LRT tyrimai

2020.05.14 05:30

LRT tyrimas. Ministrą Narkevičių vejasi įtarimai, kad už namo statybas atsiskaitė viešaisiais konkursais

atnaujinta gegužės 15 d.
Indrė Makaraitytė, Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė, Rūta Juknevičiūtė, Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.05.14 05:30

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sulaukė rimtų kaltinimų. Buvęs politiko šeimos draugas Aleksandras Ribnikovas tvirtina, kad J. Narkevičius, tuo metu ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, pažadėjo jo statybų bendrovei sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai esą 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad bendradarbiavimas tarp J. Narkevičiaus ir dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininko A. Ribnikovo vyko daugiau nei dešimtmetį, iki 2017 m. Praeitį atskleisti nusprendęs verslininkas tvirtina, kad viešųjų pirkimų pinigais, atskaičiuojant procentą nuo laimėtų konkursų, buvo finansuoti ir kiti J. Narkevičiaus šeimos gerovės projektai. Nei už juos, nei už anksčiau rekonstruoto namo remonto darbus su verslininku, jo teigimu, nebuvo atsiskaityta – politiko šeimos vardu tėra išrašytos vos kelios sąskaitos.

Šią istoriją nagrinėja ne tik LRT Tyrimų skyrius. Turimais duomenimis, pagal verslininko kreipimąsi šiuo metu ikiteisminį tyrimą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Šios institucijos atstovė LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad „STT šio klausimo nekomentuoja“.

J. Narkevičius sandorius su „Sodžiaus būsto“ vadovu, kaip ir buvusią draugystę su juo, neigia. Tačiau LRT Tyrimų skyriui pradėjus rinkti informaciją apie šią istoriją ir bendrauti su susijusiais žmonėmis, į buvusio „Sodžiaus būsto“ vadovo mobilųjį telefoną atskriejo trumpoji žinutė, kurios siuntėjas pažymėtas kaip „Jaroslav tarnybinis“.

„Perezvoni“ („Perskambink“), – parašyta joje.

Tyrimas trumpai

  • Jaroslavas Narkevičius su 2007 m. įsteigtos statybų bendrovės „Sodžiaus būstas“ vadovu buvo šeimos draugai.
  • J. Narkevičius 2007–2008 m. dirbo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, paskui buvo išrinktas Seimo nariu.
  • J. Narkevičiaus sutuoktinė Irena Narkevič 2008–2012 m. su trumpa pertrauka ėjo Trakų rajono administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas.
  • 2008 m. kovo 6 d. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. Narkevičius buvo paskirtas Vilniaus ikimokyklinių ugdymo įstaigų renovacijos projekto įgyvendinimo darbo grupės vadovu. Ši grupė kuravo ir mokyklų renovacijos projektus.
  • 2008–2012 m. mažiausiai 15 Vilniaus ir Trakų r. darželių bei mokyklų remonto projektų laimėjo „Sodžiaus būstas“.
  • „Sodžiaus būstas“ 2008–2010 m. renovavo J. Narkevičiaus šeimos namą Trakų r. Bendrovės vadovo teigimu, tam pagal susitarimą buvo skiriama 10 proc. nuo laimėtų viešųjų projektų vertės.
  • J. Narkevičiaus šeimos namo renovacija, anot bendrovės dokumentų, kainavo daugiau kaip 100 tūkst. eurų. „Sodžiaus būstas“ per 2008–2012 m. Vilniaus ir Trakų r. ugdymo įstaigose atliko darbų už daugiau nei milijoną eurų.
  • 2015 m. „Sodžiaus būstas“ bankrutavo. Bendrovės bankroto administratorius nerado jokių mokėjimų šiai įmonei iš J. Narkevičiaus ar jo šeimos.

Sandorio vertė – 10 proc. nuo projekto?

Tą 2008 m. sausio pavakarę restorane Vilniuje prie staliuko sėdėjo du vyrai. Vienas – neseniai Trakuose įkurtos bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas A. Ribnikovas. Kitas – dabartinis susisiekimo ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas, vienas iš Lietuvos lenkų sąjungos lyderių Jaroslavas Narkevičius. Tuo metu, kai vyko lemtingas susitikimas, politikas dirbo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju ir rengėsi Seimo rinkimams: J. Narkevičius tada, kaip dar ne vieną kartą, sėkmingai kandidatavo Trakuose.

Bet tą vakarą vyrai kalbėjo ne apie rinkimus – apie verslą. Kalbėjo atvirai, mat J. Narkevičiaus ir A. Ribnikovo šeimos buvo susijusios glaudžiais, beveik giminiškais ryšiais. Verslininkas ir pakvietė J. Narkevičių pietų – dabar pasakoja norėjęs pasigirti pradėjęs naują veiklą. Besišnekučiuojant, anot verslininko, politikas pasiūlė bendradarbiauti – uždirbti iš mokyklų ir darželių remonto.

„Taip, jis pats pasiūlė“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo dabar jau bankrutavusio „Sodžiaus būsto“ šeimininkas.

Pagal sumanymą Vilniaus savivaldybės administracijoje dirbęs J. Narkevičius turėjo informuoti A. Ribnikovą apie planuojamus ugdymo įstaigų remonto projektus ir padėti juos laimėti.

„Jo padėjimas buvo toks, kad jis pasakydavo, kam yra skirti pinigai, ir kur man sudalyvauti apklausos būdu tame projekte“, – pasakojo vadovas.

Tačiau apie tai, kad už pagalbą teks atsilyginti, „Sodžiaus būsto“ vadovas tikino sužinojęs vėliau, kai laimėjo pirmąjį remonto darbų projektą sostinės lopšelyje-darželyje „Šermukšnėlė“ ir dar kelis projektus. Mat iš pradžių, liudijo vyriškis, tartasi draugiškais pagrindais: „Kad aš jam padėsiu, o jis man žadėjo irgi kažkokią pagalbą.“

Paskui esą buvo sudėliota, kad nuo kiekvieno „Sodžiaus būsto“ laimėto ugdymo įstaigų projekto 10 proc. teks J. Narkevičiaus šeimos namo Trakuose remontui.

Pats J. Narkevičius buvus tokį susitarimą neigia. „Aš nežinau, kas yra „Sodžiaus būstas“ ir kas yra jo vadovas. <...> Aš matau, kad jūs bandote eilinį kartą kurti kažkokią brakonieriavimo istoriją arba kažką kitą. Jei yra kokios informacijos, tam yra teisėsaugos institucijos. Aš nedalyvavau jokiame pirkime ir nežinau, apie ką jūs čia kalbate“, – tvirtino politikas.

Paskui esą buvo sudėliota, kad nuo kiekvieno „Sodžiaus būsto“ laimėto ugdymo įstaigų projekto 10 proc. teks J. Narkevičiaus šeimos namo Trakuose remontui

Ministro versija: nežinau, sprendė mama

„Jis paskambino, aš nuvažiavau pas jį prie to seno namo, jis man pasakė, kad yra derinamas va toks rekonstrukcijos projektas ir va kaip čia. Mes ilgai tarėmės, kaip daryt ten, kaip perdaryt. Nes reikėjo apstatyti seną namą“, – apie susitarimus renovuoti J. Narkevičiaus namą pasakojo A. Ribnikovas.

Per trejus metus J. Narkevičiaus namas pasikeitė neatpažįstamai. Pastatas, tuo metu registruotas politiko motinos vardu, bet glaudžiantis visą šeimą, buvo iš esmės perstatytas, neiškeldinant gyventojų.

Dabartinis susisiekimo ministras tvirtino nežinantis, kas 2008–2010 m. renovavo jų šeimos namą Trakuose. Jis sako, kad šį turtą, mirus motinai, paveldėjo tik 2016 m.

„Nieko negaliu pasakyti, nes čia... 2008, 2010, 2012 ar 2015 m. man... Mama mirė 2013 m., tėvas mirė 2015 m., o pagal paveldėjimo teisę man ir kitiems asmenims atiteko 2016 m.“, – tvirtino jis.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turimi oficialūs Registrų centro išrašai rodo, kad jau 2007 m., kai tapo Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyriaus vadovu, kaip savo gyvenamąją vietą J. Narkevičius nurodė šio namo adresą Trakuose.

Dirbę J. Narkevičiaus name LRT Tyrimų skyriui paliudijo ten triūsę „Sodžiaus būstas“ samdyti darbininkai. Jie tvirtino, kad pertvarkomame name gyveno ne tik senoliai, bet ir J. Narkevičius su šeima.

„Matydavom J. Narkevičių. Jis ten gyveno. Kadangi gyveno – žinoma, ateidavo pažiūrėti (kaip darbai vyksta – LRT). Ateidavo kaip šeimininkas, o kas ten buvo užsakovas, nesigilinau“, – sakė vienas.

„Jie su vadovu („Sodžiaus būsto“ vadovu – LRT) labai gražiai šnekėjo tarp savęs. Gal prie manęs, nežinau, kaip ten kitur buvo, bet tikrai gražiai“, – atsiminė kitas.

Pats J. Narkevičius LRT Tyrimų skyriui kalbėjo negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad namo rekonstrukciją vykdė „Sodžiaus būstas“. „Čia yra informacija, kuri buvo vykdoma tais metais, tai motinos nuosavybė“, – tvirtino jis.

Klausiamas, ar pažįsta „Sodžiaus būsto“ vadovą, politikas atsakė: „Aš pažįstu daug asmenų. Aš nežinau, kas yra „Sodžiaus būstas“ ir kas yra jo vadovas.“

Tačiau įvardijus verslininko pavardę, jis patvirtino pažįstantis tokį asmenį, tik jie esą nebuvo draugai. „Kadangi aš esu viešas asmuo, tai dar kartą sakau – pažįstu daug asmenų, tačiau nesu įsitikinęs, kad tie asmenys, kuriuos aš pažįstu, jie yra vieši ar nevieši asmenys, ir ar norėtų, kad aš apie juos sakyčiau“, – aiškino J. Narkevičius.

Vienam – konkursas, kitam – namas

„Sodžiaus būsto“ vadovas sako, kad, pagal jo samdyto darbų vadovo skaičiavimus, 230 kv. m namo rekonstrukcija per trejus metus kainavo daugiau kaip 100 tūkst. eurų (daugiau kaip 400 tūkst. litų). Šiuos skaičius liudija įmonės bankroto procedūros metu rastos neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros.

Tačiau, A. Ribnikovo teigimu, J. Narkevičius iš savo kišenės už namo pertvarkymą nemokėjo. Jis tvirtina, kad politikas atsiskaitė per viešuosius projektus.

LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad „Sodžiaus būstas“ 2008–2012 m. laimėjo mažiausiai 10 projektų Vilniaus mieste ir mažiausiai penkis – Trakų rajone. Bendra atliktų darbų vertė – daugiau kaip milijonas eurų (4 mln. 435 tūkst. litų).

Tik pinigai neužsilaikė „Sodžiaus būsto“ vadovo kišenėje. Jis tikino suskaičiavęs, kiek darbų atliko J. Narkevičiaus šeimai, ir supratęs, kad tiems projektams nuplaukė didžioji dalis per konkursus uždirbtų pinigų.

A. Ribnikovas tvirtino, kad „valdiškais“ pinigais per viešuosius projektus buvo finansuojamos ne tik J. Narkevičiaus namo statybos, bet ir kiti projektai. Statybų verslininkas sako įgyvendinęs dar 2008 m. kartu su J. Narkevičiaus dukromis įsigytų sklypų Trakų rajone paskirties keitimo bei komunikacijų įvedimo procedūras. O 2017 m. jis turėjo atlikti darbus J. Narkevičiaus sodyboje Varnikų kaime.

Klausiamas, ar galėtų įrodyti, jog sumokėjo už 2008–2010 m. vykdytą namo Trakuose renovaciją, J. Narkevičius kartojo – tai buvo tėvų susitarimai.

„Pirmas dalykas, aš nevykdžiau to namo renovacijos. Tai buvo mano tėvų nuosavybė. Ir kiek aš žinau, tėvai jokių skolų mums nepaliko. Yra dokumentacija per tris etapus, berods, perduota pagal paveldėjimo teisę, ir jokių skolų nebuvo. Mano žiniomis, jokių skolų mama mums nepaliko. Atvirkščiai, mama stengėsi, kad mes būtumėme išauklėti, su išsilavinimu ir t. t.“, – kalbėjo politikas.

J. Narkevičius taip pat neigė bet kokią įtaką Vilniaus savivaldybės viešiesiems pirkimams, kai ten dirbo.

„Aš nebuvau niekada nei kokios viešųjų pirkimų komisijos nariu, nei vadovu įstaigų ir nežinau, apie ką jūs čia kalbate“, – pareiškė jis.

J. Narkevičius sprendė Vilniuje, jo žmona – Trakų rajone

LRT Tyrimų skyrius peržiūrėjo tūkstančius dokumentų. Jie atskleidžia, kad 2008–2012 m. „Sodžiaus būstui“ sėkmė darželių ir mokyklų remonto konkursuose ar pasirašant subrangos sutartis ypač šypsojosi ten, kur sprendimų galią turėjo arba J. Narkevičius, arba jo žmona Irena Narkevič. Abu jie ėjo aukštas pareigas Vilniaus bei Trakų rajono savivaldybių administracijose ir kuravo švietimo klausimus.

J. Narkevičius 2007–2008 m., iki tapdamas Seimo nariu, dirbo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus socialdemokrato Gintauto Palucko pavaduotoju. Dar daugiau: 2008 m. kovo 6 d. G. Palucko įsakymu buvo sudaryta Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovacijos projekto įgyvendinimo darbo grupė. Šios grupės vadovu tapo J. Narkevičius.

G. Paluckas LRT Tyrimų skyriui patvirtino, kad tuo metu Vilniaus savivaldybės administracijoje J. Narkevičius buvo atsakingas už švietimo sritį. „Tai, kad jis buvo pavaduotojas, atsakingas už švietimo sistemos kuravimą plačiąja ir siaurąja prasme: tiek už infrastruktūrą, tiek už klasių formavimą, tiek už tinklo efektyvumo optimizavimą – tai yra faktas. O visa kita – neįsivaizduoju, ką jis darė ar nedarė“, – kalbėjo dabartinis socialdemokratų lyderis.

Jis minėjo, kad J. Narkevičius „turbūt turėjo“ galimybių ir skirstyti investicijų apimtis. „Jei ta darbo grupė buvo tokia suformuota, tai jis turėjo tokią galimybę paskirstyti. Tarkim, turi dešimt milijonų ir turi dvidešimt darželių, tai atrenki, kuriuos darželius, kurias mokyklas ir kokios apimtys pagal investicines paraiškas turi būti finansuojamos“, – sakė G. Paluckas.

Tačiau jis pabrėžė, kad dėl pavaduotojo sprendimų tuo metu nebuvo kilę jokių įtarimų.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų matyti, kad 2008 m. darželių ir mokyklų langams, stogams keisti, santechnikai tvarkyti ir kitiems remonto darbams investicinėje programoje buvo skirta daugiau kaip 3 mln. eurų (beveik 11 mln. litų). Kam juos skirti, sprendė J. Narkevičiaus vadovaujama grupė. Ji turėjo pateikti renovuotinų ikimokyklinių įstaigų atrankos kriterijus ir sudaryti jų sąrašą.

Tačiau J. Narkevičiaus darbo grupės įgaliojimai išsiplėtė. 2008 m. liepos pabaigoje buvo patvirtintas visų Vilniaus miesto renovuotinų ugdymo įstaigų sąrašas, parengtas pagal J. Narkevičiaus vadovaujamos darbo grupės sukurtus atrankos kriterijus. Po kelių dienų atskiru įsakymu patvirtintas ir papildomas sąrašas ugdymo įstaigų, kurioms lėšų skirta iš administracijos direktoriaus rezervo.

Šiuose sąrašuose yra bent penki objektai, kuriuose remonto darbus atliko bendrovė „Sodžiaus būstas“.

O dar po mėnesio, 2008 m. rugpjūtį, G. Paluckas įpareigojo J. Narkevičių Vilniaus savivaldybės administracijos vardu pasirašyti sutartį dėl dalinio ugdymo įstaigų remonto finansavimo su Lenkijos organizacija „Wspolnota Polska“.

Ši organizacija iki šiol švietimo srityje veikia Lietuvos savivaldybėse, kuriose telkiasi šalies lenkų mažuma, ir palaiko artimus santykius su LLRA-KŠS. O draugijos susitikimuose su vadinamųjų „lenkiškų“ savivaldų atstovais neretai dalyvauja ir J. Narkevičius. „Wspolnota Polska“ kvietimu jis yra lankęsis ir Varšuvoje.

Turimi dokumentai rodo, kad 2008–2009 m. fondas „Wspolnota Polska“ šešioms Vilniaus mokykloms sutvarkyti skyrė 580 tūkst. eurų (apie 2 mln. litų). Daugumoje šių įstaigų remonto darbus taip pat atliko „Sodžiaus būstas“.

Finansavimas per „Wspolnota Polska“ teko ir Trakų rajono švietimo įstaigoms. 2010 m. duomenimis, regiono mokykloms draugija jau buvo skyrusi apie 2 mln. eurų (7 mln. litų). „Sodžiaus būstas“, renovavęs „Wspolnota Polska“ remtas įstaigas, su draugija reikalų turėjo iki pat bankroto iškėlimo 2013 m. Bankroto bylos dokumentuose nurodoma, kad 2013 m. draugija šiai įmonei buvo skolinga apie 6,4 tūkst. eurų (22 tūkst. litų).

Trakų rajone lenkų draugijos finansavimas tęsėsi ir po 2010 m. Pavyzdžiui, Trakų vidurinė mokykla, kurioje darbus atliko ir „Sodžiaus būstas“, už patalpų remontą dėkojo „Wspolnota Polska“ ir tuomečiam Seimo nariui J. Narkevičiui.

Su organizacija tiesioginių sąsajų turėjo ir parlamentaro žmona I. Narkevič. Ji 2007–2014 m. su trumpa pertrauka ėjo Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o kelis mėnesius buvo ir administracijos vadove. Po to administracijos direktoriaus pavaduotojos poste ją pakeitė dukra Karolina Narkevič.

Būtent I. Narkevič ataskaitose apie mokyklų ir darželių būklę rajone dažnai kaip viena pagrindinių donorių minima draugija „Wspolnota Polska“.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, I. Narkevič tiesiogiai galėjo turėti įtakos bent dviem konkursams Trakų rajone, per kuriuos darbus vykdė „Sodžiaus būstas“. Kai 2011 m. vyko konkursas dėl Trakų rajono Lentvario lopšelio-darželio renovacijos, kuriai buvo skirta 0,3 mln. eurų (per milijoną litų), didžiąja dalimi šią sumą dengiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais, I. Narkevič buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos pirmininkė. „Sodžiaus būstas“, remontavęs Narkevičių šeimos namą, šiame projekte buvo pasirinktas kaip subrangovas ir atliko darbų už 145 tūkst. eurų (daugiau nei 0,5 mln. litų).

I. Narkevič vadovavo Viešojo pirkimo komisijai ir tuomet, kai buvo skelbiamas konkursas dėl Trakų rajono Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio mokyklos modernizavimo darbų. „Sodžiaus būstas“ čia atliko darbų už 53 tūkst. eurų (183 tūkst. litų).

I. Narkevič atsakymai buvo gauti jau pasirodžius tyrimui.

Ji teigė, kad Trakų rajono ugdymo įstaigų renovacija nebuvo jos kuruojama sritis. „Apie bendrovės „Sodžiaus būstas“ namo statybą Trumpojoje g. 6 nieko negaliu pasakyti, namas ten stovėjo nuo man neatmenamų laikų“, - rašo Trakų rajono administracijoje aukštas pareigas ėjusi politiko žmona.

Anot jos, „Sodžiaus būstas“ kaip ir kitos įmonės, dalyvaudavo savivaldybės viešai skelbiamuose konkursuose.

Bankroto byloje – jokių užuominų apie politiko mokėjimus

2013 m. vasaros pradžioje bendrovė „Sodžiaus būstas“ tapo nemoki. Jai iškelta bankroto byla, o po dvejų metų įmonė buvo išregistruota. Tačiau jai vadovavęs verslininkas teigė ir toliau vykdęs J. Narkevičiaus prašymus – jau per kitą paties įsteigtą bendrovę, tebeveikiančią iki šiol.

Buvęs „Sodžiaus būsto“ vadovas A. Ribnikovas LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad J. Narkevičius tiek už jo šeimos namo rekonstrukciją, tiek už kitus šeimos projektus atsilygino tik valdiškais pinigais per viešuosius projektus – kitokių mokėjimų nebuvę. Vieninteliai pinigai, kuriuos už „Sodžiaus būsto“ atliktus darbus sumokėjo politikas, – 2009 m. į asmeninę statybų bendrovės vadovo sąskaitą padaryti du pavedimai po 4 tūkst. litų (kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų).

Tačiau verslininkas tikino esą J. Narkevičius išsireikalavo, kad jam būtų išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai už dalį sumos, išleistos rekonstruojant jo namą. Politiko motinos Irenos Narkevič, oficialios namo savininkės, vardu 2009 m. vasarą išrašytos kelios PVM sąskaitos faktūros bendrai maždaug 26 tūkst. eurų (apie 90 tūkst. litų) sumai. Tačiau jose nenurodoma, už kokius konkrečius darbus sąskaitos išrašomos. Jose rašoma: „už namo renovacijos darbus“. Šių dokumentų kopijas turi ir LRT tyrimų skyrius. Anot statybų vadovo, šios sąskaitos buvusios fiktyvios, o pinigai už jas taip ir nebuvo sumokėti.

„Sodžiaus būsto“ vadovas A. Ribnikovas pasakojo prašęs J. Narkevičiaus apmokėti sąskaitas. To prašyta tada, kai buvo išlieti politiko šeimos namo pamatai ir suręstas karkasas su stogu. Daugiau sąskaitų išrašyti verslininkas teigė nedrįsęs.

„Aš žinojau, kad jis man nesumokės, ir nedrįsau jam išrašinėti sąskaitų. Nes tai buhalterinės apskaitos dokumentai. Aš juk irgi prisiimu labai didelę riziką. Jeigu aš išrašysiu sąskaitas ir man nebus sumokėta, tai kasoje bus didžiulis trūkumas pinigų, ir man gresia baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino vyras.

Nors dokumentai pagrindžia, kad darbai J. Narkevičiaus motinos vardu registruotame name buvo vykdomi, duomenų apie mokėjimus už atliktus darbus nėra. Tai LRT tyrimų skyriui patvirtino bankroto administratoriaus bendrovė „Geraldis“.

„Mes neradome niekur jokių mokėjimų, kuriuos „Sodžiaus būstui“ būtų pervedęs J. Narkevičius ar jo šeimos nariai. Mes banko pavedimus galime pasižiūrėti ir be bankrutuojančios įmonės vadovo, banke tikrai nebuvo. Grynųjų pinigų mes taip pat ieškojome, bet jokių to įrodymų taip pat neradome“, – LRT Tyrimų skyriui sakė „Sodžiaus būsto“ bankroto administratorius Geraldas Uselis.

Jis nurodė, kad ši skola buvo parduota – tai, bankroto administratoriaus teigimu, taip pat patvirtina, kad piniginiai mokėjimai nebuvo nustatyti.

„Mes jokiais būdais negalėtumėme parduoti apmokėtos skolos – antrą kartą reikalauti sumokėti skolą iš mūsų pusės jau būtų kaip reketas. Yra skolos pirkimo-pardavimo sutartis, mes ją pardavėme. Tai reiškia, kad mes galbūt neturėjome iki galo ją pagrindžiančių dokumentų, ką ją galėtume patys išieškoti, arba tai būtų užtrukę nuo trejų iki penkerių metų, tad mes ją pardavėme. Nei kreditorius, nei debitorius su bankroto administratoriumi tuo metu nebendradarbiavo. Mes gavome tik tuos dokumentus, kuriuos gavome“, – teigė bankroto administratorius.

LRT tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad 2015 m. buvo parduota skola bendrai 128 tūkst. eurų (442,4 tūkst. litų) sumai. Jos išrašytos rekonstruoto namo savininkės I. Narkevič vardu.

Pagalba dukrų sklypuose

Kaip matyti iš LRT Tyrimų skyriaus turimų dokumentų, J. Narkevičius su A. Ribnikovu bendradarbiavo ir po to, kai politiko namo rekonstrukcija buvo baigta. Esą įvairių paslaugų reikėjo tvarkant J. Narkevičiaus dukrų vardu pirktų sklypų reikalus.

Dokumentai rodo, kad 2008 m. bendrovės vadovas kartu su J. Narkevičiaus dukra Karolina pirko žemės sklypą Trakų rajone. Iš tų pačių žemės savininkų sūnaus kitą sklypą esą pirko kita J. Narkevičiaus dukra.

„Prieš tai buvo nupirkti didesni sklypai žemės ūkio paskirties. Ten atliktas elektros kabeliavimas, paslėptas po žeme, reikėjo įtaisyti transformatorių ir tas vadinamąsias pajungimo dėžes. (...) Dar reikėjo pakeisti paskirtį – tai susiję su detaliu planavimu ir kainuoja taip pat nemažai pinigų. Pirko jis tuos sklypus už savo pinigus. O visus tuos kitus darbus aš pats turėjau daryti. Bet aš buvau suinteresuotoji pusė – aš irgi sklypą vieną įsigijęs buvau, ten planavau statytis namą, kuriame dabar ir gyvenu. Man buvo parodytos iniciatyvos, kad čia ir tau reikia...“, – LRT Tyrimų skyriui sakė „Sodžiaus būsto“ vadovas.

2011 m., kaip matyti iš LRT Tyrimų skyriaus turimų dokumentų, AB „Lesto” išdavė elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygas. O 2015 m. J. Narkevičiaus dukros įgaliojo „Sodžiaus būsto“ vadovą vykdyti tarp jų ir „Lesto“ pasirašytą sutartį – ir sumokėti už paslaugas. Paslaugų kaina – 3 569 eurai. LRT Tyrimų skyriui liudijęs verslininkas A. Ribnikovas teigė, kad jis už viską sumokėjo, tačiau nei J. Narkevičius, nei jo dukros su juo tiesiogiai neatsiskaitė.

Neatgavęs pinigų vyriškis teigė ir už kitą tą pačią 2015 m. dieną pasirašytą sutartį su AB „Lesto“ – dėl elektros įrenginių iškeldinimo (rekonstravimo). „Sodžiaus būsto“ vadovas taip pat buvo įgaliotas vykdyti sutartį ir už paslaugas sumokėti. AB „Lesto“ buvo pervesta beveik 8 tūkst. eurų.

A. Ribnikovas teigė visus reikalus sutvarkęs ir už save, ir už J. Narkevičiaus dukras. Jis esą turėjęs tai daryti, nes mainais jam buvo leista atlikti remonto darbų už nemažas sumas Trakų rajono Paluknio vidurinėje mokykloje ir Lentvario lopšelyje-darželyje, kuriuose konkursai dėl remonto darbų vyko 2011 m. ir 2012 m.

LRT Tyrimų skyrius klausimus K. Narkevič išsiuntė elektroniniu paštu. Atsakymų dar laukiame.

J. Narkevičius tvirtino nežinantis, su kuo sklypą pirko jo dukra, ir ar tame dalyvavo buvęs „Sodžiaus būsto“ vadovas. „Aš negalėčiau dabar pasakyti, ar jis dalyvavo, ar nedalyvavo. Dukra pirko normalia tvarka, jei ji pirko, tai turbūt viskas deklaruota. Kame čia problemos?“, – aiškino politikas.

Jis tvirtino nežinantis, nei kas keitė sklypų paskirtį, nei kas mokėjo už atliekamus darbus. „Tai ne mano nuosavybė, aš nežinau tos informacijos“, – sakė J. Narkevičius.

Papildyta Karolinos Narkevič atsakymais (2020 m. gegužės 15 d. 13:32 val.)

Raštu pateiktuose K. Narkevič atsakymuose nurodoma, kad ji yra 0.1430 ha žemės sklypo Žaizdrių kaime savininkė.

„2008 m. iš privačių asmenų su bendraturčiu (fiziniu asmeniu) lygiomis dalimis pirkau dalį 0.3792 ha ploto žemės sklypą, kuris ribojasi su kitais fizinių asmenų sklypais. Dalį savo sklypo pardaviau bendraturčiui. Visus pardavėjų ir bendraturčio asmens duomenis galite gauti Registrų centre“, – rašo politiko dukra.

Ji tsako, kad už perkamą žemę sumokėjo pati. Teritorijos detaliojo plano rengimo, įskaitant žemės paskirties keitimo ir kitų darbų, susijusių su teritorijos pertvarkymu, iniciatoriai buvo teritorijos sklypų savininkai.

„Dabar neatsimenu, ar prieš 10–12 metų aš buvau kam nors išdavusi įgaliojimą tvarkyti mano žemės sklypą. Tuo metu studijavau užsienyje, tai galėjau išduoti įgaliojimą kuriam nors iš šeimos narių“, – atsakė K. Narkevič.

Ji nurodė, kad jos materialinis indėlis rengiant teritorijos detalųjį planą buvo 0.0102 ha žemės sklypo dalies neatlygintinas suteikimas kaimynams nutiesti kelią ir kitas komunikacijas į savo sklypus, įrengti elektros paskirstymo kabelių tranzitinę dėžutę (suteikiau tarnaujantį servitutą). Visi dokumentai turėtų būti Registrų centre.

Bijojo reikalauti, jautėsi priklausomas

2017 m. J. Narkevičius esą paprašė minėto bendrovės vadovo pasidarbuoti prie dar vieno jo būsto – sodybos Varnikų kaime. LRT Tyrimų skyriui liudijęs A. Ribnikovas teigė pradėjęs skaičiuoti, kiek jis galėjo uždirbti iš dešimtmetį trukusio bendradarbiavimo.

„Kai susivedžiau visus galus, tai supratau, kad tik „ant jo“ dirbu. Tada aš pradėjau kažkokiu būdu trauktis į šoną, pradėjau vengti jo žinučių, vengti pokalbių, pradėjau išsisukinėti iš jo dalykų. Bet jis prašė manęs, kad pakonsultuočiau dėl dar vieno projekto. Kai jis pradėjo statyti savo žmonos tėvų sklype namą ir pirtį. Jis žinojo, kad išmanau tuos dalykus ir prašė konsultacijų. Prašė pagalbos. Mano vyrai dalinai iš jo medžiagų įrengė jo namo pamatus įgilintus ant ežero kranto. Mano kitas darbų vadovas suskaičiavo, kiek mums tai kainavo (...), tai buvo apie 4 tūkst. eurų“, – sakė vyras.

2017 m. J. Narkevičiaus sodyboje verslininko pavedimu darbus atlikęs verslininko įmonės samdytas darbų vadovas (pavardė redakcijai žinoma – LRT) LRT Tyrimų skyriui patvirtino: penki statybininkai triūsė mažiausiai savaitę.

Tačiau kai J. Narkevičiaus buvo paprašyta atsiskaityti, šis esą pareiškė, kad darbai turėję būti atlikti už pinigus, gautus iš anksčiau laimėtų konkursų. Supratęs, kad ir vėl už darbus pinigų neatgaus, verslininkas sako paprašęs J. Narkevičiaus pinigų paskolinti. Taip jis gavo 3 tūkst. eurų – šios skolos politikui prisipažįsta negrąžinęs.

Klausiamas apie šį projektą, J. Narkevičius buvo lakoniškas. „Ne, neprašiau aš nieko“, – sakė jis.

„Ne, neprašiau aš nieko“, – sakė J. Narkevičius.

Buvęs „Sodžiaus būsto“ vadovas LRT Tyrimų skyriui teigė, kad šioje istorijoje jautėsi silpnesnė pusė, priklausoma nuo politiko malonės gauti naujų užsakymų, todėl ir toliau vykdė J. Narkevičiaus pageidavimus.

„Aš jam įžūliai taip nesakiau (kad jis yra skolingas – LRT). Gal tas mano minkštas būdas ir ta pozicija, kad nelabai išpešiu, ir jei aš kažką griežčiau pasakysiu, mane gali jo pretenzijos pasivyti per kitus projektus mano, nes vis vien Trakuose projektų turėjau. Ir vis tiek pasivydavo mane tie dalykai, ir kad čia lengva nebus“, – sakė statybų bendrovės vadovas.

Šis tyrimas pradėtas rengti kovo pradžioje. Tyrimui naudoti duomenys ir dokumentai iš Registrų centro, Vilniaus bei Trakų rajono savivaldybių, Centrinio viešųjų pirkimų portalo. Remtasi „Sodžiaus būsto“ bankroto bylos informacija, bendrovės archyviniais dokumentais, teismų procesų duomenimis, „Wspolnota Polska“ vieša informacija. Atliekant tyrimą iš viso bendrauta su 30 šaltinių. Tai valstybės pareigūnai, statybų darbuotojai ir įmonių vadovai, advokatai, dalyvavę teisminiuose procesuose, su bankroto byla susijusios šalys, teisės ekspertai ir kiti. Dalis jų oficialiai cituojami šiame tekste.