Ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba sutarė įvesti visuotinį vaikinų šaukimą nuo 2032 metų. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktorius Tomas Godliauskas sako, kad terminas buvo labai svarbus, nes jis įpareigoja vykdyti veiksmus, planuoti resursus, pasiekti rezultatą.
„Dienos temoje“ – socialdemokratė, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktorius Tomas Godliauskas.
– Šią popietę po Valstybės gynimo tarybos nuspręsta visuotinį šaukimą įvesti 2032 metais, tai yra po 5-erių metų. Tai yra tiek, kiek tęsiasi karas Ukrainoje, ir, kiek galima suprasti, šis sprendimas priimtas kariuomenės iniciatyva, kariniu patarimu. Ponia Šakaliene, jūs sutinkat su tokia data?
D. Šakalienė: Na, šiuo metu iš tikrųjų nežinau visų praktinių procesų, kurie vyksta krašto apsaugos sistemoje, bet vis tik vertinant bent jau metus atgal, tai sakyčiau, kad toks gana ilgas laikas numatytas. Tikrai visada kalbėdavomės su kariuomenės vadu ir su visa tiek karine, tiek civiline komanda apie tai, kad reikia užtikrinti, kad būtų pakankama infrastruktūra, kad mes turėtume kur šauktinius treniruoti, kad būtų reikalingas skaičius karininkų, instruktorių, su jais dirbančių. Bet vis dėlto, turint omenyje dabartinę geopolitinę situaciją, yra ir tam tikrų sprendimų, kuriuos galima pasiūlyti bent jau laikinai, arba tam tikrų greitesnių sprendimų. Tai vienas iš variantų, apie kurį kalbėjome, ir kaip tik Tomas buvo viceministras, atsakingas už šitos srities judėjimą į priekį, labai aktyviai ėmėsi iniciatyvos, buvo, pavyzdžiui, tai, kad įsigytume palapinių ir panaudotume tas karines teritorijas, kurios turi erdvės laikinai turėti tam tikras stovyklas. Svarstėme įvairiausius variantus, kaip mes galėtume užtikrinti, kad galėtume pašaukti didesnį skaičių jaunuolių greičiau.
– Kiek didesnį, kokį jūs tą skaičių įvardytumėte?
D. Šakalienė: Na, man tikrai norėtųsi, kad bent 6 tūkstančius mes galėtume turėti kaip įmanoma greičiau.
– Dabar mes pašaukiame 5 tūkstančius per metus.
D. Šakalienė: Apie 5 tūkstančius turbūt, per metus apie 4,7–5 tūkstančius.
– Krašto apsaugos ministro nurodymu 5 tūkstančiai su trupučiu, 5,3 tūkstančio bus.
D. Šakalienė: Tai džiaugiuosi, kaip sakant, į teigiamą pusę.
– Gerai, kalbant apie...
D. Šakalienė: Bet to nepakanka.
– Kalbant apie pačius skaičius. Šiandien spaudos konferencijoje prezidentas vardino, kad kasmet mes po kelis šimtus šauktinių papildomai pašauksime, kol 2032 metais pasieksime 7,5 tūkstančio. Dabar mes šaukiame daugiau negu 5 tūkstančius. Tai skaičiuojant paprastai, per 5-erius metus mes ruošiamės papildomai priimti 2 tūkstančius šauktinių. Pone Godliauskai, kaip jus įtikina šis skaičius?
T. Godliauskas: Manęs tas skaičius visiškai neįtikina, nes dabartinio šaukiamojo amžiaus jaunuolių, 18–22 metų kohortoje, yra penkiaženkliai skaičiai. Yra 20 tūkstančių plius jaunuolių, kurie patenka į šaukiamojo amžiaus ribą. Tai negali turbūt visko suversti demografijai, sveikatos būklei ir kitiems aspektams. Tie skaičiai toli gražu nėra 7 tūkstančiai.
– Kiek? Kiek mes galim pašaukti pagal dabartinę situaciją?
T. Godliauskas: Mano vertinimu, jeigu mes šnekame dabar, mes turime orientuotis į tų metų šaukiamojo amžiaus žmonių visą paėmimą.
– Taip.
T. Godliauskas: Tai čia jau turėtų būti 15 tūkstančių plius jaunų žmonių, kurie baigė mokyklą ir iš karto gali ateiti su tam tikra delta, kuri atsirastų dėl moterų, kurios savanoriškai kol kas ateina. Mes kol kas šnekame tam vidutiniam laikotarpiui, vadinkim taip, apie vyrų šaukimą, bet šiaip mes kalbame apie universalų šaukimą – tiek vyrų, tiek moterų. 2032 metai, man atrodo, turėjo būti atskaitos taškas, kai moterys turėjo įsitraukti į visuotinumą visu tempu. Tai manau, kad skaičius reikia dar pasigryninti.
– Taip, ponia Šakaliene.
D. Šakalienė: Dar šalia to, ką sako Tomas, pridėčiau ir tai, kad mes turime matyti bendrą paveikslą. Tai todėl, pavyzdžiui, 2025 metais mes dirbome, kad ne tik plėstume šauktinių skaičių, kitaip tariant, pirmą kartą į karinę tarnybą šaukiamų jaunuolių skaičių. Bet ir tų, kurie jau yra perėję pirminį karinį parengimą, jų papildomo rengimo pokytį, t. y. kad nebūtų kas keletą metų šaukiama. Dabar per 15 metų 90 dienų, man atrodo, galima pašaukti, ir tai yra tas procesas, kuris tikrai labai sudėtingai vyksta. Bet žiūrint į Izraelio patirtį, žiūrint į Suomijos patirtį, tiek aš pati, tiek Tomas kaip viceministras vyko ir žiūrėjo, kaip padaryti, kad veiktų. Vienas dalykas – sudėti, kad būtų dažniau ir trumpiau. Antras dalykas – kad mes formuotume vienetus, kur žmonės vienas kitą pažinotų, kad tai būtų kaip įmanoma tokie stabilesni vienetai, nes tai yra iš esmės keičiantis išgyvenamumo ir efektyvumo situaciją mūšio lauke klausimas.
Tai vienas dalykas, kad parengtąjį rezervą mes panaudotume visai kitaip negu dabar. Kitas dalykas, kad tų pačių šauktinių skaičius irgi kiltų. Ir tiek tų, tiek tų skaičių irgi norėjome padidinti. Jeigu kalbame apie materialines priemones, instruktorių skaičių, sakyčiau, tai yra tas dalykas, kur iš tikrųjų reikėjo papildomo skaičiaus. Bet 2025 metais mes karininkų skaičių nustojome prarasti. Tai buvo pirmieji metai, kai mes nustojome prarasti karininkų daugiau, negu kad gaudavome.
– Kariuomenė anksčiau yra sakiusi, kad dabar nėra visuotinio šaukimo poreikio ir užtenka tų 5 tūkstančių, kurie yra pašaukiami šiuo metu. Ir, pone Godliauskai, jūsų asociacija yra atlikusi apklausą, kuri parodė, kad beveik 80 procentų piliečių pritaria visuotiniam šaukimui. Kaip visuomenė, jūsų manymu, priims šią datą – 2032 metus?
T. Godliauskas: Na, aš manau, kad visuomenė parodė tam tikrą valią politikams priimti sprendimą. Tą valią demonstruoja ir mūsų verslai, tą demonstruoja ir valstybės lyderiai, ir ekspertai. Ir šiandieną aš išgirdau, kad ta valia buvo ir politinė. Tai irgi yra tam tikras pasiekimas, kuriuo mes turime pasidžiaugti. Man klausantis, kiek man pavyko šiandien girdėti, tai 2032 metai kaip data, sakyčiau, terminas mums buvo labai svarbus. Terminas įcementuoja tave vykdyti veiksmus, planuoti resursus, pasiekti rezultatą. Bet mes negirdėjome argumentų. Kokie tie argumentai buvo, dėl ko 2032 metai?
– Na, trūksta instruktorių, pasak kariuomenės vado, nėra infrastruktūros, apie ką čia ponia Šakalienė kalbėjo dar būdama ministre, bandė suorganizuoti palapines. Tokie argumentai.
T. Godliauskas: Tai yra techniniai, finansiniai arba infrastruktūriniai klausimai. Yra klausimas, mes patys jį turim užduoti – ar tam reikia 5-erių metų, kad išspręstume klausimą, kad įgyvendintume visuotinį šaukimą? Manau, ne. Pirmas dalykas – yra noras iš tikrųjų išgirsti tuos argumentus. Antras klausimas – kokiu pagrindu tie argumentai buvo formuojami, nes nuo to labai stipriai priklauso, koks modelis, koks terminas, kokios tarnybos alternatyvos, ar mes peržiūrim karinio parengtumo nuostatą, karinio rengimo nuostatas. Daug dalykų, susietų tam, kad tu pasakytum, koks bus tas terminas. Tai apie modelį ir apie variantus mes nieko negirdėjom. Ir manau, kad mes tikrai norėsime kalbėti, diskutuoti ir iš tikrųjų savo pajėgumais, visais kitais pajėgumais prisidėti, kad valstybė judėtų greičiau link to.
– Ponia Šakaliene, jūs buvote ministre, kai dabartinis kariuomenės vadas buvo kariuomenės vadu, jūs turėjote ambiciją dar 2027 m. pasiekti 6 tūkstančių šauktinių skaičių, taip? Kiek tada jūs susidūrėt su kariuomenės pasipriešinimu?
D. Šakalienė: Tai kaip ir sakau, mes norėjom alternatyviai, tiksliau, ne alternatyviai, o paraleliai tuo pat metu tiek šauktinių skaičių, tiek rezervistų skaičių didinti. Dėl tų skaičių turėjom nuolat diskusijų. Kiek prisimenu, iki 2025 m. gruodžio, atrodo, kaip tik ir Tomui buvo užduotis paruošti kaip įmanoma tokį praktiškesnį planą ir įtikinti kariuomenės vadovybę, kad mes iš tiesų neturime laiko. Aš girdžiu argumentus. Aš suprantu, kad kartais pasirinkimas yra gana skausmingas, ar tu atitrauki karius nuo treniruočių, ar tu juos meti mokyti naujokus. Ir tai irgi kartais yra sunkus pasirinkimas, bet tam irgi buvo mesta pakankamai resursų ir investicijų: pakeltos karių algos, padidintos įvairios garantijos, sukurta galimybė pagaliau pakelti normaliai laipsnius, kad nereiktų 20 metų laukti majorui, kol jam laipsnis bus pakeltas. Tai iš esmės mes dabar turime didžiausius ribinius skaičius negu bet kada. Kariams svarbu karjera. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl išeidavo. Tai visi šitie dalykai buvo padaryti. Nuo 2025 metų skaičiuojant išvis 7 metai, ar tikrai tiek laiko reikia? Tai čia yra klausimas. Aš nesu šiuo metu krašto apsaugos sistemoje, nesu NSGK (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – LRT.lt) narė, tai irgi gal neturiu visos informacijos.
– Taip, į laidą mes kvietėme ir krašto apsaugos ministrą, tačiau jis neturėjo galimybių dalyvauti šį vakarą laidoje. Bet jūs sakot, kad nėra laiko. Laikas yra labai svarbus veiksnys. Pone Godliauskai, mes turime laiko iki 2032 metų papildomai 2 tūkstančius šauktinių priimti? Turime tokią laiko prabangą?
T. Godliauskas: Ne, laiko prabangos mes neturime ir dėl to turbūt tas, vadinkime, labai apytikris skaičius – 2030 metai – kol kas pas mus stiprinant gynybos ekosistemą yra labai svarbus atskaitos taškas. Jis yra paremtas grėsmėmis, tarnybų vertinimu.
– Divizija turi būti iki 2030 metų.
T. Godliauskas: Taip, atsparumas turi atsirasti ir tai lygiai toks pats svarbus dėmuo. Mes tampame iš profesionalų kariuomenės rezervo kariuomene. Paprastas pavyzdys. Suomiai turi 13 tūkstančių karių kariuomenę, parengia 22 tūkstančius šauktinių, 30 tūkstančių rezervistų per metus su tokia struktūra. Tai jeigu mes esame rezervo kariuomenė ir mes matome, kad tai yra pagrindinis resursas, kuris turi būti ruošiamas, tai mes jam turime ir suteikti prioritetą, ir atitinkamai finansuoti. Tai man atrodo, kad atsakytas klausimas, ar 2 tūkstančiai per 5-erius metus yra planas. Sakyčiau, kad ne.
– Gerai, ponia Šakaliene, jeigu mes stumiam tas datas tolyn, dabar visuotinis šaukimas 2032 metais. Čia ambicija buvo nuo 2032 metų turėti visuotinį moterų šaukimą, ką sako ponas Godliauskas, tai mes gal galim pastumti ir divizijos metus. Tai jeigu stumiame šauktinius, ar mes galime pradėti stumdyti kitas datas?
D. Šakalienė: Tai divizija jau yra stumiama, nes jeigu pernai mes turėjome konfliktą 4,87 proc. BVP biudžeto ar 5,5 proc. ir galiausiai gavome 5,38 proc., tai dabar mes turėsim realiai gynybai skirtą 4,75 proc. BVP, nes atmetus 245 milijonus dvejopos paskirties išlaidoms mums lieka 4,75 proc. BVP. Tai mes kitais metais pagal NATO formulę, kiek [skiriama] gynybai, prie fronto linijos esanti valstybė, penkių procentų klubo nare galėsime vadintis tik sąlyginai. Tai nežinau, kam mes tų ženkliukų prisigaminome, nes, aš suprantu, šiais metais niekas čia savo kėdės paaukot nesiruošia. Gal prieš dvi savaites valstybės kontrolierės buvo labai aiškiai išdėlioti klausimai. Jeigu nėra 5,5 proc. gynybai, nes 5,44 proc. buvo tas skaičius, kurio prašė ministerija, tai klausia kontrolierė, kokių įsigijimų bus atsisakyta, kas bus sulėtinta? Ir NSGK posėdyje vakar Krašto apsaugos ministerija pripažino, kad būtent divizija yra ta vieta, iš kurios bus, matyt, tam tikra dalis lėšų nukirpta.
Kitų metų projekcija – 2027–2029 metų biudžeto – yra tokia, kad jeigu jos bus laikomasi, mes kalbėsim apie 5 ar mažiau procentų, tai nebus 2030 metais tos divizijos.
– Visuotinės gynybos koncepcija, pone Godliauskai, jūsų pristatyta. Kur yra silpniausia vieta?
T. Godliauskas: Tai aš suvesiu galbūt su visuotinio šaukimo tema. Kai mes šnekame apie visuotinį šaukimą, nebūtinai šnekame apie karinį, kariuomenei, rezervui reikalingą. Visuotinis šaukimas yra institutas, instrumentas ruošti pilietį, ruošti nacionalinį pajėgumą, ruošti valstybės piliečius jų giliam perprogramavimui būtent sistemoje. O silpniausia vieta yra organizaciniai dalykai. Tam tikra prasme yra teisėkūrinių dalykų, kuriuos reikia atliepti, ir kita dalis – visuotinei gynybai reikia finansų.
– Ačiū už jūsų laiką ir atsakymus.
