LRT tyrimai

2018.12.12 07:00

LRT tyrimas. „Ofšorų“ istorijoje – į politiką žengiančio advokato ir „Gazprom“ atstovo vardai

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius2018.12.12 07:00

Kas galėjo suvienyti „Gazprom“ tarpininką Lietuvoje, garsų į politiką žengiantį advokatą, TV žvaigždę ir farmakologą? Prieš trejus metus įvykusi farmacijos bendrovių akcijų dalyba, kai į akcininkų kivirčus įsikišo „Gazprom“ dujų verslininkas Ričardas Matijošaitis ir jo ofšorinės įmonės, kurios galbūt mokėjo ir į Kauno merus pretenduojančiam advokatui Gintarui Černiauskui, kai jo klientė, TV veidas Rima Balanaškienė, iš ofšorinių įmonių skolinosi pinigų.

Spalį socialdemokratai paskelbė, kad jų kandidatas į Kauno merus – įtakingas advokatas Gintaras Černiauskas. Jis Lietuvoje išgarsėjo, kai Kauno pedofilijos byloje atstovavo Laimutei Stankūnaitei. Kitas jo žiniasklaidos antraščių nepaliekantis klientas – Kristinos Brazauskienės sūnus, kaltinamas mokesčių slėpimu.

Advokatas LRT Tyrimų skyriui pasakoja, kad kandidatuoti į Kauno mero postą nusprendė dėl didėjančio avantiūristų ir Lietuvos gelbėtojų regionuose masto.

„Savo pavyzdžiu noriu atkreipti visuomenės dėmesį, kad patys turime būti aktyvūs politikoje ir į savo rankas imti pagrindinių sprendimų priėmimą. Jeigu mes užleidžiame žadantiems ir pamirštantiems savo pažadus tesėti, t. y. populistams, išrinkę valdžią iš karto pradedame ją keiksnoti“, – komentuoja G. Černiauskas, pabrėždamas, kad Kauno miestas pagerėjo, bet proveržio nepadarė.

Bet advokato bandymus žengti į politiką gali aptemdyti prieš ketverius metus įvykusi istorija, šiuo metu atsidūrusi teisėsaugos akiratyje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, susijusio su „Gazpromo“ dujomis prekiaujančio verslininko Ričardo Matijošaičio ofšorinėmis įmonėmis ir farmacijos bendrovėmis bei jų parduotomis akcijomis. Šioje byloje gali pasirodyti garsaus advokato G. Černiausko pavardė. Pasak prokuratūros, įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Taip pat gali būti, kad ikiteisminiame tyrime, atstovaudamas nagrinėjamoms farmacijos bendrovėms, advokatas nesilaikė profesinės etikos normų. LRT Tyrimų skyrių pasiekė dokumentai, rodantys, kad prieš trejus metus G. Černiauskas galėjo turėti profesinių santykių su Ričardu Matijošaičiu, kaip tik tuo metu, kai iš su juo susijusių ofšorinių bendrovių pinigų skolinosi advokato klientė. LRT Tyrimų skyrius gavo sutartį, kurioje R. Matijošaitis atlygį iš G. Černiausko klientės pasidalija su pačiu advokatu. G. Černiauskas tikina, kad LRT turima sutartis – suklastota.

Per akcininkų kivirčus – į „ofšorus“

Istorija prasidėjo 2014 m., kai įtakingos farmacijos bendrovės „Aconitum“ akcininkai farmakologas Laimis Akramas ir televizijos veidas, laidos „Sveikatos ABC“ vedėja Rima Balanaškienė nesugebėjo susitarti dėl bendrovės perėmimo. Tuo metu įmonė „Aconitum“ buvo susijusi su dviem dukterinėmis bendrovėmis „Aurantijus“ ir „Sveikatos ABC“.

Ginčas kilo, R. Balanaškienei siekiant išpirkti bendrovių akcijas iš L. Akramo. Tarp verslininkų sudaryta sutartis užtikrino, kad R. Balanaškienė sumokės už L. Akramo akcijas, tačiau šios po kurio laiko atsidūrė ofšorinės bendrovės „Rodstone LTD“, registruotos Mergelių salose, rankose.

Pasak L. Akramo, mintis pervesti akcijas į ofšorinę įmonę kilo dujų bendrovės „Haupas“ savininkui Ričardui Matijošaičiui. Į jį L. Akramas kreipėsi, esą negavęs iš R. Balanaškienės viso apmokėjimo už akcijas ir prašydamas pagalbos teismuose.

„Buvo sunkumų su įmonėmis, nes kova už savo teises daug kainuoja, jis tiesiog pasisiūlė padėti finansiškai, išspręsti mano klausimus, nesutarimus su kitais akcininkais“, – pasakoja L. Akramas apie priežastis, kodėl į konfliktą įsitraukė R. Matijošaitis. Šis verslo partneris esą tikino pasitenkinsiąs tuo, kad kitiems akcininkams paskolins pinigų ir uždirbs palūkanų.

Pats R. Matijošaitis taip pat LRT patikino, kad istorijoje pasirodė tik dėl teisinės pagalbos L. Akramui. Plačiau pakomentuoti pažadėjo vėliau, tačiau susisiekti su verslininku nebepavyko, todėl klausimai apie ofšorines įmones, akcijas ir paskolas liko neatsakyti.

Pagal pradinį susitarimą, pasak L. Akramo, R. Matijošaitis turėjo padėti padengdamas bylinėjimosi išlaidas, tik esą vėliau nuspręsta akcijas perleisti į Mergelių salose įkurtą bendrovę.

„Matijošaitis sakė, kad skubiai reikia akcijas perrašyti į užsienio kapitalo įmonę, ofšorinę kompaniją, vien dėl to, kad Lietuvoje teisingumas gali užtrukti daug metų ir su tomis akcijomis gali nutikti bet kokių dalykų“, – teigia L. Akramas.

2015 m. „Rodstone LTD“ jau valdė trečdalį UAB „Aurantijus“ ir daugiau kaip pusę UAB „Aconitum“ akcijų.

Tokią situaciją teisme skundė R. Balanaškienė ir jos advokatas G. Černiauskas, nes pagal ankstesnį susitarimą akcijos turėjo priklausyti verslininkei, o ne ofšorinei įmonei. Tačiau susitarimo teismuose pasiekti nepavyko iki kol 2015 m. visos šalys sudarė taikos sutartį. Remiantis ja, „Rodstone LTD“ perleidžia tiek „Aconitum“, tiek „Aurantijaus“ akcijas R. Balanaškienės valdomai įmonei „Sveikatos ABC“ už daugiau kaip milijoną eurų.

LRT Tyrimų skyriaus gautoje taikos sutartyje nurodoma, kad „Sveikatos ABC“ akcijoms įsigyti ketina gauti kreditą, kuris bus pervestas į Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ depozitinę sąskaitą, o iš šios pinigai nukeliaus į „Rodstone LTD“ sąskaitą Šveicarijoje.

Minėtame procese dujų verslininko R. Matijošaičio vardas nepasirodo, tačiau LRT pavyko gauti elektroninius laiškus, kurių autentiškumo negali patvirtinti. Juose „Rodstone LTD“ interesams atstovauja verslininkas, Šveicarijos pilietis Andrei Travkinas, kartu su R. Matijošaičiu Šveicarijoje valdantis energetikos bendrovę „West&Ost Energy“. A. Travkinas minėtuose laiškuose, beje, nurodo suinteresuotiems asmenims visus klausimus derinti su juo, o tarp laiškų adresatų – ir R. Matijošaitis.

Ši akcininkų kova iš esmės baigėsi R. Balanaškienės naudai. Jai pavyko išpirkti bendrovių akcijas ir atsiriboti nuo praeities istorijų.

„Mes esame tiek ištikrinti, pratikrinti ir, kadangi esame visokius dalykus perėję, mano bylutė susegta tuo klausimu“, – teigia R. Balanaškienė. Tačiau LRT gauti dokumentai rodo, kad už sėkmingos pabaigos galėjo slypėti slapti susitarimai.

Advokatas atstovavo abiem stovykloms

LRT Tyrimų skyrių pasiekė 2015 m. gegužės mėnesio sutartis, rodanti, kad kitą ofšorinę bendrovę, registruotą taip pat Mergelių salose, „Rawley Capital Corp“ lygiomis dalimis valdo R. Matijošaitis ir G. Černiauskas. „Rawley Capital Corp“ – kaip tik ta įmonė, iš kurios R. Balanaškienė gavo kreditą akcijoms iš „Rodstone LTD“ išpirkti.

Sutartyje, patvirtintoje G. Černiausko ir R. Matijošaičio parašais, advokatui yra priskiriama pinigų suma ir sutariama dėl palūkanų, gautų iš paskolos, pasidalijimo. Schema susidarė tokia, kad viena su R. Matijošaičiu susijusi bendrovė skolino pinigus verslininkei, kad ši išpirktų akcijas iš kitos su dujų verslininku susijusios įmonės. Tai reiškia, kad lėšos iš vienos kišenės tiesiog keliavo į kitą.

Jeigu LRT Tyrimų skyriaus turima sutartis autentiška, tai reikštų, kad advokatas G. Černiauskas, gaudamas palūkanų iš paskolos R. Balanaškienei, uždirbo iš jos turto. Parodžius dokumentą pačiam advokatui, šis tikina jo nėra matęs, jo nepasirašęs ir sutartis suklastota. Atkreipus dėmesį į jo parašą ant sutarties, pasak G. Černiausko, suklastoti parašą ant dokumento nėra sunku.

„Šis dokumentas man yra nežinomas. Greičiausiai jis yra sudėliotas iš dalių, ir šito dokumento nei tikslo, nei prasmės negaliu pasakyti. Aš Ričardą Matijošaitį pažįstu. Susipažinom per tą ginčą, bet daugiau su juo jokių sandorių nesu turėjęs“, – teigia G. Černiauskas.

Tuo metu LRT Tyrimo skyriaus šaltiniai tikina, kad sutartis – tikra. Tuo labiau, už tokio dokumento, kuriame nurodyti žmonių asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai ir sudėti parašai, klastojimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Praėjus savaitei po pokalbio su G. Černiausku, LRT Tyrimų skyrius kreipėsi į advokatą, klausdamas, ar ėmėsi veiksmų, reaguodamas į neva suklastotą sutartį, bet advokatas teigia, kad, nežinodamas LRT šaltinio, veiksmų imtis negali, tačiau pridūrė, kad, jeigu tokia sutartis bus panaudota, kreipsis į teisėsaugą.

„Jūs turite sutartį, kuri kompromituoja mane. Tai jeigu ji būtų kur nors panaudota,  aš iš tiesų kreipčiausi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad būtų išsiaiškinta, kas ją sudarė, kas ją panaudojo, kokiais tikslais“, – sako G. Černiauskas.

R. Balanaškienė LRT patvirtino, kad taip pat nėra įsitikinusi dėl minėtos sutarties autentiškumo, bet, jeigu toks dokumentas egzistuoja, jai būtų naujiena tai, kad jos advokatas ir teismuose kitą pusę rėmęs verslininkas sudarė sandorį.

Vis dėlto oficialus ryšys tarp G. Černiausko ir „Rawley Capital Corp“ yra. LRT Tyrimų skyriaus turimas notaro patvirtintas kitas dokumentas rodo, kad iš tiesų G. Černiauskas buvo įgaliotas asmuo atstovauti „Rawley Capital Corp“ interesams sandoryje su R. Balanaškiene. 2015 m. gegužės mėnesio akcijų pirkimo–pardavimo sandoryje nurodyta, kad G. Černiauskas įgaliojimą atstovauti „Rawley Capital Corp“ gavo 2015 m. kovą Šveicarijoje.

Minėtoje notaro patvirtintoje sutartyje R. Balanaškienė už paskolą laikinai perleidžia turimas bendrovių „Aurantijus“, „Aconitum“ ir „Sveikatos ABC“ akcijas. Šioje sutartyje, kaip ir ankstesnėje, minimos ir tos pačios paskolos palūkanos.

Pati R. Balanaškienė LRT aiškina, kad bendrovę paskolai gauti rado per G. Černiauską, šis ir pasiūlė pasinaudoti pažįstamu „Šveicarijos piliečiu“. „Iš kur, kaip ir kokios ofšorinės kompanijos pinigus pervedinėjo, man tikrai nebuvo įdomu“, – sako R. Balanaškienė. Tuo metu advokatas, kiek vėliau paklaustas apie atstovavimą „Rawley Capital Corp“, pripažino, kad įgaliojimą gavo, tačiau, kas konkrečiai prašė jo paslaugų ir kokie žmonės stovi už bendrovės, atskleisti negalėjo.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus gautuose elektroniniuose laiškuose matosi net kelios situacijos, leidžiančios manyti, kad „Šveicarijos pilietis“ – tai A. Travkinas, o R. Matijošaitis yra susijęs su „Rawley Capital Corp“. Pavyzdžiui, 2015 m. vasarį–kovą R. Matijošaitis teiravosi atstovų Šveicarijoje dėl „Rawley Capital Corp“ notaro paslaugų, siekiant įtvirtinti bendrovės teisinį atstovavimą. Kiti laiškai siųsti jau 2015 m. pabaigoje paties A. Travkino, kuriuose tvarkomi „Rawley Capital Corp“ ir farmacijos bendrovių finansiniai klausimai.

Tai gali reikšti, kad tie patys žmonės sudarė verslo schemą, kaip, investuojant minimalią sumą, perimti tris farmacijos bendroves. Iš esmės taip nuo 2015 m. gegužės pabaigos ir atsitiko, kai „Rawley Capital Corp“ buvo laikinai perėmusi visas tris bendroves, tačiau R. Balanaškienei pavyko rasti pinigų ir atsiskaityti su kreditoriais.

Galėjo būti pažeista profesinė etika

Šioje istorijoje klausimų kelia ne tik R. Matijošaičio bandymai per „Rawley Capital Corp“ užvaldyti tris farmacijos bendroves, bet ir advokato G. Černiausko profesinė etika. Jeigu LRT Tyrimų skyriaus gauta sutartis tarp G. Černiausko ir R. Matijošaičio yra autentiška, ji galėtų tapti prielaida svarstyti, ar advokatas nepažeidė profesinės etikos normų.

Pasak Advokatų tarybos nario Mindaugo Kukaičio, bet kokiu atveju advokatui uždarbiauti iš kliento turto tol, kol jis nebaigė teisinių santykių, negalima. Šiuo atveju tai galėtų būti palūkanų iš paskolos gavimas, nes R. Balanaškienė už tuos pinigus turėjo perpirkti teismuose iškovotas akcijas.

M. Kukaitis tvirtina, kad vienareikšmiškai negalima tvirtinti, jog šiuo atveju buvo pažeista profesinė etika, nes bendrovės turtas, kaip juridinio vieneto, yra atskirtas nuo akcininkų. Esą reikėtų tikrinti, ar visas sutartis tarp „Rawley Capital Corp“ ir R. Balanaškienės rengė advokatas, kuriam ir neva priklauso bendrovė.

„Tarp teisingo, teisėto, moralaus ir etiško elgesio yra labai plonos linijos. Jeigu klientui skolintų konkretus advokatas ir gautų palūkanas, būtų tiesioginis lojalumo tarp kliento ir advokato pažeidimas. Nes advokatas būtų suinteresuotas atgauti lėšas ir atsirastų konfliktas“, – aiškina M. Kukaitis.

Tačiau net jei minėta sutartis, kaip sako G. Černiauskas, – suklastota, klausimų kelia advokato oficialus atstovavimas bendrovei, kuri skolina pinigus jo klientei. „Iš vienos pusės šalis rengia dokumentą, iš kitos pusės advokatas gali ją ginčyti. Ir tada atsiranda interesų konfliktas, – aiškina M. Kukaitis. – Advokatas nebegali nepriklausomai vertinti situacijos, ginčyti sutarties aplinkybių, palūkanų normų. Galbūt klientas teisme norėtų ginčyti sutartį negalėdamas grąžinti palūkanų.“

Pasak Advokatų tarybos nario, jeigu būtų nustatyta, kad G. Černiauskas pažeidė profesinės etikos principus, jam būtų keliama drausmės byla. Šią svarstytų Advokatų garbės teismas ir spręstų, ar taikyti drausminę atsakomybę.

Gazprom“ tarpininkas Lietuvoje sukčiavo?

Ričardas Matijošaitis įvardijamas vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje, o pats viešai save pristato kaip verslininką, bendradarbiaujantį su įvairaus lygio politikais ir įmonių vadovais Rusijoje, taip pat turintį „tvirtus kontaktus“ Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos energetikos sektoriuje. Vienas iš jo tvirčiausių kontaktų – Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“. Konkrečiai iš šios bendrovės R. Matijošaičio dujų įmonė „Haupas“ importuoja dujas ir jas tiekė Druskininkams.

Kitas ryšys su „Gazprom“ – „pagalba Rusijos koncernui, dalyvaujant Kauno termofikacinės (KTE) elektrinės privatizacijos procese“. Tokiu sakiniu R. Matijošaitis  save pristato viešoje biografijoje. „Gazprom“ KTE valdė iki 2012 m., kol galiausiai Rusijos koncernas nusprendė elektrinę parduoti. Tuo metu R. Matijošaitis ilgą laiką galėjo naudotis artima draugyste su Rusijos koncernu.

Kauno termofikacinė elektrinė buvo pasamdžiusi operatorių „Energijos sistemų servisas“, kurio akcininkai buvo ir KTE vadovai, tarp jų – pats R. Matijošaitis. Dar prieš parduodant KTE buvo skaičiuojama, kad „Energijos sistemų servisas“ iš elektrinės per metus gaudavo daugiau kaip 30 mln. litų, todėl servisas savo akcininkams dividendų skirdavo apie 10 mln. litų. Vienais iš „Gazprom“ valdymo metų R. Matijošaičių dujų bendrovė „Haupas“ kaip akcininkė gavo beveik 4 mln. litų.

Vis dėlto įdomiausia R. Matijošaičio verslo dalis slypi Druskininkuose. Prieš dvejus metus Kainų komisija pripažino, kad „Haupas“ – didelę įtaką šalies dujų rinkoje turinti bendrovė, o Druskininkams prieš ketverius metu taikė pernelyg dideles dujų kainas, tada druskininkiečiai už dujas mokėjo daugiausia Lietuvoje.

Dėl to „Haupas“ ne kartą kritikuotas ir pačių Druskininkų, o į kainų klausimą teko kištis ir tuometiniam energetikos ministrui Rokui Masiuliui. Kainų komisija nuo 2016 m. pradėjo pati reguliuoti bendrovės „Haupas“ kainodarą, nustačius, kad bendrovės sąnaudos, įskaičiuotos į galutinę dujų kainą Druskininkams, kėlė abejonių. Dėl to bendrovės pardavimo kaina sumažėjo keliais kartais.

Įdomu tai, kad dideles kainas Druskininkų gyventojams galėjo lemti ir tai, kad R. Matijošaitis L. Akramo bylinėjimosi išlaidas galėjo apmokėti iš „Haupo“ sąskaitos. Ši istorija prieš dvi savaites pasirodė ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Vienas iš LRT Tyrimų skyriaus gautų dokumentų – 2014 m. advokatų kontoros išrašyta sąskaita faktūra dujų įmonei. Teisinių paslaugų kaina sudarė daugiau kaip 18 tūkst. litų (daugiau kaip 5 tūkst. eurų), o advokatų kontora – kaip tik ta, kuri atstovavo L. Akramui teisiniuose ginčuose dėl farmacijos bendrovių akcijų.

LRT turimi susirašinėjimai rodo, kad dėl teisinių paslaugų L. Akramui su advokatų bendrija tarėsi ne kas kitas, o pats R. Matijošaitis. Su juo sudaryta teisinių paslaugų sutartis įpareigojo kas mėnesį mokėti daugiau kaip 18 tūkstančių litų – kaip tik tokia pati suma nurodyta ir turimoje sąskaitoje faktūroje.

Jeigu „Haupas“ iš tiesų apmokėjo L. Akramo bylinėjimąsi, išlaidas galiausiai turėjo padengti Druskininkų gyventojai. Visos dujų bendrovės  į galutinę dujų kainą įskaičiuoja ir savo sąnaudas. Pasak Kainų komisijos, į tokias sąnaudas įeina ir administracinės išlaidos, o prie jų priskiriamos teisinės paslaugos. „Ūkio subjektas turi teisę įsigyti teisines paslaugas iš šalies“, – rašoma Kainų komisijos atsakyme. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl druskininkiečiai mokėjo didžiausią kainą už dujas Lietuvoje.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius