Tris universitetus vienijantys akademikai sukūrė alternatyvią LRT politinio neutralumo ir efektyvaus valdymo koncepciją. Mokslininkai pabrėžia, kad valdantieji LRT klausimo imasi chaotiškai ir skubėdami, o LRT įstatyme turi būti įtvirtintas žurnalistų redakcinio nepriklausomumo principas.
Nepaisydami tūkstantinių protestų gruodį, pavasarį valdantieji vėl grįžta prie LRT įstatymo projekto, kuris, baiminamasi, gali politizuoti LRT.
Naują įstatymo projektą parengė Seimo LRT darbo grupė. Kritikuodami darbo grupės veiklą, iš jos pasitraukė opozicijos atstovai. Projekte siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, keičiami LRT vadovo atleidimo pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Šis įstatymo projektas peržengė pirmąjį laiptelį Seime. Valdantieji taip pat nusprendė, kad neprašys Vyriausybės išvados dėl LRT įstatymo projekto.
Tris universitetus vienijanti akademinė grupė sukūrė alternatyvią LRT politinio neutralumo ir efektyvaus valdymo koncepciją.
„Dabar Seime kelią skinasi nesubalansuota, su Lietuvos ir Europos teisės aktais, tarp jų – Europos žiniasklaidos laisvės aktu – nesuderinta ir didelės dalies profesionalių žurnalistų bendruomenės atmetama nauja LRT įstatymo redakcija. Tai kelia didelį susirūpinimą“, – teigia Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir ISM universiteto mokslininkai.
Pasak jų, LRT įstatyme žurnalistų redakcinis nepriklausomumas privalo būti įtvirtintas kaip principas, o LRT misija – patikimos, pavyzdiniais naujienų kokybės standartais ir žanrų įvairumu grįstos informacijos sklaida.
„Grupė susibūrė savarankiškai, matydama LRT įstatymo keitimo skubą ir kaip chaotiškai, nenuosekliai vyksta LRT įstatymo svarstymai, kaip nepaisoma didelės dalies visuomenės ir žurnalistų protestų, teisininkų perspėjimų, taip pat tarptautinių organizacijų susirūpinimo“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Džina Donauskaitė.
ISM universiteto profesorius dr. Dalius Misiūnas tvirtino, kad šalia šiuo metu veikiančios LRT tarybos turėtų atsirasti ir LRT valdyba, kuri perimtų kai kurias priežiūros ir veiklos valdymo funkcijas.
Šalia tarybos kaip patariamasis organas galėtų atsirasti Piliečių asamblėja: „Atsirastų dar vienas įrankis, platforma, kuri leistų dar geriau atspindėti visuomenės interesą.“
„Funkcijų atskyrimas reikštų, kad taryba labiau rūpintųsi strategija ir misija, o valdyba – veiklos priežiūra“, – tvirtino D. Misiūnas.
Pasak jo, šiuo metu egzistuojanti delegavimo į LRT tarybą tvarka turėtų būti keičiama į skyrimo arba atrankos tvarką. Visi kandidatai, nepriklausomai nuo to, kas juos pasiūlė, turėtų atitikti iškeltus profesionalumo, nepriklausomumo ir reputacijos kriterijus.
VDU profesorė dr. Auksė Balčytienė teigė, kad visuomeninis transliuotojas turi ne tik kokybiškai pateikti informaciją, bet ir veikti kaip informacinio atsparumo saugos tinklas.
„Tai mūsų nacionalinis interesas, tai mums, neabejotinai, labai svarbu“, – pabrėžė A. Balčytienė.
VU Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Andrius Vaišnys atkreipė dėmesį, kad pernai Seimo Audito komitetas ėmė domėtis Valstybės kontrolės audito rezultatais ir taip iš esmės perėmė LRT tarybos funkcijas.
„Atrodė, tai tam tikras parlamentinės kontrolės nesusipratimas, nevisiškai taip interpretuojama ta parlamentinė funkcija“, – svarstė A. Vaišnys.
Profesoriaus teigimu, matydami pastaruosius įvykius, galime kritikuoti ne tik politikus – savo interesus LRT atžvilgiu labai intensyviai rodo ir žiniasklaidos verslo organizacijos. Pasak A. Vaišnio, imama keisti visuomeninio transliuotojo idėją.
„Šiandien visuomeninis transliuotojas imamas ir siūlomas interpretuoti kaip institucija, teikianti paslaugą. Tai visiškai apriboja visuomeninio transliuotojo misiją, jo vaidmenį visuomenėje“, – kritikavo A. Vaišnys.
Taip iškyla pavojus prarasti visuomeninį transliuotoją, kai imama manyti, kad tokią „paslaugą“ gali atlikti bet kuris komercinis transliuotojas: „Matome vienijimąsi su politikais, intensyvų naujos teisinės aplinkos kūrimą, kuri gali eliminuoti tokį visuomeninį transliuotoją, kuris turi misiją, o ne tik paslaugą.“
Universitetų mokslininkai savo vizijoje taip pat tvirtina, kad LRT tarybos sudėtis ir formavimo principai turi užtikrinti, kad LRT veiktų kaip visuomeninis transliuotojas, tarnaujantis viešajam interesui ir atspindintis skirtingų visuomenės grupių interesus ir požiūrius.
Taryboje turėtų būti platus visuomenės atstovavimas, o jos nariai – ne deleguojami, bet skiriami atsižvelgiant į jų nepriklausomumą, patirtį ir reputaciją. Taryba turi būti atsakinga už strateginę priežiūrą ir viešąją atskaitomybę, tačiau ji neturi teisės tiesiogiai dalyvauti redakcijų veikloje ar daryti įtakos redakciniams sprendimams.
Siekiant užtikrinti dar didesnį visuomenės įvairovės atstovavimą, prie LRT tarybos gali būti sudaroma patariamoji Piliečių asamblėja, mano mokslininkai. Tokia asamblėja galėtų reguliariai teikti rekomendacijas dėl visuomenės informavimo kokybės ir strateginių krypčių, taip stiprindama skaidrumą ir pasitikėjimą institucija.
Į LRT valdybą nariai turėtų būti atrenkami remiantis profesionalumo, patirties darbo valdymo struktūrose ir reputacijos kriterijais.
Universitetų mokslininkai pažymėjo, kad LRT turi būti užtikrinamas nepriklausomumas laisvai rinkti ir rengti informaciją.
Akademikai taip pat atkreipė dėmesį į LRT finansavimą ir pabrėžė, kad LRT pobūdis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti LRT veiklą ir skirti deramą finansavimą.
Jų teigimu, LRT finansavimo modelis turi būti grindžiamas visišku ir pakankamu valstybės biudžeto lėšų skyrimu informacinei, pramogos ir pažintinei funkcijai atlikti. Todėl turėtų būti sudaromas perspektyvinis finansavimo planas, susiejant lėšų skyrimą su surenkamų mokesčių dydžiu. Kiekvienais biudžetiniais metais pateikiama ir vertinama išlaidų ataskaita. Šis modelis turi būti aprašytas LRT įstatyme.
