Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį kalbėjo, kad nėra abejonių, jog sekmadienį į Lietuvą įskridęs ir Pasvalio rajone sprogęs dronas nešė sprogmenis. Tiesa, dabar aiškinamasi, kodėl dronas nukrito ir kas lėmė sprogimą.
TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA:
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio komentavo, kad nėra jokių abejonių, jog dronas į Lietuvą pateko iš Lenkijos pusės.
„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimais duomenimis, yra ukrainietiškos kilmės, tą patvirtina nuolaužos ir Ukrainos pusės kreipimasis, informacija, kad vykdytos atakos metu buvo prarastas ryšys su vienu iš dronų.
Tikėtina, kad šis dronas ir yra tas, kuris susprogo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – sakė ministras pirmininkas.
Anot M. Sinkevičiaus, sekmadienį įvykęs incidentas buvo kiek kitoks, nei ankstesni, nes dronas į Lietuvos teritoriją pateko iš Šengeno erdvės. Anksčiau į Lietuvą patekę dronai įskrido iš Baltarusijos teritorijos.
„Todėl ta reakcija buvo kiek kitokia, naikintuvai pakilę fiksavo savo radaruose judantį objektą. Jis buvo identifikuotas radare, bet vizualinio kontakto, matymo to objekto nebuvo įmanoma turėti, nes buvo nepalankios oro sąlygos“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Premjeras sakė, kad kol kas aiškinamasi, kas lėmė, jog dronas sudužo: „Ar dėl pasibaigusio kuro, ar dėl žemėjimo dronas nukrito. Tiriamos aplinkybės, ar jis sprogo atsirenkęs į žemę, mišką ar medžius. Tai yra nustatinėjama.“
Gynybos štabo viršininkas: algoritmas buvo kitoks
Kaip nurodė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas, ilgesnis laikas nuo drono įskridimo į mūsų šalies teritoriją iki gyventojų informavimo buvo susijęs su tuo, kad skraidantis objektas skrido ne iš priešiškos šalies teritorijos, jį tarnybos turėjo tinkamai identifikuoti.
„Čia buvo žiniasklaidoje ir visuomenėje galbūt daug klausimų, kodėl užtruko tas ilgas laikas nuo sienos kirtimo 6.02 val. iki pirmų perspėjimo signalų gavimo 6.45 val. Kauno apskričiai. Tai iš tikrųjų, ką ministras pirmininkas minėjo, yra objektyvūs kriterijai, algoritmas, kurių pagrindu yra skelbiami šitie perspėjimo signalai“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas.
„Kadangi objektas judėjo iš Šengeno valstybės, iš mums draugiškos šalies – ne iš Baltarusijos, ne iš Rusijos teritorijos, – tai algoritmas buvo kitoks, ir mums reikėjo nusistatyti, ar tai yra potencialiai pavojingas objektas, ar tai yra paprasčiausias mažosios aviacijos kažkoks orlaivis, kuris skrenda be skrydžio plano“, – pabrėžė jis.
R. Kaunas: sekmadienio įvykis nėra standartinis
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šį incidentą vadino nestandartiniu bei pabrėžė, jog objektui atskridus iš priešiškos valstybės, tarnybos būtų reagavusios kitaip.
„Na, mes turime pakankamai stiprią oro kontrolę šiai dienai. Tik šis sekmadienio įvykis nėra standartinis – tai yra atskrido ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado, kur indikacijos ir algoritmai būtų visai kitokie“, – kalbėjo jis.
„Tačiau kiekvienu atveju aš dėl to ir prašau visos tikslios analizės chronologijos, kad mes galėtume įsivertinti, ar nebuvo padaryta klaidų, ir ar reikia kažką keisti“, – pabrėžė ministras.
Pasak R. Kauno, iš pradžių tarnybos neturėjo informacijos, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs objektas yra dronas – tokią prielaidą neva leido daryti gauti gyventojų pranešimai.
„Iš Šengeno valstybės atskrido neatpažintas orlaivis ir pradžioje nebuvo jokios indikacijos, kad tai yra dronas. Tik kai žmonės pradėjo skambinti ir sakyti, kad girdime garsą. Sudėjus viską į vieną krūvą prasiplėtė nuomonė. Bet, deja, net ir sureagavus NATO oro gynybos misijai, pilotai vizualiai negalėjo identifikuoti“, – nurodė R. Kaunas.
Stiprins kritinės infrastruktūros apsaugą
Kaip sakė M. Sinkevičius, Nacionalinio saugumo komisijoje aptarta ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pasak ministro pirmininko, strateginės infrastruktūros objektuose bus padidintas budrumo lygis.
Premjeras teigė, kad siekiant padegti įmonės Vilniuje patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“, naudoti padegamieji skysčiai, Molotovo kokteiliai. Gaisrą, kaip sakė M. Sinkevičius, laiku pastebėjo patalpų sargas ir ėmėsi gesinti gaisro židinius, buvo iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai.
„Starlink“ antenos neužsidegė, nežymiai apdegė valdymo blokas.
„Traktuojame, kad tai yra sabotažas ir ieškoma šį nusikaltimą atlikusių asmenų. Šiame kontekste buvo sutarta, kad valstybinės reikšmės kritinę infrastruktūrą valdančiuose objektuose, kurių turime per 15, bus sustiprintas budrumo lygis, atsižvelgiant į situaciją“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio Vyriausybėje pirmadienį sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, budrumo lygis sustiprinamas nuo pirmadienio. Anot M. Sinkevičiaus, atvykus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento profesionalams pagalbos jau nereikėjo.
„Sustiprintas budrumo lygis reiškia, kad didesnis pajėgų skaičius ir didesnis dėmesys bus skiriamas tiems objektams, techninis, fizinis įsitraukimas į tų objektų apsaugą“, – dėstė Vyriausybės vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, sekmadienio rytą į Lietuvą įskrido ir Pasvalioje sudužo dronas, jo nuolaužos apgadino civilinį automobilį. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad nukritęs dronas – Ukrainos atakos prieš Sankt Peterburgą pasekmė. Ukraina už tai Lietuvos atsiprašė.
Dėl drono sekmadienį ryte Šiaulių ir Panevėžio apskrityse buvo paskelbtas raudonas, o Kaune – geltonas oro pavojaus signalas. Maždaug po valandos oro pavojus buvo atšauktas visose trijose apskrityse.
Be to, premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pranešė, kad sekmadienio naktį, apie 2 val., neįvardytoje įmonėje bandyta padegti „Starlink“ ryšio įrangą.
Anot jo, incidentas įmonės veiklos nesutrikdė, didelio nuostolio nepadaryta, „Starlink“ ryšys nesutriko.
