Mažeikis apie Seimo norą keisti LRT: jei redakcijų laisvė būtų apginta, nebūtų šio chaoso

Penktadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje diskusijoje ekspertai kėlė klausimą, kaip nuo politinės įtakos apsaugoti nacionalinį transliuotoją. „Įsivaizduokime, kad dabar kalbame ne apie žiniasklaidą, o apie teismus ir teisėjus. Teismai priima kokį nors sprendimą ir mūsų Seimas pasikviečia teisėjus ir sako: „Mieli teisėjai, kokią nesąmonę priėmėte? Tuoj pat pataisykite – šitą išteisinkite, o aną, prašome, nubausti.“ Dabar vyksta su žiniasklaida būtent šitaip, esminis valdžios šakų atskyrimo principo pažeidimas, tik užsimota ne prieš teismus, o prieš žiniasklaidą“, – politikų siekį keisti LRT įstatymą apibendrino filosofas Gintautas Mažeikis.

Tikėjosi, kad išgirs visuomenę ir ekspertus

„Ko mums pristigo, tame ką kalba politikai, komercinės žiniasklaidos atstovai arba kitos lobistinės grupės, mes negirdime visuomenės balso. Visuomenės balsą girdime protestuose, girdime nuolatinę analizę mokslininkų ir teisės specialistų, komunikacijos tyrėjų, tačiau šis balsas yra kažkur šalia – toks jausmas mus apėmė. Pagalvojome, kad mums reikia parengti koncepciją, tai nėra subtilių korekcijų aiškinimas, tačiau mes žiūrime panoraminiu žvilgsniu ir kalbame apie visuomeninį transliuotoją, viešosios informacijos erdvę kaip nacionalinio informacinio saugumo ir atsparumo tinklo išsaugojimą šiame įvairių turbulencijų krečiamame pasaulyje“, – idėją pristatė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro vadovė Auksė Balčytienė.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentė, tyrėja dr. Džina Donauskaitė svarstė, kad sunku suprasti, kas politikus paskatino gruodį taip skubiai imtis pokyčių LRT. Ji dalijosi iš pradžių maniusi, kad visuomenės protestai pristabdys neapgalvotą politikų žingsnį, tačiau taip nenutiko – nepaisant kritikos pateiktas naujas, tačiau labai panašus projektas. Tai, paaiškino ji, mokslininkus ir paskatino sukurti naują, mokslininkų parengtą koncepciją.

„Iki šiol galiojęs visuomeninio transliuotojo finansavimas Europoje buvo laikomas pavyzdiniu, kitų valstybių visuomeninių transliuotojų atstovai sakydavo, kaip gerai, kad jums nereikia kiekvieną kartą derėtis dėl sumų, o įstatyme yra nustatytas procentas nuo pajamų ir akcizo mokesčių. <...> Dabar šią tvarką bandoma keisti, grįžti prie glaudesnių su politikais santykių. Mes manome, kad tai susilpnins visuomeninį transliuotoją kaip visuomeninę instituciją“, – kalbėjo Dž. Donauskaitė.

Nekrošius ragina depolitizuoti LRT Tarybą

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, teisininkas prof. Vytautas Nekrošius pabrėžė, kad kiekvienas politikas norėtų matyti sau palankų, nekritišką visuomeninį transliuotoją, tik vienose šalyse, pavyzdžiui Lenkijoje, tai padaryti pavyksta, o kitose ne. Kalbėdamas apie žurnalistų politinį neutralumą jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas žmogus turi vienokias ar kitokias pažiūras, tačiau svarbu, kad turinyje būtų atspindimos skirtingos pozicijos.

„Nesakysiu, kad nebuvo bėdų su nacionaliniu transliuotoju, bet aš manau, kad bėdos turėjo būti sprendžiamos visiškai ne taip. Jeigu tu matai problemą, o kita pusė nemato – reikia šnekėtis. Pagrindinė politikų funkcija yra šnekėtis. Mokėjimas šnekėtis šioje situacijoje yra labai žemame lygmenyje. Jeigu yra problema, tai dėliokite, ieškokite sprendimo būdų, o ne „mes čia jums tuoj parašysim“, – sakė jis.

V. Nekrošiaus teigimu, neutralumui būtina ir politiškai nepriklausoma LRT Taryba, o šiuo metu daugelį jo narių politikai galėtų paveikti. Jis kelia klausimą, kodėl prezidentas ir Seimas skiria net po 4 Tarybos narius.

„Šis modelis, kol nejudinamas Tarybos formavimas, į šviesią ateitį neveda“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad LRT Tarybos dauguma turėtų nebūti susijusi su politikais.

„Iš pradžių Biuras atsirado, tada pradėjo sakyti – Valdybos gal reikia. Gerai, Valdybą pridėjo. Galų gale gavome tokią kompetencijų mišrainę, kad 100 procentų duodu – susipjaus tarpusavyje ir iš to nieko gero nebus. Valdyba neturi kompetencijos, kurią turėtų turėti, Tarybai palikta labai didelė kompetencija, o Biuras bus tas, kuris bėgios ir varinės intrigas, kad sau daugiau galios susirinktų“, – svarstė V. Nekrošius.

LMA vadovas kritikuoja ir siūlomą idėją Vyriausybei su LRT sudaryti paslaugų pavedimo sutartis. Jo teigimu, tai tik susilpnintų visuomeninį transliuotoją.

Kaune vykusioje diskusijoje V. Nekrošius sakė, kad net jeigu Seimas LRT įstatymą pakeis, projektas toks, kad realybėje bus tiesiog neįgyvendinamas.

Mažeikis: visuomeninio transliuotojo tikslas yra ginti demokratiją

LRT Tyrimų skyriaus vadovė, žurnalistė Indrė Makaraitytė pabrėžė, kad identiški prieš žiniasklaidą nukreipti procesai vyko Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. Anot jos, su iššūkiais susiduria visa Vakarų žiniasklaida, tad Lietuva nėra išimtis, nors turi savitų bruožų. Pasak žurnalistės, politikai siekia kiršinti žurnalistus ir visuomenę, o kokybiškos žiniasklaidos ypač trūksta regionuose, todėl nestebina tai, kad retas supranta, koks svarbus žurnalistų vaidmuo.

„Dabar jie keičia įstatymą taip, kad galėtų tiesiogiai kontroliuoti redakcinę politiką ir daryti, dar ir per sutartį su Vyriausybe, įtaką turiniui“, – apie politikų siūlomas pataisas sakė žurnalistė.

I. Makaraitytė kalbėjo, kad net ir politikai, ypač į centrinę valdžią atvykę iš mažesnių regionų, nesupranta žiniasklaidos veikimo, o jiems užduodamus klausimus laiko puolimu.

Kiek vėliau jai antrino A. Balčytienė, pastebėjusi, kad Lietuvoje stinga diskusijos kultūros.

„Pasakysiu estišką pavyzdį, kuris užfiksuotas moksliniuose tyrimuose. Buvo daromas tyrimas, kodėl Estija „Reporteriai be sienų“ reitinge yra antroji. Lietuva pernai buvo 14. Šiemet ne baisu pagalvoti, kur mes nukrisime. Kodėl estai antri? <…> Jų politinės kultūros ypatybė yra ta, kad politikai nėra tokie jautrūs kritikai. <…> Ten yra tiesos paieškos kultūra. Kodėl ji atsidaro? Darau prielaidą, kad dėl to, jog ten iki šių dienų yra labai stipri spauda. Žmonės skaito laikraščius, ne vien tik socialinius tinklus. Kai žmonės skaito, jie turi laiko įsigilinti, apmąstyti, smegenyse atsiranda daugiau jungčių. <...> Manau, kad Lietuvoje praradę esame skaitymo kultūrą, labai daug yra vaizdo kultūros. Gal tai ne visada yra labai blogai, bet neturime erdvių, kur galėtume apmąstyti mūsų sudėtingą gyvenimą. <...> Niekur nėra taip gerai ir stipriai dirbančių žurnalistų, kaip visuomeniniame transliuotojuje. Jeigu tai dar labiau siaurės, apgailėtina bus“ – sakė A. Balčytienė.

VDU Filosofijos katedros profesorius, Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas prof. dr. Gintautas Mažeikis taip pat kalbėjo, kad žiniasklaida neturėtų būti priklausoma nei nuo įstatymų leidėjų, nei nuo vykdytojų.

„Visuomeninio transliuotojo tikslas yra ginti, užtikrinti Lietuvos demokratiją, tai politinis tikslas. Ne monarchiją, ne autoritariją, bet ginti demokratiją. <...> Mano nuomone, šis triukšmas prasidėjo todėl, kad visuomeninis transliuotojas ir redakcijos nėra pakankamai laisvi, redakcijų laisvės nėra pakankamai apgintos, nes jeigu jos būtų apgintos įstatymiškai ir konstituciškai, nebūtų šis chaosas prasidėjęs“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie dabar galiojantį LRT įstatymą G. Mažeikis pabrėžė, kad keistų tik vieną kriterijų – užtikrintų vadovų rotaciją. „Visais kitais atvejais [visuomeniniam transliuotojui] aš siūlyčiau suteikti daug daugiau laisvių. Nežiūrint to, kaip baigsis Seimo svarstymai, jų darbas yra į šiukšlių dėžę, nes vis tiek viskas bus pakeista ateityje, jeigu mūsų demokratija vystysis ir jų įstatymo pataisos bus išmestos, o visuomeninio transliuotojo ir redakcijų teisės ne tik bus apgintos, bet ir išplėstos, nebent koks nors siaubas mus ištiktų“, – svarstė G. Mažeikis.

Jis pabrėžė, kad politikai neturėtų kištis į žiniasklaidą ir pateikė kitokį pavyzdį.

„Įsivaizduokime, kad dabar kalbame ne apie žiniasklaidą, o apie teismus ir teisėjus. Teismai priima kokį nors sprendimą ir mūsų Seimas pasikviečia teisėjus ir sako: „Mieli teisėjai, kokią nesąmonę priėmėte? Tuoj pat pataisykite – šitą išteisinkite, o aną, prašome, nubausti.“ Dabar vyksta su žiniasklaida būtent šitaip, esminis valdžios šakų atskyrimo principo pažeidimas, tik užsimota ne prieš teismus, o prieš žiniasklaidą“, – svarstė jis.

Pristatė mokslininkų parengtą koncepciją

Tris universitetus vienijantys akademikai sukūrė ir kovo pabaigoje pristatė alternatyvią LRT politinio neutralumo ir efektyvaus valdymo koncepciją. Mokslininkai pabrėžia, kad valdantieji LRT klausimo imasi chaotiškai ir paskubomis, o LRT įstatyme turi būti įtvirtintas žurnalistų redakcinio nepriklausomumo principas.

Jos rengėjai pastebi, kad spaudimas demokratijai yra globali tendencija, daranti poveikį ir Lietuvai, todėl svarbu, kad visuomeninis transliuotojas išliktų nepriklausomas ir atsparus vidiniam bei išoriniam spaudimui. Koncepcijoje akcentuojama LRT misija – teikti nepriklausomą, visuomenei reikšmingą turinį, stiprinant demokratiją ir jos atsparumą, skiriant deramą dėmesį kultūrai ir švietimui, plečiant visuomenės įtrauktį.

Ekspertai pabrėžia, kad LRT įstatyme žurnalistų redakcinis nepriklausomumas privalo būti įtvirtintas kaip principas, o LRT tarybos sudėtis ir formavimo principai turi užtikrinti, kad LRT veiktų kaip visuomeninis transliuotojas, tarnaujantis viešajam interesui ir atspindintis skirtingų visuomenės grupių interesus ir požiūrius. Mokslininkų teigimu, dauguma LRT Tarybos narių turėtų būti skiriami ne politikų, o šalia kaip patariamasis organas galėtų atsirasti Piliečių asamblėja.

Plačiau apie ekspertų siūlymus skaitykite:

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę prie Seimo surengtas dar vienas protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, subūręs per 10 tūkst. žmonių.

Naują, teisininkų ir ekspertų kritikos sulaukusį įstatymo projektą parengė Seimo LRT darbo grupė. Kritikuodami darbo grupės veiklą, iš jos pasitraukė opozicijos atstovai. Projekte siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, keičiami LRT vadovo atleidimo pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Šis įstatymo projektas peržengė pirmąjį laiptelį Seime. Valdantieji taip pat nusprendė, kad neprašys Vyriausybės išvados dėl LRT įstatymo projekto.