Kaip iš nepriklausomos Moldovos sukurti satelitinę valstybę? Rusija turi paruošusi planą: remti proputiniškus politikus, aktyvistus ir stačiatikių bažnyčią, padaryti šalį priklausomą nuo dujų, atgrasyti nuo ES ir NATO ir kurstyti socialinius konfliktus.
Įgyvendinamas nutekintame Kremliaus dokumente aprašytas hibridinio karo scenarijus.
„VSquare“ gavo dokumentą, kuriame Vladimiro Putino parankiniai atskleidžia savo planus nuversti provakarietišką Moldovos Vyriausybę ir susigrąžinti politinę šalies kontrolę. Tai susiję su platesne, 2021 metais V. Putino administracijai parengta strategija.
Vasarį atskleidėme panašų dokumentą apie Baltarusiją, kuriame numatoma, kad iki 2030 m. ši šalis bus aneksuota ir kartu su Rusija sudarys Sąjunginę valstybę.
Dabar turime įrodymų, kad Rusija panašų planą parengė ir Moldovai. Šį kartą Rusija kontrolę ketina susigrąžinti ne aneksijos, o hibridinio karo būdu. Strategija numato būdus priversti Moldovos Vyriausybę atsisakyti bandymų paveikti Uždniestrę (Rusijos remiamą separatistinį regioną), remti Rusijos Federacijai draugiškas politines jėgas ir išlaikyti šalį priklausomą nuo dujų tiekimo iš Rusijos.
Strategijoje taip pat minimas Maskvai palankių NVO steigimas ir kova su „rumanizacija“, t. y. Moldovos ryšių su kaimynine Rumunija, Europos Sąjungos ir NATO nare, nutraukimas. Plane ne kartą pabrėžiama, kaip svarbu atgrasyti moldavus nuo stojimo į NATO ir Europos Sąjungą.
Šį vidinį dokumentą „VSquare“ ir „Fronstory“ gavo kartu su keliais tarptautiniais partneriais: „Delfi Estija“, Švedijos laikraščiu „Expressen“, tiriamosios žurnalistikos centru „Dossier“, Ukrainos laikraščiu „Kyiv Independent“, „RISE Moldova“, Vokietijos laikraščiais „Süddeutsche Zeitung“ ir „Westdeutscher Rundfunk“ bei JAV naujienų kanalu „Yahoo News“.
Po to, kai atskleidėme Maskvos strategiją Baltarusijos atžvilgiu, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka prieš kameras pripažino, kad toks Kremliaus dokumentas iš tiesų galėjo egzistuoti, tačiau teigė šią publikaciją vertinantis kaip bandymą suskaldyti Rusiją ir Baltarusiją.
Su Moldova susijęs dokumentas buvo surašytas 2021 m. tame pačiame padalinyje, kuris parengė strategiją Baltarusijai, – Tarpvalstybinio bendradarbiavimo valdyboje. V. Putino dekretu 2021 metų rugpjūtį šis departamentas pradėjo dirbti su „europine kryptimi“. Jo uždaviniai: informacinė ir analitinė pagalba prezidento administracijai, taip pat dalyvavimas „rengiant pasiūlymus, susijusius su projektų įgyvendinimo veiklos tobulinimu, ir programas, skirtas skatinti tarptautinį vystymąsi ekonominėje, politinėje ir humanitarinėje srityse. Moldovos strategijoje, kaip ir Baltarusijos, nurodytos būtent tokios sritys. Dokumentas, be kita ko, pasiekė ir Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Kozako stalą.
2020 m. spalį Londone įsikūręs „Dossier“ identifikavo keturis už Moldovos reikalus atsakingus šio padalinio darbuotojus. Mums pavyko nustatyti dar vieną – pasak mūsų šaltinių Vakarų žvalgyboje, pagrindinis dokumento autorius yra skyriaus patarėjas Andrejus Vavilovas, baigęs FSB akademiją (paskui beveik dešimtmetį praleidęs tarnyboje).
❗🎥According to our sources in western intelligence, the main author of the document is department counsel Andrei Vavilov, a graduate of the FSB academy. One RISE Moldova journalist called Vavilov on the eve of releasing the investigation.
— VSquare (@VSquare_Project) March 14, 2023
🔗Read more: https://t.co/zr4EtyzaxH pic.twitter.com/lyJZK0zl7d
Dokumento paviešinimo išvakarėse A. Vavilovui paskambino „RISE Moldova“ žurnalistas. Šiai žiniasklaidos bendrovei pavyko gauti vieną iš A. Vavilovo telefono numerių. Išgirdęs pavardę ir atsakęs į pasisveikinimą, vyras kitame laido gale pasitikslino:
– O kas kalba?
– Skambina Vladimiras Thorikas. Iš Moldovos.
– Kokiu klausimu?
– Esu „RISE Moldova“ žurnalistas. Turiu klausimų, susijusių su dokumentu dėl bendradarbiavimo su Moldova. Turime dokumentą pavadinimu „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai...“
– Jūs ne ten pataikėte…
Panašu, kad A. Vavilovas nepanoro komentuoti situacijos.
Praėjusį penktadienį Baltieji rūmai paskelbė oficialų įspėjimą, kad Rusija siekia destabilizuoti provakarietišką Moldovos Vyriausybę ir nori pastatyti šalyje naują vadovybę. Po dviejų dienų Moldovos policija sulaikė kelis protestuotojus, kuriuos, pareigūnų teigimu, atsiuntė Rusija ir kuriems buvo sumokėta už pastangas destabilizuoti šalį. Moldovos pasieniečiai pasienyje sulaikė, kaip įtariama, Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinį.
Kremliaus planas
Dokumentas, pavadintas „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai Moldovos Respublikoje“, yra hibridinio karo planas. Remiantis šiuo dokumentu, Rusija iki 2030 m. siekia Moldovą paversti satelitine valstybe. „Realistinių dešimties metų tikslų“ planas numato, kad bus siekiama „atsparumo išorės veikėjų (pirmiausia JAV, Europos Sąjungos šalių, Turkijos ir Ukrainos) bandymams kištis į Moldovos Respublikos vidaus reikalus, stiprinti NATO įtaką ir silpninti Rusijos Federacijos pozicijas“. Rusijos tikslai skirstomi į trumpalaikius (iki 2022 m.), vidutinės trukmės (iki 2025 m.) ir ilgalaikius (iki 2030 m.).
Prie trumpalaikių tikslų dokumente, be kita ko, įvardijama:
– Moldovos Respublikos iniciatyvų, kuriomis siekiama išstumti Rusijos karinį kontingentą iš Uždniestrės, neutralizavimas;
– Generalinio konsulato atidarymas Gagaūzijos sostinėje Komate;
– bandymų apriboti Rusijos ir prorusiškos žiniasklaidos veiklą Moldovoje neutralizavimas;
– Rusijos ir Moldovos santykių plėtrą skatinančio NVO tinklo sukūrimas.
Vidutinės trukmės tikslai (iki 2025 m.) apima:
– Moldovos politinių jėgų, pasisakančių už konstruktyvius santykius su Rusijos Federacija, rinkimų bazės plėtrą;
– pasipriešinimą Moldovos bendradarbiavimui su NATO;
– tvaraus Rusijos Federacijai draugiškų NVO organizacinės, finansinės, teisinės ir informacinės paramos sistemos funkcionavimo užtikrinimą.
Iki 2030 metų Kremlius planuoja „sukurti stabilias prorusiškas įtakos grupes Moldovos politiniame ir ekonominiame elite“; „suformuoti neigiamą Moldovos visuomenės požiūrį į NATO“ ir remti Rusijos stačiatikių bažnyčią, ginančią kanoninės stačiatikybės interesus Moldovos Respublikoje.
Buvęs CŽA Europos ir Eurazijos operacijų vadovas Marcas Polymeropolousas teigia, kad „Moldova lieka Maskvos taikiklyje. Nors Rusijos tikslai per daug nestebina, aiškūs operatyviniai įgaliojimai su strategine struktūra ir terminais rodo, kad aktyviomis priemonėmis planuojama paveikti Moldovos vidaus reikalus tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“.
Pasak su dokumentu susipažinusio Vakarų žvalgybos pareigūno, „beveik neabejotina, kad šis dokumentas Kremliuje yra naudojamas kaip pagrindinis darbo planas Moldovos atžvilgiu“.
Hibridinis karas palapinėse
Praėjusį sekmadienį viso pasaulio žiniasklaidos priemonėse pasirodė antivyriausybinių demonstracijų Kišiniove vaizdai. Moldovos policija sulaikė daugiau nei 50 protestuotojų.
Tarp Rumunijos ir Ukrainos įsispraudusioje Moldovoje nepaprastoji padėtis galioja nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau nuo praėjusio rudens Rusijos hibridinis karas prieš skurdžiausią Europos šalį, kurioje gyvena 2,6 mln. žmonių, įgavo precedento neturintį mastą.
Šalis pasuko į vakarus 2020 m., kai prezidento poste Maia Sandu pakeitė Igorį Dodoną. I. Dodoną palaikė prokremliškas oligarchas Vladas Plahotniucas. Kaip atskleidė 2020 m. „Dossier“ centro išplatinta ataskaita, I. Dodonas savo veiksmus derino su Kremliaus biuru, kuriam vadovavo buvę SVR pareigūnai.
2021 metų vasarą vykusiuose rinkimuose provakarietiška PAS partija iškovojo daugumą parlamente ir sustiprino kursą Europos Sąjungos link. Netikėtai netekęs įprastos galios, Kremlius susidūrė su nauja situacija ir buvo priverstas numatyti naują strategiją, kaip sugrąžinti „sūnų paklydėlį“ namo. Galbūt todėl dokumento pradžioje esanti santrauka pavadinta „Realistiniais tikslais“ ir stokoja Kremliui būdingo perdėto ambicingumo.
Tarptautinio respublikonų instituto Moldovos skyriaus programų direktorius Krzysztofas Lisekas Kišiniove dirba nuo 2021 metų vasaros. „Hibridinės priemonės suaktyvėjo 2022 metų vasarą, praėjus keliems mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios. Pirmoji kulminacija įvyko 2022 m. rudenį, kai išdygo „antivyriausybinis palapinių miestelis. Antroji vyksta dabar – tai kassavaitiniai protestai, kuriems vadovauja pastaruoju metu labai suaktyvėjusi prorusiška partija „Sor“.
Partijai vadovauja prokremliškas oligarchas Ilanas Soras, 2014 m. apkaltintas milijardų dolerių vagyste iš Moldovos bankų. Moldovoje paskelbta I. Soro, kuris, kaip teigiama, slapstosi Izraelyje, paieška. 2022 m. spalį JAV įtraukė I. Sorą į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Pasak JAV iždo departamento, oligarchas buvo vienas iš Rusijos plano susilpninti Moldovos prezidentės Maios Sandu pozicijas prieš 2021 m. rinkimus, komponentų. „I. Soras bendradarbiavo su asmenimis iš Rusijos, siekdamas sukurti politinį aljansą, kuris kontroliuotų Moldovos parlamentą ir sudarytų sąlygas jame priimti kelis Rusijos Federacijos interesus atitinkančius teisės aktus“, – rašoma Iždo departamento pranešime. Pasak šios JAV valdžios institucijos, 2022 m. birželį I. Soras ir toliau naudojosi Rusijos parama, o jo partija derino veiksmus su kitų oligarchų atstovais, siekdama sukelti politinius neramumus Moldovoje, pavyzdžiui, pritraukdama į demonstracijas daugiau protestuotojų.
„Jau įrodyta, kad šios protesto akcijos yra apmokamos, kad protestų dalyviams – žemesnio visuomenės sluoksnio atstovams – mokama už dalyvavimą jose. Dėl sudėtingos finansinės situacijos už 10 eurų jie yra pasiruošę atvykti ir protestuoti“, – „Delfi“ ir „Expressen“ žurnalistams sakė Moldovos saugumo analitikė Elena Marzac.
Žiniasklaida taip pat praneša apie panašius įkainius už dalyvavimą demonstracijose. „Deutsche Welle“ duomenimis, apie 20 eurų mokama už eilinį protestą ir apie 80 eurų už likimą nakvoti palapinių miestelyje.
„Sor“ partija organizuoja autobusus demonstrantams į Kišiniovą atvežti. Kaip pasakoja K. Lisekas, nemažai žmonių atvyksta iš nedidelio Orhėjos miestelio, kuriame I. Soras įrengė pramogų parką ir išvalė ežerą. „Patikėtiniai net stovi prie mokyklų, ragindami paauglius dalyvauti demonstracijose, – aiškina jis. – Dabar jie renka parašus, kad būtų paleistas parlamentas ir surengti pirmalaikiai rinkimai. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms tai yra būdas prisidurti prie skurdžios pensijos. Kyla tik vienas klausimas – kas už visa tai moka?“
2022 metų vasarą Moldovos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl neteisėto „Sor“ partijos finansavimo. Moldovos įstatymai neleidžia finansuoti partijų iš užsienio. Tą pačią dieną buvo sulaikyta partijos vicepirmininkė Marina Tauber. Paleista iš izoliatoriaus ji tęsė savo veiklą.
Praėjusį sekmadienį ji vadovavo dar vienai demonstraciją sostinėje.
„Norime įpareigoti savo Vyriausybę apmokėti sąskaitas už šildymą, elektrą ir dujas už tris žiemos mėnesius – gruodį, sausį ir vasarį – visiems mūsų piliečiams. Žinome, kad esame gavę pinigų iš savo plėtros partnerių, kurie per pastaruosius dvejus metus mums skyrė daugiau nei 1 milijardą eurų, o vien šiemet – 250 milijonų eurų, todėl norime, kad šie pinigai būtų nukreipti sąskaitoms apmokėti, nes mūsų žmonės neturi pinigų ir neturi galimybių susimokėti už paslaugas“, – „Expressen“ žurnalistui sakė M. Tauber. Ji neigė, kad Rusija padeda organizuoti ar finansuoti protestus.
„Visuomenės nepasitenkinimas Moldovoje auga dėl kylančių kainų, infliacijos, 6 kartus išaugusių dujų tarifų ir kelis kartus padidėjusių energijos kainų. Pakankamai reguliariai vykdomos apklausos rodo augantį nepasitenkinimą Vyriausybės veiksmais“, – aiškina Kamilas Calusas iš Varšuvoje įsikūrusios Rytų studijų centro.
Tačiau jis pabrėžia, kad „Sor“ organizuojami protestai toli gražu nėra masiniai. „Pikas buvo pasiektas praėjusį rudenį, kai susirinko apie 10 000 žmonių. Tai rodo, kad nepaisant visuomenės nepasitenkinimo, kurio iš tiesų netrūksta, moldavai nenori masiškai juose dalyvauti“, – sako ekspertas.
Praėjusį pirmadienį K. Lisekas atskrido į Kišiniovo oro uostą. „Prieš mane nusileido grupė „Sor“ aktyvistų, atskridusių iš Stambulo. Juos atskyrė policijos kordonas. Žiniasklaida pranešė, kad jie neva buvo apmokomi Turkijoje, kaip organizuoti protestus. Tačiau jie žiniasklaidai pasakojo į Turkiją skridę mokytis gaminti kebabus“, – pasakoja K. Calusas.
Paminklas Leninui
Gagaūzija yra vienas labiausiai prorusiškų Moldovos regionų, greta Uždniestrės. Pagrindinė šio regiono sostinės Komrato gatvė pavadinta Vladimiro Lenino vardu. Priešais administracinį pastatą stovi bronzinė Lenino statula. Kitoje gatvės pusėje dunkso bene įspūdingiausias pastatas mieste – ryškiai geltona stačiatikių cerkvė su auksiniais ankstyvo pavasario saulėje žaižaruojančiais kupolais.
Už kelių minučių kelio pėsčiomis, ant nedidelės kalvos, yra skulptūrų parkas, kuriame tarp amžinosios ugnies „Didžiojo Tėvynės karo“ (taip Rusijoje vadinamas Antrasis pasaulinis karas) dalyviams ir kitų sovietinių laikų paminklų, įamžinančių, pavyzdžiui, didvyriškus Sovietų Sąjungos pasieniečius, įrengta vaikų žaidimų aikštelė.
„Kol čia stovės Leninas, Sovietų Sąjunga bus žmonių galvose. Taip, mūsų mieste netgi yra Dzeržinskio gatvė, atsiprašau už keiksmažodį, bet kas per šūdas. Gėda, po velnių, Dzeržinskio gatvė“, – neslepia pykčio vietos žurnalistas Petru Garciu, mūsų pakalbintas paminklo Leninui papėdėje.
Anot jo, apie 80 procentų Gagaūzijos gyventojų yra prorusiški. „Daugeliui jų, pavyzdžiui, tiems, kurie gimė sovietmečiu, SSRS [vis dar] yra tėvynė. SSRS yra kažkas švento. Jiems SSRS ir Rusija yra kaip tėvas, o tėvas juk negali būti žudikas“, – sako P. Garciu, bandydamas paaiškinti, kodėl žmonės čia linkę manyti, kad „Rusija išvaduos Ukrainą nuo nacių“.
Kremliaus strateginiame dokumente Gagaūzija minima kaip sritis, kurioje Rusija iki 2022 m. siekė atidaryti konsulatą. 2021 m. vietos „aktyvistas“ pradėjo rinkti parašus už tokios įstaigos atidarymą ir ketino juos įteikti V. Putinui; kol kas Moldova nepažadėjo atidaryti konsulato.
Pasak Tarptautinio gynybos studijų centro direktoriaus ir buvusio Užsienio žvalgybos agentūros analizės vadovo Indreko Kanniko, Rusija svarstė galimybę Gagaūziją paversti „antrąja Uždniestre“, tačiau iki šiol dar to nepasiekė. „Rusija turi daug įtakos Gagaūzijoje, o tai reiškia, kad jie turi daug galimybių destabilizuoti regioną. Ir jie iš tiesų destabilizuoja [Gagaūziją], bet kol kas nemato būtinybės nuspausti akceleratorių iki dugno“, – sako jis.
Gagaūzijos gyventojai, kaip sako P. Garciu, yra stačiatikiai, labai religingi ir pamaldūs. „Jie atiduos paskutinius pinigus bažnyčiai, net jei patiems nieko neliks. Ir ši įtaka, žinoma, jaučiasi. Jiems patriarchas Kirilas yra kažkas švento“, – sako P. Garciu.
Strateginiame dokumente konkrečiai nurodyta iki 2030 metų sustiprinti Rusijos stačiatikių bažnyčios pozicijas Moldovoje.
Saugumo ekspertė E. Marzac įsitikinusi, kad bažnyčia čia rūpinasi ne vien žmonių sieloms.
„[Rusija] visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį naudojo stačiatikių bažnyčią Moldovoje kaip įrankį savo žiniai perduoti, manipuliuoti ir stiprinti Moldovos ir Rusijos bendradarbiavimo idėją. Net 2020 m. prezidento rinkimų metu, kai rungėsi Igoris Dodonas ir Maia Sandu, bažnyčia buvo pasitelkta M. Sandu diskredituoti. Kodėl? Nes, remiantis sociologinėmis apklausomis, bažnyčia labiausiai pasitikima iš visų viešųjų institucijų“, – sako E. Marzac.
Daug metų Rusijos hibridinio karo instrumentus prieš Moldovą studijavusi E. Marzac vos neprapliupo juokais, kai „Delfi“ ir „Expressen“ žurnalistai parodė jai Kremliaus strategiją. „Visus tuos metus buvo labai sunku suprasti, kokia tiksliai yra mūsų Vyriausybės pozicija [NATO atžvilgiu], o dabar, skaitydama šį dokumentą, aš suprantu, kad Rusijos Federacija Moldovoje labai gerai pasidarbavo. Visi elementai, kuriuos čia surašiau – politinės partijos, Uždniestrė, ekonominis elementas, humanitarinė sfera – viskas yra šiame plane. Netgi matau, kad yra tikslas iki 2025 metų susilpninti Moldovos bendradarbiavimą su NATO. Jie visa laiką tai darė!“ – sako ekspertė.
Propagandos draudimas
Gaūgazijoje vis dar veikia Rusijos propagandinė žiniasklaida. Vyriausybė jos neužblokavo, kaip kad likusioje šalies dalyje, kur Rusijos stotys nebetransliuojamos kabeliu – tai yra draudimo, įvesto po Rusijos invazijos į Ukrainą, rezultatas.
Tarptautinės moters dienos, kovo 8-osios, rytas Moldovos sostinės Kišiniovo vyriausybiniame rajone lėtas ir tingus. Tai nacionalinė šventė. Sprogmenų ieškantis šuo ir jį prižiūrintis kinologas neskubėdami apeina didžiulį sovietmetį menantį Vyriausybės pastatą, kruopščiai apžiūrėdami kiekvieną kampelį.
Tikrai jaučiamas padidintas saugumo lygis. Karabinieriai skubiai atvyksta patikrinti nedidelę žmonių grupę, laukiančią priešais pastatą ir norinčią patekti į vidų. Reaguodami į pastarojo meto saugumo perspėjimus, pasieniečiai prašo visų į Kišiniovą atvykstančių žurnalistų kreiptis dėl specialios akreditacijos.
„Būčiau labai laimingas, jei Moldovos žmonės pamatytų šį dokumentą“, – sako ką tik paskirto ministro pirmininko Dorino Receano personalo vadovas Sergiu Diaconu, skaitydamas žurnalistų jam perduotą slaptą Kremliaus planą.
Nepasakytum, kad dokumento turinys šokiruoja ar stebina S. Diaconu. Greičiau atvirkščiai. S. Diaconu, kaip ir daugelis kitų moldavų, jau seniai stebi, kaip Kremliaus strategija įgyvendinama realiame gyvenime. Dokumentas vertingas tuo, kad jame juodu ant balto išrašyti tikrieji Kremliaus tikslai, pavyzdžiui, energijos, daugiausia gamtinių dujų, naudojimas kaip įtakos svertas. Moldova dešimtmečius buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos energetikos srityje ir tik praėjusiais metais jai pavyko žengti pirmuosius žingsnius šios priklausomybės nutraukimo link.
Įpusėjus pokalbiui, ministras pirmininkas D. Receanas įeina į posėdžių salę, kad išsakytų savo pastebėjimus apie Rusijos strategiją ir apie tai, kaip, jo Vyriausybės nuomone, būtų galima jai pasipriešinti. D. Receanas į šį postą buvo paskirtas tik šį vasarį, kai, spaudžiant dideliems gatvių protestams, kuriuos organizavo ir finansavo Kremliui palankūs veikėjai, atsistatydino buvusi ministrė pirmininkė Natalija Gavrilita. Skirtingai nei N. Gavrilita, D. Receanas turi patirties gynybos ir saugumo srityje, nes anksčiau ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, taip pat dirbo prezidentės M. Sandu patarėju gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais bei Aukščiausiosios saugumo tarybos sekretoriumi.
„Kariniu požiūriu Rusija negali žengti į priekį“, – sako D. Receanas. Pagrindiniu pavojumi, kurį Rusija kelia daug mažesnei šaliai, jis įvardija hibridinį karą.
„Pavyzdžiui, praėjusiais metais sulaukėme iki 80 melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis. Tai sukelia nerimą visuomenėje, o nerimo fone galima įteigti daugybę klaidinančių naratyvų, – sako D. Receanas. – Ir, žinoma, akivaizdu, kad jie iš dalies finansuoja šiuos protestus ir bandymus destabilizuoti [šalį]. Jie siekia užverbuoti atletiškus vyrukus, kad šie pultų policiją, Vyriausybės pastatus ir įmones bei vykdytų tokias provokacijas, kurios privestų prie destabilizacijos. Štai ko jie bando pasiekti.“
Tokias aktyvias priemones dažnai lydi įvykių reikšmę sustiprinanti propaganda.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Uždniestrės valdžia paskelbė sulaikiusi tariamą teroristą, neva ketinusį pagrindinėje regiono sostinės Tiraspolio aikštėje susprogdinti savo „Land Rover“, į kurį buvo pakrauta 8 kilogramų sprogmenų, ir tokiu būdu nužudyti vietos lyderį Vadimą Krasnoselskį. Atvirai prorusiškas buvęs prezidentas I. Dodonas akimirksniu kreipėsi į Rusijos žiniasklaidą ir išpūtė greičiausiai bereikalingą sąmyšį sukėlusį įvykį, reikalaudamas Moldovos valdžios „imtis priemonių ir užkirsti kelią šalies įsitraukimui į konfliktą Ukrainoje“.
Uždniestrė yra vienas iš vadinamųjų įšaldytų konfliktų regione tarp rytinio Dniestro upės kranto ir Moldovos bei Ukrainos sienos. Iš tikrųjų Moldova mažai tekontroliuoja šį regioną. Uždniestrėje dislokuota šimtai Rusijos karių, oficialiai vadinamų „taikdariais“. Šie „taikdariai“ nuo pat dešimtojo parėjusio amžiaus dešimtmečio kelia karinę grėsmę Moldovai. Taip pat jie neduoda ramybės Ukrainos pareigūnams, nes išlieka tikimybė, kad Rusija per Moldovos sieną gali atverti naują puolimo liniją Odesos srityje.
„[Ne vienerius metus] nekreipėme dėmesio į propagandą ir Rusijos televiziją. O kai pradėjome veikti, propaganda persikėlė į „Telegram“, „Facebook“, „Vkontakte“, „TikTok“. Su „Telegram“ ir „TikTok“ negalime nieko padaryti, nebent nupjaustyti laidus. Dabar matome 30 metų trukusios propagandos [poveikį]“, – sako D. Receanas.
Jis pripažįsta, kad jo paties partija PAS nerado būdų atremti Kremliaus propagandą. Šiandien, kai infliacija viršija 34 procentus, įtikinti žmones Europos integracijos nauda yra dar sunkiau. Be to, dėl karo Ukrainoje vis labiau jaučiama karinio konflikto grėsmė.
„O kai žmonės bijo, jie sako: „Rusijos lokys“ mums per didelis. Galbūt mes galime susitarti su Rusijos lokiu ir jis mūsų nelies“, – sako D. Receanas.
Oazu Nantoi yra Moldovos parlamento nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. „Moldova patiria stiprią Rusijos hibridinę ataką. O Rusijos Federacijos naudojamų įrankių arsenalas yra veidrodinis mūsų silpnųjų vietų atspindys“, – sako jis. Pro savo siauro kabineto langą jis mato prezidento rūmus, kurių viršutinių aukštų languose atsispindi paskutiniai vakaro gaisai.
O. Nantoi aiškina, kad Moldovos parlamentas priėmė keletą įstatymų, skirtų kovai su propaganda, tačiau sprendimą rasti sunku, ir priduria, kad „negalime vadovautis Šiaurės Korėjos strategija, turime žodžio laisvę, nuomonės laisvę. Mums tai iššūkis“.
Kiti Moldovos prezidento rinkimai vyks ateinančių metų rudenį. Dar po metų – parlamento rinkimai.
Vakarų žvalgybos pareigūnas teigia, kad Kremlius Moldovoje elgiasi vis agresyviau, nes Moldova „šiuo metu yra priešingame kelyje, nei nori Rusija. Moldovos valdžia pasirinko aiškiai provakarietišką kursą. Todėl, laikui bėgant, Kremliui darosi vis sunkiau įgyvendinti savo strateginius tikslus. Kremlius tai supranta, todėl nuolat didina spaudimą ir taiko vis agresyvesnę taktiką šiems tikslams įgyvendinti“.
Pasak O. Nantoi, vienintelė tikroji Moldovos saugumo garantija yra Rusijos politinis ir karinis pralaimėjimas Ukrainoje.
„Kaina yra siaubinga, – sako O. Nantoi, – ir ją moka Ukrainos žmonės.“
