LRT tyrimai

2021.03.22 05:30

LRT tyrimas. Valstybinį žirgyną krečia skandalas: įtarimų kelia vadovų ryšiai ir arklių pardavimai

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.03.22 05:30

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad valstybinis „Lietuvos žirgynas“ ne vienus metus prekiavo žirgais, pasitelkdamas tarpininką, o pardavimo kainos, kaip rašoma turimuose dokumentuose, įvardijamos kaip pernelyg žemos. Vos prieš pusmetį būrys kumeliukų, kaip priedas prie kitų pirkinių, pirkėjui iš užsienio parduoti vos po kelis šimtus eurų. Žemės ūkio ministerija dėl situacijos inicijavo tyrimą, tačiau tuo pat metu atleido apie pirmtakų veiklą prabilusį vos pradėjusį dirbti naująjį „Lietuvos žirgyno“ direktorių, paskirtą keičiantis politinei valdžiai.

Iš LRT Tyrimų skyriaus surinktų duomenų aiškėja, kad iki praėjusių metų liepos valstybiniam „Lietuvos žirgynui“, kurio beveik 90 proc. valdo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), vadovavęs Edgaras Jeninas daug metų žirgus parduodavo naudodamasis vienos tarpininkės paslaugomis. Paskutinis jai veikiant sudarytas sandoris įtvirtintas praėjusį lapkritį, kai pareigas ėjo laikinoji direktorė.

LRT Tyrimas trumpai

  • Įpareigota prokurorų, Specialiųjų tyrimų tarnyba sprendžia dėl tyrimo valstybės valdomame „Lietuvos žirgyne“.
  • Iki praėjusių metų liepos „Lietuvos žirgynui“ vadovavęs Edgaras Jeninas jam patikėtus žirgus pardavinėjo per tarpininkę, kurios paslaugas įsigijo neskelbdamas viešojo pirkimo.
  • Per kelerius metus tarpininkė pardavė žirgų už beveik pusę milijono eurų, už paslaugas jai išmokėta daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
  • LRT Tyrimų skyrius yra susipažinęs su oficialiais liudijimais, kuriuose teigiama, kad tarpininkės paslaugos „Lietuvos žirgynui“ nenaudingos, nes žirgai pardavinėti itin žemomis kainomis.
  • „Lietuvos žirgynui“ pagal vienkartines sutartis veterinarines paslaugas teikė direktoriaus E. Jenino gyvenimo draugė, nors bendrovėje dirba etatinis specialistas. Jai išmokėta daugiau kaip 14 tūkst. eurų.
  • Apie situaciją „Lietuvos žirgyne“ viešai prakalbo E. Jeniną pakeitęs, tačiau vos tris mėnesius bendrovės vadovu dirbęs Rimantas Šerkšnas. Jis atleistas motyvuojant, kad buvo paskirtas keistomis aplinkybėmis, kadenciją baigiant ankstesnei Žemės ūkio ministerijos vadovybei, taip pat dėl jo veiklos sulaukta skundų.
  • Šiuo metu veikianti „Lietuvos žirgyno“ valdyba skiria įmonės vadovus be viešojo konkurso, nes nėra patvirtinusi konkursinių pareigybių.
  • Dalyvavęs atrenkant šios valdybos nepriklausomus narius patvirtino ankstesnis vadovas E. Jeninas.
  • Dalis nepriklausomų valdybos narių atstovauja žirgininkų asociacijoms, teikiančioms mokamas paslaugas „Lietuvos žirgynui“. O šių asociacijų valdybose, net vadovaudamas valstybiniam žirgynui, dalyvavo E. Jeninas.

Pagal tarpininkavimo sutartį, pasirašytą vėliau nei buvo parduoti žirgai, daugiausia užsienio pirkėjams perleista 70 arklių už maždaug 100 tūkst. eurų. Dauguma žirgų įvertinti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Nors šios kainos atitinka žemės ūkio ministro įsakymu pasirašytus normatyvus, kiti rinkos dalyviai tvirtina, kad jos neatspindi realios situacijos ir turėtų būti bent dvigubai didesnės. Taip pat LRT Tyrimų skyrius yra susipažinęs su oficialiais liudijimais, kuriuose nurodoma, kad tarpininkės veikla įmonei buvusi nenaudinga, nes žirgai pardavinėti pernelyg pigiai.

Apie tokią situaciją viešai prabilo lapkritį „Lietuvos žirgyno“ vadovu paskirtas Rimantas Šerkšnas. Jis LRT aiškino, kad jau pirmosiomis darbo dienomis gauta informacija pasidalinęs tiek su kadenciją baigiančiu tuometiniu žemės ūkio ministru „socdarbiečiu“ Andriumi Palioniu, tiek su netrukus jį pakeitusiu konservatorių deleguotu Kęstučiu Navicku bei įmonės valdyba.

Po šių pranešimų ŽŪM pradėjo tyrimą, informacija buvo perduota ir teisėsaugai. O netrukus, vasario viduryje, „Lietuvos žirgyno“ valdyba vos tris mėnesius padirbėjusį R. Šerkšną atleido iš pareigų. Viešai teigiama, kad sprendimą paskatino abejotinos jo skyrimo aplinkybės, taip pat žirgyno darbuotojų skundai.

Keitėsi politikai, keitėsi ir vadovai

„Ne aš, valdyba atleido direktorių. Kai pradėjau dirbti, atėjo signalų, kad tas direktorius buvo paskirtas labai keistomis aplinkybėmis. Paskyrimas buvo įvykdytas jau po rinkimų, lapkričio mėnesį. Tai visi šie dalykai kėlė daug klausimų“, – LRT teigė ministras K. Navickas.

Vadovauti „Lietuvos žirgynui“ R. Šerkšnas pradėjo praėjusio lapkričio pradžioje, kadenciją baigiant tuometiniam žemės ūkio ministrui A. Palioniui, prieš tai jis trumpai padirbėjo ŽŪM Žuvininkystės skyriaus specialistu ir laikinuoju vadovu. Tačiau turimi dokumentai rodo, kad jo kandidatūra „Lietuvos žirgyno“ valdyboje svarstyta dar vasarą, netrukus po to, kai pasitraukė ankstesnis direktorius E. Jeninas. Šis sako traukęsis ne savo iniciatyva.

„Manęs paprašė išeiti. Galėjau neišeiti, bet man pasakė, kas bus, ir kad pagaliau aš vis tiek išeisiu. Nes labai nesunku atleisti valdybos narius. Ir kadangi valdybos sudėtis tuo metu buvo gana stipri, galvojau – liks žirgynas be valdybos, liks žirgynas be manęs, neaišku, kas ateis, tokia mano patirtis žirgyne jau ne pirmą kartą. Pagalvojau, gal geriau pasitraukiu, tuo labiau, jie man pažadėjo išmokėti išeitinę, kaip priklauso, ir išsaugoti valdybą“, – LRT Tyrimų skyriui teigė E. Jeninas. Pasak jo, pokalbis vyko „su žmogumi iš ministerijos“.

Tuo metu buvęs ministras A. Palionis sakė jau turėjęs „signalų ir įtarimų“ tiek dėl direktoriaus, tiek dėl įmonės valdybos veiklos. O R. Šerkšnas, jo teigimu, gerai užsirekomendavo. „Taip vienu momentu paklausėm, ar nenorėtų“, – pasakojo A. Palionis.

Įmonės vadovu R. Šerkšnas buvo paskirtas be konkurso, nes, kaip nurodoma „Lietuvos žirgyno“ valdybos atsakymuose, bendrovėje nėra patvirtintų konkursinių pareigybių. Prieš tai valdyboje įvyko pasikeitimų: vietoj pasitraukusios narės A. Palionio įsakymu į ją buvo deleguota ŽŪM vyriausioji patarėja Jūratė Vitkutė-Paulionienė. Balsuojant dėl naujojo direktoriaus paskyrimo, valdybos nuomonė išsiskyrė: trys ŽŪM atstovai pasisakė „už“, trys nepriklausomi valdybos nariai – „prieš“.

Vos pradėjęs dirbti, R. Šerkšnas informavo paskutines savaites poste skaičiuojantį ministrą A. Palionį apie rastas sutartis dėl žirgų pardavimo. „Man buvo šokas, kai pamačiau faktiškas kainas. Nes aš vis tiek įsivaizduoju, kad gyvulio kaina neturėtų būti mažesnė negu kad, taip gal „išsireikšiu“, kaip ir skerdenai priduodant“, – LRT sakė A. Palionis.

Gautą informaciją ministras perdavė ŽŪM Korupcijos prevencijos skyriui. Kaip informavo ministerija, atlikus tyrimą, „buvo nustatyta tam tikra priešinga teisei veikla“. Šiuo metu dėl to atliekamas tyrimas.

Turimus duomenis R. Šerkšnas pateikė ir vadovauti ŽŪM gruodžio viduryje pradėjusiam K. Navickui, taip pat „Lietuvos žirgyno“ vardu kreipėsi į teisėsaugą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vasario pradžioje atsisakė pradėti tyrimą, tačiau tokį sprendimą panaikino prokuratūra.

„Lietuvos žirgyno“ valdybą informavau ne tik apie keistus sprendimus, keistus sandorius. Sausio pradžioje paaiškėjo, kad per 2020 m. įmonė patyrė rekordinių nuostolių. Reakcija gana paprasta: posakis „nereikia vadybininko“ ir atleidimas iš darbo“, – LRT pasakojo R. Šerkšnas.

Paskyrimas, kaip ir atleidimas, nebuvo sklandus: pirmą kartą prieš netikėtą siūlymą atleisti R. Šerkšną pasisakė valdybos narė J. Vitkutė-Paulionienė.

„Sprendimas dėl direktoriaus atšaukimo ir atleidimo iš pareigų man buvo netikėtas. Kadangi valdybos posėdžio pradžioje UAB „Lietuvos žirgynas“ darbuotojai išsakė savo pozityvią ir teigiamą nuomonę apie savo dabartinį direktorių, dalinosi bendrais kuriamais ateities bendrovės planais, jokių pretenzijų ar neigiamų pasisakymų jo atžvilgiu nebuvo išsakyta“, – nurodė ji.

Nepriklausoma valdybos narė Raminta Sakalauskienė išsakė kitą poziciją. „Neskaidriai jis buvo paskirtas, dar senos valdžios, darbą pradėjo jau po rinkimų, nors mes, nepriklausomi valdybos nariai, sakėme, kad geriau būtų konkursas, bent pasirinkimas iš kelių kandidatų. Taip ir „gavosi“, kad nelabai jis sugebėjo kažką padirbti“, – aiškino ji.

Tuo metu R. Šerkšnas tvirtino, kad „Lietuvos žirgyno“ valdyba „iš principo“ toleravo esamą situaciją. „Tą medžiagą iš esmės teisėsauga turėtų ištirti. Kiek asmeniškai kalbėjau su pavieniais valdybos nariais, ypač nepriklausomais, tai jie mane daugybę kartų ragino tiesiog nesikišti ir baigti visus šituos knaisiojimusis“, – sakė atleistasis direktorius.

Tarpininkei – dešimtys tūkstančių

Pagrindinė didžiausio šalyje „Lietuvos žirgyno“ paskirtis – išsaugoti ir gerinti lietuviškas arklių veisles. Už genofondo saugojimą pagal nustatytą arklių skaičių vienam gyvūnui per metus išlaikyti skiriama beveik 1,5 tūkst. eurų. Taigi, per metus „Lietuvos žirgynui“ tenka daugiau kaip 800 tūkst. eurų.

Tačiau tai tik maždaug pusė sumos, reikalingos bendrovei išlaikyti. Todėl ženklią dalį „Lietuvos žirgyno“ pajamų sudaro pardavimai – ŽŪM pateiktais duomenimis, pernai iš jų gauta 734 tūkst. eurų. Mažiau nei pusė šios sumos – 279 tūkst. eurų – sukaupta už parduotus žirgus (165 gyvūnus).

Nepaisant to, „Lietuvos žirgynas“, pastaraisiais metais dirbęs pelningai, 2020 m. patyrė apie 150 tūkst. eurų nuostolį. Beveik trečdalį sumos sudarė pasitraukusiam E. Jeninui ir jo pavaduotojams tekusios išeitinės kompensacijos bei susijusios išmokos.

„Lietuvos žirgynui“ E. Jeninas vadovavo du kartus. 2012–2014 m., kai buvo atleistas ŽŪM kontroliavusios Darbo partijos atstovų iniciatyva, bei 2017–2020 m. Abu kartus žirgininkas tvirtino įvykus politinį susidorojimą. Tačiau iš politikų lūpų ir tada, ir dabar skambėjo kitas argumentas – abejonės dėl žirgų pardavimų ir nustatomų kainų.

Kaip aiškėja iš LRT Tyrimų skyriaus surinktų duomenų, E. Jeninui tenkančius priekaištus jungia vienas asmuo – žirgų pardavimo tarpininkė Justina Paknytė. Pirmosios šio direktoriaus „kadencijos“ metu ji buvo etatinė darbuotoja, o vėliau teikė sutartines paslaugas. Tačiau, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus duomenys, samdydamas J. Paknytę „Lietuvos žirgyno“ vadovas nesudarė su ja nuolatinės sutarties, taigi, nerengė ir viešojo pirkimo tarpininko paslaugoms įsigyti.

„Viešasis pirkimas prasideda nuo 10 tūkst. eurų kainos per metus. Tokios kainos (vienoje sutartyje – red.) nebuvo“, – LRT nurodė E. Jeninas.

Buvo sudaroma kiekvienos naujai parduodamų žirgų „partijos“ atskira sutartis. Maža to, ji būdavo pasirašoma jau pardavus žirgus. E. Jeninas tvirtino, kad sutarčių pavyzdžius parengė prieš jam grįžtant veikusi bendrovės vadovybė. „Aš pamačiau tą sutartį, ir mes nieko naujo nekūrėm – mes paėmėm tą patį sutarties šabloną ir tęsėm tos pačios sutarties, kaip sakant, principus“, – sakė jis.

Tarpininkei atitekdavo 10 proc. nuo pardavimų vertės. Turimais duomenimis, nuo E. Jenino sugrįžimo į „Lietuvos žirgyną“ su J. Paknyte buvo sudaryta maždaug 90 tarpininkavimo paslaugų sutarčių, apimančių šimtų žirgų pardavimą. Jų bendra vertė – daugiau kaip 400 tūkst. eurų, tarpininkei išmokėta daugiau kaip 30 tūkst. eurų (pagal paskutinę, praėjusį lapkritį pasirašytą sutartį, tarpininkei turėjusią atnešti maždaug 10 tūkst. eurų pajamų, pinigai išmokėti nebuvo, kilus konfliktui su tuometine bendrovės vadovybe).

„Jeigu žirgynas gauna atitinkamus pinigus, kas gerokai viršija balansinę vertę, ir tie visi žirgai yra parduodami pelningai, tai kur tada bėda?“, – aiškino J. Paknytė.

Paslaugas pirko iš gyvenimo draugės

Pagal tokį modelį „Lietuvos žirgyne“ dirbo ne tik J. Paknytė. LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, E. Jeninui grįžus prie bendrovės vairo paslaugas „Lietuvos žirgynui“ pradėjo teikti veterinarijos gydytoja Austėja Girininkaitė. Ją viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje E. Jeninas nurodė kaip savo partnerę. Nors „Lietuvos žirgynas“ turi etatinį veterinarijos gydytoją, su A. Girininkaitės įmone buvo sudaromos atskiros konsultavimo sutartys. Dokumentai rodo, kad veterinarei išmokėta daugiau kaip 14 tūkst. eurų.

E. Jeninas tvirtino nė karto „asmeniškai“ neprašęs gyvenimo draugės konsultuoti žirgyno: „Prašydavo zootechnikė. Jeigu reikėdavo, pas zootechnikę ateidavo trenerė. Pasakydavo, kad vat reikia tokios paslaugos. Kad aš asmeniškai, taip sakant, pasakyčiau, kad atvažiuok ir gydyk, tokio atvejo nebuvo.“

Pasak buvusio direktoriaus, A. Girininkaitė samdyta „dėl patirties“. Ar nebuvo kitų specialistų?

„Žinokit, nėra. Vat tai ir esmė, kad jų nėra. Kas dėl šlubavimų, reikia labai patikimo daktaro. Tą, ką jinai tyrė, viskas yra labai smulkiai aprašyta jos išrašuose, visi medikamentai, visi gydymo kursai, visi reikalavimai, kaip toliau elgtis su žirgu. Nė vienas daktaras nepadarydavo tokio smulkaus aprašymo, ir tikrai kaina būdavo gerokai mažesnė negu kitų veterinarų“, – sakė jis.

Pati A. Girininkaitė LRT patvirtino, kad būdavo kviečiama apžiūrėti žirgų, rengiamų parduoti.

„Taip. Nes prieš pardavimą reikia tikrinti, ar jie nešlubuoja. Ta prasme, kaip jie sportui parengti. Nes dažniausiai... Ne tai, kad dažniausiai, bet kviesdavo dėl to, kad kai juos ruošia, jie kartais apšlumba. Ir tada atvažiuodavau, nes aš užsiimu ortopedija“, – sakė ji.

„Mane kviesdavo, kad aš gydyčiau. Ir mes juos laikydavom, kad jie pasveikę būtų kaip tik brangiau parduodami“, – aiškino gydytoja.

Liudija apie itin žemas kainas

Iš A. Jenino pasakojimo galima suprasti, kad „Lietuvos žirgynas“ arklius bandydavo parduoti kuo skubiau – taip, jo teigimu, neišlaidauta laikant neperspektyvius žirgus. Parduodamų žirgų kainas nustatydavo iš bendrovės specialistų suburta komisija, o parengtas sąrašas būdavo perduodamas tarpininkei J. Paknytei.

„Kadangi jos siūloma parduoti kaina būna – sunku pasakyti – pusantro, trimis tūkstančiais vidutiniškai daugiau, negu būna mūsų nustatyta pardavimo kaina, tai viskas tvarkoje“, – aiškino E. Jeninas.

Gerokai brangiau, nei galėjo tikėtis „Lietuvos žirgynas“, jo arklius pardavinėdavusi tikina ir J. Paknytė. „Aš tikrai parduodavau žirgus daug kartų brangiau, negu yra jų savikaina. Sakykim, balansinė vertė“, – tvirtino ji.

Tačiau LRT Tyrimų skyrius yra susipažinęs su „Lietuvos žirgyno“ darbuotojų liudijimais dėl šių pardavimų. Juose teigiama, kad E. Jenino nurodymu žirgus galėjo parduoti tik J. Paknytė, o jos tarpininkavimo paslaugos „Lietuvos žirgynui“ buvusios nenaudingos, kadangi dauguma jos parduotų sveikų, turinčių perspektyvų sporte žirgų buvo parduoti pernelyg jauno amžiaus, už itin žemas kainas.

„Ką reiškia, aš uždrausdavau parduoti? Tai yra ne mano valioje. Yra direktorius. Man pateikdavo sąrašą žirgų, kad va šitie žirgai gali būt parduodami. Ir viskas. Jeigu žirgynas gauna atitinkamus pinigus, kas gerokai viršija balansinę vertę, ir tie visi žirgai yra parduodami pelningai, tai kur tada bėda?“, – piktinosi J. Paknytė.

LRT Tyrimų skyrius turi duomenų apie „Lietuvos žirgyne“ atsivestą trakėną (jo identifikaciniai duomenys žinomi, neviešinami saugant savininko privatumą – LRT), kuris prieš kiek daugiau nei metus, tarpininkaujant J. Paknytei, buvo parduotas į Suomiją už 800 eurų. Dabartinė žirgo savininkė nurodo jį įsigijusi jau iš vietinio perpardavinėtojo – už 2200 eurų. Jos teigimu, kadangi žirgas pradėjo rodyti labai gerus sportinius rezultatus, potencialūs pirkėjai šiuo metu už jį siūlo iki 15 tūkst. eurų.

E. Jeninas tvirtina, kad tokiais pavyzdžiais nereikia stebėtis. „Mes parduodame jaunus arklius. Mes neturime trenerių, neturime galimybės važinėti į varžybas, nes užsiimame genofondo saugojimu. Ir stengiamės, kiek įmanoma, iš to dar gauti papildomų pajamų. Bet kad tie žirgai, iškeliavę į užsienį, iš mūsų parduoti, kaip pavyzdys, už 3,5 tūkst., aš visiškai tikiu, kad po metų ar po dvejų jie parduodami už 7 tūkst. Aš nematau nieko tokio“, – sakė buvęs direktorius.

Apie tai, kad parduodamų žirgų kainos galėjo būti ir aukštesnės, užsimena jau antrą kartą per metus „Lietuvos žirgyno“ laikinąja vadove tapusi šios bendrovės administratorė, tarptautinė teisėja Regina Gražulienė.

„Kai kurie žirgai galimai galėjo būti parduoti ir brangiau. <...>Aš, kaip administratorė, nesu nei komisijoje, nei nieko, bet gal už jį galima būtų paimt daugiau pinigėlių. Tai tiek“, – kalbėjo ji.

Pasiteiravus, ar savo abejonėmis pasidalino su tuometiniu įmonės vadovu ar valdyba, R. Gražulienė atsakė: „Jeigu yra, taip sakant, direktorius, ir jeigu yra komisija, jeigu nusprendžia, kad tinka tokia kaina, tai... Aš dirbu administratorės darbą.“

Kumeliukai – kaip priedas geram klientui

Tačiau paskutinę „Lietuvos žirgyno“ sutartį dėl tarpininkavimo su J. Paknyte lapkričio 6 d. pasirašė pati R. Gražulienė. Pagal sutartį parduota 70 arklių, tarp jų – dešimt vienų metų mišrūnų kumeliukų, tekainavusių po 350 eurų. Maždaug dvejų metų stambieji žemaitukai su kilmės dokumentais parduoti už 800–1,1 eurų, ketverių metų trakėnai – už 2,3 tūkst. ir panašiai. Brangiausi šiame sąraše – septynerių metų Prisma bei penkerių Chuaresas, kainavę po 8 tūks. eurų.

Parašą po sutartimi dėjusi laikinoji bendrovės vadovė R. Gražulienė teigia nemananti, kad šie arkliai parduoti per pigiai. Kalbėdama apie kumeliukus, tekainavusius po kelis šimtus eurų, ji teigia, kad tokia kaina buvo suderėta dar pavasarį.

„Suderėta parduoti, kaip mes sakome, meilės vaisius. Tai yra kumeliukai, kurie visiškai neveisliniai, kadangi taip atsitiko, kad į bandą įšoko visiškai svetimas žirgas ir sukergė 12-ka kumelių. Juos kažkam parduoti kaip vietinę veislę yra labai sudėtinga. Nes visi nori su kilme, visi nori su pasu. Už tai buvo nuspręsta dar pavasarį, man atrodo, kad reikia būtinai parduoti, ir atsirado pirkėjas, kuris paėmė tuos arkliukus, ir mums atsilaisvino 12 gardų“, – pasakojo laikinoji direktorė.

Jos teigimu, kumeliukai iškeliavo į Olandijoje veikiančią sporto mokyklą „tolesniam auginimui“. Tie patys pirkėjai, pasak direktorės, įsigijo ir žemaitukų, trakėnų – iš viso 46 žirgus.

Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto narys, atstovaujantis Lietuvos ristūnų sporto asociacijai, Arūnas Cicėnas nusijuokė, išgirdęs apie „Lietuvos žirgyne“ pasakojamas mišrūnų kumeliukų atsiradimo aplinkybes.

„Man tai čia neįtikėtina. Na, galėjo eržilas apsėklinti vieną, bet kad dešimtį kumelių? Kad taip būtų, reikėtų mėnesio, ir jis turėjo dirbti išsijuosęs, ir niekas jo nepasigedo?“, – stebėjosi žirgininkas.

Keistu jis vadino ir pasakojimą, kad kumeliukus įsigijo sporto mokykla. „Pirkti jaunus kumeliukus metinukus, kai po to juos dar metus reikia auginti, po metų pradėti apjodinėti, nežinant, kas iš jų „gausis“, čia yra kažkas keisto, – sakė jis. – Kai supirkinėja arklius, reiškia, kaip mėsą, tai moka po vieną eurą už kilogramą. Tai maždaug jie juos pardavė ne kaip žirgus, o kaip mėsą .“

Tarpininkė J. Paknytė aiškino, kad neklausė pirkėjų, kam jiems žirgai reikalingi. „Žmonės juk perka žirgus dėl skirtingų dalykų. Ta prasme, žirgyno pozicija buvo parduoti, kad nereikėtų šerti tų žirgų. O kodėl pirko tie žmonės...“, – sakė ji.

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad didysis pirkėjas – Olandijoje veikianti bendrovė „MP Olthof-horses Holland“. Savo svetainėje jie prisistato ne kaip sporto mokykla, bet kaip įmonė, rengianti ir parduodanti sportinius žirgus.

Raštu atsakydami į LRT klausimus, šios bendrovės savininkai nurodė praėjusią vasarą J. Paknytės kvietimu apsilankę „Lietuvos žirgyne“, tačiau čia auginami sportiniai žirgai jų nesužavėjo, palyginus su Olandijos „kokybės ir kainos santykiu“. O štai žemaitukai sudomino.

„Kadangi šie jauni žirgai buvo „žali“, laukiniai ir neapjodinėti, kaina buvo mažesnė, nei jau apjodinėtų arklių. Todėl nusprendėme įsigyti 3–4 metų žirgų ir juos treniruoti Olandijoje“, – rašoma laiške.

Surinkus pageidaujamą bandą, „Lietuvos žirgynas“ pasiūlė dar dešimt metinių kumeliukų, nes prieš tai juos norėjęs pirkti asmuo esą kažkur pradingo. Iš pradžių olandai, kaip teigia, jų pirkti nenorėjo, nes arkliukai buvo per jauni, bekilmiai, keli turėjo neurologinių defektų. Ir tada žirgynas kumeliukus pasiūlė urmu „už patrauklią kainą“, kas leido visiškai užpildyti pirkėjų išsinuomotą transportą arkliams pervežti.

LRT Tyrimų skyrius teiravosi Olandijos bendrovės atstovų, kas toliau atsitiko su pigiai įsigytais kumeliukais, tačiau atsakymo į šį klausimą nesulaukė.

Glaudūs tarpusavio ryšiai

Kalbos apie tai, kas vyksta valstybiniame žirgyne, sklinda jau daugiau nei dešimtmetį.

„Prielaidos buvo ir tada, prieš dešimt metų, keliamos, kad buvo nepagrįstai mažos kainos, kad buvo kažkokie tarpininkai atsiradę, kad buvo komisija sudaroma pardavimui irgi iš tų pačių žmonių, kurie toje industrijoje malasi jau ne vieną dešimtmetį. Ir tada jau buvo kalbama apie galimus neskaidrius sandėrius, mažinant kainą ir pardavinėjant, berods, per tarpininkus“, – LRT sakė ekonomistas, buvęs Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto narys Arūnas Degutis.

Pasak jo, žirgininkystė srityje veikia nedaug žmonių, gerai vienas kitą pažįstančių. „Yra faktiškai tas pats ratas žmonių, o dažnai tie žmonės eina ratu pagal pozicijas. Gali pabūti visuomeninėje organizacijoje, paskui gali atsirasti valstybinėje tarnyboje, tada – Žemės ūkio ministerijai priklausančioje įmonėje“, – kalbėjo ekonomistas.

Panašios sąsajos aiškėja ir „Lietuvos žirgyno“ valdymo struktūroje. Šios bendrovės valdyba buvo sudaryta 2017 m. birželio pabaigoje, kai į pareigas po pirmojo pasitraukimo grįžo E. Jeninas. Tuometinis vadovas, kalbėdamas su LRT, patvirtino, kad pats dalyvavo nepriklausomų valdybos narių, turėjusių kontroliuoti taip pat ir jo veiklą, atrankoje.

„Kandidatų dokumentai buvo susiųsti į žirgyną – tai tikrai. Nes pagal procedūrą žirgynas atrenka kandidatus. Visus dokumentus aš vežiau į Žemės ūkio ministeriją“, – sakė jis.

Bent du iš nepriklausomų „Lietuvos žirgyno“ valdybos narių yra glaudžiai susiję su žirgininkystės organizacijomis. Raminta Sakalauskienė vadovauja Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijai, o Aloyzas Jaciunskas yra vienas iš Respublikinės lenktyninių žirgų lygos dalininkas. Būtent šioje organizacijoje, sprendimą priimant ir A. Jaciunskui, vos savaitė po to, kai pasitraukė iš „Lietuvos žirgyno“, direktoriumi buvo įdarbintas E. Jeninas.

LRT Tyrimų skyriaus gauta informacija rodo, kad R. Sakalauskienės asociacija, jai dirbant „Lietuvos žirgyno“ valdyboje, teikė šiai valstybės valdomai bendrovei mokamas paslaugas. „Kokios paslaugos? Registruoti žirgus, visokius ten dokumentus žirgų tvarkyti. Bet tai yra ne tik žirgynui (paslauga – LRT). Tai yra visiems, turintiems trakėnų žirgus. Bet ten tokios sumos... Pavyzdžiui, už žirgo perregistravimą jeigu būna – 5 eurai“, – sakė R. Sakalauskienė.

ŽŪM nurodė, kad 2018–2020 m. iš Trakėnų asociacijos „Lietuvos žirgynas“ įsigijo paslaugų už 6,8 tūkst. eurų. Su Trakėnų asociacija susijęs ir E. Jeninas. Registrų centro duomenimis, jis daugybę metų, taip pat ir vadovaudamas „Lietuvos žirgynui“, buvo jos valdybos narys.

Nuo 2017 m. birželio tuometinis „Lietuvos žirgyno“ vadovas dalyvavo ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos valdyboje. Prieš pusmetį, traukdamasis iš žirgyno, buvo išrinktas ir į Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos valdybą.

Be to, nuo 2014 m. iki šiol E. Jeninas dirba ir ŽŪM įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC) , kur administruoja arklių veislininkystės informacinę sistemą. Tai yra užtikrina arklių apskaitą, o tokia veikla yra glaudžiai susijusi su žirgininkystės asociacijų poreikiais bei interesais.

„Šitoje vietoje net nėra galimybės, kad kažką kažkaip daryti įtaką žirgyno rezultatui iš šitos mano darbovietės. Čia yra labiau darbas su asociacijomis“, – tikino E. Jeninas.

Tuo metu žemės ūkio ministras K. Navickas teigė tokiuose ryšiuose įžvelgiantis interesų problemą. „Šituos dalykus reikia žiūrėti labai atsakingai, ir jeigu yra ne tai, kad tiesioginių sąsajų, bet net įtarimų dėl sąsajų, tokie nepriklausomi valdybos nariai neturėtų dalyvauti valstybės valdomų įmonių valdyme. Aš manau, kad kai mes suformuosime valdybą, tokių dalykų nebebus“, – sakė jis.