LRT tyrimai

2021.03.25 05:30

LRT tyrimas. Iš „Grigeo“ advokatų uždirbęs 31 tūkst. eurų, „darbietis“ Gapšys pakilo į kovą prieš Aplinkos ministeriją

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė, LRT.lt2021.03.25 05:30

„Darbietis“ Vytautas Gapšys, iki šiol viešai nedemonstravęs susidomėjimo aplinkosaugos klausimais, ėmė ginti teršėjų interesus. Teismui jis apskundė Aplinkos ministeriją dėl žalos gamtai skaičiavimo metodikos. Skundas pateiktas tuo metu, kai aplinkosaugininkai „Grigeo Klaipėdai“ rengė milijoninį ieškinį.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad V. Gapšys yra susijęs su „Grigeo Klaipėdą“ ginančia advokatų kontora „Glimstedt“. Prieš tapdamas Seimo nariu politikas kontorai teikė konsultacijas, už kurias jam sumokėta daugiau kaip 31 tūkst. eurų. „Glimstedt“ teisininkai atstovavo ir Darbo partijai.

Tyrimas trumpai

  • Darbo partijos frakcijai priklausantis Seimo narys Vytautas Gapšys Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė Aplinkos ministeriją.
  • Politikas skundžia dar 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodiką, pagal kurią skaičiuojama gamtai padaryta žala.
  • Politikas teismui skundą surašė šių metų pradžioje. Tuo metu aplinkosaugininkai Kuršių marias galimai teršusiai bendrovei „Grigeo Klaipėda“ rengė milijoninį ieškinį.
  • Skunde V. Gapšio naudojami argumentai sutampa su „Grigeo Klaipėdos“ ir jai atstovaujančių „Glimstedt“ advokatų teiginiais. Kai kurios skundo eilutės žodis žodin atitinka advokatų viešojoje erdvėje skelbtus teiginius.
  • Politikas pripažįsta, kad skundą teismui surašyti jam padėjo žmonės iš šalies – advokatai. Tačiau jų pavardžių jis neatskleidžia.
  • V. Gapšys dar iki tapdamas Seimo nariu iš advokatų kontoros „Glimstedt“ gavo 31 400 eurų už teiktas konsultacijas. Tie patys advokatai atstovauja ir „Grigeo Klaipėdai“.
  • „Glimstedt“ advokatų kontora 2018–2020 m. gynė ir Darbo partiją.
  • V. Gapšys neigia, kad per advokatus jam buvo daroma įtaka siekiant apginti „Grigeo Klaipėdos“ interesus. „Taip, žinoma, tai gali turėti kažkokią įtaką ir „Grigeo“, bet jeigu ir bus, tai nebus tiesioginė ta įtaka dėl to, kad aš tame savo kreipimesi „Grigeo“ neminiu“, – sako jis.

Susidomėjo aplinkosauga

„Man ta problematika pasirodė įdomi ir aš į ją tiesiog pasigilinau“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijai priklausantis V. Gapšys, paklaustas, kodėl jam netikėtai parūpo taršos klausimai. Politikas priklauso Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, ankstesnėse kadencijose dirbo Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų komitetuose.

Iki šiol V. Gapšys taršos, aplinkosaugos temomis viešai nepasisakydavo, neplatino jokių su tuo susijusių pranešimų spaudai.

Tačiau šių metų pradžioje, kaip tik tuomet, kai viešojoje erdvėje suaktyvėjo tiek „Grigeo Klaipėda“, tiek bendrovei atstovaujančių teisininkų kritika dėl esą ydingai skaičiuojamos žalos gamtai, V. Gapšys teismui surašė skundą prieš Aplinkos ministeriją.

Iš „Grigeo“ advokatų uždirbęs 31 tūkst. eurų, Gapšys ėmė ginti teršėjų interesus ir teismui apskundė ministeriją

Politikas ministeriją irgi kritikuoja dėl aplinkai padarytos žalos skaičiavimo metodikos. Ši metodika patvirtinta dar 2002 m. aplinkos ministro įsakymu, tačiau aktyviau linksniuoti pradėta tuomet, kai aplinkosaugininkai „Grigeo Klaipėdai“ rengė 48 mln. eurų ieškinį už Kuršių marių taršą nevalytomis nuotekomis.

Kaip ir „Grigeo Klaipėda“ bei jos advokatai, V. Gapšys savo skunde akcentuoja, kad žala gamtai turi būti skaičiuojama remiantis ne metodika, o europine direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą.

Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą V. Gapšys kreipėsi sausio 8 d., o vasario 10 d. pateikė patikslintą skundą. Vasario 24 d. prašymas priimtas.

V. Gapšys prašo ištirti 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos teisėtumą. Beveik 30 puslapių skunde, kurio kopiją turi LRT Tyrimų skyrius, Seimo narys detaliai išanalizavo anksčiau minėtą europinę direktyvą, šalies teisės aktus, Lietuvos ir ES teismų išaiškinimus. Visam šiam darbui, jo teigimu, skyrė apie dvi savaites. To, kad atliko detalią teisinę analizę ir į teismą padavė ministeriją, Seimo narys niekur neviešino.

Skundą rengė „su pagalba“

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas „darbietis“ mano, kad Lietuva ne iki galo įgyvendino europinės direktyvos nuostatas, nes yra labiau koncentruojamasi į baudų dydį, o ne į gamtai padarytos žalos atkūrimą.

„Pasižiūrėjus į metodiką, kuria vadovaujasi dažniausiai priimdami sprendimus, joje yra labiau kreipiamas dėmesys į baudas. Kas iš to išeina? Baudos – taip, jos turi atgrasyti, viskas suprantama. Bet pati bauda savaime neatkuria prarastos gamtos“, – LRT Tyrimų skyriui teigė V. Gapšys.

Politikas tikina, kad principas „teršėjas moka“ turi išlikti, tačiau apie baudas galvojama, jei nepavyksta padarytos žalos ištaisyti.

Paklaustas, kodėl nusprendė kreiptis į teismą, o ne registruoti įstatymų pataisas ar inicijuoti diskusiją Seime, V. Gapšys tikino nenorintis primesti savo nuomonės.

„Jei registruosiu įstatymo pataisą, aš lyg ir primetu kažkokią poziciją, kaip tai turi būti ištaisyta. Aš turiu abejonių dėl teisės aktų išdėliojimo, tačiau neteigiu, kad turi būti ištaisyta vienaip ar kitaip. Galbūt teismas, t. y. didesnė teisininkų grupė, pasakys, kad, žiūrėkit, šitas punktas taip ir turi būti, kaip yra dabar įrašyta, bet kitas punktas gal turi būti pakeistas. Manau, kad teismo įsikišimas šiuo atveju bus naudingesnis nei mano vienašališkas teisės akto pakeitimo siūlymas“, – sako V. Gapšys.

Teisinį išsilavinimą turintis politikas tikina, kad skundo „pagrindas“ yra surašytas jo paties, tačiau kartu pripažino, kad jam talkino ir žmonės iš šalies – advokatai. Jų pavardžių V. Gapšys nepanoro atskleisti.

„Aš konsultavausi ir su kai kuriais asmenimis, kurie turi reikiamą kompetenciją, bet pagrindas yra mano“, – sakė jis.

Perklaustas, ar skundą padėję rengti asmenys yra susiję su „Grigeo Klaipėdai“ atstovaujančia advokatų kontora „Glimstedt“, V. Gapšys to negalėjo pasakyti: „Ar jie su ja susiję aš, tiesą sakant, negaliu pasakyti. Tokių asmeninių ryšių nežinau, bet, jei pasakysiu pavardę, jūs galėsite pasitikrinti.“

Tačiau po interviu raštu paprašytas patikslinti jam skundą padėjusių surašyti advokatų pavardes, V. Gapšys į klausimą taip ir neatsakė. Telefono ragelio taip pat nebekėlė.

Iš „Grigeo“ teisininkų gavo atlygį

Kandidatuodamas į Seimą, V. Gapšys nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. su fiziniu asmeniu sudarė sandorį už 31,4 tūkst. eurų. Už tokią sumą jis teikė konsultacines paslaugas. Politiko pateiktais duomenimis, konsultacine veikla jis užsiėmė nuo 2016 iki 2020 m.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, minėtą 31,4 tūkst. eurų sumą V. Gapšiui sumokėjo „Glimstedt“ advokatų kontora. O sutartį jis buvo sudaręs, kaip pats aiškina, su šios advokatų kontoros partneriu Egidijumi Bernotu. V. Gapšys taip pat pripažino, kad iki Seimo „Glimstedt“ buvo pagrindinis užsakovas.

„Tai labiau susiję su žiniasklaidos... Aš labiau rengiau teisės aktų paaiškinimus, išaiškinimus ir panašiai, į žmonių kalbą išversdavau. Rašiau straipsnius, tekstus, kurie po to buvo naudojami įvairioje veikloje“, – apie savo konsultacijas „Glimstedt“ aiškino V. Gapšys.

„Glimstedt“ atstovauja į taršos skandalą pakliuvusiai bendrovei „Grigeo Klaipėda“. Taip pat ir baudžiamajame ikiteisminiame tyrime, kuriame kartono gamybos įmonė įtariama teršusi Kuršių marias nevalytomis nuotekomis.

V. Gapšys pripažino apie tai girdėjęs.

„Glimstedt“ nuo 2018 iki 2020 m. teikė teisines paslaugas ir Darbo partijai. Per šį laikotarpį Darbo partija, kaip LRT informavo „darbietis“ Viktoras Fiodorovas, jiems sumokėjo apie 180 tūkst. eurų.

V. Gapšys neneigia, kad jau eidamas Seimo nario pareigas yra susitikęs su „Glimstedt“ advokatais, tačiau šie susitikimai esą vyko ne Seime.

„Nu, aš kartkartėmis, būna, pasimatau. Ir gatvėj praeinu, kažkada buvau ir susitikęs. Kurią dieną aš dabar tikrai nepasakysiu. Ne šios savaitės, ne dviejų savaičių „bėgyje“. Čia buvo gal prieš mėnesį, gal mažiau“, – sakė jis. Ir pridūrė: „Aš juos pažįstu, tai aš juos susitinku.“

Remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateikiamomis lobistų skaidrumo deklaracijomis, nuo kadencijos pradžios lapkritį pas V. Gapšį užsiregistravo tik vienas „Glimstedt“ priklausantis advokatas. Pernai lapkričio 19 d. Justinas Poderis su politiku susitiko kaip Elektroninių cigarečių asociacijos atstovas ir kalbėjosi apie elektroninių cigarečių reglamentavimo tobulinimą.

„Glimstedt“ nuo komentarų susilaiko. Raštu jie atsiuntė trumpą atsakymą į jiems pateiktus klausimus.

„Kontoros ir jos advokatų veiklą saistantis įpareigojimas – neatskleisti profesinės veiklos paslapčių, taikytinas ir kitiems Jūsų žemiau pateiktiems klausimams, todėl dėl objektyvių priežasčių atsakyti į žemiau pateiktas užklausas, paneigiant ar patvirtinant vienokias ar kitokias aplinkybes ar pateikiant su jomis susijusius paaiškinimus, apgailestaujame, bet negalime“, – rašoma advokatų kontoros atsakyme LRT Tyrimų skyriui.

Tuo metu „Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis LRT Tyrimų skyriui teigė apie V. Gapšio skundą prieš Aplinkos ministeriją negirdėjęs. Paprašytas pakomentuoti, kodėl politiko ir „Grigeo Klaipėda“ bei jų teisininkų argumentai sutampa, G. Pangonis sakė:

„Aš, kaip pasakyti, negaliu nei paneigti, nei pasakyti nieko, nes nemačiau to kreipimosi. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, bet aš tikrai, kaip sakyti, nemačiau ir nežinau.“

Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas taip pat teigė negalintis pakomentuoti ir V. Gapšio ryšių su „Glimstedt“: „Kas, kur ir kiek, kokios advokatų kontoros su kuom turi... Tikrai tuo klausimu nesidomėjau.“

G. Pangonis tikino V. Gapšį pažįstantis „iš televizijos ekrano“, o paskutinį kartą sutikęs gal prieš ketverius metus.

„Apie teismui pateiktą Seimo nario pareiškimą sužinojome tik iš viešai prieinamų informacijos šaltinių, nedarėme jokio poveikio Jūsų minimam Seimo nariui“, – raštu atsiųstame komentare LRT Tyrimų skyriui nurodė „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Kuo skiriasi V. Gapšio ir „Grigeo“ argumentai?

Pats V. Gapšys neigia, kad per advokatus jam buvo daroma įtaka siekiant apginti „Grigeo Klaipėdos“ interesus.

„Taip, žinoma, tai gali turėti kažkokią įtaką ir „Grigeo“, bet jeigu ir bus, tai nebus tiesioginė įtaka dėl to, kad aš tame savo kreipimesi „Grigeo“ neminiu, nei aš kažkur sprendžiu, kaip jiems turi būti suskaičiuota ta žala“, – sakė jis.

V. Gapšys akcentuoja, kad jo surašytas skundas nėra nutaikytas į kurį vieną specifinį taršos atvejį.

Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad Seimo narys skunde remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos pastarąjį pusmetį aktyviai komunikuoja ir pati „Grigeo Klaipėda“ bei jai atstovaujantys advokatai: primenama europinė direktyva, kritikuojama Lietuvoje taikoma žalos skaičiavimo metodika, teigiama, kad prioritetą reikia teikti žalos ištaisymui (gamtos išteklių atkūrimui), o ne piniginėms baudoms. Kai kurios V. Gapšio skundo vietos žodis žodin sutampa su „Glimstedt“ teisininkų viešai skelbtais komentarais.

Kritika dėl žalos skaičiavimo mechanizmo iš „Grigeo Klaipėdos“ atstovų pasigirdo dar pernai. Gruodį bendrovė paviešino jos užsakytų užsienio ekspertų atliktą tyrimą dėl žalos atlyginimo. Jį parengė aplinkosaugos srityje veikianti tarptautinė bendrovė „TIG Environmental“. Remiantis šių ekspertų išvadomis, „Grigeo Klaipėdos“ „nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“.

Bendrovės nusamdyti užsienio tyrėjai tuomet taip pat akcentavo, kad skaičiuojant žalą gamtai turi būti remiamasi ES direktyva, o prioritetas suteikiamas nepiniginiam žalos aplinkai kompensavimo metodui. „Grigeo Klaipėda“ minėtas išvadas perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) bei Aplinkos apsaugos agentūrai.

Sausio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė, kuriai šiuo metu suteiktas pranešėjo statusas, pranešė, kad „Grigeo Klaipėdai“ dėl taršos Kuršių mariose įteiktas 48 mln. eurų ieškinys.

„Esame tvirtai įsipareigoję imtis priemonių savanoriškai atlyginti galimai gamtai padarytą ekologinį poveikį ją atkuriant, todėl kreipėmės į Klaipėdos universitetą ir Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu suteikti informacinę, mokslinę ir ekspertinę pagalbą, rengiant bendrovės inicijuojamą priemonių planą, skirtą ekologinei būklei Kuršių mariose atkurti“, – raštu LRT Tyrimų skyriui atsiųstame komentare teigia „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Aktyviai į šį klausimą įsitraukė ir bendrovei atstovaujantys advokatai iš advokatų kontoros „Glimstedt“. Advokatai Linas Sesickas ir Dovilė Murauskienė viešame komentare „Ar įspūdingais skaičiais išties yra siekiama atlyginti žalą gamtai?“ aiškino, kad, remiantis direktyva, žalos atlyginimas „siejamas ne su finansinėmis sankcijos ar baudomis teršėjui, o su pažeisto aplinkos elemento atkūrimu, t. y. atstatymu į jos pradinę, iki incidento buvusią būklę“.

Tuo pačiu metu identiškus argumentus, kai teismui skundė Aplinkos ministeriją, surašė ir V. Gapšys.

„Jei jau žala buvo padaryta, ji būtų veiksmingai ištaisoma atkuriant ankstesnę būklę“, – rašoma V. Gapšio skunde.

„Pirmiausia turi būti taikomos aplinkos atkūrimo priemonės, o vėliau – apskaičiuojama likutinė aplinkai padarytai žalai atlyginti skirta kompensuotina pinigų“, – skunde taip pat nurodo politikas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Ligita Girskienė, kuri dar būdama Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininke įtarinėjo „Grigeo Klaipėdą“ tarša, sako, kad išsakyti argumentai neįtikina.

„Na, tas „atstatymas“, jeigu vertinti pažodžiui, tai turbūt turėtume išsemti Kuršių marių vandenį ir supilti naują. Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų galima tai padaryti“, – aiškina ji.

Ką sako direktyva ir ar ji įgyvendinta?

Kalbinti Aplinkos ministerijos atstovai nesutinka, kad europinė direktyva yra ne visiškai įgyvendinta.

„Per visą stojimo ir ES procesą ir toliau buvo vertinama kiekvienos direktyvos įgyvendinimo atitiktis ir mes apgynėme. Taip, direktyva yra įgyvendinta nacionalinėje teisėje“, – sako Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas.

Be to, anot jo, direktyvoje aiškiai nurodoma, kad ji niekaip neapriboja nacionalinės teisės: „Direktyva priešingai sako: kad valstybės narės privalo bausti, privalo užtikrinti atsakomybės taikymą ir privalo užtikrinti, kad tos taikomos šalyje jos pakankamai atgrasytų tokius atvejus.“

„Taip, yra, matyt, jiems atstovaujantys advokatai, kurie ieško visų gynybos būdų. Nuo to, kad įrodinėja, kad išvis jokia žala nebuvo padaryta iki vidinio reglamentavimo spragų“, – situaciją komentavo R. Sakalauskas.

Jis taip pat akcentuoja, kad kai kuriais atvejais žalos gamtai atkurti į ankstesnę būseną neįmanoma, todėl vienintelė išeitis – teršėjus bausti piniginėmis baudomis.

„Šiuo „Grigeo“ atveju situacija yra tokia, kad tas aplinkos elementas yra labai didelio masto, kalba jau ne vien apie Lietuvos galimybes. Tiek Nemunas, tiek Kuršių marios, tiek Baltijos jūra. Tai labai sudėtinga ekosistema, pasakyti, kokios yra įmanomos priemonės laike suvokiamos, kad iš viso padaryta žala būtų eliminuota, mes negalim“, – sako ministerijos atstovas.

Advokatų vizitai kliuvo ir anksčiau

Pernai metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, Seimas panaikino „darbiečio“ V. Gapšio teisinę neliečiamybę.

V. Gapšys yra kaltinamasis vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Politikas kaltinamas prekyba poveikiu, kad susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų trečiųjų asmenų naudai už tai pažadėdamas kyšio davėjui – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui – paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.

Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis siekė paveikti buvusį „darbietį“ V. Gapšį, kad šis balsuotų už tuometinio Seimo nario, Liberalų sąjūdžio atstovo Šarūno Gustainio registruotą pasiūlymą Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektui.

V. Gapšys R. Kurlianskio prašymu esą turėjo padaryti poveikį ir kitiems tuometiniams Darbo partijos atstovams parlamente, kad šie palaikytų Š. Gustainio įstatyminę iniciatyvą.

Prieš daugiau nei metus šioje byloje liudytoju buvo apklausiamas ir „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas.

2014–2015 m. jis aktyviai dalyvavo svarstant Azartinių lošimų įstatymo pataisas bei jau minėtą Vartojimo kredito įstatymo projektą. L. Sesickas dalyvaudavo Seimo ir kitų valstybinių institucijų darbo grupėse, įvairių komitetų posėdžiuose, susitikimuose su Seimo nariais.

2019 m. teisme advokatas liudijo, kad kartu su Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovais parengęs vieną šio įstatymo pataisą.

Ši pataisa sutapo su Š. Gustainio pateiktomis pataisomis. Tačiau teisme L. Sesickas teigė Š. Gustainio pataisos tekstų atidžiai nenagrinėjęs ir nelyginęs.

2016 m. rudenį VTEK nurodė lobisto pažymėjimą turinčiam L. Sesickui deklaruoti savo veiklą, atstovaujant Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos bei Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos interesams. 2017 m. vasarą VTEK pusmečiui buvo sustabdžiusi lobistinę veiklą.

Su LRT kalbėjęs V. Gapšys neslepia, kad tarp „Glimstedt“ advokatų, kuriuos yra susitikęs per pastarąjį mėnesį, buvo ir L. Sesickas.

Advokatas, su juo susisiekus telefonu, į klausimus atsakyti nesutiko.