Rusijos prezidento administracijos strateginiuose dokumentuose, skirtuose Lietuvai, Latvijai ir Estijai, ne tik nurodoma išlaikyti rusų kalbą mokyklose, steigti prorusiškas organizacijas ir trukdyti griauti sovietinius paminklus. Specialiai Lietuvai skirtame Kremliaus plane ruošiamasi įtikinti lietuvius verslininkus Rusijos rinkos perspektyvomis. Bet daugiausia vietos ir dėmesio Rusija skiria veiksmams, kurie turėtų silpninti NATO įtaką Baltijos valstybėse.
LRT Tyrimų skyrius gavo slaptus Kremliaus dokumentus, kurie atskleidžia ambicingus Rusijos planus paveikti visas tris Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Dokumentus parengė Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdyba, tiesiogiai pavaldi Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijai. Anksčiau tarptautinė žurnalistų komanda jau buvo paskelbusi tos pačios Kremliaus institucijos planus Baltarusijai ir Moldovai. Apie daugialypį Kremliaus planą pakenkti provakarietiškai Moldovos Vyriausybei galite skaityti čia.
Planas Baltijos šalims Kremliuje, kaip ir analogiški dokumentai Baltarusijai bei Moldovai, parengtas 2021 m. rudenį. Tuo metu Rusija ruošėsi karinei invazijai į Ukrainą. Žurnalistų kalbintų ekspertų žvalgybos institucijose teigimu, Kremliaus strateginio dokumento rengėjai nebūtinai žinojo apie artėjantį karą – būsimo karo padariniai plane nėra aptariami.
Kiekvienai Baltijos šaliai skirti planai turi dvi dalis. Pirmajame dokumente yra apibrėžtos grėsmės Rusijai, antrajame – numatyti veiksmai joms įveikti. Politiniai, kariniai, kariniai-techniniai ir su saugumu susiję tikslai, prekybos ir ekonominiai bei galiausiai humanitariniai arba su visuomene susiję tikslai savo ruožtu yra suskirstyti į tris skirtingus laiko intervalus: trumpalaikį (iki 2022 m.), vidutinės trukmės (2025 m.) ir ilgalaikį (2030 m.).
Dar apie vieną Kremliaus strateginį dokumentą, skirtą visam Baltijos jūros regionui, skaitykite rytoj.
Šiuos dokumentus LRT Tyrimų skyrius gavo kartu su prie šio projekto dirbančiais partneriais „Delfi Estonia“, Švedijos „Expressen“, Londone įsikūrusiu tiriamosios žurnalistikos centru „Dossier“, Latvijos „Re:Baltica“, „Süddeutsche Zeitung“, Vokietijos radijo stotimis WDR ir NDR, Ukrainos „Kyiv Independent“, Lenkijos „Frontstory“ ir Vidurio Europos žiniasklaidos priemone „Vsquare“.
Rusijos veiksmai – suderinti ir koordinuoti
Parengtas planas Baltijos šalims 2021 m. rudenį nugulė V. Putino administracijoje. Vienas iš jo tikslų – išnaudoti prorusiškas jėgas, organizacijas savo naudai. Tuo metu terpė prorusiškoms jėgoms veikti jau buvo susiformavusi.
Tų pačių 2021-ųjų metų rudenį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, o vėliau ir prie LRT įvyko tuomet dar teisiamo už šnipinėjimą Rusijai Algirdo Paleckio palaikymo mitingas. Mitinge dalyvavo pats A. Paleckis, taip pat Kazimieras Juraitis, Edikas Jagelavičius ir daugiau jo gerbėjų. Iš užsienio A. Paleckio palaikyti atvyko europarlamentarė, Latvijos rusų sąjungos narė Tatjana Ždanoka ir du Airijos politikai.
Visus šiuos asmenis sieja skelbiamos prorusiškos idėjos ir parama Rusijos politikai.
A. Paleckis buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir jam skirta šešerių metų kalėjimo bausmė. Už tai jis tikėjosi iš Rusijos partijos „Jedinaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) gauti finansavimą politinei veiklai.
Kaip tik šiame mitinge kaip vedėja pasirodė Erika Švenčionienė, tuomet dar mažai kam žinoma visuomenininkė. Kai 2022 m. A. Paleckiui įsiteisėjo laisvės atėmimo bausmė, ji perėmė jo organizacijų koordinavimą.
Iš pradžių po neformalios organizacijos „Geros kaimynystės forumas“ skėčiu E. Švenčionienė organizavo prorusiškų veikėjų keliones į Baltarusiją susitikti su Aliaksandru Lukašenka ir jo administracijos atstovais. Kartu su kitu A. Paleckio rėmėju E. Jagelavičiumi ji planavo keliones į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, norėjo ten vykti kaip organizuotų neteisėtų referendumų stebėtoja, rūpinosi, kad būtų įregistruotos dvi asociacijos: „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ ir „Pilietinis judėjimas Teisingumo aušra“.
„Mes nelauksime nieko, nes mūsų veikla graži, ji suplanuota jau keleriems metams į priekį. Mes įsisteigsime kelias organizacijas, kad valstybės administratoriai turėtų darbo, kad mes galėtume normaliai vykdyti savo veiklą, gražią veiklą, labai gražią ir reikalingą Lietuvai“, – žurnalistams kalbėjo E. Švenčionienė, teismui nusprendus išregistruoti „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“.
Sovietinių paminklų gynybos kampanija, numatyta Kremliaus strateginiame plane, pradėta įgyvendinti Rusijai užpuolus Ukrainą.
2022 m. gegužės 13 d. Rygoje vyko protestas prieš sovietinių paminklų griovimą. Jį organizavo prorusiška Latvijos rusų sąjunga, kurios lyderė yra A. Paleckio palaikymo mitinge Vilniuje dalyvavusi T. Ždanoka. Protesto mitingas Rygoje baigėsi jos sulaikymu, nes jam nebuvo duotas leidimas.
Rugpjūčio 24 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas gavo 5 asmenų skundą dėl paminklų griovimo kaimyninėje Latvijoje. Po mėnesio ir Lietuva informuota apie JT ŽTK gautą skundą dėl monumento sovietų kariams nukėlimo Antakalnio kapinėse. Byloje skundo autoriai įvardijami kaip „etniniai rusai“, tarp jų – ir jau minėtas K. Juraitis.
Dar prieš tai, rugsėjo 23 d., Latvijoje veikiančiame propagandiniame portale IMHO-club.lv pasirodė raginimas latviams, lietuviams, estams ir lenkams kreiptis į UNESCO dėl sovietinių paminklų išsaugojimo. Pateiktas ir kreipimosi tekstas, siūlyta pagalba jį išverčiant į anglų ir prancūzų kalbas.
Šie prorusiškų veikėjų veiksmai gali atrodyti kaip atsitiktinumas, tačiau tai, ką daro ir kalba šie žmonės, atitinka Kremliaus išsikeltus tikslus, Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdybos referentų surašytų plano dalyje, skirtoje Lietuvai.
Dokumente, kurį turi LRT Tyrimų skyrius, teigiama, kad vienas iš trumpalaikių Kremliaus planų mūsų šalyje 2022 m. buvo „kurti naujas viešąsias struktūras, fondus, NVO, kurie skatintų ir gintų artimesnį bendradarbiavimą su Rusija“. Dokumente plačiai kalbama ir apie istorinės atminties saugojimą, pavyzdžiui, siekius stabdyti sovietinių paminklų griovimą.
NATO įtakos slopinimas
Vis dėlto didžiausias dėmesys strateginiame dokumente Baltijos šalims skiriamas NATO užkardymui.
2022 m., dar prieš invaziją į Ukrainą, Rusijai rūpėjo stabdyti karinio JAV ir kitų NATO šalių narių dalyvavimo Lietuvos teritorijoje augimą ir didesnį NATO pajėgų dislokavimą, taip pat užkirsti kelią Lietuvos dalyvavimui, įtraukiant posovietinės erdvės šalis į NATO įtakos sferą.
Iš dokumento matyti, kad Kremliui didžiausią nepasitenkinimą ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje iki 2030 m. kelia NATO planai ateityje dislokuoti Lietuvoje nuolatinę bazę ir, jų žodžiais, militarizuoti Lietuvos teritoriją.
Kremliaus plane įrašyta, kad siekiama užkirsti kelią įkurdinti Lietuvos teritorijoje vidutinio nuotolio priešraketines ir priešlėktuvines sistemas, integruotas į vieningą NATO priešlėktuvinę sistemą, siekiama sumažinti NATO operatyvinio ir karinio pasirengimo priemonių Lietuvos teritorijoje kiekius ir apimtis.
O ilgalaikėje perspektyvoje Rusija planuoja kurti sąlygas, kurioms esant Lietuvos valdžia būtų priversta pripažinti potencialią žalą šalies nacionaliniam saugumui dėl didėjančios NATO įtakos regione. Ketinama atkurti konstruktyvius santykius tarp Lietuvos ir Rusijos, taip pat ir karinėje srityje, o Lietuvoje turi atsirasti politikų, siekiančių Lietuvos ir Rusijos santykių plėtros.
Panašios strategijos skirtos ir kitoms Baltijos šalims. Labiausiai nepageidaujamu Rusijai veiksmu yra šių šalių aktyvi narystė NATO ir jo pajėgų didinimas regione. Estijos ir Latvijoje Kremlius toliau remiasi gausia rusų tautine mažuma.
Kremliaus akiratyje – rusų kalba, uostas ir verslas
Atskiras svarbus punktas yra Rusijos opozicinių jėgų veikla Lietuvoje kaip viena iš turinčių potencialą augti grėsmių. Tokią pat grėsmę Kremliui kelia ir „agresyvi“ Lietuvos valdžios politika Rusijos atžvilgiu.
Prekybinėje ir ekonominėje sferoje dėstomos Rusijos baimės dėl Europos Sąjungos sankcijų ir rusiško verslo išstūmimo iš Lietuvos ekonomikos, Lietuvos atsisakymas pirkti rusišką elektros energiją. Grėsme įvardijama ir galima Kaliningrado srities izoliacija ar net blokada.
Rusija tarp grėsmių mato ir tai, kad gali būti persekiojami rusakalbiai gyventojai, formuojamas ruso kaip priešo įvaizdis, kad rusų kalba gali būti išstumta ne tik iš mokymo įstaigų, bet ir apskritai uždrausta vartoti, kad gali būti uždrausta rusiška žiniasklaida. Taip pat ir tai, jog gali būti ne tik nukelti visi sovietmečiu statyti paminklai sovietų pergalei Antrojo pasaulinio karo metu priminti, bet ir peržiūrimi karo rezultatai.
Kremliaus plane rašoma, kad ekonominėje srityje nuo sankcijų Rusijai turėtų atgrasyti Rusijos sprendimas perorientuoti krovinių srautus į Rusijos šiaurės vakarų uostus, atkaklesnė rusų verslininkų interesų Lietuvoje gynyba ir darbas su Lietuvos verslininkais, jiems išskirtinai išaiškinant Rusijos rinkos perspektyvas, jei keistųsi Vilniaus požiūris į Rusiją.
Atskiru punktu įrašyta, kad Rusijos grėsmes ekonominėje srityje mažintų ir lietuviškų gamybos įmonių kūrimas Rusijoje ir rusiškų dujų bei elektros importas į Lietuvą bei visiškas Lietuvos ir Rusijos ekonominių santykių atkūrimas.
Humanitarinėje ir socialinėje srityse Kremliaus plane – pastangos išsaugoti švietimo sistemą rusų kalba, o tam esą pasitarnautų talentingų jaunuolių studijos Rusijos aukštosiose mokyklose. Toliau planuojama tęsti kovą su rusiškosios istorijos versijos neigėjais ir, Kremliaus teigimu, istorijos falsifikavimu.
Atskiru punktu įrašytas Rusijos kultūrinio dalyvavimo Lietuvos gyvenime didinimas.
Išviešintas Kremliaus plano autorius koordinavo propagandą
Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdybą, kuri yra tiesiogiai pavaldi Rusijos prezidento administracijai ir kuri sukūrė Kremliaus planą Baltijos šalims, kuruoja Dmitrijus Kozakas, einantis administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Anot Nerijaus Maliukevičiaus, politologo, informacinio karo eksperto, jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjančio įvairias Kremliaus poveikio strategijas, tai yra vienas iš artimiausio Vladimiro Putino rato administracijos veikėjų.
„D. Kozakas yra vienas iš svarbiausių administratorių Putino sistemoje. Tai yra žmogus, kuriam pavedami kontroliuoti probleminiai failai, pvz. Ukrainos tema. Tai yra žmonės, kuriems duodami nurodymai išspręsti, sutvarkyti reikalus viename regione, tada kitame regione“, – sako ekspertas.
Anot N. Maliukevičiaus, minėtos valdybos specifika yra ta, jog jos vadovai ir darbuotojai tradiciškai dirba kurioje nors iš Rusijos žvalgybų tarnybų.
„Viena iš kepurių - darbas prezidento administracijoje, o tuo pat metu kita kepurė buvo tam tikros žvalgybos institucijos pareigybės. Vienais atvejais tai gana viešai aišku iš jų biografijų, kitais atvejais bandoma užmaskuoti“, – teigia N. Maliukevičius.
Tarp kitų plano Baltijos šalims rengėjų – ir Vadimas Smirnovas, minėtos valdybos referentas.
V. Smirnovas – buvęs „Baltijos tyrimų instituto“ Kaliningrade direktorius. Dar 2012 m. dėl ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir priešiškos Lietuvai veiklos Baltijos šalių žvalgybos institucijos V. Smirnovo pavardę išviešino ir įtraukė į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
Anot VSD, V. Smirnovas, megzdamas pažintis su Lietuvos politikais ir politologais bei rinkdamas žvalgybos informaciją, naudojo pretekstą, jog rašo disertaciją apie Lietuvos politinį elitą.
„Buvo nuolatinių bandymų kurti platformas, ar Baltijos šalių tyrėjų, ar dar ko, bandymų prisikviesti į Kanto universitetą, seminarus, į kažkokias diskusijas. Daugiausiai įtarimų pradėjo kelti V. Smirnovo bandymai atlikti Lietuvos politinio elito tyrimus ir jis, prisidengdamas šiuo tikslu, bandė tyrinėti įvairių Lietuvos vyriausybių politines pozicijas. Manau, kad kai jis ėmėsi tokių iniciatyvų, ir tapo susidomėjimo objektu tiek Lietuvos, tiek kitų šalių žvalgybų“, – prisiminė N. Maliukevičius.
V. Smirnovas net ir po jo asmenybės išviešinimo nenustojo domėtis Baltijos šalimis, ypač Lietuva.
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad jis rinko duomenis ir kontroliavo apie Lietuvą platinamą dezinformaciją, tai darė pasitelkdamas propagandinio portalo „RuBaltic“ redaktorių Sergejų Rekedą. Tai matoma iš projekto „Dossier Chernov“ paviešintų ir LRT turimų S. Rekedos elektroninių laiškų.
Propagandinis portalas „RuBaltic“ startavo 2013 m. Tų metų sausio pabaigoje V. Smirnovas rašo laišką S. Rekedai, nurodydamas, kad planuoja diskusiją apie energetikos situaciją Baltijos jūros regione: „Norėčiau sužinoti, kokia jūsų specializacija? Ar galėtumėte dalyvauti diskusijoje minėta tema? Kokiose Rusijos ir Baltijos šalių santykių srityse galėtumėte parengti straipsnius publikuoti?“
Šis bendravimas tęsėsi ir toliau. Pavyzdžiui, artėjant 2013 m. kovo 11 d., Aleksandrui Nosovičiui, „RuBaltic“ apžvalgininkui, V. Smirnovas suformulavo užduotį, apie kurią jis pranešė redaktoriui S. Rekedai: „V. A (Vadimas Anatoljevičius, – red. past.) nurodė skubiai pasidaryti juokingą analizę apie Algirdo Paleckio persekiojimą. Straipsnio laukti nereikia, jis pats nori jį redaguoti, bet jei nori, atsiųsiu ir juodraštį.“ Vėliau susirašinėjama, kad interviu su A. Paleckiu bus Lietuvai „dovana Nepriklausomybės dienai“.
Iš nutekintų laiškų matyti, kad su V. Smirnovu buvo derinami portale „RuBaltic“ pasirodantys straipsniai apie situaciją Baltijos šalyse, jam kas savaitę siunčiamos įvykių apžvalgos, tariamasi dėl kalbinamų asmenų.
V. Smirnovas su S. Rekeda derino ir projektą – analizės apie Baltijos šalių elitą parengimą. V. Smirnovas save tada įvardijo projekto vadovu, o S. Rekedą – vykdytoju.
„Dėl apmokėjimo. Man reikia į rankas paimti (tai yra atskaičius mokesčius) 100 tūkst. Ką darysite su likusiais pinigais (šiek tiek popieriaus, kasečių ir pan.), priklauso nuo jūsų. Pirmoji komandiruotė pagal dotaciją bus birželio pirmoje pusėje, S. Rekeda turės apmokėti išlaidas. Visos kitos komandiruotės – tik man sutarus“, – 2013 m. vasarą rašė V. Smirnovas.
Plane – sinchronizavimo stabdymas
Nutekinti dokumentai rodo, kad Kremliaus planuose – ir Baltijos šalių pasitraukimo iš posovietinės BRELL sutarties stabdymas. Praėjusį savaitgalį, balandžio 22 d., Lietuva atliko elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą. Tačiau tai darė viena, be kaimynių Latvijos bei Estijos.
Baltijos šalys iki 2025-ųjų pabaigos yra numačiusios baigti sinchronizavimą su Europos tinklais ir atlikti bendrą bandymą. Tačiau kol kas iniciatyva – tik Lietuvos rankose. Nuo 2024 m. vasario Lietuva planuoja pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija.
Bet Maskvos planas – Baltijos šalis šiame tinkle išlaikyti. Plano dalyje, skirtoje Latvijai, pasitraukimas iš BRELL sutarties įvardijamas kaip grėsmė.
Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės manymu, panašūs planai iš šiandienos perspektyvų yra nerealūs, juo labiau kad Baltijos šalys labai investuoja į energetinį savarankiškumą ir saugumą.
„Elektros tinklas yra vienintelė dalis, kurios vis dar nėra, tačiau ten nėra jokių komercinių srautų, tik techninė situacija, kurią stengiamės kuo greičiau išspręsti, – teigė ministrė pirmininkė. – Neatmesčiau galimybės, kad čia yra taip, kaip ne vienam planui Rusijoje yra nutikę, – kad jis yra pinigams įsisavinti, o apie plano realumą labai smarkiai ir negalvota.“
Vis dėlto kai kurie Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, jog 2021 m., kai Kremliui pavaldi valdyba rengė šią strategiją, plano autoriai galėjo ir nežinoti Rusijos invazijos į Ukrainą ketinimų.
Vienas iš jų, gerai žinantis dokumentų kilmę, teigė, esą „tikėtina, kad dėl karo pasikeitusi situacija privertė Kremlių persvarstyti ir pakeisti kai kuriuos su Baltijos šalimis susijusius planus“.
Taip pat skaitykite
Rusų žvalgybą taip pat ardo korupcija
„Tokių planų kaip šis kūrimas yra dar iš sovietinių laikų paveldėta Kremliaus institucinė tradicija“, – LRT Tyrimų skyriui komentavo N. Maliukevičius. Anot jo, kiekviename naujame dokumente yra įvertinamos ankstesnės klaidos, nesuveikusios poveikio priemonės ir siūlomos naujos. N. Maliukevičius taip pat kelia klausimą, kiek šis Kremliaus planas atitinka realybę ir yra pavojingas Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims.
„Gal nereikia taip įsivaizduoti, kad tai yra tokia galinga sistema ir galingi žmonės. Ukraina pademonstravo, kad ten korupcija valgo ne tik kariuomenę, bet ir žvalgybos institucijas. Nes operacija Ukrainoje paruošta pagal turimą žvalgybinę informaciją, kuri visiškai neatitiko realybės. Taip, reikia suprasti, ką ir kaip jie daro, reikia suprasti tą konjunktūrą, bet tuo pat metu nereikia pervertinti oponento ir manyti, kad visi tikslai, išvardinti papunkčiui, bus automatiškai pasiekti“, – sako N. Maliukevičius.
Ankstesni Rusijos ketinimai Lietuvoje patyrė fiasko. Nors lydimas daugybės diskusijų ir net ginčų, tačiau tarp Lietuvos ir Vokietijos yra pasirašytas susitarimas dėl NATO brigados dislokavimo. Sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose demontuojami sovietiniai paminklai, rusų kalbos mokymą mokyklose keičia kitos kalbos. Rusijai ir Baltarusijai savo krovinius iš Klaipėdos uosto reikėjo nukreipti kitur, nes įsigaliojo JAV ir ES sankcijos.
„Tai skamba lyg neišsipildžiusių vilčių sąrašas. Nerealu, kad Putinas tiki, jog galėtų atplėšti Baltijos šalis nuo NATO ir Europos Sąjungos. Kita vertus, Rusijai tikrai yra svarbu, kad antirusiškas sentimentas Baltijos šalyse toliau neaugtų“, – sako Wolfgangas Ischingeris, buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas.
Jo manymu, planas Baltijos šalims yra labiau ne strategija, o pastangos neleisti, kad įvyktų dar blogiau.
Kalbintas vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas, paprašytas įvertinti Kremliaus planą, taip pat laikosi panašios nuomonės, kad šis dokumentas yra skirtas Rusijos pastangoms ne įgyti daugiau įtakos Baltijos šalyse, o bent išlaikyti turimą. Tai įtakai išlaikyti yra naudojamos hibridinės priemonės, tokios kaip parama prorusiškoms partijoms, kliovimasis rusų tautine mažuma, ypač tais, kurie Latvijoje ir Estijoje turi dvigubą pilietybę.
„Mes kovojame su Rusija hibridinį karą ir Baltijos planas yra tiesiog klasikinis minkštosios galios įrankis“, – sako ekspertas.
„Į tokius planus turime atkreipti rimtą dėmesį“, – sakė Estijos vidaus saugumo tarnybos, žinomos KAPO trumpiniu, generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksanderis Tootsas, susipažinęs su nutekintais dokumentais.
„Tačiau taip pat reikia suvokti panašių dokumentų eiliškumą, kada kuris atsirado ir kuris iš kurio kilo. Kartais jie gali sąmoningai klaidinti dėl tikrųjų Rusijos ketinimų. Tai reiškia, kad turime įvertinti ir ženklus – ar yra ženklų, kad jie bando įgyvendinti tokius planus. O gal užsibrėžti strateginiai tikslai jau tapo nebeaktualūs dėl pasikeitusių aplinkybių. Jei matome, kad planai įgyvendinami, reikia daryti viską, ką galime, kad tai stabdytumėme“, – Estijos kolegoms teigė A. Tootsas.
Šiame tyrime minimiems K. Juraičiui ir E. Švenčionienei klausimus apie Kremliaus planą Baltijos šalims išsiuntėme, tačiau kol kas atsakymų nesulaukėme.
