Nuo pernai tekstilės atliekas privaloma rūšiuoti atskirai, tačiau dalis gyventojų vis dar nežino, kur dėti nebereikalingus drabužius. Specialistai pastebi ir teigiamų pokyčių – gerėja rūšiavimo kultūra kaimiškose vietose.
Lietuva pagal tekstilės atliekų kiekį, patenkantį į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, vis dar išlieka tarp prasčiausiai Europoje atrodančių valstybių – užima ketvirtą vietą. Nors tekstilės rūšiavimo infrastruktūra šalyje sparčiai plečiama, specialistai sako, kad didžiausia problema išlieka ne konteinerių skaičius, o gyventojų informuotumas ir įpročiai.
Dalis gyventojų pripažįsta, kad apie tekstilės konteinerius žino nedaug arba jų apskritai nėra pastebėję. Vieni sako drabužius vis dar išmetantys į mišrių atliekų konteinerius, nors supranta, kad taip elgtis nereikėtų. Kiti teigia nežinoję, kur artimiausias tekstilės konteineris yra jų gyvenamojoje vietovėje.
„Dauguma net nežino, kad čia yra toks dalykas.“, – pasakoja vienas pašnekovas Anykščių rajone, Troškūnuose. Gyventojai pastebi, kad seni drabužiai dažnai atsiduria ten, kur neturėtų – mišriose atliekose ar net išmesti gamtoje.
Anot Anykščių rajono savivaldybės atstovės Ingos Žukauskienės, pagal minimalius reikalavimus rajone turėtų būti 14 konteinerių, o jų šiuo metu – 17. Tiesa, jų kiekvienas kaimas ar gyvenvietė neturi. Tekstilės konteineriai Lietuvoje įrengiami gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų.
„Mūsų rajone turime tris miestus, aštuonis miestelius ir 758 kaimus. Natūralu, kad konteinerių kiekviename kaime pastatyti negalime. Jie įrengti rajono centruose ir seniūnijose“, – sako savivaldybės atstovė.
Savivaldybė taip pat primena, kad rajone veikia nemokamas viešasis transportas, todėl gyventojams sudarytos galimybės patogiau pasiekti artimiausius atliekų surinkimo taškus.
Anykščių komunalinio ūkio atstovas Vidas Vasiliauskas sako, kad per pastaruosius metus surenkamos tekstilės kiekiai rajone ženkliai išaugo. 2024 metais iš tekstilės konteinerių surinkta apie 80 tonų atliekų, pernai šis kiekis išaugo iki maždaug 160 tonų.
„Iš apleistų sodybų išvežama daug senų tekstilės gaminių – patalynės, drabužių ir kitų daiktų. Kaimas gana aktyvus tuo klausimu. Be to, dabar pati rūbų vartojimo kultūra išaugusi“, – teigia V. Vasiliauskas.
Vis dėlto institucijos neatmeta, kad gyventojų elgesiui įtakos turėjo ir sugriežtinta atsakomybė. Už netinkamą tekstilės atliekų tvarkymą gali būti skiriamos nuo 30 iki 140 eurų siekiančios baudos, o už pakartotinius pažeidimus jos gali padidėti iki 600 eurų.
Aplinkos ministerija tikisi, kad tekstilės atliekų surinkimo rezultatai artimiausiais metais gerės dar sparčiau. Ministerijos vyriausioji patarėja Jovita Surdokienė pabrėžia, kad 2028 metais įsigalios gamintojų ir importuotojų atsakomybės sistema, kuri turėtų iš esmės pakeisti tekstilės atliekų tvarkymą.
„Gamintojai ir importuotojai taps atsakingi už tekstilės atliekų surinkimą, dėl to, galvojama, sistema plėsis, nes bus įtraukti ir prekybininkai, socialinės įmonės ir kiti, tretieji suinteresuoti asmenys“, – teigia ji.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet susidaro daugiau kaip 50 tūkstančių tonų tekstilės atliekų.
