LRT Tyrimas. Šešėlių gaubiamos „Igničio“ paslaptys

Nauda valstybei ir gyventojams – su tokiu šūkiu valstybės valdoma „Ignitis grupė“ prieš dvejus metus žengė į biržą ir išplatino beveik trečdalį akcijų. Dabar energetinėje krizėje atsidūrę gyventojai imasi už galvų, o „Ignitis“ uždirba rekordinius pelnus. Dalį šios naudos gauna privatūs investuotojai: jų atėjimą pro akis praleido net dalis COVID-19 pandemija ir Seimo rinkimais susirūpinusių politikų. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad pagrindiniai dokumentai, lėmę valstybinės monopolininkės akcijų pardavimą, iki šiol nėra vieši. O įmonės vadovybės, įgyvendinusios iškeltus tikslus, turėjo laukti paskata.

„Pagal tą taktiką, kurią mes matome, pasirinko įmonės vadovai, jie tik didina nepasitikėjimą ir abejones dėl priimtų sprendimų. Turiu jums vieną liūdną ir vieną gerą žinią. Liūdna žinia yra ta, kad savo veiksmais prarandate tiek visuomenės, tiek svarbiausių valstybės institucijų pasitikėjimą, gera žinia, kad savo aktyviais veiksmais dar galite pabandyti jį susigrąžinti“, – taip praėjusių metų pradžioje „Ignitis grupės“ vadovams kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.

Aštrus apsižodžiavimas įvyko 2021-ųjų sausį surengtame jungtiniame Seimo BFK ir Ekonomikos komiteto posėdyje. Į jį pakviesti „Ignitis grupės“ atstovai buvo raginami paaiškinti daugeliui siurprizu tapusį faktą, kad pačiame naujos Vyriausybės formavimo įkarštyje apsispręsta keisti įmonės vadovų skatinimo politiką, suteikiant jiems akcijų. Šis sprendimas gimė 2020-ųjų rudenį, „Ignitis grupės“ viešo akcijų platinimo (IPO) procese, ir buvo motyvuojamas ateinančių investuotojų siekiu taikyti vakarietišką praktiką. Jis buvo atšauktas tik šiais metais.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, pagrindiniai dokumentai, atskleidžiantys, kaip buvo apsispręsta perleisti dalį grupės akcijų, iki šiol nėra vieši. Juos svarstę darbo grupės nariai pasirašė konfidencialumo sutartis, galiojančias 10 m. Ekspertai sutaria, kad privataus kapitalo pritraukimas į valstybės valdomą „Ignitis grupę“ yra progresyvus žingsnis. Tačiau keliai, kaip iki jo buvo eita, iki šiol kelia klausimų.

LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti dalį viešai neskelbtų dokumentų. Verčiant juos, dėliojasi paveikslas, kad svarstant „Ignitis grupės“ ateitį prioritetas teiktas dalies akcijų perleidimui.

Šešios alternatyvos, bet pirmenybė – pardavimui

Pagrindinį vaidmenį šioje istorijoje vaidino „Ignitis grupės“ vadovybė bei Finansų ministerija, kurios galva tuo metu buvo Vilius Šapoka. Sprendimai buvo priimami Vyriausybės lygiu, neprašant Seimo pritarimo. Kaip teigiama, todėl, kad dalis valstybinės įmonės buvo ne privatizuojama, bet listinguojama, per biržą pritraukiant privačius investuotojus bei jų kapitalą.

„Daugelį metų tarptautinės organizacijos rekomendavo, kad valstybinės įmonės taip pat pritrauktų kapitalo ir būtų listinguojamos vertybinių popierių biržoje. Ir susidarė unikali situacija tuo, kad valstybinio kapitalo įmonė pasiekė savo ribas – išnaudojo skolinimosi galimybes. Kadangi tuo pat metu buvo patvirtinta energetikos strategija, jog reikės investuoti per dešimtmetį 5–6 mlrd. eurų, atsirado poreikis svarstyti alternatyvas“, – kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, nurodė buvęs finansų ministras V. Šapoka.

2019-ųjų lapkritį valstybinės „Ignitis grupės“ vienintelė valdytoja – Finansų ministerija – paskelbė svarstysianti galimybę prekiauti įmonės akcijomis biržoje.

Bet finansų ministro V. Šapokos įsakymu tų pačių metų gruodžio 3-ąją sudaryta „Ignitis grupės“ ilgalaikio finansavimo alternatyvų vertinimo darbo grupė, kaip teigta, turėjo nagrinėti ir kitas alternatyvas. Dokumentai rodo, kad svarstyti šeši finansų pritraukimo keliai, tarp jų – parama biudžeto lėšomis arba strateginio investuotojo atėjimas.

Tačiau įsakyme dėl darbo grupės aiškiai fiksuota: tarp alternatyvų „privalo būti ir akcinio kapitalo pritraukimas“.

Konsultantus samdė pati bendrovė

Rengiantis kurti darbo grupę teigta, kad ji dirbs iki 2020 m. liepos, tačiau ministro įsakyme įrašyta kita data – tų metų kovas. „Prieš šį įsakymą buvo komunikuojama, kad darbo grupė dirbs pusmetį, bet planuojant užduotis ir darbus, kuriuos reikia atlikti, buvo įvertinta, kad nurodyta užduotis skiriant pakankamą dėmesį gali būti atlikta ir per trumpesnį terminą“, – nurodoma Finansų ministerijos pateiktame atsakyme.

Tris mėnesius veikusioje darbo grupėje posėdžiavo valstybės institucijų atstovai. Jai pirmininkavo pats finansų ministras V. Šapoka, dalyvavo jo pavaduotojas viceministras Darius Sadeckas, tuomečiai energetikos viceministras Egidijus Purlys, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ (dabar – VšĮ Valdymo koordinavimo centras) direktorius Vidas Danielius, „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas bei tuometis grupės Stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras, taip pat – premjero patarėjo pareigas ėjęs Lukas Savickas.

Argumentus teikė ir kviestiniai ekspertai. Bent kelioms ekspertinėms organizacijoms už konsultacijas buvo sumokėta pagal sutartis, kurias sudarė pati „Ignitis grupė“.

2020 m. sausio 23 d. „Ignitis grupė“ pasirašė teisinių konsultacijų paslaugų sutartį su advokatų kontora „Sorainen“ už daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Ji apėmė teisines paslaugas, susijusias būtent su pasirengimu galimam viešajam vertybinių popierių siūlymui (IPO) bei IPO procesu. „Sorainen“ atstovai, kaip ekspertai, buvo pakviesti ir į darbo grupės posėdį.

„Sorainen“ darbo grupės posėdžiuose dalyvavo kaip „Ignitis grupės“ teisės konsultantai. Interesų konfliktas iš esmės negalėjo kilti, nes pagal 2020 01 23 sutartį tokie su IPO pasirengimu susiję darbai įėjo į darbų apimtį“, – nurodė advokatai.

2020 m. vasario 5 d. „Ignitis grupė“ už beveik 97 tūkst. eurų nusipirko verslo konsultacijas iš bendrovės „Deloitte verslo konsultacijos“. Tiekėjui buvo iškelta užduotis materialia išraiška įvertinti galimo „Ignitis grupės“ viešojo akcijų platinimo įtaką, o surinktus duomenis pristatyti darbo grupei, prieš tai su jais supažindinus „Ignitis“.

Galutinė ataskaita turėjo būti pateikta vasario 20 d., prieš tai su ja supažindinus „Ignitis grupę“ ir leidus pateikti pastabas. „Deloitte“ atstovai taip pat dalyvavo bent viename darbo grupės posėdyje.

„Apgailestaujame, tačiau neturime galimybės atsakyti į Jūsų paklausime nurodytus klausimus, atsižvelgiant į mūsų įmonei taikomus profesinės etikos bei mūsų pasirašytos sutarties konfidencialumo reikalavimus, kurie taikomi tiek pačios sutarties turiniui, tiek ir aplinkybėms, susijusioms su šios sutarties vykdymu“, – atsakė „Deloitte“ administracija.

Ji nurodė, kad projekto metu „Deloitte verslo konsultacijos“ neturėjo sutartinių santykių su Finansų ministerija, o į jos darbo grupę galėjo būti kviečiami tik pagal su „Ignitis grupe“ pasirašytą sutartį suteiktų verslo konsultacijų pristatymui. „Kas nesukelia intereso konflikto“, – pažymėjo „Deloitte“.

Apie sutartis žinojo ne visi

Darbo grupėje buvęs tuometis „Ignitis grupės“ Stebėtojų tarybos pirmininkas D. Daubaras, klausiamas apie atlygį ekspertams, sakė, kad pinigai jiems nemokėti. „Ne. Absoliučiai ne. Jie tai darė tiesiog žinodami, kad „Ignitis grupė“ yra didelis klientas, be to, kai jų Vyriausybė prašo, tai daugelis tų institucijų tai padaro tiesiog. Kad būtų matomi, kad turėtų kažkokią savo vertę, ir panašiai“, – aiškino jis.

Pasitikslinus, jog galbūt darbo grupėje dalyvavęs bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininkas tiesiog nebuvo informuotas apie atlygį konsultantams, D. Daubaras tuo abejojo. „Bent jau niekas nepateikė tokios informacijos. O kadangi buvo darbinė grupė, tai aš manyčiau, kad ta informacija būtų pateikta“, – kalbėjo D. Daubaras.

Tuometis finansų ministras V. Šapoka LRT Tyrimų skyriui aiškino, kad konsultacijas teikusius ekspertus atrinkdavo pati darbo grupė ir Finansų ministerijos specialistai. Ar ekspertams buvo mokama? „Mano žiniomis, tikrai nemokėdavo. Bet to galite paklausti Finansų ministerijos, tikrai tikslią informaciją pateiks“, – nurodė V. Šapoka.

LRT įvardijus buvusiam ministrui konkrečias sutartis už atlygį, jis patikino, jog „tai atitinka geriausią tarptautinę praktiką“.

Finansų ministerijos atsakyme nurodoma, kad darbo grupės reglamente „iš anksto buvo numatyta, kad konsultantų paslaugas pirks „Ignitis grupė“. Reglamentas patvirtintas finansų ministro V. Šapokos įsakymu.

„Tai yra įprasta praktika, nes konsultantai iš įmonės gauna konfidencialią informaciją, susipažįsta su veiklos procesais ir pan., todėl tarp įmonės ir konsultantų turi būti sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri apsaugotų įmonę nuo netinkamų konsultantų veiksmų ir pan.“, – teigia Finansų ministerija.

„Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas, klausiamas, kaip atsitiko, jog kai kurie darbo grupės nariai nežinojo apie atlygį konsultantams, nurodė: „Darbo grupės nariai susipažįsta su turiniu ir nagrinėja klausimus. Jie nėra įtraukti į operacinę administracinę darbo grupės veiklą“.

Pasak D. Maikštėno, aplinkybės, jog samdomi ekspertai turėjo parengti patarimus būtent dėl IPO proceso, nereiškia, jog darbo grupės veikla buvo imitacinė, iš anksto žinant, kad bus einama viešojo akcijų siūlymo keliu.

„Jokiu būdu. Nes tam ir buvo darbo grupė, kad iki galo išsitikrinti, kokios galimybės ir koks kelias, ir koks konkretus modelis yra pats palankiausias. Ir tai buvo tikrai ne vieno posėdžio – ir detalios analizės, ir didelės apimties medžiagos kūrimo darbas“, – aiškino jis.

Tylos įžadai – dešimt metų

Darbo grupė savo rekomendacijas pristatė 2020-ųjų vasario 28 d. Viešai paskelbta, kad naudingiausia „Ignitis grupei“ būtų pritraukti privačius investuotojus, surengiant pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir išplatinant nuo 25 proc. iki 33,33 proc. „Ignitis grupės“ akcijų. LRT Tyrimų skyriaus gauti duomenys rodo, kad akcijų platinimui buvo įvardijamos trys datos, tačiau konstatuota, jog tikslingiausia pasirengti IPO būtų iki 2020 m. rugsėjo, taigi, per pusę metų.

„Tai sukurs reikšmingas ekonomines naudas valstybei ir gyventojams, padės suvaldyti elektros kainos augimo riziką ir užtikrins stabilų dividendų srautą. Tai tikrai bus istorinis įvykis ir proveržis kapitalo rinkai“, – tuo metu kalbėjo darbo grupei vadovavęs finansų ministras V. Šapoka.

Darbo grupės ataskaita, su kuria susipažino LRT Tyrimų skyrius, žymima kaip konfidenciali, taigi, „dėl joje pateikiamos viešai neatskleistos informacijos negali būti atskleista asmenims, neturintiems teisės su ja susipažinti“. Tokia ji buvo visus 2020 metus, kol buvo surengtas IPO.

Teiraujantis apie šį ribojimą Finansų ministerija nurodė, jog tuo metu, kai dokumentas buvo parengtas, dar nebuvo konkrečių sprendimų dėl akcijų platinimo. „Nesavalaikis ir netinkamas informacijos paviešinimas priežiūros institucijų galėtų būti įvertintas kaip manipuliavimas informacija“, – teigiama atsakyme.

Dar labiau saugomi šeši prie ataskaitos esantys priedai. Kaip nurodoma, juose laikoma komercinė informacija, nors turimi duomenys rodo, jog bent dalyje iš jų tėra nagrinėjamos alternatyvos IPO, taigi, informacija, po akcijų pardavimo praradusi aktualumą, taip pat kalbama apie šio proceso įtaką Lietuvos ekonomikai bei socialinei aplinkai. Finansų ministerija tvirtina, kad dalyje priedų yra finansinė informacija, „jautri dėl listinguojamos bendrovės statuso“.

„Net jeigu ir būtų galimybė tam tikras galimai mažiau jautrias priedų dalis pateikti, atkreipiame dėmesį, kad toks informacijos iškarpymas nebūtų korektiškas ir galėtų labiau klaidinti, nei suteikti naudos“, – atsakė ministerija.

Galimybės susipažinti su sprendimais dėl valstybės didžiąja dalimi kontroliuojamos energetikos įmonės finansavimo pritraukimo visuomenė iki šiol neturi. Tokia teisė suteikta tik Finansų ministerijos ir „Ignitis grupės“ darbuotojams, įtrauktiems į viešai neatskleistos informacijos sąrašus ir pasirašiusius konfidencialumo įsipareigojimus.

„Esant poreikiui, pavyzdžiui, Seimo komitetams vykdant parlamentinę kontrolę, konfidencialūs duomenys gali būti teikiami susipažinti, tačiau tokiu atveju vyksta uždari posėdžiai, t. y. asmenys negali teikti jautrios informacijos, kurią sužinojo vykdant savo funkcijas, viešai“, – teigia Finansų ministerija.

Apie svarstytus sprendimus kalbėti negali ir darbo grupės nariai – jie pasirašė konfidencialumo įsipareigojimus. Kaip nurodė darbo grupėje dalyvavęs V. Danielius, jie pagal sutartį galioja 10 metų.

LRT Tyrimų skyrius kreipėsi į visus darbo grupės narius, klausdamas apie atliktą darbą. Šiuo metu Seimo nario pareigas einantis L. Savickas bei finansų ministrės patarėju dirbantis D. Sadeckas į klausimus neatsakė, kiti nurodė informacijos teirautis Finansų ministerijoje. Dauguma tvirtino, jog buvo pasiūlytas geriausias sprendimas.

„Mano vertinimu, darbo grupė objektyviai įvertino visas nagrinėtas alternatyvas ir pasiūlė geriausią iš jų. <...> Darbo grupės rekomendacijos/rekomenduotos alternatyvos įgyvendinimas jau išėjo iš darbo grupės kompetencijos ir priklausė nuo UAB „Ignitis grupės“ ir Finansų ministerijos, įgyvendinančios valstybės kaip akcininko teises ir pareigas, pasirinkimų“, – atsakydamas į klausimus, nurodė buvęs energetikos viceministras E. Purlys.

Sprendimas – pirmomis karantino dienomis

Darbo grupei pateikus savo matymą, joks kitas strateginis vertinimas atliekamas nebuvo. „Remiantis darbo grupės siūlymais Finansų ministerija inicijavo Vyriausybės sprendimų projektus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo derinami viešai ir priimti Vyriausybėje“, – nurodė Finansų ministerija.

Sprendimai dėl dalies „Ignitis grupės“ akcijų perleidimo priimti be Seimo įsikišimo, nors parlamentarai bandė kelti šį klausimą. Tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, dabar – energetikos ministras Dainius Kreivys tuo metu viešai kalbėjo nematantis problemos, jei būtų nuspręsta į biržą atiduoti nežymią įmonės akcijų dalį. Tačiau, anot jo, šį klausimą turėtų svarstyti tiek Seimo Ekonomikos komitetas, tiek parlamentinė Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Dabar D. Kreivys sako, kad „Ignitis grupė“ yra „viena koja, anot kurios stovi visa mūsų energetika“, ir jos įtaka mūsų visų gyvenimams yra milžiniška.

„Todėl labai svarbu, kad valstybė galėtų daryti įtaką kaip akcininkas. Įtaką, kuri reglamentuota įstatymais ir gera įmonių valdysena. <...> Šiai dienai, jeigu atvirai, skųstis tikrai negaliu, kad valstybė, kaip didysis akcininkas, tuose klausimuose, kurie liečia arba susijusi su reguliuojama veikla, tikrai valstybė turi didelį žodį ir svorį“, – tikino energetikos ministras.

Situaciją, kurioje buvo priimami sprendimai, tuo metu sunkino ir kovo 16-ąją Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl užklupusios Covid-19 pandemijos. Tačiau „Igničio grupės“ pertvarkos tai nesustabdė. Sulaukus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pritarimo, jau kovo 17-ąją finansų ministras V. Šapoka kreipėsi į Vyriausybę, „maloniai prašydamas“ klausimą svarstyti artimiausiame posėdyje.

2020 m. kovo 18-ąją, antrąją karantino dieną, oficialiai priimamas Vyriausybės nutarimas pertvarkyti „Ignitis grupę“ į akcinę bendrovę, didinant jos įstatinį kapitalą per pirminį viešąjį akcijų siūlymą. Diskusija dėl to netruko nė minutės.

IPO traukinys pajudėjo spalio pradžioje, prieš pat Seimo rinkimus. Nauji investuotojai į „Ignitis grupę“ buvo pritraukti, visuotiniam dėmesiui susitelkus į Vyriausybės formavimo batalijas ir dėl antrosios COVID-19 bangos tuo metu vėl sugrąžintą karantiną.

Neigia skubėję dėl Seimo rinkimų

Tiek „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas, tiek buvęs finansų ministras V. Šapoka neigia, kad Seimo rinkimai buvo atskaitos taškas, iki kurio norėta sutvarkyti įmonės reikalus, nelaukiant naujos valdžios atėjimo.

„Ne, čia visiškai nesusiję dalykai. Finansų rinkose išleisti naujas akcijas yra tam tikri etapai. Darbo grupė pateikė rekomendaciją, kad būtų pasirengta iki rugsėjo, o į rinkas būtų išeita tuomet, kada bus tinkamas laikas. Nesu iš tų žmonių, kurie atidėlioja sprendimus“, – kalbėjo V. Šapoka.

Jo teigimu, žengti į listingavimą nuo rugsėjo buvo įmonės sprendimas, atsižvelgiant į finansų rinkų ir ekspertų rekomendacijas.

D. Maikštėnas aiškino, kad laiko pasirinkimui įtakos turėjo ne Lietuvos Seimo, bet JAV prezidento rinkimai. „Jie turėjo būti gale metų, ir mes to neslėpėme, kad vienas iš langų apribojimų, kada buvo tinkamas langas išeiti į IPO, 2020 m. buvo būtent tada, kai išėjome, nes nuo tam tikro momento tarptautinėse rinkose jau artėjo neapibrėžtumo laikotarpis. Jis buvo susijęs su Amerikos, ne Lietuvos rinkimais“, – tvirtino „Ignitis grupės“ vadovas.

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad valstybinių įmonių paruošimas privatizacijai ar listingavimui paprastai užtrunka kelerius metus.

„Išsikėlus tikslą eiti į biržą, reikia turėti poros metų finansines ataskaitas, kuriose įmonės tikslai kreipiami tikslingai, kad finansinės ataskaitos būtų patrauklesnės investuotojui. Ir tokiu būdu turtas būtų parduotas aukštesne kaina. Per 6 mėnesius to negali padaryti, nes finansinės ataskaitos yra už praeitį, o ta praeitis turi atspindėti įmonės tikslus eiti į biržą. <...> Tam ir yra tie keli metai pasiruošimo. Investicijose skuba nėra geras dalykas“, – aiškino jis.

Klausiamas, kodėl „Igničio grupės“ pardavėjai galėjo skubėti, analitikas svarstė, jog „dėl to, kad baiginėjosi laikas“.

„Kadencija (Seimo – red.) baiginėjosi, ir akivaizdu, kad rinkimų švytuoklė buvo ne į naudą. Buvo tikimasi valdžių pasikeitimo. Tokių įmonių listingavimas yra prie savo vardo prisirašymas didelio nuopelno. O pelno palikimas kitiems, matyt, nebuvo tas pasirinkimas, kurį norėta padaryti. Manau, koncentruotasi ne tik į Seimo rinkimus. Artėjantys Seimo rinkimai ir noras pasižymėti, įvesti įmonę į biržą“, – svarstė M. Dubnikovas.

Kaip skelbta „Ignitis grupę“ konsultavusios advokatų kontoros „Sorainen“ pranešime, per IPO siekta bendrovės akcijas išplatinti po 22,5–28 eurus, taigi, pritraukti 470–585 mln. eurų. Pardavimo metu „Ignitis grupė“ išplatino šiek tiek mažiau akcijų, nei planavo, jų kaina siekė žemutinę numatytą ribą – 22,5 euro. Surinkta 450 mln. eurų.

„IPO sudarė labai stiprią kapitalo bazę. Ji užtikrino stabilų įmonės augimą ir dideles investicijas, kurios nuolat auga, į gamybą, kas yra pagrindinis tikslas, dėl kurio buvo pradėtas daryti IPO“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas.

Paskata – devyniems vadovams

Prieš pat planuojamą „Ignitis grupės“ akcijų pardavimą, 2020 m. rugsėjo 2-ąją, buvo priimtas dar vienas svarbus sprendimas. Tuo metu Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos, vadovautos V. Šapokos, parengtam projektui dėl „Ignitis grupės“ mokamų dividendų.

Nutarta, kad už 2020 finansinius metus dividendams „Ignitis“ skirs 85 mln. eurų, o vėliau kasmet bus siekiama dividendams skirti ne mažiau kaip 3 proc. didesnę sumą nei išmokėta už praėjusius finansinius metus. Finansų ministerija teigia, kad tokie skaičiai nustatyti lyginant „Ignitį“ su panašius principus taikančiomis Vakarų Europos energetikos įmonėmis: kitu atveju grupės akcijos galėjo tapti nepatrauklios potencialiems investuotojams.

Remiantis šiuo nutarimu, skaičiuojami dividendai, kurie tenka akcijų turėtojams – visų pirma, valstybei, taip pat privatiems investuotojams. O 2020 m. pabaigoje paaiškėjo, kad „Ignitis“ akcininkais turėtų tapti ir grupės vadovai. Suteikti jiems akcijų, kaip paskatą už pasiektus rezultatus, buvo nuspręsta dar iki IPO.

Mokestines konsultacijas dėl „Ignitis grupės“ akcijų suteikimo darbuotojams ir vadovams bendrovei teikė jau minėta advokatų kontora „Sorainen“. Dėl to 2020-ųjų rugsėjo 16 d. „Ignitis grupė“ papildė dar metų pradžioje su šia kontora sudarytą daugiau kaip 800 tūkst. eurų vertės sutartį. Už papildomas paslaugas „Sorainen“ sumokėta dar 74,5 tūkst. eurų.

„Dideliuose projektuose įprasta, kad sudėtinga iš anksto tiksliai numatyti visų paslaugų apimtį, todėl Viešųjų pirkimų teisės aktai leidžia papildomai pirkti paslaugų iki 10 procentų pradinės sutarties vertės“, – nurodė advokatai.

Tą pačią rugsėjo 16 d. tuometinis finansų ministras V. Šapoka pasirašė įsakymą dėl akcijų suteikimo taisyklių. Jo teigimu, tai buvo „tarptautinių ekspertų rekomendacija“. Tą patį sako ir „Ignitis grupės“ vadovas.

„Jiems (investuotojams – red.) buvo labai svarbu, kaip organizuota korporatyvinė valdysena, ir ar ji atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Nes jeigu norima patikėti šimtus milijardų į ganėtinai naują šalį, tokio tipo rinkoms kaip Lietuva, reikia įsitikinti investicijų patikimu. Ir iš ten atėjo reikalavimas, jog iš tikrųjų labai svarbu, kad įmonės vadovybė turėtų ilgalaikius tikslus ir jų dalyje būtų susieta su įmones verte“, – sakė D. Maikštėnas.

Taškas padėtas tik šįmet

Pažadas, kad tokia skatinimo sistema bus įdiegta, buvo įtrauktas į įmonės prospektą, platintą 2020-ųjų rugsėjo pabaigoje, prieš IPO. Tačiau viešumoje ši žinia pasirodė tik gruodžio pradžioje, žiniasklaidai paskelbus apie „Igničio“ Stebėtojų tarybos sprendimą akcijomis skatinti devynis grupės vadovus.

Penkiems valdybos nariams bei keturių grupės įmonių direktoriams ketinta padalinti daugiau kaip 200 tūkst. eurų vertės akcijų. Vėliau paaiškėjo, kad tokio skatinimo „Ignitis grupės“ galvos būtų sulaukę tik 2024 m., priklausomai nuo pasiektų ilgalaikių tikslų, susietų su 2020–2023 m. strateginiu planu. Tačiau pirminiame pranešime detalių dėl premijavimo nebuvo, ir politinėje padangėje užvirė triukšmas, o klausimo ėmėsi naujai susirinkusio Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai.

„Buvo iškelta mintis, jog sprendimas suteikti įmonės vadovams akcijų turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Ir kilo diskusija, ar procedūros, kuriomis buvo informuota visuomenė apie tokį sprendimą, ar nebuvo siekiama tiesiog nukreipti dėmesį tam tikrais kitais veiksmais, kad visuomenė nesidomėtų, nesigilintų į aplinkybes, kaip buvo priimta sprendimas suteikti vadovams valstybės valdomos įmonės akcijų“, – LRT Tyrimų skyriui sakė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M. Majauskas.

Tuo metu sulaukta Seimo Teisės departamento išaiškinimo: jame nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatyme galimybė skatinti darbuotojus akcijomis numatyta tik privačioms įmonėms. O bendrovėms, kuriose bent pusę balsų valdo valstybė arba savivaldybė, taip pat jų dukterinėms įmonėms taikoma išimtis.

„AB „Ignitis grupė“ yra valstybės valdoma energetikos įmonių grupė, todėl svarstytinas finansų ministro (...) patvirtintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių pagrįstumas“, – rašoma vertinime. Šį klausimą nagrinėjo ne tik Seimas – tyrimo ėmėsi ir teisėsauga.

Praėjusių metų gegužės pabaigoje „Ignitis grupės“ devyni vadovai paskelbė savo iniciatyva nutraukiantys 2020 m. gruodį pasirašytas akcijų opcionų sutartis.

„Todėl, kad tai užsivėlė į labai ilgą teisinį ginčą ir mes manome, kad šiais laikais mes turim daug didesnius iššūkius ir temas, į kurias reikia koncentruotis“, – LRT Tyrimų skyriui sakė D. Maikštėnas. Jis pažymėjo, kad prie vadovų skatinimo akcijomis grįžti neplanuojama.

Tuometis „Ignitis grupės“ Stebėtojų tarybos pirmininkas D. Daubaras anksčiau yra kalbėjęs, jog atšaukus skatinimą akcijomis tarptautiniai investuotojai „gali išsilakstyti“.

„Aš perfrazavau, kad investuotojai iškėlė tai kaip rizikos faktorių, kad nėra opcionų programų, kurios labai svarbios įmonei. Ir buvo paminėta politinė rizika, kiek gali įmonės veiklą, rezultatus įtakoti valstybės ar politikų kišimasis. Kas įdomu, tie investuotojai, kurie pirma pirko akcijas, nemaža dalis jų po to jas išpardavė. Jie asmeniškai nepasakys dėl kokių priežasčių, bet viena iš jų gali būti, kad vyko opcionų pamainymai“, – dabar LRT Tyrimų skyriui kalbėjo verslininkas.

Sprendimas naikinti akcijų suteikimo taisykles, pasirašytas V. Šapokos, eilinio visuotinio „Ignitis grupės" akcininkų susirinkimo sprendimu buvo priimtas tik šįmet – kovo 29 dieną. Tik po to, šių metų balandžio 22-ąją, Finansų ministerijai pavyko sudaryti taikos sutartį su tyrimą vykdžiusia Vilniaus apygardos prokuratūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl valstybės valdomos „Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo akcijomis programos.

Po LRT tyrimo publikavimo „Ignitis grupė“ viešai išplatino savo reakciją.

„Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) buvo įgyvendintas laikantis aukščiausių skaidrumo standartų. „Ignitis grupės“ IPO buvo didžiausias tarptautinis IPO Baltijos šalyse, tokia praktika dar yra nauja Lietuvoje, todėl, kaip valstybės kapitalo įmonė, suprantame savo pareigą edukuoti suinteresuotąsias šalis. Vertiname, kad šiandien LRT tyrimų skyriaus paskelbta publikacija, kurioje interpretuojant faktus bandoma mesti šešėlį ant IPO proceso, gimė dėl nepakankamo įsigilinimo arba IPO procesų nesupratimo.

Sprendimai dėl „Ignitis grupės“ IPO, darbo grupės veikla ir kiti susiję procesai buvo vykdomi, laikantis aukščiausių skaidrumo standartų, vadovaujantis tarptautinėmis kapitalo rinkų projektų praktikomis. Vertiname, kad publikacijoje dėl nepakankamo įsigilinimo arba IPO procesų nesupratimo, bandoma sudaryti įspūdį, kad procesas buvo neskaidrus. Tokias prielaidas kategoriškai neigiame.“