LRT tyrimai

2019.06.18 05:30

LRT tyrimas. Sveikatos sistemos pilkasis kardinolas: ryšiai driekiasi iki politikų ir verslininkų, akiratyje – prezidentas

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.06.18 05:30

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda kartoja ketinantis savo gydytoju skirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių Remigijų Žaliūną. Jis sako, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos negavo tokios informacijos, kuri verstų keisti sprendimą. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad rektorius R. Žaliūnas palaiko glaudžius ryšius tiek su politikais, tiek su prieštaringos reputacijos verslininkais. Vienas iš jų, koncerno „MG Baltic“ byloje teisiamas Raimondas Kurlianskis, net buvo R. Žaliūno vadovaujamo universiteto Tarybos narys. Tačiau duomenys apie tai – nuslėpti.

Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija apie LSMU rektorių kardiologą R. Žaliūną nekeičia būsimo šalies vadovo sprendimo skirti jį vienu iš trijų asmeninių gydytojų.

„Iš specialiųjų tarnybų negavome tokios informacijos, kuri verstų keisti sprendimą. Priešingai, ponas R. Žaliūnas yra vertinamas už savo kompetencijas, reputaciją, yra Lietuvos mokslų akademijos narys“, – BNS pirmadienį sakė išrinktojo prezidento atstovas spaudai A. Zabarauskas.

LRT Tyrimų skyriui jis aiškino, kad pakeisti poziciją galėtų paskatinti faktai, įrodantys, kad bet kuris žmogus – ar gydantis prezidentą, ar potencialus jo komandos narys – yra pažeidęs įstatymą. „Arba jam yra pateikti įtarimai, arba iškelta baudžiamoji byla, ir tai kelia galimas reputacines grėsmes prezidento darbui, tuomet būtų rimtai svarstoma keisti tokį asmenį“, – kalbėjo išrinktojo prezidento atstovas.

LRT tyrimas. Yla lenda iš maišo: ypatingieji Gitano Nausėdos gydytojo Remigijaus Žaliūno ryšiai

Šiame kontekste rektorius R. Žaliūnas kartoja, kad yra nepriekaištingos reputacijos. Tačiau viešumoje jis jau seniai vadinamas sveikatos apsaugos sistemos „pilkuoju kardinolu“. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad LSMU rektorius ir jo artimiausia aplinka palaiko ilgalaikius ryšius su politinių partijų atstovais, per juos turi įtakos skiriant sveikatos apsaugos ministrus, priimant sprendimus dėl sveikatos sektoriaus finansavimo, taip pat ir dėl daugiamilijoninių projektų, kuriuos įgyvendinti patikima tiek LSMU, tiek jo valdomoms Kauno klinikoms.

Glaudūs ryšiai palaikomi ir su verslu, pirmiausia – su šiuo metu teisiamo koncerno „MG Baltic“ atstovais. Šio koncerno bendrovė „Mitnija“, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį buvo tarp didžiausių LSMU tiekėjų, įgyvendinusi projektų už dešimtis milijonų eurų.

Koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2016 m. net buvo LSMU Tarybos, kuri turi plačius įgaliojimus ir kuriai atskaitingas LSMU rektorius, narys. Tik informacijos apie tai Registrų centre, kaupiančiame duomenis apie juridinių asmenų dalyvius, nerasite.

Duomenų apie prieštaringos reputacijos asmenis – lyg nebūta

Jei dabar Registrų centro Juridinių asmenų registre atsidarysite LSMU išplėstinį išrašą su istorija, iš pirmo žvilgsnio duomenys atrodys tvarkingi. Yra informacija apie LSMU rektorių R. Žaliūną, esamus ir buvusius Senato narius, taip pat – Tarybą iš 11 asmenų. Tačiau būtent pastaroji informacija kelia abejonių.

Registre nurodoma, kad 2 asmenys – anksčiau LSMU Senato pirmininko pareigas ėjęs Vilius Grabauskas bei „Biovela Group“ įkūrėjas Virginijus Kantauskas – LSMU Tarybos nariais tapo ne 2015 m. gruodžio 18 d., kai LSMU Senatas paskelbė dabartinės Tarybos sudėtį, bet metais vėliau – 2016 m. gruodžio 23 d. Kas buvo tie žmonės, kurie visus metus dirbo LSMU Taryboje, bet registruose dabar neminimi?

Vienas iš jų – tuo metu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovavęs Jonas Milius. Deklaruojama, kad jis 2010–2015 m. buvo LSMU Tarybos pirmininkas. Tačiau informacijos, kad 2015 m. pabaigoje prasidėjo jo antroji kadencija – nėra. O šias pareigas J. Milius ėjo iki 2016 m. rugsėjo vidurio, kol atsistatydino, teisėsaugai pareiškus įtarimus piktnaudžiavus ir klastojus dokumentus. Tai, kad teisėsauga panaikino buvusiam veterinarų vadovui reikštus įtarimus, paaiškėjo vos prieš kelias savaites.

Tačiau apie dar vieną asmenį, kuris nuo 2016 m. pradžios iki tų metų vidurio buvo R. Žaliūno vadovaujamo LSMU Tarybos narys, Registrų centro viešose prieigose duomenų apskritai nebėra. Šis asmuo – tai tuometis koncerno „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis. Gali susidaryti įspūdis, kad R. Kurlianskis LSMU valdyme apskritai nedalyvavo, o anksčiau apie tai rašiusi žiniasklaida „pateikė nepatikrintą informaciją“.

„Asmens pavardė „dingti“ iš Registrų centro istorijos negali. Bet ji gali būti nerodoma. Kadangi dabar tikrino vieną gydytoją, kuris nori būti prezidento gydytoju, tai, matyt, susiję. Ir tokiu atveju tai tam tikra prasme yra nusikaltimas“, – teigė su Registrų centru susiję LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai.

Registrų centras mano, kad duomenų nesulaukė, bet dėl to nėra tikras

Tačiau viena užuomina į R. Kurlianskio dalyvavimą LSMU valdyme Registrų centre vis dėlto yra. Tai 2016 m. birželį vykusio LSMU Senato posėdžio protokolas, kuriame, svarstant klausimą dėl LSMU Tarybos sudėties, nurodoma: „Senato pirmininkas prof. V. Grabauskas pateikė informacinio pobūdžio informaciją, kad 2016-06-08 Senato sekretoriatas gavo LSMU Tarybos nario Raimondo Kurlianskio pareiškimą, kad atsistatydina iš LSMU Tarybos nario pareigų dėl asmeninių priežasčių.“ Šios „asmeninės priežastys“ – tai įtarimai papirkimu ir duomenų klastojimu politinės korupcijos byloje.

LSMU rektorius R. Žaliūnas LRT Tyrimų skyriui tvirtino nieko nežinąs apie tai, kad Registrų centre nėra duomenų apie R. Kurlianskio dalyvavimą šios aukštosios mokyklos Taryboje. Pasak jo, informacija apie tokią R. Kurlianskio veiklą „visiems žinoma“, o jis pats nesąs niekaip susijęs su tuo, kad šie duomenys nebūtų pasiekiami viešai.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus LRT Tyrimų skyriui teigė, kad už duomenų pateikimą yra atsakingi tokią prievolę turintys juridiniai asmenys, o šiuo atveju informacijos greičiausiai nepateikė LSMU, nors tai esą dar reikėtų aiškintis. Klausiamas, ar negalėjo įvykti taip, kad duomenis LSMU pateikė, tačiau vėliau sutarė, jog jie nebūtų skelbiami viešai, M. Samkus aiškino: „Sunku pasakyti. Greičiausiai turėtų paaiškėti tam tikra informacija, kurios mes šiuo metu neturime, bet pagal šiuo metu turimą informaciją mes matome, kad duomenys apie tuos pasikeitimus nebuvo teikti.“

Už laiku Registrų centrui nepateiktą informaciją įstaigos, šiuo atveju – LSMU, vadovui arba jo atstovams gresia nuobauda. Tiesa, už pirmąjį prasižengimą numatoma vos pusė minimalios baudos – 14 eurų. Tačiau M. Samkus aiškino negalįs atsakyti, ar tyrimas dėl LSMU nutylėtų duomenų apskritai bus atliekamas, nors LRT Tyrimų skyrius ir pranešė šį faktą. „Sunku dabar pasakyti, reikia įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti“, – kalbėjo jis.

Palata pas rektorių – užuovėja nuo teisėsaugos

Tuo metu, kai LSMU Senatas 2016 m. birželį svarstė R. Kurlianskio atsistatydinimo prašymą, jis jau kelias dienas gydėsi LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje, kuriai vadovavo (ir tebevadovauja) LSMU rektorius R. Žaliūnas. Verslininkas į ligoninę atsigulė netrukus po to, kai buvo paleistas iš kardomojo suėmimo, – prokurorams reikalaujant toliau laikyti jį suimtą ir artėjant tai turėjusiam spręsti teismo posėdžiui.

Ir R. Kurlianskis – ne vienintelis žymus pacientas, kuris, ištikus bėdai su teisėsauga, rado pagalbą po LSMU rektoriaus sparnu.

Dar 2013 m. vasarį, pačiame „juodosios buhalterijos bylos“ įkarštyje, į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką, vadovaujamą R. Žaliūno, buvo paguldytas kaltinimų sulaukusios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Dėl šios ligos jam nepasirodžius teisme, kuriam laikui buvo sustojęs „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimas.

Tiesa, ir V. Uspaskichui, ir R. Kurlianskiui įtartos diagnozės, susijusios su širdies ligomis, nepasitvirtino. Abu jie buvo išleisti į namus vos po kelių dienų saugioje ligoninės palatoje.

Interesų tinklas

LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, užsitikrinti įtaką, nusidriekiančią ir į politinius sluoksnius, R. Žaliūnui leido LSMU ir jai pavaldžiose Kauno klinikose susikūręs glaudus tarpusavio ryšiais paremtas interesų tinklas.

LSMU nuo 2010 metų vadovaujantis R. Žaliūnas rektoriaus pareigas eina antrą kadenciją, tačiau iš tiesų Kaune plėtojamam aukštajam medicinos mokslui jis diriguoja jau 17 metų. Nuo 2002 m. jis dvi kadencijas vadovavo Kauno medicinos universitetui, o 2010 m. šiai aukštajai mokyklai susijungus su Veterinarijos akademija ir gimus LSMU, R. Žaliūno kadencijos pradėtos skaičiuoti iš naujo.

R. Žaliūno „globėju“ vadinamas šiuo metu LSMU Tarybos, kuriai atskaitingas rektorius, pirmininko pareigas einantis V. Grabauskas, sovietmečiu, 1978–1986 m., dirbęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybėje Ženevoje. Atkūrus Nepriklausomybę, V. Grabauskas tapo pirmuoju Kauno medicinos akademijos, vėliau pakeitus pavadinimą – Kauno medicinos universiteto, rektoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 2002 m., tada, rektoriaus postą laimėjus jo globotiniu vadinamam R. Žaliūnui, tapo šios aukštosios mokyklos kancleriu.

„Per daug garbės, – prieš 2 mėnesius LRT Tyrimų skyriaus paklaustas, ar tai jis yra tas „pilkasis kardinolas“, kuriantis toli siekiančius sprendimus, sakė V. Grabauskas. – Aš nesu tas, kaip jūs pavadinot, kardinolas. Aš esu tam tikra prasme perdavėjas to tarptautinio lygmens, koncepcijų, kurias stengiamės Lietuvoje įgyvendinti.“

Dar vienas su šia grupe siejamas asmuo – LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, poste nuo 2013 m. pakeitęs ilgametį vadovą Juozą Pundzių. Pastarasis, vadovaudamas Klinikoms, užėmė dar bent 7 sveikatos apsaugos sistemai reikšmingus postus.

Visi šie asmenys susiję pavaldumo ryšiais. R. Žaliūnas, kaip LSMU rektorius, šiuo metu vadovauja Kauno klinikų direktoriui R. Jurkevičiui, kuris eina ir LSMU prorektoriaus klinikinei medicinai pareigas. Tuo pačiu metu R. Jurkevičius, kaip Kauno klinikų direktorius, vadovauja R. Žaliūnui, kuris yra ne tik LSMU rektorius, bet ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas. Be to, R. Jurkevičius yra LSMU Tarybos narys, o šis valdymo organas renka, skiria ir atleidžia LSMU rektorių.

Kaip nurodoma LRT Tyrimų skyriui anksčiau pateiktuose LSMU atsakymuose, tokia praktika yra įtvirtinta LSMU statute. „Pagal Universiteto statutą, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, Universiteto prorektoriumi klinikinei medicinai, Senato pritarimu, skiriamas Universiteto ligoninės generalinis direktorius. Šias pareigas kitas asmuo užimti galėtų tik tokiu atveju, jei Seimas pakeis universiteto statutą“, – rašoma atsakyme.

Dar praėjusių metų spalio pabaigoje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad LSMU rektorius R. Žaliūnas supainiojo interesus spręsdamas dėl kitos savo darbovietės – Kauno klinikų. VTEK konstatavo, kad R. Žaliūnas, atstovaudamas LSMU, dalyvavo Kauno klinikų visuotinio dalininkų susirinkimo posėdžiuose, kuriuose spręsta dėl ligoninės struktūros, įstatų keitimo, taip pat jo siūlymu buvo pritarta Klinikų generalinio direktoriaus R. Jurkevičiaus kintamojo algos dydžio nustatymui, ir panašiai.

„Komisijos vertinimu, susidariusi ydinga situacija prieštarauja Interesų derinimo įstatymui, kuriuo siekiama užtikrinti pirmenybės teikimą viešiesiems interesams bei priimamų sprendimų nešališkumą. Atsižvelgiant į tai, VTEK siūlo LSMU Senatui spręsti klausimą dėl R. Žaliūno pareigų suderinamumo“, – skelbė VTEK.

Prezidentūra: aišku, kas valdo sveikatos sistemą

Apie tai, kad glaudus interesų susipynimas kelia grėsmę sveikatos apsaugos sistemos skaidriam valdymui, dar 2006 m. prabilo prezidento Valdo Adamkaus komanda. Tuometė šalies vadovo patarėja sveikatos klausimais Raimonda Janonienė viešai išsakė poziciją, kad apie demokratiją uždarame medikų pasaulyje nėra nė užuominos.

„Labiau įsigilinus į tai, kokius savo rankose svertus turi Kauno medicinos universiteto ir Kauno klinikų žmonės, darosi aišku, kas valdo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir jai skiriamus milijardus litų“, – skelbė Prezidentūra.

Jau šįmet apklausiamas koncerno „MG Baltic“ byloje rektorius R. Žaliūnas įvardijo turintis plačias politines pažintis. „Politikus aš pažįstu daug geriau nei bet kuris verslininkų. Aš esu seniausias Lietuvos universitetų rektorius ir pažįstu visus politikus, todėl man jokių tarpininkų bendraujant su jais nereikia“, – sakė jis.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai teigia, kad LSMU vadovai ryšius su politikais mezga nuosekliai. „Kaunas dirba strategiškai, sistemiškai. Pasirenka ideologiją tokią, kokia yra valdžia. Turi suplanuotus žmones, ir tie žmonės keliami į tas partijas, kurios laimi. Dideli ryšiai ir su verslu“, – teigė pašnekovai.

Iš tiesų vykdomojoje politikoje darbavosi ir tebedirba ne vienas su LSMU susijęs medikas. LSMU žmogumi Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo vadinamas ministro pareigas 2004–2006 m. ėjęs buvęs LSMU atstovas Žilvinas Padaiga. Jis ne tik veikė, kad Kauno klinikose atsirastų brangiausia medicinos technika. Būtent jo valdymo metu buvo patenkintas LSMU ir Kauno klinikų 8 metus brandintas siekis prisijungti Kauno onkologijos ligoninę.

Po to žymiausi šalies onkologai viešai skelbė: „Onkologijos ligoninė buvo apiplėšta: išvežti kompiuteriai, atimtas autotransportas. Vaistinė, buhalterija – uždarytos, darbuotojai atleisti. Laboratorija susilpninta atleidus dalį jos darbuotojų, į ją atvežta sena aparatūra iš Kauno medicinos universiteto klininkų.“ Į Seimą dėl šios problemos kreipėsi 30 tūkst. pacientų, reikalavusių leisti Kauno onkologams vėl veikti savarankiškai, bet jų balsas liko neišgirstas.

Švietimo ir mokslo ministerijoje 2012–2015 m. dirbo buvęs LSMU Senato narys „darbietis“ Dainius Pavalkis. Išėjęs iš ministerijos, jis darbavosi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėju švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais. Šias pareigas ėjo būtent tada, kai jį ministro poste pakeitusios partijos kolegės Audronės Pitrėnienės vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras bus statomas ne Vilniuje, o Kaune, Nemuno saloje. Šio projekto įgyvendinimu buvo itin suinteresuotas LSMU.

Kaip žmogus, per kurį anksčiau esą megzti kontaktai su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), įvardijamas iki 2013 m. LSMU Kauno klinikoms vadovavęs buvęs konservatorius J. Pundzius. Dabartinis TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtina apie tai nieko nežinantis, tokios informacijos neturėjęs ir neturintis, be to, minimu laikotarpiu partijai nevadovavęs.

Teigiama, kad asmeniniais ryšiais su LSMU ir rektoriumi R. Žaliūnu susiję ir anksčiau sveikatos apsaugai vadovavęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, taip pat buvę ir esami jo partijos kolegos Juozas Olekas, Zigmantas Balčytis, Gediminas Kirkilas. Pastarieji trys iki šiol yra mažai kam žinomos Lietuvos gydytojų teniso sąjungos, vadovaujamos R. Žaliūno, garbės nariai – kaip ir konservatorius Vygaudas Ušackas, liberalsąjūdietis Virgilijus Alekna bei koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad jo partija jokių ryšių su LSMU rektoriumi neturi. „Kitokiu formatu, išskyrus oficialiai, frakcijoje, kalbant apie universitetų jungimus, mes nesame nei matę (R. Žaliūno – LRT), nei bendravę“, – kalbėjo jis.

Glaudūs ryšiai su LSMU sieja dabartinį sveikatos apsaugos ministrą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotą Aurelijų Verygą, šalia kurio darbuojasi jau antra viceministrė, darbo sutartimi iki šiol susijusi su šiuo universitetu. Dar 2016 m. vasarą, kai A. Veryga, kaip ir kiti LVŽS sąrašo Kaune vienmandatininkai Ramūnas Karbauskis,  Mindaugas Puidokas, Audronė Jankuvienė susitiko su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais, šiame pokalbyje dalyvavo ir R. Žaliūnas su komanda. O praėjusių metų gruodį VTEK konstatavo, kad A. Veryga pažeidė įstatymą, kai, nepaisydamas „atšalimo“ laikotarpio, skyrė finansavimą LSMU, kuriame anksčiau dirbo – daugiau nei 32 tūkst. eurų universiteto projektui apie alkoholio žalą.

Su verslu – milijoniniai projektai

Kaip aiškėja iš praėjusiais metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos, stebėti ir LSMU ryšiai su verslu, pirmiausia koncernu „MG Baltic“. Verslas esą buvo suinteresuotas ES finansavimo mokslo slėniams lėšomis, skirstytomis daugiau nei prieš dešimtmetį. Vieną iš mokslo slėnių – „Santakos“ – projektą, kurio vertė siekė apie 70 mln. eurų, nutarus įkurdinti LSMU Farmacijos fakulteto pastatuose, „MG Baltic“ bendrovė „Mitnija“ laimėjo konkursą Farmacijos fakulteto pastato su laboratorija ir mokomąja vaistine statybai. Todėl koncerno vadovai esą naudojosi savo įtaka tuomečiam liberalsąjūdiečių atstovui švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui ir siekė, kad „Santakos“ projektui būtų kuo greičiau skiriama lėšų.

Didžiausi koncerno „MG Baltic“ įmonės „Mitnija“ projektai su LSMU

2015 m. – MLK pastato fasado statinio architektūros darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas (273,7 tūkst. Eur);

2015 m. – LSMU Mokomojo laboratorinio korpuso Eivenių g. 4 techninio projekto statinio architektūros dalies (laidos B) rangos darbų ir darbo projekto parengimo pirkimas (77,9 tūkst. Eur) (su partneriais);

2015 m. – Mokomojo laboratorinio korpuso fasado rangos darbai ir darbo projekto parengimas (1,3 mln. Eur);

2014 m. – Darbo projekto parengimas ir rangos darbų pirkimas (361 tūkst. Eur) (su partneriais);

2014 m. – Darbo projekto parengimas ir rangos darbai (4,7 mln. Eur) (su partneriais);

2012 m. – „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro pastato rangos darbai ir darbo projekto parengimas, II etapas (5,4 mln. Eur);

2012 m. – „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro pastato rangos darbai ir darbo projekto parengimas, I etapas (1,2 mln. Eur);

Pažymose nurodoma, kad tuometis „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis, siekdamas užsitikrinti „Mitnijos“ dalyvavimą projekte, palaikė ryšius su LSMU rektoriumi R. Žaliūnu ir Kauno technikos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, taip pat sprendė jiems iškylančias problemas liberalsąjūdiečių valdomose Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijose.

Koncernas „MG Baltic“ apie šiuos ryšius LRT Tyrimų skyriui atsakė taip: „Savo santykius su R. Kurlianskiu p. Žaliūnas yra pakomentavęs viešai, todėl šia tema nėra ką daugiau komentuoti. Koncernas „MG Baltic“ nei su p. Žaliūnu, nei su LSMU ryšių neturėjo ir neturi.“

Tačiau apie savo ryšius su politikais ir verslininkais R. Žaliūnui šiais metais teko liudyti koncerno „MG Baltic“ byloje. Teisėsaugininkų duomenimis, LSMU vadovybė, palaikydama kontaktus su tuomečiu „MG Baltic“ atstovu R. Kurlianskiu, galėjo siekti, kad jų globotinis ministro posto netekęs Ž. Padaiga būtų išrinktas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku vietoje LSMU vadovybės palankumo netekusio J. Pundziaus. R. Kurlianskis šį pageidavimą esą vykdė bendraudamas su jo įtakoje buvusiais valdančiosios Darbo partijos atstovais.

„R. Kurlianskiui nurodžiau, kad LSMU turi profesorių Ž. Padaigą, kurį mato Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Apie tai jis buvo informuotas, jis sakė, kad jeigu reikia, tai jis gali būti šios tarybos pirmininku, tuo metu šias pareigas ėjo profesorius J. Pundzius“, – teisme liudijo R. Žaliūnas.

R. Kurlianskis LRT Tyrimų skyriui sakė, kad jam buvo „gėda žiūrėti, kai profesorių, rektorių prokuroras tampė po teismus“. Klausiamas apie Seimo NSGK minimą jo įtaką, rūpinantis koncerno „MG Baltic“ interesais, R. Kurlianskis sakė: „Aš ne gydytojas, ir Vytauto Bako (NSGK pirmininkas – LRT) negydysiu. Yra žmonės, kurie priiminėja įstatymus vietoj to, kad turėtų priiminėti tabletes. Toks mano komentaras.“

Kas rekomendavo šalies vadovui

LRT Tyrimų skyriui pasiteiravus išrinktojo prezidento atstovo spaudai A. Zabarausko, kas rekomendavo G. Nausėdai asmeniniu gydytoju pasikviesti R. Žaliūną, jis sakė, kad rekomendacijų būta ne vienos.

„Iš įvairių šaltinių buvo gautos rekomendacijos tiek svarstant kandidatūras komandoje, taip pat pagal Prezidento įstatymą ir sveikatos apsaugos ministras teikia kandidatūras. Tai ši pavardė buvo įvairiuose sąrašuose, kol galų gale buvo priimtas sprendimas. Kaip žinote, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo, kad vienas gydytojas būtų iš Vilniaus, kitas gydytojas iš Kauno, tuo parodant dėmesį abiem svarbiausiems Lietuvos medicinos centrams“, – nurodė jis.

Kaip žinia, G. Nausėda įvardijo ketinantis pasitelkti tris medikus: be LSMU rektoriaus R. Žaliūno, šalies vadovo sveikata  dar turėtų rūpintis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas, 1-ojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas Andrius Klimašauskas bei Centro poliklinikos šeimos gydytoja Aušra Apanavičienė.

Klausiamas, ar rekomendaciją dėl R. Žaliūno teikė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, A. Zabarauskas sakė: „Sąraše žmonių, kaip galimų kandidatų, buvo R. Žaliūno pavardė.“

Išrinktojo prezidento komandos narys taip pat pasakojo, kad rinkimų kampanijos metu G. Nausėda lankėsi LSMU ir Kauno klinikose, kaip ir kitose organizacijose. „Taip, jie (G. Nausėda ir R. Žaliūnas – LRT) yra bendravę, taip, ėjo kalba apie parašų rinkimą, bet tai nesiskiria niekuo nuo to, kas buvo kalbama ir kitose organizacijose, kuriose apsilankė tuometis kandidatas į prezidentus“, – aiškino A. Zabarauskas. Jis pridūrė, kad, kiek žino dabar, „LSMU parašai buvo renkami“, tačiau šis faktas pasirenkant mediko kandidatūrą įtakos neturėjo.