamblėjai dėmesį atkreipė ir prezidentas V. Putinas. Taip jis palaikė dar pernai išsakytą Leningrado srities gubernatoriaus Aleksandro Drozdenkos iniciatyvą, kad jau 2025 m. Baltijos sveikatinimas galėtų tapti nacionaliniu projektu.
Panašiu metu „Patriot Media Group“ eteryje ištransliuotas pokalbis su Kaliningrado srities ūkio „Zarechye“ generaline direktore Irina Rudenko, kuri tvirtino, jog Europos šalių ūkininkai aplinkosaugos atžvilgiu nėra tokie skrupulingi, kaip mėgstama skelbti, ir kur kas prastesni nei Rusijoje. Be to, jų veikla „tiesiogine prasme“ žudo Baltijos jūrą.
„Lenkija beveik vienintelė teršia Baltijos regioną chemikalais, skirtais laukams. Obuolius jie apdoroja 30 kartų per sezoną, aišku, visa tai su nuotekomis patenka į Baltijos jūrą, o ten yra jau žuvusi visa didžiulė teritorija“, – dalijosi mintimis ūkio vadovė.
O švedai, kurie esą labai myli ekologiją, kalbėtojos teigimu, taip pat teršia Baltiją, nes visa kanalizacija jų sodybose ant jūros kranto esą keliauja tiesiai į vandenį.
Propagandinėje laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ dalyvavęs atsargos generolas – Taikomųjų politinių ir karinių tyrimų centro vadovas Jevgenijus Bužinskis – atkreipė dėmesį į dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimų pavojų, nes tai esą gali išjudinti Baltijos dugne palaidotą pasaulinių karų amuniciją.
O vos prieš kelias savaites, kreipdamasis į Danijos ambasadorių per skiriamųjų raštų įteikimo ceremoniją, prezidentas V. Putinas pažymėjo, kad Baltijos jūroje dabar „tiesiogine prasme neramu“. Kviesdamas Daniją palaikyti Rusijos siūlymą steigti nepriklausomą tarptautinę komisiją pernai rudenį vykusių incidentų dujotiekyje aplinkybėms nustatyti, V. Putinas akcentavo, kad abiejų šalių karališkosios šeimos buvo giminingos, todėl valstybės istoriškai artimos ir turėtų elgtis „kaip geros Baltijos kaimynės“.
Meistriškai maskuojasi, kursto nepasitikėjimą
Kaip rašoma Rusijos specialiųjų tarnybų parengtoje strategijoje, tokie žiniasklaidos pranešimai turėtų sukelti ne politinį, bet mokslinį ir kultūrinį interesą gelbėti „Didžiąją Baltiją“ nuo didėjančių klimato kaitos ir žmogaus veiklos lemiamų pokyčių. Šiuo pagrindu numatoma aktyvinti pilietinius judėjimus ginti Baltijos ekosistemą: taip „Baltijos platforma“ išeitų į tarptautinį lygmenį.
Šiai veiklai, dokumento autorių manymu, turėtų būti formuojama iniciatyvinė grupė iš viešosios nuomonės lyderių, ir ne tik iš Rusijos bei Baltarusijos, bet ir iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, įtraukiant „rusakalbius pribaltus“.
Rusų taikinyje atsiduria mokslininkai, kultūros veikėjai, dvasininkai, pilietinių judėjimų aktyvistai, o jų pasisakymai ir veiksmai, reikalaujant spręsti regiono problemas, turėtų plisti informacinėje erdvėje.
Eurokomisaras V. Sinkevičius LRT Tyrimų skyriui teigė, kad toks rusų veikimas buvo pastebimas ir anksčiau: pavyzdžiui, ekologijos argumentas buvo pasitelkiamas siekiant į savo pusę patraukti visuomenę dėl projekto „Nord Stream 2“.
„Jie kūrė įvairias iniciatyvas, bandė finansuoti, ieškoti nevyriausybinių organizacijų ir panašiai, kaip visada darydami tai labai sofistiškai, nesakydami tiesiogiai, kad tai yra „Gazpromo“ pinigai“, – aiškino jis.
Valstybės saugumo departamento, į kurį kreipėsi LRT Tyrimų skyrius, vertinimu, „Baltijos platforma“ ir panašiomis iniciatyvomis Kremlius tęsia įprastą įtakos stiprinimo užsienyje veiklą, kurią sutrikdė dėl agresijos Ukrainoje padidėjusi tarptautinė izoliacija bei Vakarų valstybėse sustiprėjęs neigiamas požiūris į Rusiją.
„Šiuo metu atviros paramos Rusijos politikai iš demokratinių valstybių piliečių tikėtis sunku, todėl Vakarų valstybių atstovus (nevyriausybines organizacijas, ekspertus, mokslininkus) gali būti siekiama įtraukti į šią iniciatyvą prisidengiant neutraliomis temomis, pavyzdžiui, ekologija“, – nurodoma gautame atsakyme.
Lietuvoje veikia daugiau kaip 60 su gamtosauga susijusių visuomeninių judėjimų ir organizacijų. Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė dalį jų vienijančios Aplinkosauginės koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, Rytų kaimyno dėmesį aplinkosauginėms temoms galima buvo nujausti jau seniai.
„Kalbant apie rizikas, jaučiame Rytų kaimyno „buvimą šalia“. Tokį kaip šešėlį. Rusų strategijoje rašoma, kad ketinama „dramatizuoti“ problemas, ir to dramatizavimo tikrai yra. Tarkime, kaip buvo diskutuojant dėl skalūnų gavybos. Ten buvo dramatizavimo ir buvo labai rimtų argumentų prieš. Atskirti grūdus nuo pelų – labai sunku, dažniau padaromas mišinys ir taip sukeliama įtampa. Manau, dabar bus lygiai taip pat daroma“, – sakė ji.
Pasak L. Paškevičiūtės, labiausiai šioje situacijoje gąsdina tai, kad dėl paaiškėjusių rusų tikslų vėl gali atgimti nepasitikėjimas gamtosaugos iniciatyvomis. „Jų strategija yra be pralaimėjimo, nes jų tikslas – ne išspręsti problemas. Jų tikslas – sukelti chaosą galvose, kad žmonės nepasitikėtų vieni kitais, kad nesiimtų spręsti problemų, kad jos išliktų. Iš viso to matyti, kad aplinkosaugai nebus lengvi laikai. Aplinkos būklė blogėja, o valios apgręžti šią tendenciją bus vis mažiau. Jau ir dabar yra didelis verslo lobizmas žymiai mažinti „žaliojo kurso“ ambicijas, o dabar turėsim ir šitą dedamąją“, – kalbėjo Aplinkosaugos koalicijos vadovė.
Partnerių iš Latvijos perduotame šios šalies Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) – pagrindinės Latvijos saugumo tarnybos, atsakingos už žvalgybą ir kontržvalgybą, – atsakyme nurodoma, kad rusų prezidento administracija retkarčiais įgyvendina projektus, panašius į „Baltijos platformą“, siekdama sukurti įtakos instrumentus ir pritraukti įvairių sričių ekspertų.
„Anksčiau – dar iki Krymo aneksijos 2014 m. – šie projektai beveik visada turėjo lengvai atpažįstamą ryšį su Rusija, juose buvo aiškiai matomi Kremliaus interesai, nes tradiciškai ir dažniausiai buvo keliamas rusų kalbos vartojimo klausimas ir istorinės temos. Be to, šie projektai subūrė pseudoekspertus, kurie buvo aiškiai identifikuojami kaip Kremliaus įtakos agentai“, – nurodė SAB.
Tačiau Vakarų šalyse vis labiau suprantant tikruosius Rusijos ketinimus ir metodus, pastaraisiais metais situacija pasikeitė ir su Kremliaus interesais aiškiai susiję projektai nebeduoda norimų rezultatų, todėl V. Putino administracija kuria projektus, kuriuose meistriškiau slepiamas Kremliaus „pėdsakas“.
Kuria priešpriešą „vakariečiai“ ir „pribaltai“
Turimoje strategijoje atskiru punktu numatytas ir „tiesioginis bei netiesioginis darbas su regiono šalių politiniu elitu“, o strategijai įgyvendinti būtų panaudotos priemonės, „kurias turi Valdyba“ (Rusijos prezidento Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdyba – red.). Tarp jų – ir specialiųjų tarnybų įsitraukimas, veikiant projekte arba atskirai vykdant rusų prezidento pavedimus.
Iš Rusijos žiniasklaidoje skelbiamos informacijos galima suprasti, kad šiai veiklai numatomi konkretūs žmonės. Šių metų vasarį, komentuodamas akademiko A. Dynkino siūlymus, vienu iš „Baltijos platformos“ autoriumi laikomas F. Voitolovskis interviu aiškino, kad nors šiuo metu projekte su Rusija bendradarbiauja tik Baltarusija, bet „net ir Baltijos šalių bei Lenkijos politinėje ir ekspertų bendruomenėje yra žmonių, kurie supranta, kad Rusijos negalima izoliuoti“.
„Esu tikras, kad inicijuodami tokį dialogą ir tokią platformą kartu su baltarusiais, galime tikėtis, kad po kelerių metų, pasikeitus tarptautinei situacijai, ten bus politikų, verslininkų, ekspertų iš Baltijos šalių. Jei situacija būtų kitokia, galėčiau įvardyti kelis žmones, kurie tikrai palaikytų šią iniciatyvą“, – teigė F. Voitolovskis.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, klausiamas, ar gali Vakaruose atsirasti balsų, kurie pradėtų kelti rusų siūlomą klausimą, neatmetė, jog tokia rizika yra.
„Aš tikiuosi, kad to neatsitiks arba jeigu ir kursis kažkoks pokalbių mechanizmas, kad tai neveiks nei sankcijų, nei Rusijos izoliacijos. Tokiu atveju Rusijos Federacijos tai netenkins. Bet tai gali virsti ir į bandymus atversti naują puslapį, paieškoti naujų sąlyčio taškų“, – pažymėjo jis.
Rusijos specialiųjų tarnybų parengtame dokumente pristatant „Baltijos platformą“ plačiai visuomenei, akcentus siūloma dėlioti taip, kad jie būtų „patrauklūs europiečiams“. Šiame kontekste akcentuojamas siekis atskirti „senajai“ Europai priskiriamas Baltijos regiono valstybes ir Lietuvą, Latviją bei Estiją.
„Keliant tikslus reikia akcentuoti „senosios“ Europos šalių bendradarbiavimą, t. y. remtis „vokiška-skandinaviška“ Baltijos regiono dalimi (kaip opozicija „pribaltams“ iš buvusių SSSR šalių trejeto)“, – rašoma strategijoje.
Dėl bendravimo su „vakariečiais“ strategijos rengėjai rekomenduoja net peržiūrėti žodyną: pavyzdžiui, vartoti ne rusiškoje aplinkoje įprastą terminą „Pribaltika“, bet neutraliai skambantį „Baltijos regionas“ arba, kaip nurodo dokumento rengėjai, „europiečiams labiau priimtiną „Didysis Baltijos regionas“. Tuo metu kalbėdami apie tris Baltijos valstybes, strategijos rengėjai ir toliau mini „pribaltus“.
Premjerė I. Šimonytė rusų planus daugiau veikti per kitas Baltijos regiono šalis pavadino „netradiciniu“.
„Ne per Baltijos valstybes, ne per Lietuvą, Latviją, Estiją – kaip tik jas bandant apeiti, apšokti ir remiantis kitų valstybių autoritetu kažkaip apžaisti. Pati tema, kuri tarsi yra labai aktuali ir labai svarbi – Baltijos jūra, ekologija, yra toks įprastai Rusijos naudojamas ciniškas būdas ieškoti neutralių temų arba visuomenėje rezonuojančių temų tam, kad būtų galima kažkokį poveikį daryti. Ir tas labai nestebina“, – sakė ji.
Kiršins dėl mokesčių ir kvies pagyventi Rusijoje
Pagal dokumentą, jau šių metų rudenį numatoma organizuoti tarptautinę diskusijų erdvę – forumą „Baltijos platforma“. Jį rengtų A. Dynkino atstovaujamas Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių institutas bei Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas. Į jį norima pritraukti ir Vakarų partnerių, „realizuojant Rusijoje suformuluotus pozityvius tikslus regiono valstybėms“.
Tai, kad forume dalyvautų visuomenės atstovai, pabrėžtų ne tiek Kaliningrado regiono karinę ir strateginę svarbą, kiek jo įtraukimą į Rusijos plėtros projektus, taip pat „į bendrarusišką ir tarpregioninę intelektualinę aplinką“. Tačiau strateginiu tikslu įvardijamas politinis klausimas.
„Projekto logika apibrėžia laipsnišką perėjimą nuo nepolitinių temų aptarimo prie aktualių politinių temų (ir jų suderinimo), laipsniškai didėjant klausimų apimtims ir aštrumui“, – rašoma dokumente.
Jame išskiriamos septynios pagrindinės kryptys, kuriomis ketinama veikti. Kalbant apie biologinės įvairovės išsaugojimo problemas, ironiškai pastebima, kad akcentas turėtų būti ne tiek „Baltijos ruonis“ (pilkųjų Baltijos ruonių apsaugai mūsų regione skiriamas didelis dėmesys – red.), kiek pranešimai apie seklioje Baltijoje besiformuojantį sieros vandenilio sluoksnį, pabrėžiant, kad dėl to Baltijos jūrai gresia virsti Juodąja, kurios gelmėse dėl sieros vandenilio sankaupų apskritai nebėra gyvybės. Šioje temoje išskiriama Lenkija, dėl žemės ūkio veiklos pirmaujanti pagal fosfatų ir azoto trąšų patekimą į vandenis, nutekančius į jūrą.
Darbotvarkei siūloma ir geriamojo vandens kokybės problema, akcentuojant taršą naftos produktais, sunkiaisiais metalais, vaistiniais preparatais – visos šios temos jau ne vienerius metus yra Baltijos šalių darbotvarkėse. Kartu nurodoma gvildenti ir nesutarimų visuomenėse keliančias temas, pavyzdžiui, mokesčių dėl CO2 išmetimų bei žaliosios ekonomikos santykio su verslo sprendimais. Dokumente nurodoma, kad turi būti viešinama „visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pozicija dėl socialinių apmokestinimo padarinių“.
Kaip svarbi tema išskiriamas turizmas. Siūloma, kad šioje srityje, reaguojant į Vakarų sankcijas, būtų imamasi ne atsakomųjų veiksmų, bet akcentuojama Rusijos „svetingumo“ politika, kuri esą tampa svarbi „ekonominei situacijai Vakarų šalyse blogėjant“. Todėl į darbotvarkę įtraukiama „krizinio turizmo“ plėtra – siūloma sudaryti sąlygas užsienio turistams Rusijoje apsistoti ilgesniam laikui.
„Europai išgyvenant ekonominį sunkmetį, jau dabar išaugo norinčiųjų peržiemoti Rusijoje srautas (iš besiribojančių valstybių ir net iš Vokietijos). Tam reikia sukurti supaprastintą ilgalaikių turistinių vizų išdavimo programą“, – nurodoma šių metų žiemą parengtame dokumente.
Strategijoje numatoma, kad įvykdžius pradinius žingsnius, būtų galima pereiti prie svarbiausios strategijos užduoties įgyvendinimo: skleisti žinią, kad rusai yra prieš Baltijos militarizavimą, pasisako už taikų, geros kaimynystės santykiais paremtą ir visoms pusėms naudingą regiono problemų sprendimą.
