LRT Tyrimų skyrius nustatė, kad įspūdingoje Palangos vietoje esantis nekilnojamasis turtas (NT) priklauso aukštam Vladimiro Putino artimo rato valdininkui ir jo šeimai. Tai ES sankcijų sąraše esantis Michailas Polubojarinovas, dar iki kovo pabaigos vadovavęs „Aeroflot“. Populiariausiame Lietuvoje kurorte esantys butai vertinami daugiau kaip 0,5 mln. eurų.
Kovo 9 d. Europos Sąjunga (ES) padidino spaudimą V. Putino aplinkos milijardieriams ir politikams. Tą dieną ES įvedė sankcijas dar 14 verslininkų ir 146 Rusijos Federacijos tarybos parlamentarams. Sankcijų sąraše šalia magnatų Andrejaus Melničenkos, Dmitrijaus Pumpianskio ir Andrejaus Gurjevo atsidūrė didžiausių Rusijos oro linijų „Aeroflot“ vadovas Michailas Polubojarinovas.
ES lyderiai traktuoja, kad „Aeroflot“ ne tik aptarnauja Rusijos valdžią, bet yra ir svarbus režimo pajamų šaltinis, tuo labiau ši oro bendrovė vykdo skrydžius į okupuotą Krymą. M. Polubojarinovas – taip pat reikšminga režimo dalis. Jis vadovauja ir dukterinės oro bendrovės „Pobeda“ direktorių tarybai, dalyvauja valstybinės transporto lizingo įmonės „GTLK“ ir valstybinio „Eximbank“ valdybų veikloje, yra valstybinio NT banko „DOM.RF“ stebėtojų tarybos narys.
LRT Tyrimų skyrius nustatė, kad M. Polubojarinovas ir jo šeimos nariai NT valdo ne tik Rusijoje, bet investavo lėšas į turtą ir užsienyje. Tačiau, kitaip, nei pamėgo elgtis Rusijos elitas, pasirinko ne Italiją, Jungtinę Karalystę ar Jungtines Amerikos Valstijas, o Lietuvą.
Prieš kelias dienas Rusijos naujienų agentūra TASS, cituodama Rusijos transporto ministrą, pranešė, kad M. Polubojarinovas pasitraukė iš „Aeroflot“. Vis dėlto oficialiame avialinijų puslapyje informacija apie bendrovės vadovybę dar nepakeista.
Pinigus investavo į kurortą
Keli šimtai metrų iki Palangos paplūdimio, kieme – šildomas baseinas ir privatus išėjimas į mišką, o iš terasų atsiveria vaizdas į pajūrio pušyno horizontą, – tokią vietą būstui pasirinko dabar jau buvęs Rusijos oro bendrovės „Aeroflot“ vadovas su šeima.
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad populiarų Lietuvos kurortą M. Polubojarinovas nusižiūrėjo dar 2008 m. Tada prestižinėje Palangos vietoje Vanagupės g. neseniai pastatytuose kotedžuose jis su žmona ir sūnumi įsigijo daugiau kaip 80 kv. m. butą trečiame namo aukšte.
Nors nuosavybės teisė į NT buvo padalyta į 3 dalis visiems šeimos nariams, gauti dokumentai sufleruoja, kad butą M. Polubojarinovas pirko iš savų lėšų, uždirbtų Maskvoje. Sūnui tuo metu buvo 13 metų, o žmonos sąsajų su darbovietėmis Rusijoje nustatyti nepavyko. 2012 m. visi trys Polubojarinovai kartu su kitais kvartalo butų savininkais Palangos savivaldybei teikė teritorijos detaliojo plano tvirtinimą, siekiant suformuoti žemės sklypus.
2016 m. M. Polubojarinovo šeima į Lietuvos kurortą nusprendė investuoti dar daugiau. Registrų centro duomenimis, tame pačiame name aukštu žemiau daugiau kaip 60 kv. m butą, taip pat su terasa, įsigijo jauniausias šeimos narys – M. Polubojarinovo sūnus. Jam tuo metu buvo 21 metai ir jau valdė tris bendroves Maskvoje, tačiau jų finansinės ataskaitos rodo, kad bendrovės dar nenešė tiek pelno, jog leistų nuosavais pinigais įsigyti turtą Lietuvoje. 2016 m. sūnaus butas per visuotinį vertinimą įvertintas apie 60 tūkst. eurų, nors iš tiesų galėjo būti įsigytas ir už didesnę sumą.
Šis NT, LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, didžiausios Rusijos oro bendrovės vadovo šeimai tarnavo kaip atostogų vieta. Iš šaltinių gauta informacija rodo, kad, pavyzdžiui, 2014 ir 2015 m. M. Polubojarinovo žmona Olga skraidydavo iš Maskvos tiesiai į Palangos oro uostą. Dažniausiai birželio arba liepos pabaigoje, kai įprastai Lietuvoje oro sąlygos labiau tinkamos poilsiui prie jūros.
Vis dėlto nuo 2020 m. „Aeroflot“ vadovo pėdos Palangoje pradėjo šalti. Su sūnumi didįjį butą prieš dvejus metus padovanojo žmonai, todėl šiuo metu ji yra vienintelė oficiali prestižinio turto savininkė. Tačiau M. Polubojarinovas užmaskavo ne visus pėdsakus.
Vanagupės gatvėje esantis namų kvartalas stovi ant valstybinės žemės. Pasak Palangos savivaldybės administracijos atstovės Žanetos Blochinos, gyvenamuosius daugiabučius statyti ant valstybinės žemės leidžiama, kai statytojas yra sudaręs nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba.
Tokiu atveju būstų savininkai pagal jiems paskirtą dalį nuomoja valstybinę žemę. Būtent šiuo atveju dokumentuose ir vėl pasirodo M. Polubojarinovas. Jis su šeima iki šiol nuomoja po daugiau kaip 30 kv. m. žemės, vadinasi, kasmet jie moka ir žemės mokestį, o nuomos sutartis sudaryta iki 2102 m.
LRT kreipėsi į skirtingus NT brokerius prašydama pateikti preliminarų Polubojarinovų šeimos prestižinio turto vertinimą. Iš viso jiems Vanagupės g. priklauso 130 kv. m. Pagal dabartines rinkos sąlygas, vieno kvadratinio metro kaina kvartale – nuo 3,5 tūkst. iki 4,5 tūkst. eurų.
„Šioje vietoje yra didelio ploto namai, atitinkantys sublokuotų namų požymius, jų plotas išsidėstęs trijuose ar keturiuose lygiuose, kiemuose yra baseinai. Šie namai pastatyti 2000–2005 metais, senesnio planavimo ir įrengimo. Daugumai reikalingas kosmetinis remontas, tačiau dėl vietos unikalumo (ribojasi su mišku, visi turi išėjimus prie jūros) jų kainos rinkoje gana aukštos“, – LRT teigė „Ober-haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas.
Pagal minėtus vertinimus, M. Polubojarinovo šeimos turto rinkos vertė Palangoje – bent 0,5 mln. eurų.
Turtas jau įšaldytas
M. Polubojarinovas bendrovei „Aeroflot“ vadovauti pradėjo 2020 m. lapkritį, o prasidėjus karui Ukrainoje ir pasipylus Vakarų sankcijoms Rusijos žiniasklaidoje pasirodė gandų, kad jis pasitraukė iš posto ir pabėgo iš šalies. Tokią informaciją kovo 5 d. paneigė pati bendrovė „Aeroflot“. „M. Polubojarinovas šiuo metu yra Maskvoje darbo vietoje ir eina savo pareigas“, – rašoma pranešime.
Tačiau kovo pabaigoje Rusijos naujienų agentūros TASS duomenimis, M. Polubojarinovas vis dėlto iš „Aeroflot“ pasitraukė. Tai agentūrai patvirtino Transporto ministras Vitalijus Saveljivas ir pridūrė, kad dabar jau buvęs avialinijų vadovas eina vadovaujančias pareigas kitoje valstybinėje įmonėje.
Pokyčių M. Polubojarinovas sulaukė ir Lietuvoje. LRT dėl jo šeimos butų kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), nes ji prižiūri ES finansinių sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įgyvendinimą Lietuvoje.
FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas pripažino, kad tarnyba jau nustatė, jog M. Polubojarinovas nuomojasi žemės sklypą Palangoje. Nustatyta ir tai, kad jo žmona ir sūnus tuo pačiu adresu valdo NT objektus.
„Surinkę visus duomenis, kreipėmės į Registrų centrą, kuris taip pat atsakingas už ES sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje ir už NT registrą. Laukiame žinių iš Registrų centro apie jų priimtą sprendimą dėl galimo M. Polubojarinovo ir su juo susijusių asmenų turto įšaldymo“, – LRT sakė M. Petrauskas.
Kiek vėliau, kovo 29 d., Registrų centras informavo LRT, kad NT registre tiek prie „Aeroflot“ vadovo ir jo šeimos nuomojamos žemės, tiek prie butų pridėjo specialią žymą, kuri draudžia bet kokius veiksmus su NT.
„Tokiu būdu įspėjama, kad, pavyzdžiui, konkretus NT objektas negali būti parduotas, perleistas ar padovanotas kitiems asmenims. Ši priemonė taikoma ES sankcijų sąraše esantiems ir su jais artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims, kai turima šį ryšį patvirtinančių įrodymų“, – LRT sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Pagal ES praktiką, įšaldžius NT taip pat draudžiama iš jo gauti pajamų. Taigi M. Polubojarinovo šeima nebegali minėtų butų net išnuomoti.
LRT Tyrimų skyrius taip pat kreipėsi į M. Polubojarinovą ir jo šeimos narius, tačiau buvęs „Aeroflot“ vadovas numetė ragelį, o kiti šeimos nariai telefonu neatsiliepė. Klausimus apie NT Palangoje, jo įsigijimo aplinkybes ir apsilankymus Lietuvoje LRT išsiuntė paštu. Atsakymų tebelaukiama.
Dešimtmetis su režimu atnešė milijonus
Kad M. Polubojarinovas yra svarbi V. Putino režimo dalis, rodo ne tik tai, kad jis eina daugybę pareigų valstybinėse įmonėse ir bankuose. Pirmąją Ukrainoje karo dieną, vasario 24 d., M. Polubojarinovas dar būdamas „Aeroflot“ vadovu kartu su 36 verslininkais ir valdžios elitu Kremliuje dalyvavo susitikime su Rusijos prezidentu.
„Noriu kreiptis į jus, kviesdamas suprasti dabartinę situaciją ir solidariai dirbti su valdžia, ieškant pramonę ir ekonomiką palaikančių priemonių“, – baltojo marmuro salėje išskirtinei grupei žmonių dėstė V. Putinas.
Pasak Europos pareigūnų, įtraukusių „Aeroflot“ direktorių į sankcijų sąrašą, faktas, kad jis pakviestas į susitikimą, rodo, kad jis prezidento rato žmogus. Tuo labiau tai signalizuoja, kad M. Polubojarinovas arba palaiko, arba tiesiogiai prisideda prie veiksmų, grasinančių Ukrainos suverenitetui. Vertinama, kad jis yra vienas pagrindinių valstybinių verslininkų, atsakingų už Rusijos valdžios pajamų šaltinius.
O ir pačiam M. Polubojarinovui per ilgus metus tarnaujant Rusijos valdžiai teko nemenka valstybinių lėšų dalis. 2020 m. žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad tuometinis „Aeroflot“ vadovas turtingiausių šalies tarnautojų šimtuke užima 52 vietą. Jo turtas vertintas 285,7 mln. rublių. Tuomečiu kursu tai daugiau kaip 3 mln. eurų. Ne oligarchas, bet vis tiek milijonierius.
Milijoninį turtą M. Polubojarinovas susikrovė veikdamas valstybinėse įmonėse. 2009 m. pradėjo dirbti vienoje svarbiausių Rusijos finansinių įstaigų „Vneshekonombank“ (VEB). Iki to, nuo 2000 m., dirbo „Aeroflot“ finansų direktoriaus pavaduotoju.
Kai M. Polubojarinovas atėjo į valstybinio investicinio banko VEB Infrastruktūros departamento vadovo pareigas, banko stebėtojų tarybos pirmininko postą užėmė pats V. Putinas. 2011 m. M. Polubojarinovas paskiriamas VEB pirmininko pavaduotoju, o nuo 2012 m. liepos septyneriems metams – pirmuoju pirmininko pavaduotoju ir valdybos nariu.
Nuo 2018 m. banko pirmininko pareigas ėjo vienas įtakingiausių Rusijos žmonių Igoris Šuvalovas, kuriam, kaip ir bankui, dėl karo Ukrainoje taip pat taikomos Vakarų sankcijos.
M. Polubojarinovo valstybinė karjera ties VEB nesustojo. Nuo 2013 m. jis pradėjo eiti valstybinių įmonių „RusHydro“ ir „Zarubezhneft“ direktorių tarybos vadovo pareigas, o 2017 m. jam ir vėl atsivėrė kelias į „Aeroflot“, tapo valdybos nariu. VEB M. Polubojarinovas paliko tik 2020 m., dėl geresnės vietos. Tais metais jis paskirtas valstybinės transporto lizingo bendrovės „GTLK“ generaliniu direktoriumi.
Visos einamos pareigos iš tiesų šiam valdininkui atnešė saldžių vaisių. LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti duomenų apie visą M. Polubojarinovo šeimos valdomą turtą. Pajamų deklaracijos rodo, kad M. Polubojarinovui priklauso du namai, trys butai, sodyba ir daugiau kaip 2 ha žemės. Prie šio turto reikėtų pridėti ir šeimos valdomus butus Palangoje.
O vienas nuosavų namų – prabangiame Maskvos Rubliovkos rajone, Polesėje. Viešai pristatoma, kad tai saugoma privati gyvenvietė, nuo Maskvos nutolusi 19 km. Namai Polesėje vertinami nuo vieno iki penkių milijonų eurų. Čia registruotos ir M. Polubojarinovo sūnaus Nikitos įmonės.
Gauti duomenys atskleidžia ir šeimos pomėgį prabangiems automobiliams. Jų vardais registruoti naujausi mersedesai, kadilakai, maseračiai ir aston martinai.
„Aeroflot“ palaiko V. Putino veiksmus
Didžiausia Rusijos oro bendrovės „Aeroflot“ laikoma rusiškos aviacijos flagmanu, o 51 proc. bendrovės kontroliuoja valdžia. Tai, kad bendrovę akylai stebi ir prižiūri pats V. Putinas, rodo jo kasmetiniai susitikimai su bendrovės vadovais. Ir pernai Rusijos prezidentas buvo išsikvietęs M. Polubojarinovą pokalbiui apie „Aeroflot“ veiklą. Tą kartą V. Putinas susitikimui pasirinko kur kas trumpesnį stalą, nei įprasta šiuo metu.
Ši oro bendrovė, patronuojanti oro linijas „Pobeda“ ir „Rosija Airlines“, laikoma itin svarbiu Rusijos valdžios pajamų šaltiniu. Todėl Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pernai lapkritį stojo ginti „Aeroflot“, kai šiai mesti kaltinimai dalyvaujant Baltarusijos sukeltoje migrantų krizėje ir pagrasinta sankcijomis.
Nors prasidėjus karui Ukrainoje bendrovė nebuvo tiesiogiai įtraukta į Vakarų šalių sankcijas, ją finansiškai veikia tai, kad daugiausia tarptautinius skrydžius vykdęs „Aeroflot“ nebegali vykdyti reguliarių skrydžių. Pirmąją karo dieną Jungtinė Karalystė paskelbė uždaranti savo oro erdvę rusiškai aviacijai. Po kelių dienų prie jos prisijungė dar daugiau kaip 30 valstybių.
Finansinį smūgį Rusijos aviacijai sudavė ir ES sankcijos, pagal kurias bendrovės turi grąžinti į Europą nuomojamus lėktuvus, be to, draudžiamas ir atsarginių lėktuvų dalių eksportas į Rusiją.
Šiuo metu lėktuvų savininkai siekia iš Rusijos susigrąžinti 10 mlrd. dolerių vertės lėktuvus, tačiau V. Putinas ir vėl stojo ginti nacionalinės oro bendrovės – pasirašė įstatymą, leidžiantį nuomojamus lėktuvus net be užsienio bendrovių techninės priežiūros skraidinti vidaus maršrutais.
„Aeroflot“, kurio didžioji dalis lėktuvų parko – skolinti, kovo pradžioje paskelbė apskritai nutraukiantis visus tarptautinius skrydžius. Taip siekiama išvengti lėktuvų konfiskavimo.
Baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, tarptautinės lizingo bendrovės menkai tiki, kad tai bus padaryta. Didžioji dalis šių lėktuvų registruoti Bermuduose ir Airijoje, tačiau net ir tarptautinėms taisyklėms draudžiant dvigubą registraciją Rusija į savo registrą jau perkėlė daugiau kaip pusę užsienyje registruotų orlaivių.
Užsienio analitikai tai vadina didžiausia vagyste aviacijos istorijoje.
Tačiau V. Putino ypatingą prielankumą „Aeroflot“ rodo ir paties prezidento elgesys. Jis išsirinko būtent „Aerfloto“ bazę garsiajam kovo 6 d. susitikimui su oro linijų darbuotojomis, kurioms dėstė karo Ukrainoje svarbą.
Per televiziją transliuotame susitikime viena „Aeroflot“ darbuotoja uždavė klausimą, puikiai atitinkanti naująsias valdžios realijas.
„Visi palaikome jūsų veiksmus, ten vykstančią specialiąją karinę operaciją, – sakė viena „Aeroflot“ pilotė. – Žinome, kad civiliai nenukenčia, bet pasakykite mums, kas yra šio kelio pabaigoje.“
Šis LRT tyrimas parengtas bendradarbiaujant su „Scanner project“ munscanner.com
