„Kodėl reikia draskyti jau pradėjusias gyti žaizdas?“ – klausia į LRT GIRDI besikreipusi vilnietė Marija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, kad jos dukra iškrėtė kvailystę, todėl atsidūrė gydymo įstaigoje, jai buvo teikta psichikos sveikatos specialistų pagalba. Bet po dviejų mėnesių, kai jau atrodė, kad situacija yra suvaldyta, šeimos namuose pasirodė vaiko teisių specialistai.
Į LRT GIRDI besikreipusi vilnietė Marija neslėpė – jos paauglė dukra iškrėtė kvailystę. Dėl apsinuodijimo mergina atsidūrė gydymo įstaigoje, kur jai teko plauti skrandį. Laiške redakcijai Marija tai pavadino baisiausia patirtimi gyvenime.
„Buvo užkurti algoritmai – gydytojai, psichiatrai, psichologai. Pasiūlymų sąrašas ilgas. Mums, tėvams, stresas didžiulis, bet pagalbos – nulis. Pasiimi vaiką iš ligoninės, gauni sąrašą pasiūlymų (surašyta viskas, ką žino ir ką gali sugalvoti), bet nieko konkretaus. Kapstytis turi kaip sugebi“, – dalijosi paauglės mama.
Į pagalbą šeimai, kaip sakė Marija, atėjo vaikų gydytoja – ji nukreipė merginą pas psichiatrą, su kurio pagalba situacija pradėjo judėti teigiama linkme.
„Ir kai jau viskas stojo į savo vėžes, pradėjo rimti, staiga, po dviejų mėnesių, apsireiškė vaiko teisių specialistės. Pirmiausia jos paskambino, aš pasakiau, kad mes gauname pagalbą, kad šiuo metu su mumis dirba psichiatrė ir du psichologai, kad nebenorime apie tai kalbėtis iš naujo.
Vis dėlto į namus atėjo dvi merginos, panašios į studentes, akivaizdžiai neturinčios nei žinių, nei patirties, vėl skaito, prašo pasakoti, kas įvyko, skaito anamnezę, drasko senas žaizdas. Pasiteiravus vizito tikslo ir prasmės, beria kodekso straipsnį, kad jos privalo kažką vertinti“, – pasakojo vilnietė.
Moteris klausė, ar tikrai nepakako to, kad su jos dukra dirba psichikos sveikatos specialistų komanda, galinti adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją. Marija piktinosi, kad iš pat pradžių tėvai buvo tarsi palikti likimo valiai, o po dviejų mėnesių atvykę vaiko teisių specialistai į juos žiūrėjo lyg į padariusius nusikaltimą.
„Ar tai tikrai institucijų nesusikalbėjimas, nesuderinami algoritmai, ar tiesiog darbo imitavimas?“ – laiške LRT GIRDI klausė vilnietė Marija.
Reaguoja į visus pranešimus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė portalui LRT.lt komentavo, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus gaunamus pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, taip pat ir apie apsinuodijimus.
„Reaguojame į pranešimus, gaunamus iš visų šaltinių – policijos, gydymo, ugdymo ir kt. įstaigų, vaikui artimos aplinkos, gyventojų“, – teigė E. Firaitė.
Komentare ji nurodė, kad, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, specialistai vyksta į šeimą, kalbasi su vaiku, jo šeima.
„Jei matome, kad vaiko teisių pažeidimo nebuvo arba šeima pati tinkamai pasirūpina vaiku, geba patys rasti ir kreiptis pagalbos, su šeima atsisveikiname. Jeigu matome, kad šeimai yra sudėtinga vaiku pasirūpinti patiems, tuomet vaiko teisių gynėjai įvertina pagalbos poreikį ir ją inicijuoja“, – nurodė tarnybos skyriaus vedėja.
Anot jos, reaguojant į galimus vaiko teisių pažeidimus prioritetas visuomet yra skiriamas pranešimams apie galimą smurtą prieš vaikus. Jei turima informacijos, kad vaikas patiria smurtą šiuo metu, vykstama į įvykio vietą dažniausiai kartu su policijos pareigūnais.
„Kitais atvejais, kai vaikui negresia pavojus realiu metu, su vaiku ir šeima susitinkame vėliau, stengiamės prisitaikyti ir prie šeimos galimybių, jiems patogaus laiko.
Apgailestaujame, jeigu šeimoms toks apsilankymas gali kelti neigiamų jausmų, tačiau labai svarbu suprasti, kad, gavus pranešimą, vaiko teisių gynėjų pareiga yra susisiekti su šeima, įsitikinti, ar jai gali reikėti pagalbos, ir jeigu toks poreikis yra, ją pasiūlyti“, – teigė VVTAĮT skyriaus vedėja E. Firaitė.
Portalas LRT.lt klausė tarnybos, ar iš tikro vaiko teisių specialistai su šeima gali susisiekti praėjus dviem mėnesiams po įvykio ir, jei taip, kodėl tai tiek užtrunka, tačiau į šį klausimą VVTAĮT atstovai neatsakė.
Kilus klausimams, tarnyba kviečia žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
