Pernai Lietuvoje nuo smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų, dėl galbūt pažeistų vaiko teisių pasitvirtino 70 procentų gautų pranešimų, antradienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Kaip teigiama tarnybos išplatintame pranešime, fizinį smurtą patyrė 2,92 tūkst. vaikų, seksualinį smurtą – 422, psichologinį smurtą – 431, o nepriežiūrą – 151 vaikas.
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad pernai iš viso 33 tūkst. vaikų teisės galėjo būti pažeistos, daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus perdavė policijos pareigūnai – 60 proc. visų pranešimų. Augo ir iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 procentų taip pat pasitvirtino.
„Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias. Augantis vaikų pranešimų skaičius rodo, kad vaikai vis geriau atpažįsta netinkamą elgesį jų atžvilgiu ir išdrįsta apie tai pranešti. Tiesa, jie labai saugo savo šeimos duomenis, o tais atvejais, kai jais pasidalija, aplinkybės tikrai būna skaudžios“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Anot tarnybos, vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus, vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje – patyčias, apgavystes, be tėvų susitikimo pasidalijamu vaiko atvaizdu.
„Dažnai vaiko teisių gynėjai susiduria su vaikų patiriamu emociniu skausmu, gėda ar net jaučiama kalte dėl tėvų nesutarimų skyrybų metu, dalijantis turtą ar nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Tad labai svarbu, kad tėvai sudėtingose situacijose visuomet pirmiausia pagalvotų apie vaiko savijautą, siektų atliepti jo poreikius, o nežinodami, kaip tinkamai pasielgti, nebijotų pasitarti, ieškotų specialistų pagalbos“, – sakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Be kita ko, vaiko teisių gynėjai pastebėjo vaikų priklausomybės nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų keliamas grėsmes.
Anot jų, ženklai, išduodantys vaiko priklausomybę nuo interneto, gali būti nuolatinis lankymasis socialiniuose tinkluose, staiga atsiradęs vaiko noras atsiriboti nuo draugų, šeimos.
„Vaikai vis dažniau įninka į skaitmenines džiungles – čia atranda ryšį su pasauliu, sužino naujų dalykų, ieško draugų, žaidžia žaidimus ir pan. Tačiau dažnas ir neatsakingas naudojimasis internetu kelia ir tam tikrų rizikų – internetines patyčias, priklausomybės nuo interneto vystymąsi. Todėl labai svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtųsi apie galimas grėsmes bei saugų elgesį socialiniuose tinkluose“, – teigė G. Batulevičius.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami 5 774 vaikai. Šis skaičius per trejus metus sumažėjo 9,8 procento.
Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais, didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas lemia mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių.
Savo ruožtu Lietuvoje mažėja ir įvaikinimų: 2023 metais buvo įvaikinti 54 vaikai, 2024 metais – 56, 2025 metais – 49. Šis pokytis vyksta dėl mažėjančio globojamų ir tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
Šiuo metu galimybės būti įvaikinti vis dar laukia 338 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 163 žmonės.
Vaikų teisių specialistė: psichologinis smurtas – sunkiau atpažįstamas, bet vis dar gajus:
