Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis sako, kad dronų incidentų fone Rusija vykdo informacinę operaciją Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu, o ilgalaike prasme testuoja pasirengimą įvairiems scenarijams, tarp jų ir kariniams. Jis priduria, kad yra pastebima agresyvėjanti bei radikalesnė Rusijos retorika.
Pasak jo, Maskva siekia atgrasyti Baltijos jūros regiono šalis nuo tolesnės paramos Ukrainai.
„Turėtume suprasti, kad vykdoma, pirmiausia, informacinė operacija mūsų atžvilgiu, spaudžiant mus atsisakyti ar riboti paramą Ukrainai“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė R. Bridikis.
BNS rašė, kad Ukrainai pastaraisiais mėnesiais dronais smūgiuojant į Šiaurės Vakarų Rusiją, dalis jos dronų kerta Baltijos šalių oro erdvę.
Rusija sako, kad Baltijos šalys sąmoningai leidžia išnaudoti savo teritoriją ukrainietiškų bepiločių antskrydžiams. Šios tai griežtai neigia ir pabrėžia, kad dronai į jų oro erdvę patenka juos suklaidinus Rusijos naudojamomis elektroninės kovos priemonėmis.
Pasak R. Bridikio, Rusijai yra skausmingi Ukrainos smūgiai jos kritinei infrastruktūrai.
Jis taip pat neatmetė ir kitų provokacijų iš Rusijos tikimybės.
„Gali būti, aišku, ir platesnio plano dalis, tokio vertinimo mes irgi neatsisakytume, kad informaciniame tokiame lauke, spaudime tu gali organizuoti ir tam tikras provokacijas prisidengiant tarsi informaciniu fonu ir grasinimais, kurie yra dabar į kairę ir į dešinę skleidžiami“, – sakė pareigūnas.
„O ką tai reiškia? Na, tarsi dronų atakos vyksta, tuos dronus valdo, kad ir ukrainietiškus, ne paslaptis, ir patys rusai. Tai čia visokių mes tų situacijų galime turėti, bet šiuo atveju, vėlgi, viena dalis, ką priešininkas mato, ką jis planuoja daryti, kita dalis, kaip mes pasiruošę. Mums šiuo atveju nėra svarbu, kieno tie dronai mūsų teritorijoje sklando ir kuria kryptimi, bet turime savo erdvę kontroliuoti, sugebėti valdyti situaciją“, – pridūrė jis.
„Ką galėjome per sprendimų priėmėjus, tą pasakėme“
BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau gegužę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams, taip tarsi adresuodamas šį kreipimąsi ir Rusijai, ir Ukrainai. Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Anot stebėtojų, tokiais pareiškimais galėjo būti siekiama mažinti įtampą po Rusijos kaltinimų Baltijos šalims.
Rusijos žiniasklaidoje buvo spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui.
Paklaustas, kiek Prezidentūros pozicijai įtakos turėjo Rusijos baimės dėl smūgių Kaliningradui, VSD direktorius atsakė: „Mūsų vadovai kalba tai, ką jie mato reikalinga kalbėti ir aiškinti. Šiuo atveju jų žodžiai yra remiami mūsų turima ir pateikta informacija. Tai gal ties čia ir sustočiau“.
„Esame tam tikrame įtampos rūke, kur įvairios situacijos galimos, o ką mes esame pateikę sprendimų priėmėjams, tai tam tikra informacijos išraiška ir buvo pateikta viešojoje komunikacijoje. Tai aš visgi pasilikčiau prie pozicijos, kad ką galėjome per sprendimų priėmėjus, tą ir pasakėme“, – kalbėjo R. Bridikis.
Pasak jo, žvalgyba tebesilaiko nuomonės, kad Rusija šiuo metu negali mesti konvencinio iššūkio NATO, bet iš desperacijos „gali imtis veiksmų, kuriuos ji manys esant tinkamais tą akimirką“.
„Tai mes turime užkirsti tam kelią viešai komunikuodami, saugodami savo erdvę, paruošdami savo visuomenę, sukurdami tvirtą, veikiančią civilinės saugos sistemą, patikrindami ją“, – sakė VSD vadovas.
„Orientuokimės ne į tai, kas kažką, ką, kur planuoja, bet į tai, kaip mes pasirengę į vieną ar kitą situaciją reaguoti. Man atrodo, tai būtų daug prasmingiau, nes visų problemų mes tiesiog nenuspėsime. Tiesiog turime būti tvirti tiek visuomenėje, tiek sprendimų priėmimo procese, tiek institucijose“, – pridūrė jis.
Rusija tikrina pasirengimą
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), kaltindama jas bevaisėmis derybomis dėl tariamų rusų teisių pažeidimų nutraukimo.
Baltijos šalys ne kartą yra atmetusios tokius priekaištus, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį naujienų portalui „15min“ Rusijos veiksmus pavadino šmeižto kampanijos tąsa.
R. Bridikis Maskvos planus kreiptis į TTT pavadino ruošiama dirva įvairiems veiksmams, galimai netgi konvenciniam karui.
Visgi, anot jo, Rusijos pasiryžimas pradėti karą prieš NATO nares „absoliučiai priklauso nuo mūsų pačių“ – tiek kaip valstybių atskirai, tiek regiono, tiek nuo viso Aljanso ar Europos Sąjungos.
„Net jei jie galėtų būti pasiruošę, tai nereiškia, kad tai turi įvykti“, – teigė žvalgybos vadas.
Jo teigimu, Rusija nuolat tikrina, kaip lengvai galėtų pasiekti tikslų pavergdama savo priešininkes, nesvarbu, taikant ar netaikant karinę galią.
„Jie mus vertins ir tuo atveju, jeigu būsime nepasirengę, jie mus testuos ir panaudos tada, kada jie matys reikalinga. Tai nekonvenciniai veiksmai, hibridinės priemonės yra tampriai susijusios su konvenciniais veiksmais, karine galia, karine agresija, bet taip pat tos nekonvencinės grėsmės ir priemonės gali būti naudojamos atskirai, kaip savarankiškos priemonės, na, pavyzdžiui, daryti įtaką rinkimams“, – kalbėjo R. Bridikis.
„Suprantame, kad karinės galios panaudojimas yra viena iš paskutiniųjų formų, kai tu nori pakeisti kitos valstybės požiūrį. Tu viską darysi, kad iki to pakeistum ar sukurtum aplinką sau patogią. Jeigu tu gali daryti įtaką rinkimams, padarysi tai, nes galiausiai dienos gale sprendimų priėmėjai tuo metu jau bus tau palankūs. Jeigu tu nori nuteikti visuomenę sau tinkama linkme ir ta visuomenė nebus atspari informacinėms atakoms, propagandai ir dezinformacijai, tai dienos gale jie galiausiai išrinks tau palankius politikus, tai, vėlgi, nereikės kitokių galių panaudoti“, – sakė pareigūnas.
„Tai viskas susiję, bet akcentą visgi dėčiau, kad viskas priklauso nuo mūsų pasirengimo per visas dimensijas, per visą vertikalę“, – pridūrė jis.
VSD: Rusijos retorika yra gerokai paaštrėjusi
Nors konvencinė karinė grėsmė artimiausiu metu išlieka maža, o bendras grėsmės lygis šalyje nėra išaugęs, VSD pastebi agresyvėjančią bei radikalesnę Rusijos retoriką.
„Tam tikra retorikos prasme jis (grėsmės lygis – ELTA) yra išaugęs, nes retorika agresyvėja, jos pasirinkti taikiniai ir grasinančios žinutės, veiksmai, kuriais yra grasinama šiuo atveju iš priešininko pusės – jie yra radikalesni. Bendrai paėmus, negalėčiau sakyti, kad grėsmės lygis išaugęs, bet retorika gerokai paaštrėjusi“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Bridikis.
Pasak VSD vadovo, Rusijai susiduriant su sunkumais mūšio lauke Ukrainoje, prieš Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes yra stiprinamos informacinės operacijos, kuriomis siekiama mažinti paramą Kyjivui ir kelti abejones dėl šalies saugumo.
Prezidentūros pasisakymus dėl rimtų provokacijų: vadovų žodžiai remiami mūsų pateikta informacija
Prezidentūrai pareiškus, kad Rusijos kaltinimų Baltijos šalims fone Lietuvai gali grėsti rimtos provokacijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis teigia, kad šalies vadovų žodžiai būna paremti žvalgybos pateikta informacija. Pasak jo, valstybė šiuo metu yra įtampos rūke, tad įvairios situacijos yra galimos.
„Mūsų vadovai kalba tai, ką jie mato reikalinga kalbėti ir aiškinti. Jų žodžiai remiami mūsų pateikta informacija“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Bridikis.
„Tegul būna taip, kaip kiekvienas įsivaizduoja. Veiksmai galimi įvairiomis kryptimis ar provokacijos. (...) Esame tam tikrame įtampos rūke, kur įvairios situacijos yra galimos, o ką mes esame pateikę sprendimų priėmėjams – tam tikra informacijos išraiška ir buvo pateikta viešojoje komunikacijoje. Ką galėjome, per sprendimų priėmėjus viešai pasakėme“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, Kremliui reiškiant kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia naudotis savo oro erdve organizuojant Ukrainos dronų atakas į Rusijos gilumą, prezidento vyriausiais patarėjas Deividas Matulionis praėjusią savaitę sakė, kad toks naratyvas yra absurdiškas. Vis tik jis įspėjo, kad tokioje aplinkoje Lietuvai gali grėsti rimtos provokacijos.
Tiesa, prieš kelias savaites žiniasklaidai perduotame komentare prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami.
„Mano pozicija aiški ir kategoriška. Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes”, – teigiama Frederiko Jansono Eltai perduotame prezidento komentare.
Tuo metu D. Matulionis užsiminė, jog tai galėjo būti atsakas ne tik į Kremliaus propagandą, bet ir į signalus iš „gilesnių“ Rusijos institucijų. Tiesa, plačiau Prezidentūros atstovas situacijos nedetalizavo.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad toks pasisakymas yra atsakas į Rusijos skleidžiamą dezinformaciją. Pasak jo, šalies vadovas tokiu pareiškimu reagavo į anksčiau Rusijos pareigūnų melagingus kaltinimus Baltijos šalims ir Suomijai neva suteikus savo oro erdvę Ukrainai.
Pastaruoju metu, Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Tuo pačiu metu Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
VSD vadovas: išradingi būdai leisti vežti baltarusiškas trąšas apeitų sankcijas, bet grėsmės nedingo
R. Bridikis sako, kad anksčiau neviešai aptarinėti išradingi būdai leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą padėtų apeiti europines sankcijas, tačiau pabrėžia, jog Minsko režimo keliamos grėsmės, dėl kurių tranzitas Lietuvoje ir buvo uždraustas, niekur nedingo.
„Tai būtų apeitos sankcijos, bet ne grėsmės. Režimas koks buvo, toks ir yra, jis nepasikeitęs“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė žvalgybos institucijos vadovas.
„Susidorojimas su savo šalies piliečiais koks buvo, toks ir yra. Instrumentalizuotos migracijos panaudojimas koks buvo, toks ir yra. Baltarusijos netiesioginis dalyvavimas kare – yra. Planuojamos sąsajos tarp Rusijos ir Baltarusijos saugumo, karinio planavimo prasme – yra“, – kalbėjo pareigūnas.
„Nėra nė vieno faktoriaus ar aplinkybių, kurias aš galėčiau vertinti kaip pasikeitusias“, – pridūrė R. Bridikis.
Taip jis kalbėjo užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui anksčiau gegužę uždarame socialdemokratų frakcijos susitikime pripažinus, kad iš JAV pusės atsiranda spaudimas leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.
Šaltinių teigimu, K. Budrys frakcijai aiškino, kad JAV ir anksčiau bandė aiškintis galimybes vežti trąšas, pavyzdžiui, su sąlyga, jeigu jas iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ dar šioje šalyje pirktų amerikiečių įmonė, taip verčiant prekes neva „amerikietiškomis“. Taip pat svarstytas scenarijus gabenti trąšas humanitariniais pagrindais.
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (RFE/RL) pirmadienį pranešė, kad JAV Valstybės departamentas kreipėsi į su Baltarusija besiribojančią Lietuvą, Lenkiją bei Ukrainą su prašymu leisti tranzitą.
Stebėtojų teigimu, tokie prašymai kelia dilemą JAV sąjungininkėms, ar atsižvelgti į jų lūkesčius, bet tuo pačiu švelninti politiką Baltarusijos atžvilgiu, ar nieko nekeisti, bet rizikuoti užsitraukti Vašingtono nemalonę.
„Čia galiu informuotai, kompetentingai pasakyti, kad grėsmės, rizikos ir pavojai yra išlikę tokie pat, niekas nepasikeitė, bet galbūt geopolitinė aplinka yra kiek platesnė, įvairesnė ir daugiau reikalaujanti politinių apsisprendimų“, – sakė R. Bridikis.
Pasak jo, iš Baltarusijos tikėtis geros kaimynystės nėra verta, o „tam tikrų priemonių“ atlaisvinimas tik įrodytų Minsko režimui, jog „jų taikomos nekonvencinės ir spaudimo priemonės veikia“.
JAV pastaruoju metu vysto dialogą su Minsko režimu, atšaukia dalį sankcijų, o Baltarusija mainais į tai paleidinėja politinius kalinius.
„Jiems (baltarusiams – BNS) reikia atviresnių Vakarų, tai faktas. Bet ar jie dėl to pasirengę keistis? Ne, jie nepasirengę“, – teigė VSD direktorius.
BNS rašė, kad ES vasarį metams pratęsė sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Lietuvos pareigūnų įsitikinimu, tai stabdo bet kokias galimybes šių produktų eksportui per Klaipėdos uostą.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir neskaidrius prezidento rinkimus.
Šiemet JAV šias sankcijas atšaukė.
