captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT tyrimas. Skandalų lydima maisto imperija: ryšiai veda į ministro A. Verygos aplinką

Po Dainų šventės dalyvių maitinimo ir vaikų mitybos ugdymo įstaigose pertvarkos istorijų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai paskelbė, kad jokia verslo grupė ar privatūs asmenys neturės išskirtinių sąlygų dalyvauti organizuojant vaikų maitinimą. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad šiuose skandaluose figūravusi verslo grupė yra susijusi su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o kontaktai veda į paties ministro A. Verygos aplinką.
A. Veryga, BNS nuotr.
A. Veryga, BNS nuotr.

Kretingiškio Irmanto Norkaus valdomų įmonių, užimančių daugiau kaip 40 proc. maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų rinkos – „Pontem“ ir „Bruneros“, – pavadinimai garsiai nuskambėjo per vasarą vykusią Dainų šventę, kilus skandalui dėl dalyvių maitinimo. Tos pačios įmonės minėtos ir rudenį kilus triukšmui dėl SAM diegiamos naujos moksleivių bei darželinukų maitinimo pertvarkos.

Didžiulės verslo grupės, vienijančios kelias dešimtis bendrovių, įmonę „Bruneros“, kuri tuo metu vadinosi „Kretingos maistas“, 2016 m. dėl nuslėptų mokesčių krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT): nustatyta, kad padaryta žala Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateiktais duomenimis, daugiau kaip pusė „Bruneros“ ir beveik trečdalis „Pontem“ virtuvių priskiriamos padidintos rizikos grupei. Tai reiškia, kad čia rasta pažeidimų, dėl kurių jos turėtų būti tikrinamos dažniau. 2015–2018 m. VMVT dėl „Pontem“ gavo 56 skundus, iš jų 18 pripažinti pagrįstais. Tuo pat metu „Bruneros“ skųsta 87 kartus, 29 skundai buvo pagrįsti.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokinių tėvų nuotr.

Nepaisant skundų bei pažeidimų, I. Norkaus įmonių grupei, tarp kurios klientų –savivaldybių valdomos ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai, taip pat ministerijos ir Seimas, toliau šypsosi sėkmė viešuosiuose pirkimuose. Maža to – būtent I. Norkaus įmonės yra kviečiamos į SAM pasitarimus dėl sveikatos politikos krypčių ir teisės aktų koregavimo.

Neatmetama, kad prie tokios sėkmės prisideda ne tik plačiai išplėtotas įmonių tinklas. Įtakos greičiausiai turi ir galimi politiniai ryšiai įvairiose partijose.

Konsultantui – pareigos įtakingoje verslo grupėje

LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad paties ministro A. Verygos komandoje yra žmogus, iki praėjusio gruodžio vidurio dirbęs tiesiogiai su I. Norkaus verslu susijusioje įmonėje.

Šis asmuo – anksčiau A. Verygos patarėjo, atsakingo už korupcijos prevenciją, pareigas ėjęs klaipėdiškis Artūras Mažrimas. Prieš tai jis yra dirbęs policijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos saugios laivybos administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėju, vadovavęs Palangos šilumos tinklams bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentui.

Iš pareigų SAM A. Mažrimas pasitraukė 2017 m. sausį, viešai pasklidus informacijai apie prieš dešimtmetį kazino jo praloštas didžiules sumas.

Išėjęs iš SAM, po kelių mėnesių A. Mažrimas įsidarbino Neringos savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriumi, o 2018 m. pradžioje vėl pakeitė darbą: tapo Kretingoje registruotos bendrovės „Epsilon LT“ vadovu.

Vienintelė šios įmonės akcininkė, Registrų centro duomenimis, yra įmonė „Baltijos paslaugų grupė“, o šios vienintelis akcininkas yra verslininkas I. Norkus. Jis 2017 m. gruodžio 7 d. tapo ir tuo metu įsteigtos „Epsilon LT“ direktoriumi, bet vos po mėnesio šias pareigas perleido A. Mažrimui, dirbusiam iki praėjusių metų gruodžio 11 d.

„Epsilon LT“ Kretingos savivaldybės puslapyje įvardijama kaip daugiausia darbuotojų turinti rajono įmonė. Jos pavadinimas viešumoje nuskambėjo per praėjusią vasarą kilusį skandalą dėl prasto Dainų šventės dalyvių maitinimo. Buvo skelbiama, kad per šią laikino įdarbinimo įmonę tos pačios verslo grupės bendrovė „Bruneros“, teikusi maitinimo paslaugas, galėjo apsirūpinti laikinais darbuotojais.

Dainų šventės dalyviams skirtas maistas, BNS nuotr.

LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad A. Mažrimas, dirbdamas į skandalą patekusio maitinimo paslaugas teikiančio verslo grupės įmonėje, tuo pat metu buvo ir sveikatos apsaugos ministro A. Verygos komandos narys. Kaip aiškėja iš Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktos A. Mažrimo deklaracijos, nuo 2016 m. lapkričio 15 d. jis yra A. Verygos visuomeninis, tai yra neatlygintinai dirbantis, konsultantas Seime. Šio ryšio pabaigos data deklaruojama 2020 m. lapkričio 15 d. – tuo metu turėtų baigtis dabartinio ministro kadencija. A. Verygos deklaracijoje A. Mažrimas, kaip galimas konflikto šaltinis, nėra nurodytas.

Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo VTEK Prevencijos skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, visuomeniniai konsultantai nėra valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, bet jie privalo atskleisti turimus privačius interesus – kitas darbovietes, susijusius asmenis ir panašiai tam, kad visuomenė galėtų vertinti jų veiklą.

Pasak A. Verygos, visuomeninis konsultantas A. Mažrimas, kaip ir tada, kai dirbo ministro patarėju, jį konsultuoja korupcijos prevencijos klausimais. Tačiau ministras tvirtina nežinojęs, kad jo konsultantas iki pastarojo meto dirbo bendrovėje „Epsilon LT“, susijusioje su „Bruneros“.

„Tikrai neseku visų komentarų, ir net ir visuomeninių konsultantų. Jis nėra patarėjas. Tai yra visuomeninis konsultantas, kurio aš, jeigu man kažko reikia, galiu pasiklausti. Tai nereiškia, kad jis kuruoja kokią nors sritį ir priiminėja sprendimus, turi kažkokius įgaliojimus. Jis nekuruoja jokių maisto sričių, nedirba ministerijoje, jis ir kažkokių įtakų daryti negali“, – tvirtino ministras.

Tarpininkaujantis didžiausiems maitinimo paslaugų tiekėjams neigė ir A. Mažrimas. „Baikite, jūs juokaujate. Jokiu būdu. Aš tą I. Norkų esu matęs porą kartų gyvai, nes jis turi 10 ar 12 įmonių ir Lietuvoje retai būna, nes vykdo dabar plėtrą į užsienį“, – apie jį įdarbinusį verslininką kalbėjo ministro konsultantas.

Jis teigė šiuo metu esantis bedarbis, o plačiau komentuoti veiklos I. Norkaus įmonėje negalintis, nes nenori susilaukti sankcijų ir pasekmių.

Kvietimai – ministerijos iniciatyva

LRT Tyrimų skyriaus turimi oficialūs dokumentai rodo, kad prie SAM vairo 2016 m. pabaigoje stojus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotam A. Verygai, tiek „Pontem“, tiek „Bruneros“ (tada dar „Kretingos maistas“) buvo kviečiamos bendradarbiauti su ministerija.

Jau 2017 m. vasarį SAM ėmėsi organizuoti susitikimus su maisto verslo ir priežiūros institucijų atstovais. Dokumente „Dėl susitikimo“, kurį, kaip matyti, rengė nuolat su vaikų ir ligonių maitinimu susijusiose istorijose minimas SAM Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas, o pasirašė ministras A. Veryga, siūloma pasitarti dėl valstybės sveikatos politikos krypčių. Be kita ko, nurodoma, kad ketinama diskutuoti dėl kriterijų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigoms tiekiamiems produktams, didinant sveikatai palankių maisto produktų pasiūlą, bei kitais aktualiais klausimais.

„Bus aptarti rengiami ir planuojami teisės aktų projektai“, – nurodoma A. Verygos pasirašytame rašte.

A. Veryga, BNS nuotr.

Iš turimo kviečiamųjų sąrašo matyti, kad diskutuoti SAM siūlė įvairioms maisto gamybos ir platinimo įmones vienijančioms verslo asociacijoms, taip pat susijusioms valstybės institucijoms. Tiesiogiai kviestos tik 3 įmonės – bendrovė „Žemaitijos pienas“, taip pat – „Pontem“ bei „Kretingos maistas“.

Vos po kelių mėnesių, 2017 m. balandį, SAM pakvietė maisto prekių gamintojus pasirašyti Bendradarbiavimo susitarimą dėl druskos kiekio mažinimo maisto produktuose. Kviestųjų sąraše tarp asocijuotų struktūrų ir vėl įtraukta bendrovė „Pontem“.

„Tikrai negalėčiau dabar labai tiksliai pasakyti, ar jos buvo kviestos, tos įmonės, ir kas jas kvietė, nes mane paprastai jau pasiekia galutinis rezultatas, tai yra paruoštos kažkokios rekomendacijos, ir pirmiausia aš vadovaujuosi ne įmonių, bet ministerijos specialistų, kurie dirba ir kuruoja, kompetencija bei rekomendacijomis.<…> Gal, jeigu jos tikrai ir buvo kviestos, na, matyt, ir kviečiasi tuos, kurie realiai dalyvauja procesuose. Kas dirba ir kas užsiima”, – LRT Tyrimų skyriui sakė A. Veryga.

„Kretingos maistas“ („Bruneros“) bei „Pontem“ taip pat yra sveikatinimo idėjų konkurso „Sveikatiada“, kuria siekiama diegti sveikos gyvensenos kultūrą šalies ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokymo įstaigose, ir kurios vienas pagrindinių partnerių – SAM, rėmėjai. Šiais metais minėtos įmonės bei viešoji įstaiga „Tikra mityba“ buvo ,,Sveikatinimo idėjų konkurso“ komisijos narės.

„Tai, kad įmonė remia vieną ar kitą iniciatyvą, turbūt nėra draudžiamas dalykas, nes įmonės gali remti tokius dalykus. Mes džiaugiamės, jeigu verslas prisideda prie kažkokių sveikatinimo akcijų. Ir, kaip suprantu, tai vėl nėra kažkur nuslėpta ar slaptas reikalas, ir turbūt deklaruoja verslas, kad jie skiria paramą tokiems renginiams“, – tikino A. Veryga.

Minėti įtakingi politikai

I. Norkaus verslo imperijos pradžia siekia 2001 m., kai buvo įsteigta viešoji įstaiga „Kretingos maistas“. Šiuo metu verslininkas valdo kelias dešimtis susijusių įmonių, užsiimančių maisto gamyba, tiekimu, maisto atliekų išvežimu, buhalterine apskaita, programinės įrangos kūrimu, vadinamosios elektroninės piniginės diegimu mokyklose ir panašiai. Verslas taip pat plėtojamas Latvijoje bei Ukrainoje, kur grupės veiksmai vertinami nevienareikšmiškai.

Dauguma grupės bendrovių valdoma per 2010 m. I. Norkaus įkurtą įmonę „Baltijos paslaugų grupė“. Tačiau maitinimo paslaugų įmonės „Kretingos maistas“, „Sotega“, o vėliau ir perimta „Pontem“ valdomos ne tiesiogiai, bet per 2014 m. įkurtą dar vieną bendrovę „Maistas LT“.

LRT Tyrimų skyriaus nuotr.

Viešumoje ne kartą skambėjo abejonės, kad įsigalėti maitinimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose I. Norkaus įmonėms būtų buvę sunku be įtakingų politikų užnugario. LRT Tyrimų skyriaus klausiama, ar prie „Pontem“ ir „Bruneros“ („Kretingos maisto“) sėkmės prisideda politikai, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė tokios galimybės neatmetė.

„Neatmetama galimybė tikrai. Turbūt reikėtų atsisukti ir pasižiūrėti istoriją šios įmonės sėkmės. Sieti su politinėmis partijomis, kas tada valdė vieną ar kitą ministeriją, ir žiūrėti tuos sėkmės atvejus, kaip buvo laimima sveikatos srityje, ar tikrai buvo konkurencija? Švietimo? Tendencijos, ypač kai žiūrima 10 m. perspektyvoje, labai gerai matosi“, – kalbėjo ji.

Įmonę „Pontem“ I. Norkaus grupė įsigijo 2015 m. rudenį. Iki tol „Pontem“ ir I. Norkaus „Kretingos maistas“ aršiai konkuruodavo viešuosiuose pirkimuose dėl maitinimo paslaugų mokykloms, darželiams, ligoninėms ir valstybės įstaigoms teikimo.

„Iki šiol „Kretingos maistas“ ir „Pontem“ aršiai konkuravo, buvo daugybė teismo ginčų. Vienas „Pontem“ įsigijimo tikslų buvo noras šiek kiek subalansuoti šią rinką“, – 2015 m. rudenį dienraščiui „Verslo žinios“ kalbėjo I. Norkus.

„Pontem“, kuri iki 2013 m. vadinosi „Smulkus urmas“ daugelis sieja su verslininku Gediminu Žiemeliu ir jo bendrove „Žia valda“ bei galima šio asmens įtaka, tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo situaciją buvus kiek kitokią. Kontrolinis akcijų paketas, o nuo 2013 m. – 100 proc. „Pontem“ akcijų priklausė statybų versle veikusio Petro Vasiliausko kontroliuojamai įmonei „Martesa“.

Viešumoje P. Vasiliauskas sietas su įtakingu buvusiu socialdemokratu, dabar „socialdarbiečiu“, Juozu Bernatoniu. 2015 m. rudenį į viešumą iškelta J. Bernatonio namo statybos istorija, akcentuojant, kad jį stačiusi P. Vasiliausko bendrovė „Garantas“ yra laimėjusi kelis didelius policijos pastatų statybos konkursus tuo metu, kai J. Bernatonis vadovavo Vidaus reikalų ministerijai 2001–2003 m. O 2015 m., politikui esant prie Teisingumo ministerijos vairo, P. Vasiliausko valdomai „Pontem“ sėkmė šypsojosi Teisingumo ministerijos kuruojamo Kalėjimų departamento kalinių maitinimo konkursuose.

J. Bernatonis, BNS nuotr.

J. Bernatonis nei tada, nei dabar neneigia pažinties su P. Vasiliausku. Tačiau politikas tvirtina nedaręs įtakos bičiulio sėkmei per valstybinius konkursus.

„Konkursus organizuodavo būtent įstaigos – pataisos namai, kalėjimai. Tai nebuvo centralizuoti Kalėjimų departamento konkursai, bet Kalėjimų departamentas juos prižiūrėdavo. O ministerija nelabai prie ko čia“, – sakė J. Bernatonis LRT Tyrimų skyriui.

„Pontem“ sekėsi ir kitų tuomečių socialdemokratų kuruojamose srityse. Rimantei Šalaševičiūtei vadovaujant Sveikatos apsaugos ministerijai, ši bendrovė laimėjo 18 mln. eurų vertės konkursą maitinti Santaros klinikos ligonius, o karių maitinimo milijonai laimėti Krašto apsaugos ministerijai vadovaujant Juozui Olekui.

Buvęs partijos kolega kratosi pažinties

LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, „Kretingos maisto“ įkūrėjo I. Norkaus politinis užnugaris siejamas su organizacijomis, kurių ištakos – tuometėje Lietuvos liberalų sąjungoje. Šiai politinei organizacijai, kurios buvęs vadovas Rolandas Paksas vėliau įkūrė Liberalų demokratų partiją (dabar „Tvarka ir teisingumas“), Artūras Zuokas – Liberalų ir centro sąjungą, o Eugenijaus Gentvilo šalininkai – Liberalų sąjūdį, prieš kelis dešimtmečius priklausė ir I. Norkus.

Vėliau, kalbama, verslininko ryšiai įvairiose savivaldybėse didėjo, apimdami ir daugiau partijų.

Tačiau pirmiausia I. Norkus pats bandė tapti politiku. Per 2000 m. ir 2002 m. savivaldybių tarybų rinkimus jis buvo įtrauktas į Lietuvos liberalų sąjungos sąrašus Kretingos rinkimų apygardoje, bet mandato taip ir nelaimėjo.

Tačiau buvęs I. Norkaus partijos bendražygis Virginijus Domarkas, viename sąraše su verslininku 2000 m. kandidatavęs į Kretingos rajono tarybą, vėliau pakeitęs ne vieną politinę organizaciją, o nuo 2012 m. atstovaujantis socialdemokratams, nuo tada eina ir Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Jo, kaip viešojo pirkimo komisijos pirmininko, parašas „laimina“ 2015 m. vasarį sudarytą ir iki 2018 m. vasario trukusią nemokamo mokinių maitinimo Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklose paslaugų pirkimo sutartį, kurios vertė – daugiau kaip 4,7 mln. eurų. Šį pirkimą, įvykdytą apklausos būdu, laimėjo ūkio subjektų grupė, kurią sudarė bendrovės „Maistas LT“ bei „Bruneros“, taigi, buvusio V. Domarko partijos kolegos I. Norkaus įmonės.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokinių tėvų nuotr.

Nors ši sutartis pasibaigė 2018 m. pradžioje, naujo konkurso rezultatai LRT Tyrimų skyriaus pokalbio su V. Domarku metu – taigi, praėjus beveik metams – dar nebuvo žinomi. Vadinasi, daugumoje Kretingos rajono ugdymo įstaigų darbą tęsė ta pati verslo grupė.

Klausiamas, ar šio konkurso rezultatai nebuvo nulemti ankstesnių jo ir I. Norkaus partinių ryšių, V. Domarkas tai neigė.

„Tai buvo gilūs 2000 m. (kai buvo viename rinkimų sąraše – LRT), ir po to pas mus kontaktų su ponu I. Norkumi nėra. Todėl, kad jis tapo didelės įmonės savininku ir netgi 2004 m. jis nebuvo tarp mano rėmėjų į Seimą“, – kalbėjo Kretingos administracijos vadovas.

Klausiamas, kaip nedidelėje Kretingoje vienas iš savivaldybės vadovų gali nepažinoti vietos verslininko, neretai pavadinamo ir rajono mecenatu, su kuriuo net kartu fotografuotas, V. Domarkas pasipiktino.

„Atsiprašau! Atsiprašau. Atsiprašau. Aš labai abejoju, ar galiu būti su I. Norkum kokiuose nors renginiuose. Nei tokios nuotraukos, nei tokio renginio nežinau“, – tvirtino jis.

Tačiau regiono leidinyje „Pajūrio naujienos“ publikuota būtent tuo metu, kai vyko minėtas 4,7 mln. eurų vertės pirkimo konkursas, daryta politiko ir verslininko nuotrauka, jiems sprendžiant vienos rajono mokyklos vaikų maitinimo problemą.

Verslininkas I. Norkus ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas, „Pajūrio naujienų“ nuotr.

Ilgus metus trunkanti sėkmė

Šiuo metu „Bruneros“ bei „Pontem“ per mokyklų, darželių bei ligoninių viešuosius pirkimus dirba 45 Lietuvos savivaldybėse. 16 iš jų mero arba savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas eina socialdemokratų atstovai, 10 tarp vadovų yra konservatoriai, dar 10 įtakingų postų turi liberalsąjūdiečiai.

Naujausias skandalas nuskambėjo ilgametėje socialdemokratų „tėvonijoje“ – Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Gruodžio viduryje VPT paskelbė, kad Vilkaviškio rajono valdžia privalo nutraukti 410 tūkst. eurų vertės sutartis su bendrove „Bruneros“ (buvusi „Kretingos maistas“), tiekiančia maistą mokykloms. Nurodoma, kad rajono savivaldybė su „Bruneros“ mokinių maitinimo sutartis sudarinėdavo taip, kad šios baigtųsi kartu su naujų mokslo metų pradžia. O tada, pasibaigus sutarčiai, susizgribdavo, kad nebus kam vaikus maitinti, todėl tiesiog pratęsdavo sutartį su ta pačia įmone.

VPT taip pat nustatė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės konkursuose laimi „Bruneros“, kuriai sudaromos išskirtinės sąlygos. 2003–2018 m. įmonė gavo 8,3 mln. eurų vertės šios savivaldybės užsakymų.

I. Norkaus įmonių maitinami regionai, LRT Tyrimų skyriaus nuotr.

Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė rajono opozicijos atstovas liberalsąjūdietis Gintautas Plečkaitis, ir ankstesnių pirkimų sąlygos kėlė įspūdį, kad jos pritaikytos tai pačiai įmonei.

„Dar anoje kadencijoje buvo perkamas maitinimas. Suma buvo ar ne 12,5 mln. litų (apie 3,6 mln. eurų). Sąlygose buvo įrašyti 4 reikalavimai: ISO sertifikatų, kad būtų turėjęs atitinkamai sandorių ir panašiai. Žodžiu, padaryta viskas „Kretingos maistui“, kad kiti negalėtų dalyvauti. Išreikalavome išskaidyti pirkimą. Dalyvavo trys ar keturios įmonės ir vis tiek laimėjo „Kretingos maistas“, bet laimėjo už 7,5 mln. litų (daugiau kaip 2 mln. eurų). Įsivaizduokite – 5 mln. litų (1,5 mln. eurų) buvo sutaupyta“, – kalbėjo jis.

Vilkaviškio administracijos direktorius socialdemokratas Vitas Gavėnas LRT Tyrimų skyriui neigė, kad „Bruneros“ pergales galbūt užtikrina ryšiai su rajoną valdančia partija. „Laimi ir laimi“, – sakė jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, vadovavimą perėmęs 2017 m. pavasarį, o tų pačių rudenį praradęs dalį narių po įvykusio skilimo, tikina, kad jo partijos nariai būti verslininkų globėjais negali.

„Yra ta rinka monopolizuota. Praktiškai, kiek aš žinau, nė viena didesnė viešoji įstaiga – ar ligoninė, ar netgi mokyklų tinklas – neapsieina be vienos iš šitų trijų įmonių (didžiausią dalį rinkos užimančių trijų įmonių – LRT) paslaugų. Nes jie yra monopolistai. Tai kiek yra socialdemokratų valdomų savivaldybių, o valdomų – tai čia sąvoka irgi labai įdomi, ar ten dauguma, ar meras, ar panašiai – ir kiek yra savivaldybių ne socialdemokratų valdomų, kurias aptarnauja, aš čia sakau, nei tokių koreliacijų kada nors esu daręs, nei apie tai girdėjęs, nei žmonės yra pasakoję“, – tvirtino jis.

Tuo metu VPT vadovė D. Vilytė pastebi, kad tam tikrą savivaldybių politikų ir verslininkų santykį galima stebėti.

„Kai matai savivaldos politinių partijų kaitą, ypač tose savivaldybėse, kur yra dominuojančių politinių partijų, tos pačios politinės partijos nuosekliai laimi rinkimus, tai matome tą nuoseklumą ir viešuosiuose pirkimuose. Ir pasikeitus partijoms, kartais užtrunka laiko, kartais reikia laiko susitarimams, ir matome tą atsikartojimą“, – pabrėžė ji.

Didelis triukšmas baigėsi susitaikymu

VPT teikiamais duomenimis, 2015–2018 m. su „Pontem“ ir „Bruneros“ („Kretingos maistas“) buvo sudaryta sutarčių daugiau kaip už 125 mln. eurų.

Sėkmingos plėtros nesustabdė ir 2016 m. nuskambėjęs skandalas, „Kretingos maistui“ sulaukus FNTT įtarimų dėl grupės įmonių galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo 2014–2016 m. teikiant maitinimą mokykloms ir ligoninėms. Skelbta, kad „Kretingos maisto“ darbuotojai už įvairiose aptarnaujamose įstaigose parduodamą maitinimo paslaugą ir maisto patiekalus bei produktus dalies gautų grynųjų pinigų galbūt neapskaitė: atlikus per 40 kratų, buvo rasta dalis nespėtų sunaikinti apskaitos dokumentų, taip pat daugiau kaip 41 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų pinigų.

BNS nuotr.

Tačiau tyrimas verslininkams baigėsi palankiai. 2018 m. kovą Klaipėdos apylinkės teisme kaltininkas susitaikė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“. „Kretingos maistas“ sumokėjo nuslėptus mokesčius – daugiau kaip 100 tūkst. eurų, ir įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – 570 eurų.

Dėl to tuometė „Kretingos maisto“ direktorė Alisa Norkuvienė bei buhalterinės įmonės vadovė buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. „Kretingos maisto“ pavadinimas buvo pakeistas į „Bruneros“, prie bendrovės vairo stojo pats I. Norkus, ir veikla tęsėsi toliau.

Vis dėlto klaidinga būtų teigti, kad I. Norkaus įmonių grupė įsigalėjo pastaraisiais metais. VPT 2013–2015 metais atlikta maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų apžvalga rodė, kad šioje sferoje nuolat laimi ir sudaro didžiausios vertės sutartis 3 įmonės – „Pontem“, tuo metu dar nepriklausiusi I. Norkui, „Kretingos maistas“ bei bendrovė „Sanitex“. Šie trys tiekėjai užėmė 56 proc. viešųjų pirkimų, įvykusių maisto produktų pirkimo ir maitinimo paslaugų sferoje, rinkos, kitiems 252 tiekėjams liko 44 proc.

Dar daugiau – iš trijų didžiųjų tiekėjų „Sanitex“ tuo metu atsiriekė apie 8 proc. rinkos, kai „Pontem“ teko 31 proc., o „Kretingos maistui“ – 17 proc., taigi, kartu jos užėmė apie 48 proc. maitinimo mokesčių mokėtojų pinigais rinkos.

Nepaisant tokios situacijos, 2015 m. rudenį Konkurencijos taryba leido vykdyti įmonių koncentraciją, bendrovei „Maistas LT“, per „Baltijos paslaugų grupę“ kontroliuojamai I. Norkaus, įsigyjant įmonę „Pontem“. Nutarime, kurį pasirašė tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininką pavadavęs Elonas Šatas, konstatuota, kad „dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.“

Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Navickaitė, ši institucija, siekdama įvertinti koncentracijos pasekmes, atliko išsamią rinkos analizę.

„Konkurencijos taryba nustatė, kad po susijungimo bendra koncentracijos dalyvių rinkos dalis bus gana reikšminga (konkrečių duomenų įvardyti negalime, nes tai – komercinė paslaptis). Tačiau tinkamai organizuojant viešuosius pirkimus kitos maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės turėtų daryti pakankamą konkurencinį spaudimą“, – nurodė L. Navickaitė.

Vietoj atsakymų – advokato raštas

LRT Tyrimų skyrius nuo gruodžio pradžios tarėsi dėl pokalbio su I. Norkumi. Vėliau, gruodžio 20 dieną, įmonių grupės savininkui klausimai buvo pateikti raštu. Sausio 2-osios vakarą vietoje atsakymų sulaukėme I. Norkaus atstovo – advokato Vytauto Budniko – laiško. Jį pateikiame visą.

Klientas mane informavo apie Jūsų jam pateiktus klausimus, susijusius su jo valdomomis įmonėmis bei jų veikla.

Remiantis 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 11 d. 2 p. 4 p., prieš pateikdami atsakymus į Jūsų nurodytus klausimus, pageidaujame būti informuoti kur ir kokiu tikslu bus naudojama informacija, gauta pateikiant atsakymus į Jūsų užduotus klausimus. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis Jūsų pateikiamų klausimų yra menami ir suformuoti kaltinimo pagrindu, todėl prieš pateikiant atsakymus į nurodytus klausimus prašome patvirtinti, kad Jums pateikta informacija nebus iškraipyta, perfrazuota ar pateikta tendencingai, nepatikrinus tokią informaciją patvirtinančių šaltinių. Primename, jog skelbdama informaciją privalote būti objektyvi, taip pat neturite teisės skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Beje, tam tikrais klausimais konstatuojate vienokias ar kitokias faktines aplinkybes. Dėl šios priežasties prašome pateikti duomenis, kuriais remiantis teigiate apie galimą klausimuose nurodytų įmonių teisės aktų nesilaikymą ar vykdomus kitokius pažeidimus. Taip pat prašome nurodyti, kokiu tikslu atsakymams į klausimus pateikti pasirinktas asmuo yra Irmantas Norkus.

Informuojame, jog tuo atveju, jei Jūsų viešai pateikta informacija apie klausimuose nurodytas įmones bus iškraipyta, neobjektyvi, neteisinga ar nepatikrinta, asmenys, apie kuriuos tokia informacija bus pateikta, naudosis teise ginti savo dalykinę reputaciją teisės aktų nustatyta tvarka reikalaujant ne tik paneigti tokio pobūdžio informaciją, tačiau ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo.

A. Veryga, BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

LRT tyrimai

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close