LRT tyrimai

2019.05.23 05:30

LRT tyrimas. Politinės korupcijos tyrėją Vytautą Baką vejasi Seimo rinkimų kampanijos šešėliai

Papildyta V. Bako pozicija
Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.05.23 05:30

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui kandidatuojant į Seimą, galėjo būti panaudotos ir pareigūnų savišalpos fondo lėšos. Fondas skirtas į nelaimę patekusiems pareigūnams remti. Pinigai keliaudavo per V. Bako ir dar kelių aktyvių profsąjungiečių įsteigtą asociaciją.

Teigiama, jog V. Bakui mokėta už tai, kad jis parengė pareigūnų interesus atitinkančią teisėsaugos programą, kuri tapo jį iškėlusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programos dalimi.

Abejonių dėl pavedimų iš pareigūnų savišalpos fondo kilo dar praėjusiais metais. 2018 m. birželį trys pareigūnų profsąjungos – Lietuvos respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) bei Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) – pabandė išsiaiškinti, kaip 2011–2018 m. buvo naudojamos šių organizacijų, taip pat Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos, kurias visas tuo metu jungė Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), suburto ir išlaikomo pareigūnų savišalpos fondo lėšos.

Profsąjungiečiai išsiaiškino, kad nemaža dalis pareigūnų savišalpos fondo lėšų naudotos ne pagal paskirtį: būdavo pervedamos asmenims, kuriems neteikta teisinė pagalba, nors būtent tam skirtas fondas, taip pat jomis būdavo apmokami NPPSS renginiai ir panašiai. O dalis pinigų, kuriuos profsąjungoms priklausantys pareigūnai proporcingai „metėsi“ tam, kad atsitikus nelaimei galėtų tikėtis teisinės pagalbos ar, ypatingais atvejais, finansinės paramos, nukeliavo į paslaptingą organizaciją „Pareigūnų ir tarnautojų asociacija“.

Apie jos egzistavimą tyrimą inicijavusių profsąjungų dabartiniai lyderiai teigia nieko nežinoję.

„Kadangi pareikalavus NPPSS pirmininko Vladimiro Banelio pateikti susitarimus ir pagrįsti lėšų panaudojimą jokie dokumentai pateikti nebuvo, taip pat nebuvo paaiškinta, kokiu tikslu buvo įsteigta „Pareigūnų ir tarnautojų asociacija“, kokiu pagrindu buvo daromi pavedimai, kur protokolai, kuriais buvo priimti sprendimai (nes negali vienas pirmininkas priimti sprendimo, turi būti kolegialių organų sprendimai), susidarė įspūdis, kad mūsų lėšos buvo naudojamos rinkimams“, – tvirtino LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai.

Registrų centro duomenimis, „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ steigėjai yra buvę bei esami aktyvūs pareigūnų profsąjungų veikėjai, susiję per bendrą veiklą: dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. Bakas, taip pat – ITĮPS, per kurios sąskaitą keliavo savišalpos lėšos, vadovavęs Tomas Vaitkunskas, Vilniaus apskrities ITĮPS vadas Vytautas Lamauskas bei NPPSS pirmininkas V. Banelis. Visi jie buvo tiesiogiai susiję su profsąjungomis, valdžiusiomis pareigūnų savišalpos fondą – dar daugiau, jie buvo sprendimų priėmėjai. Tačiau tai, kad pinigai galėjo būti panaudoti rinkimams, jie griežtai neigia.

LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad pareigūnų savigalbai skirti pinigai į „Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją“ tekėjo reguliariai, kas mėnesį, nuo 2016 m. birželio iki tų metų spalio. Tai – laikotarpis, kai vyko 2016 m. Seimo rinkimų kampanija. Šiuose rinkimuose, kaip LVŽS iškeltas kandidatas, dalyvavo V. Bakas. O jo rinkimų štabui sostinės Lazdynų apygardoje patvirtina vadovavęs T. Vaitkunskas – tuometis ITĮPS, koordinavusios pareigūnų savišalpos fondo paramą, vadovas bei kartu tas lėšas gaudavusios „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ pirmininkas. Šios asociacijos vykdomuoju direktoriumi būtent rinkimų kampanijos laikotarpiu dirbo V. Bakas.

Abejonės dėl lėšų panaudojimo

LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti oficialius dokumentus, atskleidžiančius pavedimų iš pareigūnų savišalpos fondo gavėjus. Šaltinių teigimu, daugiausia klausimų sukėlė pavedimai į niekam nežinomą „Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją“, per LRITĮPS sąskaitą vykdyti 2016 m. birželį–spalį.

Pareigūnų savišalpos fondas, iš kurio keliavo pinigai, – unikalus reiškinys Lietuvoje. Viešai skelbiama, kad jo įsteigimą 2005 m. kovą Lenkijos pareigūnų profsąjungos pavyzdžiu inicijavo LRITĮPS, vadovauta T. Vaitkunsko, bei VAITĮPS, kurios pirmininku buvo V. Lamauskas. 2007 m. prie fondo prisijungė ir LPPS, vadovaujama to paties V. Lamausko,  o 2008 m. – Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga (LPPPS), pirmininkaujama V. Banelio.

Pagal pirminį sumanymą savišalpos fondas, į kurį lėšos proporcingai atskaitomos nuo profsąjungų narių mokesčio, turėjo būti naudojamas paremti profesinių sąjungų narius, patekusius į sunkią materialinę padėtį dėl traumos, ligos ar nelaimingo atsitikimo. 2012 m. buvo apsispręsta didesnę pinigų dalį skirti pareigūnų teisinei gynybai. Tačiau iš ataskaitų matyti, kad nuo pat įkūrimo fondo lėšos leistos ir kitoms reikmėms – profsąjungų renginių ar protesto akcijų organizavimui, atstovų susitikimų finansavimui. Pavyzdžiui, 2006 m. fondas parėmė renginį „Bobų vasara su profesine sąjunga“, migracijos darbuotojų streikus. 2007 m. finansuotas sąskrydis Druskininkuose, LRITĮPS 5-asis gimtadienis.

Nors savišalpos fondą įkūrusios ir išlaikiusios profsąjungos jau 2009 m. susibūrė į NPPSS, kurios vadovu tapo dabartinis parlamentaras V. Bakas, pareigūnų pagalbai skirtos lėšos buvo skirstomos per T. Vaitkunsko vadovautos LRITĮPS sąskaitą.

LRITĮPS vardu Pareigūnų savišalpos fondo sąskaita buvo atidaryta 2008 m. įkurtoje Pareigūnų kredito unijoje. Jos administracijos vadovu ir valdybos pirmininku iki 2014 m. gruodžio dirbo V. Bakas. Jam pasitraukus, šias pareigas perėmė iki šiol jas einantis T. Vaitkunskas.

Tačiau 2016 m. lapkričio pabaigoje Pareigūnų savišalpos fondo sąskaita netikėtai buvo perkelta į NPPSS, vadovaujamą V. Baką šiame poste dar 2012-aisiais pakeitusio V. Banelio. LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai šį pokytį linkę sieti su tuo, kad iki tol fondo sąskaitą valdžiusio LRITĮPS pirmininku nebuvo perrinktas 15 metų jai vadovavęs T. Vaitkunskas. Jį poste pakeitė Kęstutis Pauliukas. Šis pareigūnas, kaip teigiama, nepriklauso pareigūnų profsąjungose susibūrusiai ir ilgą laiką didelę įtaką turėjusiai asmenų grupei.

NPPSS vadovas V. Banelis LRT Tyrimų skyriui raštu nurodė, kad lėšos perkeltos, siekiant pertvarkyti šią sritį, centralizuoti ją, padaryti efektyvesnę ir supaprastinti administravimą.

„Dabar atrodo, kad sprendimas perkelti lėšas galbūt buvo skubotas. Lėšų perkėlimas nepakeitė lėšų surinkimo ir panaudojimo tvarkos, tačiau iškėlė nemažai klausimų. Perkeltos lėšos – kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų – ir toliau buvo naudojamos pagal tokias pat taisykles ir tiems patiems tikslams. Beje, jei kalbėti apie fondo naudos gavėjus, didžiausi iš jų buvo LRITĮPS ir VA ITĮPS bei LPPS“, – rašė jis.

Kur dingo pinigai?

Trijų profsąjungų siekiui patikrinti savišalpos lėšų panaudojimą įtakos galėjo turėti ir 2018 m. pavasarį įsisiūbavęs konfliktas tarp NPPSS vadovybės ir kai kurių šiai organizacijai priklausiusių profsąjungų. Dėl to praėjusių metų pabaigoje bendradarbiavimą su NPPSS nutraukė policininkų profsąjunga, pareiškusi, jog susivienijimas atstovauja ne pareigūnams, o politikams. NPPSS savo ruožtu tvirtino, kad LPPS pašalino iš savo gretų dėl neišspręstų „vidinių problemų“.

Tačiau narystę NPSS sustabdė ir LRITĮPS bei VAITĮPS, o susivienijimui priklausiusi pasieniečių profsąjunga (LPPPS), vadovaujama NPPSS pirmininko V. Banelio, skilo. Atsiskyrę pareigūnai prieš kelis mėnesius įkūrė Nacionalinę pasienio pareigūnų profesinę sąjungą. Tokio sprendimo iniciatoriai – buvę LPPPS vicepirmininkas Rimantas Liepa bei tarybos narys Žygimantas Kalpokas – viešai teigė taip apsisprendę „dėl NPPSS galimai neskaidriai naudojamų lėšų“.

Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė naujosios pasieniečių profsąjungos lyderis R. Liepa, abejonių prieš kurį laiką sukėlė pernelyg menkas įvardijamas savišalpos fondo lėšų likutis.

„Aš taip ir paklausiau – kur dingo pinigai? Tas klausimas dėl pinigų panaudojimo kilo ne tik man vienam. Kilo dar eilei profesinės sąjungos narių, ir LPPPS tarybos nariams“, – pasakojo jis.

Šių metų vasario viduryje R. Liepa oficialiu raštu kreipėsi į NPPSS pirmininką V. Banelį, prašydamas pateikti informaciją apie NPPSS veiklą bei savišalpos fondo lėšų panaudojimą. Be kita ko, teirautasi, ar šis fondas yra skirtas padėti nukentėjusiems profsąjungų nariams bei užtikrinti jų teisinę pagalbą, taip pat – ar sukauptos lėšos naudotos ir kitiems tikslams. Klausta ir to, ar NPPSS nuo 2015 m. yra mokėjęs už kokias nors suteiktas paslaugas ir atliktus darbus T. Vaitkunskui.

„Deja, atsakymo į klausimus nesulaukiau. Ir aš supratau, kad, ko gero, negaliu tokioje organizacijoje būti, ir pasitraukiau su dalimi pareigūnų“, –  LRT Tyrimų skyriui sakė R. Liepa.

Skyrė ir gavo tie patys asmenys

Oficialiais Registrų centro duomenimis, „Pareigūnų ir tarnautojų asociacija“ buvo įkurta 2015 m. lapkričio 6 dieną. Ji registruota tuo pačiu adresu, kaip ir anksčiau V. Bako, o dabar T. Vaitkunsko, vadovaujama Pareigūnų kredito unija – sostinės Birželio 23-osios gatvėje.

Ją įsteigė jau minėti keturi aktyvūs pareigūnų profsąjungų veikėjai – V. Bakas, T. Vaitkunskas, V. Lamauskas bei V. Banelis. Kaip matyti iš Steigiamojo susirinkimo protokolo, asociacijos pirmininku tapo T. Vaitkunskas. Kaip minėta, tuo pat metu – iki 2016 m. gruodžio 5 dienos – T. Vaitkunskas buvo ir ITĮPS, iš kurios sąskaitos į jo atstovaujamą asociaciją buvo pervedami pinigai, pirmininkas. Be to, jis ėjo ir Pareigūnų kredito unijos, kurioje per ITĮPS buvo laikomi savišalpos pinigai, administracijos vadovo bei Valdybos pirmininko pareigas.

V. Bakas tuo metu, kai tapo „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ steigėju, dirbo tuomečio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio patarėju. Be to, kaip rodo Registrų centro dokumentai, jis buvo ir savišalpos fondą administravusios ITĮPS tarybos narys (įgaliojimai nutraukti 2016 m. lapkritį, po Seimo rinkimų).

Dar vienas steigėjas – V. Banelis – minimu laikotarpiu ėjo NPPSS pirmininko pareigas, buvo ir Pareigūnų kredito unijos valdybos narys. Ketvirtasis dalininkas, V. Lamauskas, vadovavo NPPSS nare buvusiai VAITĮPS.

Kaip LRT Tyrimų skyriui telefonu, atsisakęs kalbėtis gyvai, sakė Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas, „Pareigūnų ir tarnautojų asociacija“ buvo įkurta, ketinant stiprinti profesines sąjungas valstybės tarnyboje. „Mes ją įsteigėme, ir ketinome plėsti profesines sąjungas kitose srityse“, – sakė jis.

Ar tai pavyko? „Kol kas tai nepavyko“, – atsakė V. Bakas.

Pareiškęs, kad plačiau su LRT Tyrimų skyriumi ateityje bendraus tik raštu, V. Bakas atsakymų į pateiktus klausimus trečiadienį iki darbo dienos pabaigos neatsiuntė.

Kalbėti prieš LRT kamerą atsisakė ir T. Vaitkunskas. Tačiau jis sutiko, jog būtų cituojami jo pasakyti žodžiai. O jis nurodė, kad tuo metu NPPSS vienijamų profsąjungų vadovai – jau minėti keturi asmenys – nusprendė įsteigti „Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją“, nes buvo manoma, kad per tokią organizaciją bus paprasčiau valdyti NPPSS vadovų planuotus projektus.

V. Banelis nurodė, jog impulsą asociacijai steigti davė 2012–2014 m. NPPSS kartu su bendrove „TMD Partners“,  sėkmingai įgyvendintas Europos Sąjungos fondų iš dalies finansuotas mokymų projektas. Esą matant gerus projekto rezultatus planuota tęsti panašią veiklą.

„Panašiems projektams bei iniciatyvoms vystyti ir buvo įsteigta Jūsų minima asociacija“, – teigė jis.

Už pareigūnų lėšas rengė rinkimų programą?

Registrų centrui pateiktuose „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ steigimo dokumentuose nurodoma, kad jos pirmininkas – T. Vaitkunskas. Tačiau su šia organizacija darbo santykiais buvo susijęs ir V. Bakas. Šio Seimo nario viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, nurodoma, kad 2016 m. gegužės 9 d.–lapkričio 1 d. jis buvo „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ darbuotojas. O Seimo rinkimų metu Vyriausiajai rinkimų komisijai V. Bako pateiktuose dokumentuose rašoma, kad asociacijoje jis ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas.

Būtent V. Bako deklaruotas darbo „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijoje“ laikas sutampa su pervedimų šiai organizacijai iš Pareigūnų savišalpos fondo per ITĮPS sąskaitą laikotarpiu. Bankinių pavedimų dokumentuose yra nuoroda, kad mokėjimai „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijai“, kuriai vadovavo T. Vaitkunskas, iš LRITĮPS, kuriai vadovavo tas pats T. Vaitkunskas, administruotos savišalpos fondo sąskaitos buvo vykdomi pagal 2016 m. gegužės 1 d. sutartį.

V. Bakas deklaravo, kad dirbti „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijoje“ pradėjo 2016 m. gegužės 9 d. O pirmasis pervedimas – 2 880 eurų – iš Pareigūnų savišalpos fondo padarytas birželio 2 d. To paties mėnesio 28 d. pervesta dar viena tokio pat dydžio suma, o paskui po 2 880 eurų pervesta reguliariai kas mėnesį. Paskutinis mokėjimas padarytas spalio 11 d. Iš Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos V. Bakas deklaruoja išėjęs lapkričio 1 d.

Klausiamas, kodėl asociacijos veikla remta savišalpos fondo pinigais, V. Bakas tvirtino, kad nuo įsteigimo savišalpos fondas atliko dvi funkcijas: anksčiau viena iš funkcijų buvusi parama profsąjungų nariams, kita funkcija – įvairūs plėtros projektai.

„Buvo finansuojamos įvairios protesto akcijos, įvairūs tyrimai, rimti teisinės pagalbos projektai. Plėtros projektai. Tame tarpe – ir „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ vekla pačioje pradžioje“, – sakė V. Bakas. Jis taip pat teigė, jog sprendimą savišalpos pinigais finansuoti „Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją“ priėmė jos steigėjai.

Tačiau jis griežtai neigė, kad „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijai“ pervedamos savišalpos lėšos buvo naudojamos rinkimams. „Nesąmonė. Pasižiūrėkite sumas – tai buvo darbo užmokestis“, – tvirtino jis.

Už ką V. Bakui rinkimų laikotarpiu buvo mokamas atlygis, kuriam panaudoti pareigūnų savišalpos pinigai?

Į šį klausimą atsako „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ vadovas T. Vaitkunskas.

Pasak jo, NPPSS Strateginiame plane buvo numatyta, kad 2016 m. Seimo rinkimuose pareigūnų profsąjungos turėtų pasirinkti, kokią politinę partiją remti. Būtina tam sąlyga turėjo būti partijos įsipareigojimas įtraukti pareigūnų profsąjungų parengtą teisėsaugos programą.

„Kai S. Skvernelis (tuo metu – vidaus reikalų ministras, kurio patarėju dirbo V. Bakas) susitarė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), susitarėme, kad einame su jais. V. Bakas darė teisėsaugos srities programą. Pagal sutartį jis turėjo paruošti NPPSS interesus atitinkančią teisėsaugos programą ir pateikti partijai, dėl kurios apsispręsta. Visa teisės–teisėsaugos dalis, kur yra rinkimų kampanijos, yra Vytauto parašyta“, – aiškino T. Vaitkunskas.

Pasak jo, „formaliai – tai rinkimų programa, bet jis (V. Bakas – LRT) ruošėsi eiti atstovauti pareigūnams į Seimą.“ Taigi klausantis T. Vaitkunsko, susidaro įspūdis, kad už pareigūnų savišalpos pinigus V. Bakas per rinkimų kampaniją parengė rinkimų programą, apimančią teisėsaugos sritį  ir atitinkančią NPPSS interesus, skirtą Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Bet, aiškina T. Vaitkunskas, tai nereiškia, kad pareigūnų profsąjungų pinigai buvo panaudoti rinkimams. „Ten (VRK) kiekvieną centą tikrina. Jei leisčiau iš ten (iš profsąjungų) pinigus, skandalas būtų!“, – neabejojo jis.

Tuo metu NPPSS vadovas V. Banelis nurodė, kad, jo žiniomis, tuo metu, kai savišalpos fondą administravo T. Vaitkunskas, į „Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją“ buvo pervesta 17 280 eurų suma.

„Šios asociacijos lėšos buvo panaudotos V. Bako darbo užmokesčiui pagal pasirašytą terminuotą darbo sutartį (ši suma yra dar neatskaičius mokesčių). V. Bakas aktyviai dirbo rengiant mokymus profesinių sąjungų nariams ir juos įgyvendinant. Taip pat baigęs tarnybą Vidaus reikalų ministerijoje (ministro patarėjo pareigose), jis aktyviai tęsė darbus, susijusius su pokyčiais teisėsaugoje (pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimas), socialinės partnerystės skatinimu, profesinių sąjungų derybinių galių stiprinimu“, – rašoma NPPSS vadovo atsakyme.

Tačiau iš pareigūnų savišalpos fondo lėšos skirtos ne tik „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijai“. LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad praėjus vos pusantro mėnesio, kai ši organizacija buvo įsteigta, jos ir kartu ITĮPS vadovo pareigas ėjusiam T. Vaitkunskui taip pat buvo skirti pinigai. 2015 m. gruodžio 22 d. į jo sąskaitą pervesta 290 eurų, po kelių dienų, gruodžio 29-ąją – 4 tūkst. eurų. Abiejų mokėjimų paskirtis nurodyta ta pati: vienkartinė materialinė pašalpa nariui.

Pažeidė įstatymus

2016 m. vasarą, taigi tuo metu, kai į „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ sąskaitą keliavo pareigūnų savišalpos fondo pinigai, žiniasklaidoje skelbta, kad T. Vaitkunskas buvo LVŽS kandidato į Seimą vienmandatėje Lazdynų apygardoje V. Bako rinkimų štabo vadovas.

„Nebuvo jis mano rinkimų štabo vadovas, – tvirtino V. Bakas. – Jis buvo mano pagalbininkas, kaip ir Justas Valiuškevičius (dabartinis Seimo nario padėjėjas-sekretorius). Ta prasme, visi žmonės, mano pagalbininkai, visi dabar yra mano padėjėjai.“

Tuo metu T. Vaitkunskas kalba kitaip.

Jis didžiuojasi vadovavęs neformaliam V. Bako rinkimų štabui ir padėjęs spręsti einamąsias problemas. „Natūraliai gavosi – tiek metų bendraujame, tai tiesiog net nereikėjo rinktis. Susirinko ten tam tikra dalis žmonių, kurie padėjo jam. Sakome, tai ką – padedame? Padedame. Na, tai kas vadovas? Tai vadovas va yra“, – pasakojo jis.

V. Bako rinkimų kampanijos išlaidos atskirai nėra deklaruojamos, nes į Seimo rinkimus jis ėjo ne kaip savarankiškas dalyvis, bet kaip LVŽS iškeltas kandidatas. Iš partijos teiktų ataskaitų matyti, kad oficialiai savo asmeninių lėšų jis rinkimams neaukojo. Tačiau aukas LVŽS teikė T. Vaitkunskas – per tris kartus jis „valstiečiams“ iš viso pervedė 3 200 eurų. Dar 2 000 eurų LVŽS paaukojo V. Bako gyvenimo draugė Ernesta Ramaškaitė, dirbanti Kauno kredito unijoje (patikslinta 2019 m. birželio 13 d.).

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, paprašyta pakomentuoti, ar situacija, kai susijusių asmenų kuriamos organizacijos pervedinėja pinigus, o vienas iš naudos gavėjų dalyvauja rinkimuose, nekelia abejonių, LRT Tyrimų skyriui sakė, jog klausimų kyla įvairių.

„Reikėtų, aišku, pasiaiškinti ir atsakyti, ar tai buvo asmeniui mokamas atlygis už konkretų atliekamą darbą, ar visgi tai buvo tam tikras apėjimas ir bandymas pafinansuoti atitinkamo asmens kampaniją. Be platesnio, išsamesnio tyrimo turbūt mes negalėsime nustatyti ir atsakyti, kas ten buvo. Galbūt ten nieko nebuvo tokio blogo, o galbūt taip buvo bandoma „gražiai“ apeiti įstatymus ir taip paremti juridinio asmens lėšomis kandidatą rinkimuose“, – aiškino VRK vadovė.

LRT Tyrimų skyriaus kalbinti pareigūnų profsąjungų atstovai, klausiami apie „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ narius bei veiklą, tik gūžčiojo pečiais – jie tikino apie tokią organizaciją negirdėję. Nors ši asociacija įsteigta prieš beveik 4 m., Registrų centrui ji iki šiol nėra pateikusi jokių finansinių ataskaitų, taigi, įsitikinti, kokią veiklą ji iš tiesų vykdė ir kam naudojo lėšas, nėra galimybių.

Dėl to 2018 m. lapkritį Registrų centras išsiuntė Pareigūnų ir tarnautojų asociacijai įspėjimą „Dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos ar metinio pranešimo nepateikimo“. Juo informuojama, kad tokiu būdu organizacija pažeidė Civilinio kodekso bei Asociacijų įstatymo reikalavimus. Nepateikus ataskaitų per du mėnesius nuo įspėjimo dienos, jai grėsė netekti juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statuso.

Kaip informavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijai“ neįvykdžius reikalavimo ir toliau nepateikus prašomų dokumentų,  šių metų vasario 27 dieną buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, taigi asociacija nebeturi teisės gauti paramos.

„Įstatymai numato ir administracinę atsakomybę už metinių finansinių ataskaitų nepateikimą. Ji taikoma juridinio asmens vadovui – už šį pažeidimą skiriamų baudų dydis svyruoja nuo 200 iki 3 000 eurų. Registrų centras tokiais atvejais išrašo administracinio nusižengimo protokolą, o baudą skiria ir jos dydį nustato teismas“, – nurodoma atsakyme.

Tačiau nuobauda „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ vadovui nebuvo skirta. „Kadangi pareiga teikti metines finansines ataskaitas viešosioms įstaigoms, asociacijos ir labdaros ir paramos fondams galioja palyginti neseniai, nuo 2016 m., pirmiausiai siekiame juridinius asmenis skatinti ir supažindinti su nauja tvarka, o ne bausti už pažeidimą. Todėl administracinių nusižengimų protokolų surašymas ataskaitų neteikiančių asociacijų ar viešųjų įstaigų vadovams kol kas nėra paplitusi praktika. Tad ir šiuo atveju protokolas nebuvo išrašytas ir bauda nebuvo paskirta“, – informavo M. Samkus.

Tačiau aišku viena – iš karto po Seimo rinkimų „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ veikla nutrūko.

„Baigėsi rinkimai – ir sustojo viskas. Negali tu vykdyti veiklos, nes turi susitvarkyti savo virtuvę“, – kalbėjo T. Vaitkunskas, taip užsimindamas apie pareigūnų profsąjungose įsižiebusį konfliktą. Jis teigė, jog apie abejones dėl pareigūnų savišalpos fondo lėšų panaudojimo prabilę LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai „neša šiukšles iš namų“ ir kenkia pareigūnų profsąjungoms.

Glaudus būrelis – prie profsąjungų ištakų

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad jau minėti keturi „Pareigūnų ir tarnautojų asociacijos“ steigėjai yra glaudžiai susiję ne vienus metus. Jie stovėjo prie pareigūnų profsąjungų kūrimo ištakų, ilgą laiką dalyvavo jų valdymo organuose, o nuo tada, kai vidaus reikalų ministru tapo S. Skvernelis, dabartinis premjeras, įsitraukė į politiką.

V. Bakas, T. Vaitkunskas ir V. Lamauskas susipažino dirbdami Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate. Jau 2002-aisiais jie pradėjo burti tardytojų profesinę sąjungą. Ji buvo įkurta 2002-ųjų rudenį, pirmuoju pirmininku tapo T. Vaitkunskas, jo pavaduotoju – V. Bakas. Panašiu metu V. Lamauskas įkūrė Vilniaus apskrities tardytojų sąjungą. Po metų abi organizacijos buvo pervadintos Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis (ITĮPS).

LRITĮPS T. Vaitkunskas, kaip jau minėta, vadovavo iki 2016 m. rudens. Tiek pat laiko V. Lamauskas ėjo Vilniaus apskrities ITĮPS pirmininko pareigas. V. Bakas, savo ruožtu, buvo LRITĮPS pirmininko pavaduotojas, tokias pat pareigas ėjo ir V. Lamauskas. LRITĮPS pirmininko pavaduotojo pareigų V. Bakas neatsisakė ir tada, kai 2008-ųjų pradžioje sutiko tapti tuomečio policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno patarėju – juo jis dirbo iki 2009 m. pradžios.

VAITĮPS pirmininkas V. Lamauskas buvo išrinktas ir 2006 m. įkurtos LPPS, atstovavusios policijos darbuotojams, pirmininku – šias pareigas jis ėjo iki 2012 m. gegužės. Tuo pat laikotarpiu LPPS taryboje darbavosi T. Vaitkunskas. Savo ruožtu nuo 2008 m. pasieniečius vienijančiai LPPPS vadovauja V. Banelis.

2008 m. lapkritį šios profsąjungos įkūrė NPPSS. Jos pirmininku iš vieno kandidato buvo išrinktas V. Bakas, NPPSS vadovavęs iki 2012-ųjų balandžio. Jam atsistatydinus, į šį postą siūlyti V. Lamauskas, T. Vaitkunskas ir prie NPPSS prisijungusios Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Tačiau visi jie kandidatuoti atsisakė laikinai NPPSS vadovavusio V. Banelio naudai.

Tais pačiais 2008 m. tie patys asmenys įkūrė Pareigūnų kredito uniją. Jos steigėjai – V. Bakas, V. Lamauskas, V. Banelis, taip pat Rimas Balčiūnas ir Pataisos įstaigų profesinės sąjungos vadovas Tadas Cijūnaitis. Pirmuoju unijos administracijos vadovu ir Valdybos pirmininku 2009-ųjų rugpjūtį tapo V. Bakas, su metų pertrauka šias pareigas ėjęs iki 2014-ųjų gruodžio, kai sulaukė S. Skvernelio kvietimo tapti jo patarėju Vidaus reikalų ministerijoje. V. Baką Pareigūnų kredito unijoje pakeitė T. Vaitkunskas.

Su tais pačiais asmenimis dabartinį Seimo narį V. Baką sieja ir dar viena įmonė, kurios pavadinimas neminimas politiko deklaracijoje VTEK. Tai – 2005 m. įkurta viešoji įstaiga „Profesinių sąjungų plėtros centras „Force Majore“ (dabar – Profesinių sąjungų plėtros centras, PSPC). Kaip nurodoma Kultūros ministerijos valdomoje Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, PSPC steigėjai buvo V. Bakas, T. Vaitkunskas ir V. Banelis T. Vaitkunskas iki šiol eina šios įstaigos vadovo pareigas.

PSPC valdo portalą pareigunai.lt, kuris dar 2011 m. gruodį iš žinybinės tapo registruota visuomenės informavimo priemone. Kaip asmuo, koordinavęs svetainės pareigunai.lt virsmą žiniasklaidos priemone, tuo metu buvo įvardytas V. Bakas. Šiuo metu, pasak T. Vaitkunsko, tiek V. Bakas, tiek V. Banelis iš šios viešosios įstaigos dalininkų yra pasitraukę.

Atsakymų nesulaukė

Anksčiau pareigūnų savišalpos fondą administravusios LRITĮPS naujasis vadovas K. Pauliukas apie susiklosčiusią situaciją, taip pat – apie ryškėjančius abejotinus lėšų pavedimus iš fondo, dirbant ankstesniam šios profsąjungos vadovui T. Vaitkunskui, kalbėti su LRT Tyrimų skyriumi nepanoro.

„Jeigu sąžiningai, asmeniškai man atėjus, pas mane daug keitėsi. Kalbant apie finansus ir apie griežtumą, atsiskaitymą, aš žiūrėjau šiek tiek kitaip. Kas prieš tai buvo, negaliu komentuoti, negaliu atsakyti. Gali ten kur nori, kad ir į prokuratūras kviesti, tiesiai pasakysiu – nežinau“, – tvirtino jis.

LPPS vadovaujanti Roma Katinienė sakė, kad abejonių dėl lėšų panaudojimo būta jau anksčiau.

„Kol LTITĮPS vadovavo T. Vaitkunskas, iš tikrųjų įtarimų nebuvo. Būdavo kartais keista, kad tų pinigų vis, įvardijama, nėra, kažkur jie yra išleidžiami, bet įtarimų neturėjome. Realiai, pasikeitus vadovui kilo įtarimų, kad lėšos buvo panaudotos ne visai taip, kaip buvo sutarta ir reglamentuota. Buvo sudaryta iš profesinių sąjungų atstovų tyrimo grupė, kuri pasiaiškintų, kad nebūtų jokių ten emocijų, nešališkumo, kad iš visų profesinių sąjungų dalyvautų po atstovą, ir tiesiog įvertintų dokumentus ir sąskaitas“, – sakė ji.

Tačiau paklausta apie šios tyrimo grupės darbo rezultatus, R. Katinienė aiškino, jog jie yra „tokie daugiau vidiniam naudojimui“.

2017 m. pavasarį 13 metų VAITĮPS vadovavusį V. Lamauską pakeitęs Vitalijus Jagminas LRT Tyrimų skyriui sakė, jog minėtas savišalpos lėšų panaudojimo vidinis tyrimas atsakymų taip ir nepateikė. „Išvadų nebuvo, nes negavome, kiek žinau, kažkokių dokumentų iš NPPSS“, – kalbėjo pareigūnas.

NPPSS pirmininkas V. Banelis LRT Tyrimų skyriui teigė, jog su visais NPPSS dokumentais organizacijos būstinėje gali susipažinti kiekvienas NPPSS Tarybos narys, taigi ir profsąjungų, priklausiusių susivienijimui, vadovai.

„Todėl jų teiginį, neva informacija jiems nebuvo pateikta, galėčiau pavadinti tik pačiu paprasčiausiu melu. Savo nariams nuolatos teikiame mėnesines, ketvirtines veiklos ataskaitas, o metams pasibaigus organizacijos veiklą (taip pat ir finansinę veiklos dalį) įvertina Revizijos komisija“, – nurodė jis.

Tačiau LRT Tyrimų skyrius turi jau minėtų trijų profsąjungų sudarytos tyrimų komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. pasirašytą pažymą, kurioje teigiama: „Susipažinusi su NPPSS buhalterio  [Tado] Mačiulaičio pateiktų sąskaitų išrašais, komisija nustatė, kad savišalpos fondo lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.“

Šiame dokumente taip pat nurodoma, kad komisija praėjusį rugsėjį raštu kreipėsi į savišalpos fondo sąskaitos administravimą perėmusio NPPSS pirmininką V. Banelį, prašydami pateikti tiek duomenis apie fondo lėšų nuo 2011 iki 2018 m. liepos naudojimą, tiek nurodyti, kas vykdė pavedimus panaudojant fondo lėšas ir kieno sprendimu.

„Susirašinėjant elektroniniu paštu ir pakartotinai prašant pateikti reikalingą informaciją, gautas NPPSS pirmininko V. Banel atsakymas: „Dar kartą kartoju, informacija pateikta. O aš kaip vienas iš šakos pirmininkų, beje, kaip ir kiti, turiu ją tokią pat ir tiek, kiek būtina žinoti“, – rašoma pažymoje.

Papildyta V. Bako pozicija ir atsakymais į klausimus:

Seimo nario V. Bako atsakymus į raštu pateiktus klausimus LRT Tyrimų skyrius gavo trečiadienio vakarą, 21.08 val.

LRT Tyrimų skyrius politiko klausė:

Kada ir kokiu tikslu buvo įkurta „Pareigūnų ir tarnautojų asociacija”?

Kas buvo jos steigėjai?

Kada ir kokiose pareigose jūs dirbote šioje asociacijoje, kokį atlyginimą gaudavote?

Kodėl šiai asociacijai nuo 2016 m. birželio 02 d. iki tų pačių metų lapkričio kas mėnesį buvo pervedami pareigūnų savišalpos fondo pinigai, kam jie naudoti?

Kas priėmė sprendimą dėl šių pervedimų?

Kaip paaiškinsite situaciją, kad pinigai buvo pervedami per LRITĮPS, kuriai vadovavo T. Vaitkunskas, o tarybos narys buvote jūs, į “Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją”, kurios direktoriumi Registrų centre deklaruotas T. Vaitkunskas, o vykdomuoju direktoriumi deklaruojate buvęs jūs?

Ar pervedamos lėšos galėjo būti naudojamos jūsų rinkimų kampanijai?

Kodėl „Pareigūnų ir tarnautojų asociacija“ neteikė finansinių ataskaitų Registrų centrui?

Kodėl jūsų deklaracijoje VTEK nėra minima viešoji įstaiga „Profesinių sąjungų plėtros centras“, kurios vienas iš dalininkų, Kultūros ministerijos ir registrų centro duomenimis, iki šiol esate ir jūs?

Ar tai, kad jūs esate šios įstaigos, kuri valdo portalą pareigunai.lt, dalininkas, ir to nedeklaruojate, nekelia jums interesų konflikto?

Ar sutartis, pagal kurią savišalpos fondo pinigai buvo pervedami į „Pareigūnų ir tarnautojų asociaciją“, numatė, kad vykdantysis direktorius, tai yra, jūs, parengsite NPPSS interesus atitinkančią teisėsaugos programą ir pateiksite ją partijai, kurią per Seimo rinkimus apsisprendė palaikyti NPPSS, tai yra, LVŽS?

Pateikiame Seimo nario V. Bako atsakymą (tekstas neredaguotas):

10 metų gyniau žmones - nepagrįstai atleistus, nubaustus, persekiojamus dėl veiklos, skurdintus, sužalotus, susargdintus, netekusius namų, artimojo. Būdamas tuomet, kai jiems keršydavo nusikaltėliai už sąžiningą tarnybą, kartais tiesioginiai vadovai.

Profesinėms sąjungos vadovavau 2003-2012 metų laikotarpiu, iš pradžių buvau vienos iš organizacijų pirmininko pavaduotojas, vėliau skėtinės (NPPSS) organizacijos pirmininkas ir steigėjas. Kartu su bendražygiais per savo veiklos metus sukūrėme 10 narystės organizacijų tinklą, kuris dabar vienija daugiau, nei 6 tūkst. žmonių. Iš vadovaujančių pareigų pasitraukiau 2012 m. Viską kūrėme nuo nulio. Pradžioje, kelis metus  negaudavau jokio atlygio, atlyginimas man buvo mokamas tik gerokai vėliau.

Man baigus darbą vien iš nario mokesčio surenkamas biudžetas siekė milijoną litų kasmet. Dar milijonas buvo skirtas laimėjus Europos sąjungos finansuojamą projektą. Už tuos  pinigus kasmet buvo suteikiama teisinių konsultacijų tūkstančiui žmonių visoje šalyje, atstovaujama 300 bylų, rengiami teisės aktų projektai, tyrimai, mokomi žmonės, mokamos pašalpos nelaimės atveju, rengiami sąskrydžiai, protesto akcijos.

Pvz. 100 žmonių iš visos Lietuvos buvo parengta speciali kelių savaičių aukščiausio lygio vadovų mokymo sesija, jie mokėsi pas geriausius Lietuvos lektorius.

Buvo užmegzti santykiai su dešimtimis Europos šalių profesinėmis sąjungomis, Lietuva po kruopščių Vokietijos, Švedijos komisijos patikrų  buvo priimti į autoritetingiausią profesinių sąjungų susivienijimą Europoje Eurocop.

Švedijos pavyzdžiu pasirašėme pirmąsias Lietuvos teisėsaugos istorijoje kolektyvines sutartis.

JAV, Kanados, JK pavyzdžiu specialiai pareigūnams įkurta finansų įstaiga, kuri traukė žmones iš greitųjų kreditų liūno, dešimtims padėjo sukurti verslą.

Vokietijos pavyzdžiu buvo sudarytos sutartys su advokatais visoje Lietuvoje, kur į bėdą patekęs žmogus galėjo ateiti pasitarti ir sulaukti pagalbos.

NPPSS grupę sudarė 10 organizacijų.

Aš buvau daugelio šių organizacijų steigėjas arba dalininkas, visos jos atliko labai aiškią misiją.

Pvz., septynios profesinės sąjungos gynė pareigūnus iš įvairių tarnybų.

Viešoji įstaiga, apie kurią klausiate nuo 2005 m. valdė interneto portalą,  kuris turi žiniasklaidos priemonės statusą, informuodavo teisėsaugos pareigūnų bendruomenę apie organizacijos veiklą, rašė konsultacinius straipsnius, analizę, pareigūnų kasdienybę. Buvo rengiami ekspertų interviu, tai buvo vienas iš skaitomiausių portalų, rašančių teisėsaugos tema ir vienas iš populiariausių tarp profesinių sąjungų.

Pareigūnų kredito unija, sukurta Kanados, Jungtinės Karalystės pavyzdžiu yra finansų įstaiga, į kurią virto savišalpos fondas. Pradžioje ji švietė pareigūnus finansinio raštingumo klausimais, traukė žmones iš greitųjų kreditų, padėdavo jaunoms šeimoms įsigyti būstą,  tarnybą baigusiems pareigūnams ir jų šeimoms sukurti verslą, finansuodavo korporatyvinius renginius, teikė įprastas finansines paslaugas.

Visų šių organizacijų  vertė dešimtys kartų viršijo tą atlygį, kuris mano buvo sumokėtas visuotinio narių susirinkimų sprendimu. Visas jas palikau žmonėms, dauguma iš jų sėkmingai veikia iki šiol ir padeda pareigūnams, tarnautojams, jų artimiesiems, veteranams.

Jūsų klausime minima pareigūnų ir tarnautojų asociacija buvo naujausias projektas, kurio ėmėmės 2015 m. po to, kai nustojau eiti Vidaus reikalų ministro patarėjo pareigas. Jos uždavinys buvo plėtoti profesinių sąjungų veiklą kitose valstybės institucijose, ugdyti,  mokyti lyderius, vystyti organizacijas, daryti įtaką teisėkūrai siekiant palankios terpės profesinių sąjungų veiklai.  Joje dirbau, kaip samdomas darbuotojas ir gavau atlyginimą, kurį mokėjo steigėjai.

Dėl programų rengimo. Per visą savo veiklos laikotarpį nuolat sulaukdavau pasiūlymų padėti rengti įvairių partijų programas. Taip pat esu rengęs pasiūlymus Vyriausybių programoms. Tai natūrali mano veiklos dalis atstovaujant žmones. Mano pasiūlymai LVŽS rinkimų programai buvo priimtini ir šiuo metu įgyvendinami, tą dariau visiškai savanoriškai.

 2016 buvau išrinktas į Seimą, visos mano veiklos buvo deklaruotos, pasitraukiau iš visų pareigų profesinėse sąjungose ir kitose organizacijose. Mano kampaniją finansavo mano kolegos bendražygiai, žmonės. Profesinė sąjunga jai neskyrė nė vieno cento. Priešingai, visos sukurtos organizacijos (ne popierinės) ir visas turtas buvo perduotas naujiems lyderiams, finansinė ataskaita patvirtinta visuotiniame susirinkime bei įvertinta revizijos komisijos.

Visus interesus, kurie būtini pagal įstatymą deklaravau.

Šiuo metu Seime aktyviai tremiu tikrų, savarankiškų, žmones ginančių profesinių sąjungų veiklą, registravau ne vieną įstatymo pataisą, nes žinau, kad gerovės valstybė gali būti sukurta tik tuomet, kai žmonės busis į profesines sąjungas ir derėsis dėl sveikų ir saugių darbo sąlygų, atlygio, šeimos interesų ir darbo derinimo, studijų, profesinio tobulėjimo galimybių, pensijų.