LRT tyrimai

2019.04.11 05:30

LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliai“ toliau rieda Rytų kryptimi

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius2019.04.11 05:30

„Lietuvos geležinkeliai“ susitikimuose su riedmenų gamintojais Rusijoje ir Baltarusijoje siūlo derybas dėl sandorių ir pasirašė ketinimų protokolus vagonams pirkti, nors specialioji Vyriausybinė komisija nelinkusi palaiminti sandorių, kurie yra sudaromi su įmonėmis, neatitinkančiomis nacionalinio saugumo kriterijų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, ir dėl to, kad neturi patikimų rusiškų riedmenų detalių tiekėjų,o taip pat siekdami sutaupyti lėšų, „Lietuvos geležinkeliai“ ir dukterinės įmonės yra gerokai apkarpiusios riedmenų remonto apimtis ir tai galimai daro aukodamos saugumą.

„Mogiliovo vagonų gamykla ketina šiais metais pirmą kartą „Lietuvos geležinkeliams“ parduoti 150 pusvagonių (12-6993 modelis) technologinėms skiedroms pervežti“, – taip skelbiama Baltarusijos naujienų agentūros pranešime. Jame cituojamas gamyklos vadovas Vitalijus Martynovas.

Susitikimas su „Lietuvos geležinkeliais“ vyko šių metų sausio mėnesį, buvo pasirašytas memorandumas. Kad Mogiliovo gamykla galėtų Lietuvai tiekti savo produkciją, kaip sakė Mogiliovo vagonų gamyklos atstovas, trūksta tik sertifikato iš Rusijos geležinkelių.   

„Mūsų žiniomis, „Lietuvos geležinkeliams“ trūksta ne 150, o 250 pusvagonių įvairiai medienos produkcijai gabenti“, – aiškino Aleksandras Tytovas.

Baltarusijos naujienų agentūros pranešime skelbiama, kad Lietuvai reikia maždaug pusantro tūkstančio įvairių modifikacijų krovininių vagonų ir Mogiliovo pusvagonių gamykla tokį poreikį yra pasiruošusi užtikrinti.

Kai LRT Tyrimų skyrius kalbėjosi su baltarusiais, jokio konkurso „Lietuvos geležinkeliai“ vagonams pirkti nebuvo paskelbę, tačiau jie leido suprasti, kad nėra daug ir konkurentų.

LRT Tyrimų šaltinių duomenimis, užklausos iš „Lietuvos geležinkelių“ dėl galimybės tiekti produkciją, taip pat apklausa dėl kainų yra pasiekusios ne vieną Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos gamyklą. „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad užklausa yra išsiųsta ir į Rusijos koncerną, susijusį su kariniu kompleksu „TransMashHolding“. Dėl lokomotyvų remonto detalių pirkimų iš šio koncerno per tarpininkę Lietuvoje „Railvec“ buvo kilęs skandalas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios iš posto turėjo pasitraukti ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka.  

LRT Tyrimų skyrius turi „Lietuvos geležinkelių“ ir kitos – Kriukovo – vagonų gamyklos susirašinėjimo pavyzdį. Pas šiuos potencialius partnerius „Lietuvos geležinkelių“ delegacija vyko šių metų vasarį.

Iš susirašinėjimo tarp „Lietuvos geležinkelių“ atstovų matyti, kad delegacija iš Lietuvos važiuoja aptarti jau konkrečios sutarties sąlygų.

Elektroniniame laiške rašoma, kad susitikimas su Kriukovo vagonų gamyklos atstovais yra skirtas susipažinimui su produkcija ir su galimybėmis tiekti jas į Lietuvą. Taip pat rašoma, kad siekiant konstruktyvių derybų, Lietuvos pusė prašo atsiųsti sutarties projektą, o sutarties sąlygos ir bus susitikimo esmė.

„Esame įpratę, kad kiekvieną kartą po derybų pasirašomas ketinimų protokolas“, – rašoma „Lietuvos geležinkelių“ atstovo elektroniniame laiške potencialiems partneriams.

Kokias sutartis siūlo pasirašyti „Lietuvos geležinkeliai“ ir kada ketinama skelbti konkursą vagonams pirkti? Kokia suma skirta šiems pirkimams ir kas jį vykdys?    

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška aiškina, kad baltarusių viešai skelbiama informacija yra gerokai per ankstyva – jokio kontrakto dar nėra. Jo aiškinimu, sausio mėnesį vyko susitikimas su Mogiliovo gamyklos vadovais, buvo pasirašytas ketinimų memorandumas. Tas pats padaryta su kai kuriomis kitomis įmonėmis.

„Niekas dar nieko neparduoda. Aišku, rinkos dalyviai labai norėtų, kad įvyktų sandoriai. Tai yra truputėlį rytietiška kultūra, kai siekiama užbėgti įvykiams už akių ir pasiskelbti, kad turi, bet realiai jokių sandorių nėra. Jie čia reaguoja tik į atvažiavimą, pasikalbėjimą. Ir, aišku, žmonės išreiškia konkretų interesą, kad jie tikrai norėtų pirkti“, – aiškina tokią baltarusių spartą „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Koncernui „Transmasholding“ pasiūlymas, anot M. Bartuškos, yra išsiųstas tik todėl, kad jiems reikia sužinoti kainas rinkoje. M. Bartuška aiškina, kad „Transmashholding“ nėra „Lietuvos geležinkelių“ tiekėjas.

„Tai nėra dar pirkimas. Šiandien vykdoma tik analizė, kad turėtume konkurencinį palyginimą. Apskritai išsiaiškinti, kiek tokie dalykai kainuoja“, – sakė LRT Tyrimų skyriui M. Bartuška.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad ketinimų memorandumas, kuris pasirašytas su daugybe gamyklų, nėra kontraktai. Bet vos tik LRT Tyrimų skyrius pradėjo domėtis „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų vizitais ir pasiteiravo apie tai, kada ir ar bus konkursas vagonams pirkti, jei Baltarusijos įmonės jau skelbiasi gaminančios pagal Lietuvos užsakymą, buvo išplatintas pranešimas spaudai, jog „LG Cargo“ inicijuoja vagonų parko atnaujinimo programą.

„Lietuvos geležinkeliams“ susirašinėjimo pavyzdys su Ukrainos Kriukovo gamykla buvo išsiųstas pirmadienį. Kitą dieną skelbiama, kad „LG Cargo“ artimiausiu metu paskelbs viešą kvietimą gamintojams teikti pasiūlymus pirmuoju etapu iki 2020 m. įsigyjant daugiau nei 900 skirtingų tipų vagonų: skiedrovežių, grūdovežių, pusvagonių ir platforminių vagonų.   

Po įmones važinėjo delegacija, sudaryta iš „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų, tačiau naujus vagonus pirks ką tik įsteigta įmonė „LG Cargo“.

UAB „LG Cargo“ neseniai Lietuvos transporto saugos administracija suteikė krovinių vežimo licenciją verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla Lietuvos teritorijoje. Ji perims tą veiklą, kurią vykdė ir dar šiek tiek vykdo „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcija. Galutinai suformuota „LG Cargo“ įmonė, kurios 100 proc. priklausys „Lietuvos geležinkeliams“, turi būti jau netrukus.

Iš ko pirkti galima: vagonų „Lietuvos geležinkeliai“ ieško Rytuose 

Jei Baltarusijos arba Rusijos kapitalo įmonė, pavyzdžiui, su Rusijos kariniu kompleksu susijęs lokomotyvų gamintojas pasiūlys geriausias sąlygas, ar tai reiškia, kad jos bus įtrauktos į tiekėjus?

Ar bus leidžiama „Lietuvos geležinkelių“ įmonėms pirkti produkciją iš kitų Rusijos ir Baltarusijos įmonių?

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas aiškina, kad jie stengiasi išvengti Rusijos tiekėjų.

„Rusija, kaip gamintojas, kaip rinka, nėra mūsų pagrindinė rinka, į kurią mes orientuojamės. Mes šiandien žiūrime į mažiau rizikingas Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano gamyklas. Tokios, kurios veikia rinkoje 15–20 metų. Pavyzdžiui, Gruzija“,  – sako M. Bartuška. Kaip ir minėta, „TransMashHolding“ užklausą iš „Lietuvos geležinkelių“ taip pat gavo tik esą dėl kainų žvalgybos.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Ukrainos ir kai kurių kitų minėtų šalių gamintojų produkcijos nesertifikuoja Rusijos geležinkeliai, todėl iš jų pirkti produkcijos „Lietuvos geležinkeliams“ neapsimoka.

Vis dėlto pirkimai iš su Rusijos kapitalu susijusių įmonių yra komplikuoti. Sandorius „Lietuvos geležinkeliai“ privalo pateikti vertinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Speciali vyriausybinė komisija nuo 2018 metų kovo tikrina valstybės ir privataus kapitalo valdomų strateginių įmonių sandorius, jeigu jie viršija 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Šiandien į rizikingus sandorius patenka sandoriai su įmone „Railvec“, kuri yra antrinė „TransMashHolding“ koncerno įmonė čia, Lietuvoje, taip pat su „Skinest Group“ valdomomis įmonėmis.

„Skinest Group“ pagrindinis akcininkas Estijos pilietis Olegas Osinovskis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje. Jis įtariamas davęs pusės milijonų eurų kyšį buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Maguoniui. Pastarasis yra vedęs buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino dukterėčią ir per šią šeimą su V. Jankuninu susijusios ir kitos Lietuvoje veikiančios įmonės – „LGC Cargo“ akcininkai. „LGC Cargo“, kurios valdybos pirmininku yra buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka, „Lietuvos geležinkelius“ apskundė Europos Komisijai.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad kreipiasi dėl visų potencialių sandorių su „Skinest“ grupės įmonėmis. 2018 m. vasarą komisija neleido sudaryti daugiau nei 3 mln. vertės sandorio dėl pabėgių pirkimo. Iš specialiosios komisijos nebuvo gautas leidimas dėl tvirtinimo detalių konkurso, o dėl konkurso dėl kontaktinio tinklo detalių pirkimo patikra nebuvo pradėta.

Taip pat didžiulis ažiotažas kilo, kai tos pačios grupės įmonė „Vitras-S“ laimėjo Rengės ruožo atstatymo konkursą.

Tačiau „Skinest Baltija“ vadovas teigia, kad Lietuvoje stabdomi projektai ne tik kelių tūkstančių eurų vertės.

„Yra žinoma, kad pasirašyta sutartis dėl Rengės ruožo su mūsų įmone, kurios vertė – daugiau kaip 10 milijonų eurų. O kiti sandoriai, kuriuose mes dalyvaujame ir siūlome produkciją, yra stabdomi kreipiantis į Nacionalinio saugumo komisiją ir tie sandoriai yra nuo 10 tūkstančių iki kelių milijonų vertės“, – sako „Skinest Baltija“ vadovas.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, 2018 m. su „Skinest“ grupės įmonėmis buvo sudaryta sandorių už beveik 4 mln. eurų (skaičiuojant su preliminariais sandoriais ir PVM). Tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl nebuvo išdrįsta nutraukti Rengės ruožo konkurso. Tačiau tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi tikrinti tiekėjų patikimumą specialiojoje komisijoje, LRT tyrimų skyriaus duomenimis, verčia dukterines bendroves mažinti investicijas į riedmenų remontą.

Nei „Railvec“, nei „Litmotas“, nei „Skinest Group“ priklausančios įmonės yra nepageidaujamos kaip tiekėjos.

„Lietuvos geležinkeliai“ neigia, kad neremontuoja lokomotyvų

Bet jei „Lietuvos geležinkeliai“ ir dukterinės įmonės, kurioms pavesta įrangos priežiūra, stabdo pirkimus, nepasirašo kontraktų, kuo skundžiasi ne tik „Skinest Baltija“, bet ir kitos „Skinest“ grupės įmonės (tą patį „LRT Tyrimų skyriui tvirtina ir įmonė „Litmotas“, taip pat „Railvec“, tiekiančios remontui reikalingas detales), kaip yra remontuojami lokomotyvai ir kiti riedmenys? 

Sandoriai su įmone „Litmotas“ buvo įšaldyti po LRT tyrimo apie „Lietuvos geležinkelių“ sandorius, sudaromus su įmonėmis, paskui kurias slenka skandalų šleifas. 

LRT Tyrimų šaltiniai teigia, kad riedmenų remontas nevyksta taip, kaip turėtų vykti, jam skiriama mažiau lėšų, nei turėtų būti skiriama.

„Lietuvos geležinkelių“ teigimu, šia veikla užsiimanti UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. remonto sąnaudoms išleido 16 mln. eurų. Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ turi 200 magistralinių ir manevrinių lokomotyvų.

Ekspertai teigia, kad per dvejus metus padidėjus pervežamų krovinių apimtims nuo 47,7 mln tonų iki  56,8 mln. tonų, remontui skirtos išlaidos sumažėjo, o turimam parkui aptarnauti tiek, kiek skiriama dabar, negali užtekti.

Jei neskelbiami konkursai detalėms ir darbams atlikti, tai, anot LRT tyrimų skyriaus šaltinių, akivaizdu, kad nei techninė priežiūra, nei remontas neatliekami, reglamentų nesilaikoma jau kelerius metus, o riedmenys naudojami tiek, kad vėliau labai išaugs jų amortizacijos išlaidos.

Anot ekspertų, vidaus įsakymais nukeliami didžiųjų remontų terminai, didinami vadinamieji prabėgimai.

Anot šaltinių, jau yra pradelstas 44 turimų „Siemens“ lokomotyvų garantinis remontas, o vienam iš šių lokomotyvų sudegė variklis. LRT Tyrimų šaltiniai teigia, kad vietoje neveikiančio „Siemens“ lokomotyvo, kuriam esą laukiama užsakytų detalių, yra naudojami 2M62K lokomotyvai su taršiu rusišku „Kolomna“ tipo varikliu, kuriuos buvo suplanuota atiduoti į metalo laužą. Vienas tokio tipo lokomotyvas su M tipo varikliu taip pat yra sugedęs, jis neremontuojamas.

Jeigu buvo nesilaikyta reglamentų, vieno „Siemens“ lokomotyvo kapitalinio remonto kaina gali išaugti ir iki 3 milijonų eurų. 

Techninės priežiūros reikalavimų taip pat esą nesilaikoma dėl keleivinių elektrinių traukinių, kalbama, kad vienas keleivinis elektrinis traukinys yra išmontuotas, nes trūksta detalių. Anot LRT tyrimų skyriaus šaltinių, trūksta detalių ir keleiviniams dyzeliniams traukiniams.

“Lietuvos geležinkelių” atsiųstuose atsakymuose visa ši informacija neigiama, o įmonės atstovai ginasi, jog jokių pradelstų lokomotyvų techninio aptarnavimo darbų nėra. Taip pat atsakymuose rašoma, kad lokomotyvų remonto ir priežiūros sąnaudos yra stabilios ir reikšmingų svyravimų nebuvo.

Po to, kai LRT publikavo ankstesnį tyrimą apie „Lietuvos geležinkelių“ vykdomus pirkimus, susisiekimo ministras skundėsi, kad „Lietuvos geležinkeliams“ yra sudėtinga rasti patikimus tiekėjus.

Tačiau riedmenų „LG Cargo“ kroviniams vežti ir toliau dairosi jei ne Rusijoje, tai Baltarusijoje.

Ekspertai: kokie yra „Lietuvos geležinkelių“ tikslai?

Saugumo ekspertas Marius Laurinavičius mano, kad didžiausia Lietuvos transporto, ypač geležinkelių sektoriaus, problema, kad nėra iki galo įvertinta ir suvokta, kokios strateginės svarbos yra šis sektorius. Jis nemato jokio skirtumo tarp rusiško kapitalo tiekėjų.

„Bet kuris, ypač tokių strateginių sričių kaip transportas (nors transportas ne visais atvejais Lietuvoje yra įvardintas kaip strateginė sritis, bet tai yra ypatingai strateginė sritis) bet koks bendradarbiavimas su Rusija, kuri kariauja nepaskelbtą karą prieš mus, yra labai labai didelė grėsmė nacionaliniam saugumui“, – samprotauja M. Laurinavičius.

„Geležinkeliai tikrai gali būti panaudoti kariniams tikslams“, – sako jis abejojantiems, kad iš Rusijos ir jos satelitų perkama įranga gali būti panaudota prieš Lietuvą. Jis primena neseną istoriją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo įrangą, kuri leidžia nuotoliniu būdu sustabdyti mūsų traukinius.

„Ir Baltarusija ar Rusija, mano požiūriu, yra tas pats. Aš nematau skirtumo, ar pirkti tokią strateginę įrangą iš Rusijos ar iš Baltarusijos. Gali būti formaliai iš Baltarusijos, bet tai jokio skirtumo.“

„Tikrai suprantu, kad negalima per dieną, turint beveik tiktai rusišką įrangą, per mėnesį ar per metus viską pakeisti, bet reikia pasidaryti auditą labiausiai nacionalinę grėsmę keliančioje srityje ir atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su mums grėsmę keliančia šalimi“, – sako M. Laurinavičius. 

„Lietuvos geležinkelių“ dukterinėms įmonėms galioja viešųjų pirkimų taisyklės

Problema dėl to, iš ko pirkti produkciją, dar gilėja, nes potencialūs detalių „Lietuvos geležinkeliams“ tiekėjai kelia klausimą, kad „Lietuvos geležinkelių“ išsikeltas tikslas siekti mažiausios kainos bei skaidrumo – taip pat abejotinas.

Bendrovės skundžiasi, kad apie konkursus jos nieko nesužino, nes dukterinės „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės neskelbia apie vykdomus pirkimus viešai. Apie vykdomus pirkimus neretai įmonės sužino netyčia, nutekėjus informacijai ir tik tada sudalyvauja. Apklausos galimai vykdomos tik su tam tikromis įmonėmis eliminuojant kitus rinkos dalyvius.

Tokiu būdu mažėja galimybė konkuruoti dėl mažiausios kainos, nors esą „Lietuvos geležinkeliai“ teigia siekiantys būtent tokio tikslo. 

„Šiandien įmonės net nepublikuoja pirkimų, daro apklausas ir, jei tau neišsiųsta, tai tu ir nedalyvauji. O gauna apklausas ne visi“, – sako Valdas Rasimas.  

„Jūs gaunat?“

„Ne“, – sako V. Rasimas. 

Dukterinės bendrovės, atsakingos už riedmenų remontą, taip pat minėtoji naujai įsteigta „LG Cargo“, skirtingai nei „Lietuvos geležinkeliai“, yra neperkančiosios organizacijos. Kaip ir kitoms antrinėms įmonėms, išskyrus taip pat naujai įsteigtai  „LG keleiviams“, esą negalioja reikalavimas pirkimus vykdyti pagal viešųjų pirkimų procedūras.

Tačiau, ar tikrai „LG Cargo“ ir kitos antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės gali pirkti be viešųjų pirkimų taisyklių, yra klausimas. Į jį turės atsakyti Viešųjų pirkimų tarnyba, nes „Lietuvos geležinkelių“ organizuojamuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai bei su antrinėmis bendrovėmis konkursuose konkuruojančios bendrovės, LRT tyrimų skyriaus duomenimis, yra pateikę tokią užklausą VPT.

LRT Tyrimų skyriaus balandžio 9 d. kalbinta VPT vadovė Diana Vilytė sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ atsakymų tarnyba dar nebuvo gavusi. 

„Lietuvos geležinkeliai“ sandorių, kuriuos organizuoja per viešuosius pirkimus, apimtis mažina. Mano žiniomis, su jais mūsų įmonė sudarė sandorių už 300 tūkstančių maždaug 2018 m. Klausimas, ar pačios kompanijos, dukterinės, neturėtų organizuoti pirkimų per viešuosius pirkimus“, – sako V. Rasimas, „Skinest Baltija“ vadovas.

Pats ginčas, ar turi „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės taikyti viešųjų pirkimų procedūras, yra gerokai senesnis. 

2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje teismas „Lietuvos geležinkelių“ antrinę įmonę UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pripažino perkančiąja organizacija ir, anot teismo, perkančiųjų organizacijų statusas turėjo būti taikomas ir kitoms antrinėms „Lietuvos geležinkelių“ įmonėms. Taip pat ir UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“.

Aukščiausiojo Teismo nutartyje rašoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“, patronuojanti bendrovė, yra „stambiausia pajėgiausia Lietuvoje, konkurencinį pranašumą įgijusi dėl patronuojančiosios bendrovės veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo, piniginių ir nepiniginių įnašų perdavimo ir dėl to šios bendrovės antrinės įmonės turi išskirtinį statusą ir veikia nelygiavertėmis rinkos sąlygomis su kitais privačiais ūkio subjektais.“  

„Lietuvos geležinkeliai“ argumentuoja, kad Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo grindžiama tuo, jog tuo metu, kai buvo nagrinėjamas ginčas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir dukterinių bendrovių, buvo vykdomi vidaus sandoriai.

Anot „Lietuvos geležinkelių“, vidaus sandoriai nuo 2019 m. nebegalimi, todėl Aukščiausiojo teismo įpareigojimas ir antrinėms bendrovėms vykdyti konkursus pagal viešųjų pirkimų procedūras nebegalioja.

Tačiau nepatenkintieji „Lietuvos geležinkelių“ formuojama nauja tvarka sako, kad tiek prie ankstesniojo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo S. Dailydkos galiojusi tvarka, kai buvo kuriamos išskirtinės sąlygos rinkoje vidaus sandoriams tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir dukterinių įmonių, tiek dabar kuriamos sąlygos yra labai panašios, nes sukuria galimybes veikti išskirtinėmis sąlygomis ir manipuliuoti pirkimų procedūromis.  

V. Rasimas teigia, kad vidaus sandoriai tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir dukterinių įmonių pašalinti, tačiau tai iš esmės nieko nepakeitė, nes neretu atveju „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės perka imituodamos viešojo pirkimo procedūras, o dukterinėms įmonėms yra delegavusios funkcijas, kurios iš esmės nelabai skiriasi nuo uždraustų vidaus sandorių. Pavyzdžiui, esą riedmenis perka ne „Lietuvos geležinkeliai“, o UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, nors riedmenimis naudojasi „Lietuvos geležinkeliai“.

„Dabar formuojama situacija, kai yra leidžiami valstybės pinigai, tačiau nė viename etape netaikomos viešųjų pirkimų procedūros “, – sako V. Rasimas.

Rengės ruožas – nestrateginis

Rengės atstatymo konkursą, kurio vertė – 11,4 milijonų eurų, laimėjus „Vitras - S“, Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest rail“ valdomai įmonei buvo pakeistas Rengės ruožo statusas. Į strateginių objektų sąrašą papuolė trys magistraliniai geležinkelio ruožai į Latviją ir šalia Mažeikių esanti Bugenių geležinkelio stotis. O Rengės ruožas, dėl kurio išardymo 2017 m. Europos Komisija skyrė Lietuvai 28 milijonų eurų baudą, tokio statuso neteko.

Dabar tai – eilinis pasienio ruožas.

Toks Vyriausybės sprendimas, kurio siekė susiekimo ministras Rokas Masiulis, buvo priimtas po to, kai speciali komisija nusprendė nepradėti sandorio patikros, nes Viešųjų pirkimų tarnyba neįžvelgė jokių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų. LRT Tyrimo skyriaus duomenimis, sandorio patikros siekė patys „Lietuvos geležinkeliai“, nes nei įmonė, nei Susisiekimo ministerija nesitikėjo, kad Rengės ruožo atstatymo konkursą galėtų laimėti ne antrinė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „Geležinkelio tiesimo centras“, o „Skinest Rail“ grupei priklausanti įmonė.  

Specialioji komisija vengė priimti sprendimą, nes prieš tai buvo nesuteikusi leidimo sudaryti gerokai mažesnių sandorių su „Skinest Rail“ grupės įmonėmis. Tuomet buvo nuspręsta iš strateginių objektų sąrašo 17 kilometrų Rengės ruožą apskritai išbraukti.

„Lietuvos geležinkelių“ Riedmenų departamento vadovu dirba Evaldas Rimnskis, kuris prieš tai kurį laiką dirbo „Skinest Rail“ grupei priklausančios Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklos cecho viršininku.

„Lietuvos geležinkeliuose“ vyko tyrimas, ar negalėjo nutekėti informacija.

M. Bartuška sako, kad pagrindo įtarimams jis nebeturi. O kodėl GTC pateikė brangesnį pasiūlymą, nors ji – antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė ir turi visą reikiamą įrangą bei valdo daugiau informacijos, pasakyti negalėjo.

 

 

 

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius