Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), sekmadienį gavęs informacijos apie poreikį perspėti gyventojus, ėmėsi rengtis aktyvuoti sirenas.
„Buvo aktyvuota centralizuotų sirenų valdymo sistema – tai įprasta pasirengimo procedūra, kad prireikus sirenos galėtų būti nedelsiant įjungtos. Taip pat telefonu susisiekta su savivaldybių atstovais, atsakingais už necentralizuotų sirenų įjungimą, kad jie taip pat būtų pasirengę aktyvuoti sirenas, jei toks sprendimas būtų priimtas“, – skelbė PAGD.
Anot departamento, vertinant situaciją, buvo atsižvelgta į gaunamą gyventojų informaciją ir pranešimus apie galimai skraidantį droną, kurio buvimo vieta sparčiai keitėsi.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, PAGD kartu su atsakingomis institucijomis priėmė sprendimą gyventojų perspėjimą vykdyti greičiausiai juos pasiekiančia priemone – perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Anot departamento, ši priemonė leidžia ne tik informuoti konkrečios teritorijos gyventojus apie galimą pavojų, galimus pasikeitimus, bet ir pateikti aiškias rekomendacijas, kaip elgtis.
„Taigi, sirenų tinklas buvo parengtas galimam naudojimui, tačiau, įvertinus konkrečią situaciją ir jos dinamiką, gyventojų perspėjimui buvo pasirinkti pranešimai į mobiliuosius telefonus“, – rašoma PAGD pranešime.
Paskelbus raudoną oro pavojaus lygį, gyventojams perspėti be pranešimų į mobiliuosius telefonus papildomai gali būti pasitelktas ir Lietuvoje įrengtas sirenų tinklas. Sprendimas dėl jų panaudojimo priimamas individualiai, įvertinus konkrečias aplinkybes.
Lietuvoje veikia centralizuotos ir necentralizuotos sirenos. Centralizuotas sirenas nuotoliniu būdu gali aktyvuoti tuo metu budintys PAGD darbuotojai, o už necentralizuotų sirenų įjungimą atsakingi paskirti savivaldybių atstovai.
Dėl perspėjimo pranešimų siuntimo į mobiliuosius telefonus
PAGD teigė, kad gyventojų perspėjimas apie oro pavojų vykdomas pagal aiškiai reglamentuotą, iš anksto su Lietuvos kariuomene ir Nacionaliniu krizių valdymo centru (NKVC) suderintą veiksmų algoritmą. Jame apibrėžtos kiekvienos institucijos funkcijos ir atsakomybės.
Poreikį konkrečios teritorijos gyventojams išsiųsti perspėjimo pranešimą inicijuoja Lietuvos kariuomenė. Gavęs šią informaciją, PAGD pranešimo tekstą suderina su NKVC. Tam yra iš anksto parengti keli skirtingus oro pavojaus lygius atitinkantys pranešimų šablonai, o NKVC nurodo, kurį iš jų naudoti. Suderinus pranešimo turinį, PAGD organizuoja jo siuntimą Lietuvos kariuomenės nurodytos teritorijos gyventojams.
Sekmadienio rytą, 6.44 val., Lietuvos kariuomenė susisiekė su PAGD ir, vadovaudamasi nustatytu algoritmu, nurodė Kauno apskrities gyventojams išsiųsti perspėjimo pranešimą apie geltoną oro pavojaus lygį.
Vėliau, vadovaujantis tuo pačiu algoritmu, Lietuvos kariuomenė inicijavo perspėjimo pranešimų siuntimą Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojams. Pirmiausia buvo nurodyta išsiųsti pranešimus apie geltoną oro pavojaus lygį, vėliau – aktyvuoti pranešimų apie raudoną oro pavojaus lygį siuntimą.
Dėl gyventojų pranešimų numeriu 112
Sekmadienio rytą Bendrasis pagalbos centras (BPC) sulaukė didelio skaičiaus gyventojų pranešimų apie galimai skraidantį pavojingą droną.
Pirmieji tokie pranešimai buvo gauti 6.15 val. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje. Didžiausias panašaus pobūdžio pranešimų srautas fiksuotas nuo 7 val. Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
BPC informacija apie gaunamus pranešimus, jų turinį ir teritorijas pasidalino su atsakingomis institucijomis pagal galiojantį ir nuolat taikomą informacijos apsikeitimo algoritmą.
ELTA primena, kad sekmadienio rytą Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę iš Lenkijos įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Kariuomenė pranešė, jog drono nuolaužos rastos Pasvarlio rajone, Juodžionių kaime, taip pat skelbta apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nepatvirtino, ar dronas nešė sprogmenį.
Tiesa, paaiškėjo, kad drono nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
Drono incidentas Pasvalio rajone bus tiriamas kartu su kitais galimais karo nusikaltimais Ukrainoje
Incidentas, kurio metu sekmadienį, kaip įtariama, iš Lenkijos į Lietuvą įskrido ir Pasvalio rajone nukrito dronas, bus vertinamas anksčiau teisėsaugos pradėtame tyrime dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.
„Medžiaga (apie incidentą dėl drono – ELTA) pridėta prie jau anksčiau pradėto ir vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, kitų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, padarytų Ukrainoje“, – Eltai sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nepatvirtino, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
Ikiteisminio tyrimo dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje kontekste taip pat yra tiriamas ir kitas panašaus pobūdžio drono incidentas, fiksuotas Lietuvoje rugsėjį.
Rugsėjo 15 d. naktį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido dronas. Skraidantį objektą numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę NATO naikintuvai. Drono nuolaužos rastos Kaišiadorių rajone.
ELTA primena, kad prokuratūra 2022 m. kovo 1 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, agresijos, draudžiamų karo atakų ir kitų karo nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje.
Šį tyrimą šiuo metu atlieka jungtinė tyrimo grupė, kurią sudaro prokurorai, pareigūnai iš įvairių Europos šalių, JAV.
Pagrindinis tyrimo tikslas – rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į Lietuvą bei kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus bei visą kitą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
