Birželio 29 d., po beveik 18 metų, Europos branduolinių tyrimų organizacijos (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire, CERN) Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC) dabartiniu pavidalu buvo paskutinį kartą išjungtas. Kai po kelerių metų dalelių susidūrimai vėl prasidės, jie vyks jau nebe tame dalelių greitintuve, kurį pažįstame ir mėgstame, o naujai patobulintoje jo versijoje – Didelio šviesio LHC (angl. High–Luminosity LHC), arba, paprasčiau tariant, HiLumi, rašoma portale „IFLScience“.
Tai ne pirmas kartas per pastaruosius du dešimtmečius, kai LHC buvo išjungtas – jis sustabdomas jau trečią kartą.
CERN įrašas socialiniuose tinkluose apie LHC darbo pabaigą akivaizdžiai suklaidino nemažai žmonių – netruko pasklisti pačių keisčiausių teorijų apie tai, kas yra CERN ir kuo jis užsiima.
Daugelis internautų tvirtina, kad po išjungimo jie arba pasijuto geriau, arba blogiau, arba kad laikas teka lėčiau ar tęsiasi ilgiau.
Kas yra Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas?
LHC yra galingiausias dalelių greitintuvas pasaulyje.
Jis įrengtas po žeme, CERN teritorijoje, prie Prancūzijos ir Šveicarijos sienos ir dar nuo savo statybų pradžios yra tapęs sąmokslo teorijų šalininkų taikiniu.
Dažniausiai tvirtinama, kad dėl dalelių susidūrimų LHC sukurs kažką neįprasto, kas pražudys pasaulį.
„Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas yra 27 kilometrų ilgio įrenginys. Jis yra maždaug 100 metrų gylyje po žeme ir yra pripildytas protonų, atkeliaujančių iš įpurškimo grandinės“, – sako CERN fizikas Rende Steerenbergas.
Prieš patekdami į LHC, šie protonai turi būti pagreitinti kituose, mažesniuose greitintuvuose.
Galingi magnetai vis labiau priartina šių dalelių greitį prie šviesos greičio, kol jos patenka į pagrindinį LHC žiedą, kuriame protonai skrieja 99,9999991 proc. šviesos greičio.
Tikimasi, kad naujasis HiLumi etapas prasidės apie 2030 m. vidurį.
Tuomet dalis greitintuvo žiedo bus pertvarkyta – bus įrengti nauji ir galingesni magnetai, nauja infrastruktūra po žeme ir virš žemės, taip pat patobulinti detektoriai.
Tikslas – pasiekti gerokai daugiau dalelių susidūrimų, būtent tai ir reiškia HiLumi pavadinime vartojamas terminas „luminosity“ (šviesis).
Kas apskritai yra laikas?
Laikas yra vienas iš iki šiol neatsakytų fizikos klausimų.
Tai, kaip mes patiriame laiką, kaip jis suprantamas fizikoje ir kas laikas iš tiesų yra, gali būti trys labai, labai skirtingi dalykai.
Pagal Einsteino reliatyvumo teoriją laikas nėra absoliutus, jis teka skirtingai, priklausomai nuo jūsų judėjimo greičio ir patiriamo gravitacinio lauko stiprumo.
Visgi, jei būtumėte protonas, LHC judantis beveik šviesos greičiu, tuomet taip – jūsų laikrodis rodytų kitokį laiką.
Tačiau, jei nesate protonas, jūsų laikas yra toks pats, kaip ir visų mūsų (išskyrus kelių milijardinių milijardinės sekundės dalių skirtumą dėl aukščio virš jūros lygio).
