Lietuvoje

2019.03.13 21:15

Skvernelis: kol kas nematau pagrindo perkrauti santykius su Rusija

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.13 21:15

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – kandidatas į prezidentus, trečiadienį pristatęs savo pirmuosius patikėtinius ir darbus, kuriuos nuveikti ketina, jei taptų valstybės vadovu, premjeras Saulius Skvernelis.

– Premjere, penki pirmieji darbai, kuriuos šiandien įvardijote, nelabai skiriasi nuo to, ką sakėte ateidamas į Seimą, ir, tiesą sakant, tuos darbus galima nuveikti sėdint premjero kėdėje. Tai jeigu juos įvardijote kaip prezidento svarbiausius darbus, vadinasi, jums nepavyksta iš premjero kėdės jų įgyvendinti? 

– Pavyksta įgyvendinti, kas yra vyriausybės kompetencijoje, bet tie mano įvardyti pirmieji 5 pagrindiniai darbai yra tik pradžia, yra penki darbai, betarpiškai susiję su prezidento kompetencija. Ne veltui kaip pirmą darbą įvardijau vadinamąją skaidrumo sistemos reformą. Tai yra didžiulė atsakomybė ir galimybė Respublikos Prezidentui, kalbant pirmiausia apie teismus, prokuratūrą, specialiąsias tarnybas, apie galimybę turėti ir įstatymo iniciatyvos teisę – tai yra prezidento atsakomybė ir kompentencija.

Lygiai taip pat ir apie kitus galiu pasakyti, o vyriausybės ir prezidento kompetencijos gerokai skirtingos. Daug ką buvo galima įgyvendinti geriau, sklandžiau, būtų galima padaryti, jeigu būtų užtikrintas visų trijų valdžių, dirbančių žmonėms, bendradarbiavimas – prezidento institucijos, vyriausybės ir Seimo. 

– ​Dabar jums trūksta to bendradarbiavimo? 

– Manau, tas akivaizdžiai matosi ne tik man, bet ir visuomenei.

– Premjere, jūs tarp savo darbų ir biudžetą minite, koks jis turėtų būti, ir, būdamas premjeru, jūs visą laiką kalbate apie reformas, kurioms irgi reikia tam tikro finansavimo. Tai kaip yra vis dėlto su tomis reformomis? Jums teko atsisakyti net 3 ministrų – tarsi išeitų, kad nevykdė jie tų reformų, nors jūs tikinate, kad jos vyksta. Dabar jūs į švietimo ministrus pasikvietėte žmogų, kuris labiau tinka gaisrams gesinti, ir iš tiesų jis tą turi daryti, nei kas nors patikėtų, kad jis vykdys reformas. 

– Mes vėl grįžtame į vyriausybės formatą, nors kalbame kitu formatu. Ministrai turi kiekvienas labai svarbų iššūkį, ir tuos darbus bei reformas reikia ne tik sugalvoti, bet ir įgyvendinti, užtikrinti sėkmingą ir sklandų įgyvendinimą. Kalbant apie tą pačią švietimo sistemą – reformos nesustojo. Šiemet buvo reikalingas žmogus, kuris turėtų gebėjimų, norą, vardą ir galiausiai būtų pats patyręs, ką reiškia tokių arba šiek tiek mažesnės apimties reformų įgyvendinimas. Manau, ministras kol kas su tuo sėkmingai susitvarko. 

​– Kodėl mes grįžome prie premjero darbo – aš norėjau pasakyti, kad tarsi jums nelabai pavyksta susitvarkyti su tais iššūkiais ir reformomis šitame poste, o jūs jau siekiate kito. 

– Nesutikčiau su tuo. Jeigu kalbėtume apie tuos 2,5 metų pokyčius ir atmestume emocijas, šaltai pažiūrėtume, tai bent tų sričių, kurios turėjo būti sprendžiamos ir reformuojamos gerokai anksčiau, ir problemos matymas, ir nebijojimas jas spręsti iš tiesų rodo, kad mes esame nusiteikę ryžtingai, nusiteikę darbuotis žmonių ir tėvynės labui. Manau, tikrai mums pavyko gana daug padaryti kalbant apie socialinę atskirtį, mokesčių reformą ir apie tas kalbas nuolatines, kur buvo kalbama apie mokesčių naštos mažinimą, susijusį su darbo apmokėjimu. Visa tai yra padaryta – pensijų reforma, mokesčių reforma.

​– Premjere, šalia jūsų sėdi patikėtinė Rasa Kazėnienė, pareiškusi ir labai smarkiai nukentėjusi dėl to, kad atskleidė kalėjimų sistemos ydas, bet permainų didelių nevyksta. Atvirkščiai, dabar vėl reikėjo keisti vadovą. 

– Nežinau, kodėl jūs tokį teiginį teigiate, ar turite tam pagrindą. Tris dešimtmečius Lietuvoje bausmių vykdymo sistema buvo adaptuota nuo sovietmečio, niekas nepasikeitė, tik definicijos, pavadinimai. Toliau klestėjo ta subkultūra, atsirado kastos, kurios buvo, tik su kitais pavadinimais. Politikai, kurie privalėjo vykdyti parlamentinę kontrolę, tarp jų ir vyriausybė, to „nematė“. Mes atėję pasakėme, kad šita sistema turi keistis, ir vėlgi buvo pradėti daryti akivaizdūs pokyčiai.

Tos bylos, kurios matomos visuomenėje, jų irgi nebūtų buvę, jeigu nebūtų politinės valios sutvarkyti, keisti sistemą, keisti infrastruktūrą, padaryti bausmių vykdymo sistemą, kad ji pasiektų tuos tikslus, kuriuos turi, o ne turėti izoliuotą, uždarą, toliau nusikalstamas veikas darančią sistemą. R. Kazėnienė yra vienas iš indikatorių, pilietiškumo, tam tikros drąsos pavyzdys. Jis parodė, kad sistema yra XXI a. modernios europietiškos valstybės bausmių vykdymo sistema. Bet iki to laiko niekas nejudinta, buvo milžiniški interesai, didžiulė korupcija, kuri klestėjo ir buvo suinteresuota tiek...

– Bet jums nepavyko iki galo to sutvarkyti?

– Galbūt 2,5 metų mažoka, bet mes padarėme tuos žingsnius, kurie nebuvo pradėti daryti. Kalbu ir apie stiprinimą, ir apie pačios bendruomenės, kalėjimo apsaugoje, bausmių vykdymo sistemoje dirbančių žmonių, infrastruktūros pokyčius. Galiausiai nusikalstamų veikų užkardymą, kad jų nebūtų, net ir tų bylų iškėlimą, kurios buvo teisėsaugos padarytos. Buvo galima to nematyti ir toliau leisti, kad mūsų valstybėje būtų dar bent kelios tokios mažos Vidurinės Azijos arba galbūt XIX a. ar ankstesnių dešimtmečių tradicijomis gyvuojanti sistema. Mūsų valstybė negalėjo sau to leisti – tris dešimtmečius nieko nedaryti. Tai yra chrestomatinis pavyzdys, kada buvo nematoma problema, arba aš dar daugiau turiu pagrindo manyti ir įtarti, kad tai buvo specialiai daroma. 

– Premjere, dabar paminėjau R. Kazėnienę, bet ten dar 2 moterys. Jūs pradėjote savo pristatymą nuo 3 moterų, bet prieš tai esate sakęs, kad kai jums buvo priekaištas apie moterų nebuvimą vyriausybėje, sakėte: „Myliu, bet reikia kompetencijos.“ Vadinasi, savo rinkimų kampaniją pradėjote taisydamas premjero klaidas?

– Tikrai negaliu sakyti, kad tai yra mano klaidos. Mes suformavome 17-ą vyriausybę, jos sudėtyje buvo 3 moterys. 

– Nepasiteisino? 

– Jeigu paimtume 16-ą Vyriausybę, kuri buvo socialdemokratinė, atrodo, turėjo būti bent pusė moterų. Jeigu esu visiškai tikslus – buvo viena pradžioje. Situacija tikrai pasikeitė. Moterims ir ne tik moterims, ir vyrams ministrams teko didžiulė našta, didžiulė atsakomybė. Jūs paminėjote ir tą pačią kalėjimų ir bausmių vykdymo sistemą prie Teisingumo ministerijos, švietimo ministrę, kultūros. Gyvenimas toks, kuris keičiasi, daro pokyčius, ir tuos pokyčius tikrai daryti nėra lengva. Kartais reikia keisti ir žmones, kurie už tai atsakingi, ir tie pokyčiai vyko. Tikrai nebuvo daroma nieko, kad neliktų moterų arba jų būtų kuo mažiau. Aš kalbu apie viceministrų lygį.

– Ar aplinkos ministrė galėtų būti moteris? Dabar jūs sakote, kad teiksite moterį.

– Manau, galėjo būti. Aš tikrai teikiau žmogų, kuris, mano įsitikinimu, pagal dalykines, asmenines savybes, kompetenciją galėjo būti labai naudingas ir (Aplinkos) ministerijai, ir visam sektoriui. 

– Tai dabar kas numatyta – moteris? Gal išduosite paslaptį? Suprantu iš jūsų kalbos – ne.

– Neišduosiu paslapčių. Jūs turite unikalią galimybę įžvelgti, pažiūrėti ir...

– Iš to, kaip jūs atsakėte, darau išvadą. 

– Nedarykite tokių išvadų. Kai bus, tada ir diskutuosime. 

– Premjere, tarp jūsų išvardytų darbų neminimas prezidentas kaip moralinis autoritetas. Tarsi tokio įvaizdžio jūs nekuriate, o Lietuvai to labai reikėtų – tokio žmogaus, kuris labiau vienija. Jūs nematote čia prezidento, kartu ir savo užduoties?

– Matau, kad tas žmogus arba valstybės lyderis savo darbais ir elgsena turi toks tapti. Tai nėra postas, kur, išrinkus prezidentą, sakoma: „Štai, žiūrėkite, mes turime moralinį autoritetą“, nors dažnai tai sutapatinama. Tai elgsena, kuri deklaruojama, kad tai yra moralinis autoritetas, vienijantis valstybę, ir reali elgsena labai dažnai prasilenkia su tikrove. Dėl to kalbu apie esminius Lietuvos dalykus, apie esminę viziją, apie dirbančią, apie sutelktą, tarnaujančią valstybės žmonėms Lietuvą. Tą statusą reikia užsitarnauti konkrečiais darbais. Taip, manau, tai privalo būti, kalbant apie frazes, kurios gana dažnai vartotos apie suvienijimą. Norint, kad būtų suvienijimas, turi norėti kas šiandien yra susiskaidę vienytis. Jeigu tokio noro nėra, tai dirbtinis suvienijimas atrodo labai netikras ir netvarus. Manau, tai, ką mes darome, ką darėme ir kas planuojama padaryti, vienys ir telks valstybę turint labai aukštus bendrus tikslus ir išpildant žmonių lūkesčius. 

– Bet jūs nepanašus į tą žmogų, kuris vienija. Atvirkščiai, ir šiandien spaudos konferencijoje jūs badėte ištisai – tai apie valdymą iš galinės sėdynės, tai apie intrigas. Pamenate save Seimo posėdžių salėje, tą „užkimškite tam žmogui burną“?

– Esu įvardijęs galimas grėsmes ir tokią realybę, kokia buvo. Jeigu norime gyventi kreivų veidrodžių karalystėje ir nematyti to, kas buvo, tai mes tikrai nepadarysime pažangos. Tai yra tokia realybė. O emocijos, kurios prasiveržė Seimo posėdžių salėje, tai nėra, kad... 

– Kas bus, jei tos emocijos prasiverš jums būnant prezidentu? 

– Manau, jeigu mes norime turėti abejingą politiką, kuriam visiškai nerūpi, kaip gyvena valstybė, kokie pokyčiai vyksta, kas tvarkosi su valstybe, kieno interesai atstovaujami, tada toks fasadinis, gelžbetoninis veidas – tinkamas. Bet aš nesu abejingas nei tam, ką darau, nei kaip darau, ir tikrai man skauda širdį už tuos darbus ir valstybę, kuriai irgi atstovauju. Dėl to elgiuosi, manau, gana nuoširdžiai.

– Premjere, noriu jūsų paklausti apie užsienio politiką, nes kai buvote Premjeras, dabar esate kandidatas, kalbate apie tai, kad reikia perkrauti santykius su Rusija, kad mes neturime politiniame lygyje tokių santykių, esame tokia vienintelė valstybė. Užsienio reikalų ministerija tą neigia, sako, kad mes turime tokius santykius, kurie naudingi Lietuvai, ir bendradarbiaujame tose srityse, kurios mums naudingos. Vakar Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kad Rusija nebėra strateginė partnerė ir todėl reikia peržiūrėti 1994 m. pasirašytą Rusijos ir ES partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Vadinasi, ES nebemato jau ten partnerio, o jūs norite draugauti?

– Na, jūs vėlgi interpretuojate. Aš niekada nekalbėjau apie strateginę partnerystę su šita valstybe. Juo labiau, kol turime tokią situaciją, kalbant apie tarptautinės teisės pagarbą, apie teritorinį vientisumą ir gerbimą šalių, apie nesikišimą į kitų valstybių vidaus reikalus. Apie tai kalbos net nėra. Mes kalbame apie savo valstybės interesų gynimą ir apsaugą, ir net elementarūs dalykai, kada jie turi būti sprendžiami, sakant, kad pas mus čia viskas yra gerai, tai nėra tiesa. Pasižiūrėkime, kaip kai kurios ES valstybės bendradarbiauja ir bendrauja – jos labai aiškiai gina savo interesus nuo ekonominio iki nacionalinio intereso. Mes tai irgi turime daryti.

Ar yra pagrindas kokiam nors santykių perkrovimui? Kol kas tikrai nematau. Kamuolys yra Rusijos pusėje. Tai jeigu kaimyninė valstybė nori ir yra nusiteikusi gerinti santykius arba turėti konstruktyvius, kad ir minimalius santykius, turėtų būti iš tos pusės kažkoks teigiamas signalas. Kol to nėra, mes laikomės bendrų pozicijų, ir čia nieko bendro nesikerta nei su ES, Europos Parlamento pozicijomis. 

– Tai ministro L. Linkevičiaus, kuris tarsi nevykdytų jūsų pozicijos, dar neketinate pakeisti, kaip pakeitėte 3 ministrus?

– Manau, ministrai visi yra pavaldūs Ministrui Pirmininkui ir pirmiausia įgyvendina vyriausybės programą. Kol tai vyksta, viskas yra gerai. 

– Premjere, kai ėjote balsuoti savivaldos rinkimuose, čia jus pacituosiu, „savivaldos rinkimai – puikūs būdas pasitikrinti ne tik, kaip žmonės vertina vietinius politikus, bet kartu ir ką mano apie nacionalinę valdžią“. Tai per tuos 2 metus nuo Seimo rinkimų jūsų partija, su kuria atėjote, prarado 10,36 proc. Ką manote apie tokią patikrą? 

– Jūs lyginate nepalyginamus dalykus. Lyginate parlamento rinkimus, kurie susieti su nacionaline politika, ir vietinės savivaldos rinkimus, kuriuose balsuojama už asmenybes, už žmones ir už konkrečius ūkinius klausimus, kurie sprendžiami konkrečioje teritorijoje. Taip, tai yra tam tikras indikatorius, į kurį būtina atsižvelgti. Džiaugiuosi, kad ta politinė jėga gerokai padidino mandatų skaičių, nesumažino 20 proc. turėtų atstovų. Ta politinė jėga, kuri turi didžiuosiuose miestuose frakcijas, kur jų žmonės didžiuosiuose miestuose kovoja II ture dėl mero pozicijų, tai yra neblogas indikatorius.

O šiaip, jeigu mes vėlgi pasižiūrėtume į rezultatus, tai matome, kad yra stiprūs vietos lyderiai. Stiprūs lyderiai, kurie mažai politikuoja, bet glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe ir sprendžia klausimus tos bendruomenės, jie turi pasitikėjimą. Turbūt visiškai nesvarbu, kokiai politinei partijai jie priklauso. Mes galime keisti jų partiškumą. Tas pats Šarūnas Vaitkus Palangoje būtų meras su kita politine jėga, net neabejoju, kad taip ir būtų. 

– Bet vis dėlto jūs nebandykite išversti mano žodžių. Aš jus pacitavau – nacionalinę valdžią jūs norėjote patikrinti.

– Tam tikras indikatorius yra, ir mes kalbėtume apie nesėkmę, jeigu ta politinė jėga, kuriai atstovauju, būtų gavusi mažiau mandatų, mažiau merų, mažiau vicemerų ar mažiau koalicijose būtų. Vilniaus mieste (sudaryta) frakcija – labai geras signalas. 

– Tai yra vis dėlto indikatorius. Jūsų štabo vadovas sako, kad jūs laimėsite rinkimus. Tą patį šiandien pasakėte ir jūs – aš kalbu apie prezidento rinkimus. Gal santūrumo reikėtų? 

– Aš nepasakiau, kad laimėsiu.

– Jūs sakėte: „Apie II turą nėra ko kalbėti, nes aš tikiu, kad būsiu...“ 

– Aš tikiu vienu ir darau viską, kad įgyčiau kuo didesnį žmonių palaikymą ir pasitikėjimą, kad paneigčiau tuos mitus, kurie yra formuojami apie mane, kaip asmenį, apie vyriausybę. Bendravimas tiesiogiai su žmonėmis, ką aš darau ir darysiu intensyviai ateityje, jis geriausiai parodo, ir žmonės tada gali įvertinti. Tikrai nesakiau, kad aš jau laimėjau. Darysiu viską, kad įgyčiau žmonių pasitikėjimą ir kad jie man tą pasitikėjimą suteiktų tiek I ture, tiek, tikiuosi, ir II ture. 

– Na, matote, vis tiek prie to paties grįžote – tikitės laimėti. Ačiū, premjere.  

– Aš tikiu viskuo, ką darau.

Dienos tema. Saulius Skvernelis

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius