LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje. Esą turtą norima sutelkti į vienas rankas baiminantis parapijų atskilimo. Pati arkivyskupija sako, kad parapijomis pasitiki, o veiksmai su turtu atliekami pagal įstatymus.
Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje, kaip ir kitos religinės bendruomenės, valdo platų nekilnojamojo turto tinklą, į kurį įeina daugiau kaip 50 cerkvių ir panašiai tiek pat parapijų. Vilniuje turtas – didžiausias. Vien Šventosios Dvasios vienuolynas valdo apie 40 NT objektų, kurių vidutinė vertė, remiantis Registrų centro duomenimis, siekia daugiau kaip 21 mln. eurų.
Tačiau sostinėje be vienuolyno įsikūrusios dar iki 10 parapijų. Kita viena turtingiausių Lietuvos stačiatikių parapijų – Trakuose. Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčiai priklauso 12 objektų, kurie verti apie milijono eurų.
Vis dėlto netrukus didžioji dalis bažnyčios turto, kuris šiuo metu vis dar priklauso atskiroms parapijoms, bus sutelkta po stačiatikių arkivyskupijos stogu. Ji šiuo metu jau valdo daugiau kaip 70 objektų, vertų apie 10 mln. eurų.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vasaros pradžioje arkivyskupija ėmėsi teisinių žingsnių perimti dar 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Skaičiuojama, kad būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.
Tokie stačiatikių vadovybės žingsniai inicijuoti tuo metu, kai balandį iš bažnytinių pareigų pasitraukė trys kunigai. Jie nutarė išeiti, nes Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, šie, kaip teigiama, negalėjo per pamaldas minėti Maskvos patriarcho Kirilo. Kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos bažnyčios paramą šiems veiksmams.
Gegužę metropolitas Inokentijus „už priesaikos sulaužymą ir paniekinimą“ bei kitus kanonams prieštaraujančius veiksmus iš viso suspendavo penkis atskilusius kunigus – Vitalijų Mockų, Vladimirą Seliavko, Georgijų Ananjevą, Vitalį Dauparą ir Gintarą Sungailą. Jiems uždrausta eiti kunigo pareigas.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Dalis dvasininkų prašė Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui.
Ekspertai ir pasitraukę kunigai mano, kad arkivyskupijos siekis sutelkti turtą į vienas rankas yra vedamas baimės, jog parapijos gali pasitraukti iš Maskvos patriarchato ir su visu turtu, įskaitant cerkves, pereiti į kitą jurisdikciją.
Perima 10 mln. eurų vertės NT
Registrų centro duomenys rodo, kad birželio antrąją savaitę prie nemažos dalies stačiatikių parapijoms priklausančių objektų pasirodė nauja vidutinė rinkos vertė. Dažniausiai ji nustatoma per masinį vertinimą, tačiau jis buvo atliktas 2020 m.
Pasak Registrų centro (RC) Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės, vertė gali keistis arba kai keičiasi NT ribos, arba kai keičiasi turto savininkas, norint nustatyti kuo tikslesnę vertę.
Parapijoms priklausančio turto atveju kelių dienų skirtumu iš naujo buvo įvertinta daugiau kaip 100 objektų, kurių bendra vidutinė vertė siekia apie 10 mln. eurų. LRT žiniomis, būtent šį turtą, kurį valdo parapijos didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose, arkivyskupija ir planuoja perimti.
Tiesa, 10 mln. eurų – tik apytikslė vertė. L. Kanišauskienės teigimu, RC nustatyta kaina nuo rinkos gali skirtis iki 20 procentų. Toks skirtumas susidaro, nes RC neanalizuoja, pavyzdžiui, kaip turtas įrengtas, kokia pastatų būklė. Pasak „Ober-Haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, neatitikimas palyginti su rinkos kaina gali būti ženklus.
„Bendra vertė galėtų būti ir plius keli milijonai ir minus keli milijonai. Reikėtų žiūrėti, kaip tas patalpas įdarbinti. Ta suma labiau orientacinė. Nuo kažko reikia atsiremti, bet tam, kad išanalizuotum tiksliai, reikia gilintis į kiekvieną objektą ir jo galimą panaudojimą“, – LRT komentavo M. Čiulada.
Brangiausi objektai, kuriuos arkivyskupija planuoja perimti, stovi Vilniuje ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Vilniaus stačiatikių Šv. Eufrosinijos parapijai priklauso daugiau kaip 8 ha sklypas, vertinamas beveik 2 mln. eurų. Po pusę milijono eurų vertinami ir Šv. Mikalojaus bei Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros parapijų žemės sklypai. O vieni iš Klaipėdos parapijų namai vertinami daugiau kaip 1,2 mln. eurų.
Bijo atsiskyrimo nuo Maskvos patriarchato
Prieš Kirilą protestuojantiems kunigams traukiantis iš bažnyčios, klausimų dėl cerkvių ar kitų stačiatikių pastatų niekas viešai nekėlė, kol neprabilo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis žiniasklaidai teigė, kad jeigu Lietuvos stačiatikiai taptų pavaldūs Konstantinopolio patriarchatui, reikėtų spręsti ir turto situaciją. Stačiatikių vadovybė tokius žodžius vadino kurstančiais nesantaiką.
Vis dėlto, pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Ališausko, arkivyskupijos veiksmai, perimant parapijų NT, gali kilti iš baimės, kad dalis bendruomenių norės atsiskirti nuo Maskvos patriarchato ir galbūt pereiti į Konstantinopolio žinią. Todėl vadovybė teisinėmis priemonėmis bando tam užkirsti kelią.
„Labai galimas daiktas, kad atsiras kokia nors bendruomenė, kuri panorės išeiti iš Maskvos kompetencijos. Tai nėra nepagrįsta. Svarbiausias dalykas yra tas, kad šitaip stengiamasi užkirsti kelią susiformuoti nepriklausomoms tikinčiųjų bendruomenėms“, – sakė prof. V. Ališauskas.
Vienas iš suspenduotų kunigų, anksčiau ėjęs arkivyskupijos kanclerio bei Vilniaus dekano pareigas V. Mockus LRT komentavo, kad iš tiesų baimė, jog ateityje kunigas gali išeiti su pastatais ar perduos juos kitai ortodoksų jurisdikcijai, ir yra dabartinių arkivyskupijos veiksmų priežastis. Esą parapijų išėjimo su visu turtu klausimas keltas ne kartą.
„Mano nuomone, to padaryti parapijos negali. Yra tokia nuostata, kad turtą įsigyti arba parduoti, arba perduoti klebonas Lietuvoje gali tik su arkivyskupijos vadovo leidimu. Visuomet notarai tvirtindami vieną ar kitą sandorį, pavyzdžiui, parduodant parapijai paaukotą butą, netvirtino to sandorio, kol nebuvo raštiško vyskupo leidimo“, – sakė V. Mockus.
Kunigas teigia, kad atskilimas būtų įmanomas, jeigu keistųsi Lietuvos įstatymai.
„O įstatymai gali pasikeisti, jeigu yra kažkoks precedentas, bet dabartinėmis aplinkybėmis tai neįvyktų. Tai preventyvūs žingsniai“, – LRT komentavo V. Mockus.
V. Mockus iki pasitraukimo taip pat buvo Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros klebonas. LRT duomenimis, arkivyskupija siekia perimti katedros parapijai priklausančius 2 objektus – žemės sklypą ir pačią katedrą. Šių objektų bendra vertė – daugiau kaip 750 tūkst. eurų.
Arkivyskupija: tai neturi nieko bendro su tikrove
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos atsakyme raštu neneigiama, kad parapijų turtas yra perimamas, tačiau priežastys nėra detalizuojamos. Teigiama, kad dėl restitucijos proceso ypatumų dalis bažnyčių ir kitų nekilnojamojo turto objektų priklauso Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai, o kita dalis buvo grąžinta tiesiai parapijoms.
„Žurnalistų prašome nekurti sensacijų ten, kur jų nėra. Visos parapijos kartu yra vientisos visumos – Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos – dalis, todėl kalbame apie vidinę bažnytinę ūkinę veiklą, neturinčią nieko bendro su politika“, – rašome oficialioje pozicijoje.
Taip pat atmetami teiginiai, kad stačiatikių vadovybė galimai nepasitiki klebonais ir baiminamasi jų pasitraukimo. Kaip argumentas pateikiamas stačiatikių bažnyčios atstovų prezidentui Gitanui Nausėdai perduotas kreipimasis.
Ištrauka iš atsakymo:
„Bažnyčios atstovai Lietuvos Respublikos Prezidentui perdavė pasauliečių ir dvasininkų kreipimąsi, kuriame išreiškė visišką palaikymą Bažnyčios vyresnybei ir atsiskyrimo pasmerkimą. Kreipimąsi pasirašė tūkstančiai pasauliečių ir 61 dvasininkas. Taigi teiginiai apie „nepasitikėjimą“ parapijomis neturi nieko bendra su tikrove.
Jeigu yra poreikis atlikti kokius nors su nekilnojamuoju turtu susijusius veiksmus, jie atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Vilniaus ir Lietuvos vyskupija kasmet teikia ataskaitą apie savo ūkinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka, o su metinėmis ataskaitomis gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys.
Kalbant apie penkis buvusius kunigus, Bažnyčios teismo sprendimu, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus dekretu jie buvo nušalinti už šiurkščius bažnytinius nusikaltimus. Tačiau jiems paliekama galimybė priimti komuniją, todėl jie gali dalyvauti dieviškose pamaldose, tačiau jau kaip pasauliečiai.“
Sprendimą vadina pertekliniu
Tačiau V. Mockus atskleidžia, kad klausimų apie galimą pasitraukimą iš Maskvos patriarchato žinios kartu su NT kilo dar pernai. Esą Trakų vyskupas Amvrosijus klausė, ar egzistuoja svertai, kurie neleistų to daryti.
„Aš tada atsakiau, kad nėra tokių galimybių Lietuvos praktikoje. Porą kartų tokių užuominų buvo, bet sprendimas perduoti nuosavybėn visą parapijų turtą buvo priimtas šįmet prasidėjus karui Ukrainoje“, – sakė suspenduotas kunigas V. Mockus.
Jis neatmeta galimybės, kad pernai arkivyskupijos baimes dėl pasitraukimo su NT galėjo paskatinti veiksmai Ukrainoje. 2019 m. pradžioje Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus pasirašė dekretą dėl autokefalijos suteikimo Ukrainos stačiatikių bažnyčiai. Šiuo žingsniu įtvirtinta Ukrainos bažnyčios nepriklausomybė nuo Rusijos, kuri iki tol buvo pavaldi Maskvos patriarchatui.
Vėliau Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuris leido dvasininkams ir tikintiesiems pasirinkti priklausyti Maskvos ar naujajai Ukrainos bažnyčioms. Įstatymas taip pat nustato bažnyčios turto perdavimo tvarką, jei parapija nusprendžia prisijungti prie naujos bažnyčios.
Tokių teiginių Lietuvos stačiatikių arkivyskupija nepakomentavo.
Pasak V. Mockaus, iš 5 pasitraukusių kunigų – 3 buvo klebonai ir esą nė vienas nežengė žingsnių, kurių esą baiminosi vadovybė.
„Aš net žinodamas, kad toks turto perdavimo procesas prasidėjo ir ruošiama dokumentacija, labai ramiai perdaviau klebono pareigas ir dokumentus. Buvo bijota, kad su parapijos turtu kažkur išeisiu, bet aš to neketinau daryti, nes tai būtų baisus precedentas ir net laukiau, kol mane išregistruos iš klebono pareigų, perdaviau savo klebono galią vyskupui Amvrosijui ir tada jis ramiai mane suspendavo“, – LRT teigė V. Mockus.
Tiesa, egzistuoja teisinių svertų turtą perduoti užsienyje esantiems asmenims, net ir trečiosiose šalyse. LRT šiuo klausimu kreipėsi į Teisingumo ministerija. Pasak jos, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tokiam asmeniui nėra taikomos ES sankcijos.
„Tuo atveju, jei subjektui nėra taikomos sankcijos, teisinė galimybė Lietuvoje esančiai stačiatikių parapijai perduoti savo valdomą NT užsienio juridiniam asmeniui egzistuoja. Apribojimai taikomi tik žemės, vidaus vandenų ir miškų pardavimui užsienio subjektams. Tačiau kitokiam nekilnojamam turtui (pvz., pastatams) apribojimai jį įsigyti užsienio subjektams civilinėje teisėje nėra numatyti“, – rašoma atsakyme.
Bažnyčia siekia nepriklausomybės, o Lietuva – sankcijų Kirilui
Liepos viduryje Rusijos stačiatikių bažnyčios Šventojo Sinodo sudaryta komisija pradėjo nagrinėti Vilniaus –Lietuvos vyskupijos prašymą suteikti jai savivaldos Bažnyčios statusą. Dar gegužę metropolitas Inokentijus dėl to kreipėsi į Maskvos patriarchatą.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pranešė, kad kalbama apie ypatingą Bažnyčios statusą, artimą autonomijai. Šiuo metu Latvijos, Estijos ir Moldovos stačiatikių bažnyčios, taip pat Rusijos stačiatikių bažnyčia už Rusijos ribų yra savarankiškos.
Tuo metu Lietuvos diplomatai iki šiol stengiasi, kad Maskvos patriarchas Kirilas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos. Planuota, kad ši priemonė pavasarį bus įtraukta į Bendrijos sankcijų Rusijai šeštąjį paketą. Tačiau sprendimui sutrukdė Vengrijos pozicija.
„Dabar rengiamas ir tikimasi, kad iki vasaros atostogų Briuselyje bus priimtas 7 sankcijų paketas, kuris užkimš įvairių sankcijų spragas. Taip pat bus įtraukti fiziniai bei juridiniai asmenys ir Lietuva siūlys vėl iš naujo patriarchą Kirilą, kaip žmogų, kuris prisideda prie Rusijos ideologijos skleidimo ir agresijos skatinimo. Taigi tikimės, kad šį kartą galbūt tą pasipriešinimą, kuris nedidelis, pavyks palaužti“, – LRT teigė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Anot viceministro, sankcijos patriarchui Kirilui turėtų apimti draudimą įvažiuoti į Bendrijos teritoriją ir gauti naudą iš ekonominės veiklos.
„Kitaip tariant, ekonominis bendradarbiavimas su patriarchu ir jo kontroliuojamomis organizacijomis, kurios taptų išvestiniu sankcijų dalimi, irgi būtų draudžiamas“, – komentavo M. Adomėnas.
Šiuo metu patriarchui Kirilui sankcijas taiko Jungtinė Karalystė ir Kanada.
