Lietuvoje nevyriausybinis sektorius oficialiai laikomas valstybės partneriu. Pavyzdžiui, teikiant įvairias paslaugas savivaldybėse samdomos nevyriausybinės organizacijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per konkursus teikia dalinį finansavimą nevyriausybinio sektoriaus paslaugų plėtrai, o krizės atvejais nevyriausybinės organizacijos netgi tampa dešiniąja valstybės ranka – kaip kad buvo migrantų krizės metu.
Nevyriausybinės organizacijos dalį finansavimo gauna iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per NVO fondą. Per trejus metus nuo 2023 iki 2025 metų šis fondas per konkursus paskirstė 7,85 mln. eurų 189 nevyriausybinėms organizacijoms. Šiemetinis fondas sudaro 2,9 mln. eurų.
Per šį fondą investuojama į nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimą, bet ne į konkrečias veiklas ar paslaugas.
Sprendimus šiame fonde priima NVO fondo taryba, sudaryta iš 7 narių: keturis asmenis deleguoja Nevyriausybinių organizacijų taryba, kuri parenka tris nevyriausybinių organizacijų atstovus ir vieną tos srities mokslininką, tris asmenis – valstybės institucijos.
Nevyriausybininkai sako, kad ministerija iš esmės nori spręsti, kas atstovaus nevyriausybinėms organizacijoms, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tai neigia.
Siūlo socdemams artima laikomą organizaciją?
Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas Umberto Masi pasakoja, kad gegužės mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paprašė pateikti, kurios organizacijos galėtų deleguoti atstovus į NVO fondo tarybą.
Nevyriausybinių organizacijų taryba paprašė, kad savo siūlymą pateiktų apie 3000 organizacijų atstovaujanti skėtinė Nacionalinė NVO koalicija. Šios koalicijos atstovai sudaro 8 iš 10 nevyriausybinių organizacijų delegatų, kai iš viso Nevyriausybinių organizacijų taryboje yra 20 narių, skaičiuojant institucijų, ministerijų atstovus.
Koalicija pateikė savo siūlymą Nevyriausybinių organizacijų tarybai, o šioji – ministerijai.
Į NVO fondo tarybą pasiūlyta Tarptautinės migracijos organizacijos Krizių valdymo programos koordinatorė Dalia Kedavičienė, Vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ vadovė, edukatorė Inga Kreivėnaitė, Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos dekanė Raimonda Bogužaitė ir Vilniaus universiteto docentė dr. Maryja Šupa.
Kaip sako nevyriausybininkai, iki šiol ši sistema veikė, bet nueinanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su komanda esą pabandė pasiūlyti, kad į NVO fondo tarybą savo atstovą turėtų deleguoti ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga.
Jos pirmininkė Eglė Juozapavičienė laikoma gana artimu žmogumi socialdemokratams Kauno rajone, vadovauja Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungai. Pavyzdžiui, prieš 2020 m. Seimo rinkimus E. Juozapavičienė rėmė Kauno rajono politikę Ramintą Popovienę.
Premjerės patarėjas regionų politikai Povilas Saulevičius anksčiau yra buvęs Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos tarybos nariu.
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga jau dalyvauja Nevyriausybinių organizacijų taryboje ir buvo įtraukta net į LRT tarybos sudėtį nuo 2027 m.
Bet J. Zailskienės vadovaujama ministerija, nevyriausybininkų pasakojimu, norėtų, jog ši sąjunga patektų ir į NVO fondo tarybą, kuri skirsto finansavimą.
Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas U. Masi sako, kad jam nėra suprantama, kodėl ministerija nutarė kvestionuoti, kas atstovaus nevyriausybinėms organizacijoms. „Nėra aišku, kodėl sakoma, kad vienokios ar kitokios organizacijos turėtų būti“, – sako U. Masi.
„Buvo pasiūlyta Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Bet esminis aspektas nėra apie konkrečią organizaciją, o apie eigą: kas siūlo. Nes nevyriausybinės organizacijos yra tos, kurios sprendžia galop, kas kalba nevyriausybinių organizacijų vardu. Manau, tai svarbus principas“, – pridūrė U. Masi.
Pašnekovo teigimu, ministerija netgi bandė savo iniciatyva sušaukti ankstyvą posėdį, kuriame būtų galima nuspręsti dėl NVO fondo tarybos atstovų, bet pagal taisykles posėdį gali šaukti tik pirmininkas arba trečdalis narių. Ir šiuo metu, nors buvo pasiūlytos konkrečios pavardės, procesas iš esmės prasidėjo iš naujo.
„Negražu taip manipuliuoti procedūromis“
Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Vanesa Ražinskytė pasakojo, kad koalicija yra subūrusi 17 skėtinių nevyriausybinių organizacijų, todėl jos atstovų gausu ir Nevyriausybinių organizacijų taryboje.
Paprastai atrenkant atstovus į NVO fondo tarybą stengiamasi, jog jie šiuo metu nebūtų aktyvūs nevyriausybinių organizacijų nariai ir kad būtų praėjęs jų atvėsimo laikotarpis, mat, priešingu atveju, jiems reiktų dažnai nusišalinti priimant sprendimus dėl finansavimo.
„Aš manau, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai turi būti renkami nevyriausybinių organizacijų. Institucijos, ministerija ar kitos įstaigos negali siūlyti mums, kas mums turi atstovauti. Lygiai taip pat negražu, nežmoniška ir neetiška taip manipuliuoti procedūromis. Jei nėra aiškių teisės aktų, taisyklių, tai vadovaujamasi tuo, kas buvo daroma daug metų iš eilės – dėl to mes neturėtume sulaukti kažkokių priekaištų ar pagalių į ratus. Mes šioje vietoje esame labiau pažeidžiama pusė nei Vyriausybės atstovai, atsiranda tokia tarsi galios pozicija. Tikrai su nevyriausybiniu sektoriumi elgiamasi negražiai“, – portalui LRT.lt sakė Nacionalinės NVO koalicijos direktorė V. Ražinskytė.
Ji pastebėjo, kad procesą ministerija stengėsi skubinti, siūlomi terminai buvo labai trumpi.
Šiuo metu kaip tik keičiasi Vyriausybės sudėtis: performuojant Vyriausybę į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją grįžta premjerės pareigas ėjusi Inga Ruginienė, o dabartinė ministrė J. Zailskienė taps Seimo pirmininko pavaduotoja.
„Tikrai yra skuba iš ministerijos pusės šiame tarpuvaldyje, kai keičiasi ministrai“, – sako V. Ražinskytė.
Juozapavičienė: dirbame su visais
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė portalui LRT.lt pasakojo, kad jos vadovaujama organizacija tikrai norėtų patekti į NVO fondo tarybą. Ji pripažino, kad susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, jog NVO fondo taryboje būtinas platesnis ir skaidresnis nevyriausybinių organizacijų atstovavimas.
„Susitikime su ministerija buvo pasiūlyta, kad platesnis atstovavimas būtų iš nevyriausybinių organizacijų ar, galbūt, skaidresnis atstovavimas“, – sakė pašnekovė.
Ši sąjunga anksčiau irgi priklausė Nacionalinei NVO koalicijai, bet šių metų vasario mėnesį iš jos pasitraukė dėl požiūrių nesitarimų, nors skyrybas E. Juozapavičienė vadina draugiškomis.
„Aš išstojau, kad Vietos bendruomenių organizacijų sąjunga yra gana plati pilietinės visuomenės dalis nevyriausybiniame sektoriuje ir tikslinga, kad tokį kandidatą siūlytų Bendruomeninių organizacijų taryba prie Vidaus reikalų ministerijos, arba Vietos bendruomenių organizacijų sąjunga“, – sako E. Juozapavičienė, pridūrusi, jog tokiam siūlymui pritarė ir premjerės patarėjas.
Paklausta apie sąsajas su Lietuvos socialdemokratų partija E. Juozapavičienė sako dirbanti su visais, kurie priima sprendimus ir su kuriais galima dirbti. Pastebėjus, kad ji savo vardu yra rėmusi socialdemokratę R. Popovienę, pašnekovė mįslingai tai pavadino „skausmu“.
„Mes tą skausmą truputį paliekam. Viskas gerai. Ten su socialdemokratais yra irgi savotiškas reikalas, ne visada ta informacija išeina tokia, kokia yra iš tikrųjų. Tai nekomentuosiu. Čia yra ne tai, kad juokinga situacija, bet kartais niūri situacija. Aš visą laiką sakiau ir sakysiu, kad vertinu žmogaus tą poziciją į klausimo sprendimą, problemą, o ne partinę priklausomybę. Kas liečia Kauno rajone, pozicijose ten žmonės daugiau tos partijos atstovai, bet tai nereiškia... Mes ką akcentuojame, kad vietos bendruomenė nėra politinė jėga, tai pilietinė iniciatyva. Kai mes kalbame apie vietos bendruomenę, mes kalbam apie gyvenimą kaimynystėje. O žinote, tą gyvenimo patarlę, kad kaimyno nepasirinksi, nesuskirstysi nei pagal partiją, nei pagal lytį, pomėgius ar kitus požymius“, – sakė E. Juozapavičienė.
Ministerija sako, jog yra visai kitaip
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad padėtis kiek kitokia nei teigia nevyriausybinės organizacijos.
Ministerijos Komunikacijos skyrius teigia, jog šiuo metu vyksta tik pirmasis NVO fondo tarybos formavimo etapas, kai apsisprendžiama, kurios konkrečios organizacijos deleguos atstovus. Siūlymai teikti iki liepos 9 dienos, o sprendimą turės patvirtinti Vyriausybė. Ministerija nesutinka, kad procesas pradėtas iš naujo, nors nevyriausybininkai teigė, kad pirminis prašymas buvo suformuluotas gegužės mėnesį.
Kitas etapas, anot ministerijos – kai patvirtintos organizacijos bei institucijos siūlo konkrečias kandidatų pavardes. Personalinę NVO fondo tarybos sudėtį tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Ministerija sako, kad Nacionalinė NVO koalicija yra tik viena iš organizacijų, sudarančių Nevyriausybinių organizacijų tarybą, todėl ji negali spręsti dėl visų nevyriausybininkų atstovų į fondą.
Bet tai nėra visai tiesa, nes šioje taryboje dirba net 8 atstovai iš organizacijų, kurios priklauso Nacionalinei NVO koalicijai. Iš viso Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro 20 narių – 10 nevyriausybininkų, 9 institucijų atstovai ir 1 asmuo iš savivaldybių.
„Ministerija nesiūlo, kokias konkrečias organizacijas ar institucijas NVO taryba turėtų deleguoti“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ji taip pat neigia, kad pasiūlė į NVO fondo tarybą deleguoti atstovą iš Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos. „Tokio siūlymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neteikė“, – sakoma ministerijos atsakyme.
