Jungtinės Valstijos po paskutinio derybų raundo su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka panaikino sankcijas šios šalies kalio trąšų gamintojams mainais į tolesnį politinių kalinių paleidimą. Po šių derybų JAV pasiuntinys Baltarusijos klausimais Johnas Coale interviu LRT ne tik paragino Lietuvą atkurti ryšius su Baltarusija, bet užsiminė ir apie kalio trąšas: esą jos turėtų judėti per Lietuvą ir taip pasiekti Europą ir JAV.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad jos ir JAV pasiuntinio Baltarusijai pokalbiuose apie trąšų gabenimą per Lietuvą nekalbėta. Kiti politikai kalba panašiai ir iš esmės pripažįsta, kad šiuo metu Vašingtonas nespaudžia Lietuvos dėl kalio trąšų tranzito.
Tai natūralu, nes kol kas tam nėra sąlygų, kadangi Europos Sąjunga šių metų vasario 26-ąją dar metams patvirtino sankcijas Baltarusijai, tarp jų ir kalio trąšoms.
Taip pat skaitykite
Bet Lietuvos politikų gretose nuolat tvyro nuojauta, kad, nors dabar amerikiečiai nieko neprašo, taip nebūtinai bus visuomet – esą po metų bus naujas žaidimas ir Lietuva turi tam ruoštis.
„Gali atsirasti schema, kai baltarusiai nedalyvauja, o dalyvauja amerikiečiai. Ir tada mes kalbėsime apie „amerikietiškų“ trąšų tranzitą. Reikia galvoti, ką mes darysime tokiu atveju“, – sako vienas su padėtimi susipažinęs Lietuvos politikas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvos politikai teigia, kad amerikietiškas sankcijas „Belaruskalij“ nuėmęs Vašingtonas oficialiai neprašo Lietuvos gabenti kalio trąšų per Lietuvą.
- Vis tik JAV pasiuntinys Baltarusijai J. Coale interviu LRT užsiminė, kad trąšos turėtų keliauti per Lietuvą. Tik šiuo metu „Belaruskalij“ galioja Europos Sąjungos sankcijos, kurios truks iki 2027 metų vasario.
- Užkulisiuose manoma, kad amerikiečiai yra suinteresuoti pigesnėmis trąšomis ir gali įsteigti tarpininkų įmonę Baltarusijoje, kuri nusipirktų trąšas iš „Belaruskalij“, o tada jos taptų „amerikietiškomis“.
- KTU docentas E. Stankevičius sako, kad amerikiečių siekis – didesnė konkurencija kalio trąšų sektoriuje, nes kanadiečiai diktuoja kainas.
- Užsienio politikos ekspertas A. Januška teigia, kad Lietuvai reikia laikytis ramiai ir palaukti JAV vidurio kadencijos rinkimų. Po jų paaiškės, ar prezidentas D. Trumpas bus labiau kontroliuojamas Kongreso.
„Aišku, niekas to atviru tekstu nesako. Bet tikrai yra teorijų, kad koks nors Jaredas Kushneris gali nusipirkti. Sakyčiau, tai ne visai sąmokslo teorijos“, – pasakojo kitas politikas.
J. Kushneris yra JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas. Jis šiuo metu neina jokių formalių pareigų administracijoje, tačiau kartu su specialiuoju JAV pasiuntiniu kone visam pasauliui Steve'u Witkoffu dalyvauja svarbiausiuose sprendimų priėmimuose. J. Kushneris yra verslininkas, jis aktyviai plėtoja privataus kapitalo investicijų portfelį, nevengia politikos sieti su verslu ir naudotis politikoje įgytais kontaktais – tai gana būdinga D. Trumpo administracijai.
Trečias apklaustas politikas patikslino neoficialiuose pokalbiuose aptarinėjamą schemą: esą amerikiečiai Baltarusijoje gali įsteigti tarpininkavimo įmonę, kuri nusipirktų „Belaruskalij“ trąšas vietoje, ir tuomet tai jau būtų amerikiečių nuosavybė, kurią jie galėtų norėti gabenti trumpesniu maršrutu per Klaipėdos uostą. Sunku pasakyti, ar tokia schema yra gimusi pačių JAV politikų galvose, bet Lietuvoje ji aptarinėjama uždaruose rateliuose.
„Tikimybė, kad po metų tų sankcijų nebepratęs, yra reali. Bet kalbėti reikia ne tik apie trąšas. Jeigu mes matome, kad yra pokyčių didžiojoje tarptautinėje politikoje, mums reikia pamėgini aplenkti traukinį. Tai reiškia, kad mes turime aptarti visus savo reikalus, kas mums svarbu su baltarusiais – nuo pratybų „Zapad“ atitraukimo nuo mūsų sienų iki nusavintų įmonių, kalinių. Ir tada, kai ateis laikas, galėtume sakyti: žiūrėkite, štai čia visas mūsų interesų laukas“, – aiškino pašnekovas.
„Bet jie [amerikiečiai] tikrai kiekvieno susitikimo metu deda trąšas ant stalo. Taip, niekas nieko nespaudžia, tiesiog pasako, keista, kad jūs užėmę tokią poziciją“, – aiškino politikas.
Užsienio politikos ekspertas Albinas Januška sako, kad svarbiausiu išeigos tašku turi būti faktas, jog JAV formaliai neprašė Lietuvos vykdyti baltarusiškų trąšų tranzito ir nebandė to pasiekti Europos Sąjungos lygmeniu per Vengriją. Tai reiškia, kad amerikiečiams tokia padėtis – nuimtos JAV sankcijos ir tebegaliojančios Europos sankcijos – gali būti patogi.
Be to, pasak jo, Lietuvai iki JAV vidurio kadencijos rinkimų derėtų laikytis ramiai, nes nėra aišku, kokios vidinės tarpusavio kovos prasidės po šių rinkimų, tad geriau niekur nesivelti.
Kodėl kalio trąšos tokios svarbios amerikiečiams?
Pagrindinis Lietuvos užsienio ir saugumo politikos interesas yra išlaikyti JAV atgrasymo elementus mūsų šalyje ir visame rytiniame NATO flange prieš Rusiją. Kaip atgrasymas šiuo atveju veikia amerikiečių karių dislokavimas ir bendros Aljanso pratybos, kuriose dalyvauja amerikiečiai. Saugumo ir veiksmingo Rusijos atgrasymo vardan Lietuva yra suinteresuota atsižvelgti į JAV interesus kitose srityse.
Būtent dėl to JAV pasiuntinio Baltarusijai J. Coale teiginiai, kad kalio trąšos turėtų riedėti per Lietuvą ir kad jis apie tai jau kalbėjo su žemės ūkio sekretore Brooke Rollins, kelia klausimų apie galimus JAV veiksmus po metų, kai vėl bus diskutuojama apie Europos Sąjungos sankcijų pratęsimą Baltarusijai.
„Man atrodo, čia buvo paskutiniai metai, kai mes taip sklandžiai praėjome su sankcijomis dėl trąšų Europos Sąjungoje“, – mano vienas Lietuvos politikas iš valdančiosios daugumos, kuris nesidžiaugia JAV sprendimu žingsnis po žingsnio naikinti sankcijas Baltarusijai be jokių išankstinių sąlygų A. Lukašenkai.
2025 m. kovo 20-ąją prezidentas D. Trumpas kalio trąšas įtraukė į būtinų kritinių mineralų sąrašą, taip signalizuodamas, kad prieiga prie šio ištekliaus yra nacionalinio saugumo klausimas, kai kalbama apie apsirūpinimą maistu. Kalio trąšos yra naudojamos žemės ūkyje, o JAV yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje.
JAV apie 88 proc. kalio trąšų importuoja iš Kanados, apie 8 proc. iš Rusijos, o visi kiti importo šaltiniai kur kas menkesni. Iki sankcijų pritaikymo, JAV kalio trąšų importas iš Baltarusijos sudarė apie 5 proc.
JAV nori mažinti kalio trąšų kainas
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius teigia manantis, kad amerikietiškų sankcijų panaikinimu JAV ne tiek siekia sugrąžinti Baltarusiją į kalio trąšų rinką, kiek bando mažinti savo priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus. Taigi tikslas gali būti labiau ekonominis nei politinis.
Pasak mokslininko, pagal sunaudojamą kiekį žemės ūkyje, kalio trąšos atsilieka nuo azoto trąšų, tačiau daugeliui kultūrų (kaip kad bulvės, runkeliai, kukurūzai) kalio reikia tiek pat ar net daugiau nei azoto. Be to, kalis atsakingas už 70-80 proc. produkcijos prekinių savybių: skonį, spalvą, cukrų kiekį ir galiojimo laiką.
Kai JAV pritaikė sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms 2021 metų pabaigoje, kalio trąšų kainos natūraliai šoktelėjo ir visišką piką pasiekė 2022 metais. Tais metais Rusija pradėjo konvencinį karą prieš Ukrainą, bet tiesioginės sankcijos rusiškoms trąšoms įvestos nebuvo.
Paskui kainų lygis stabilizavosi ir vėl šiek tiek padidėjo pernai ir šiemet – tam šiokios tokios įtakos galėjo turėti muitų karai, nors D. Trumpo administracija veikė gana atsargiai: kalis, importuojamas pagal JAV, Meksikos, Kanados prekybos susitarimą, neapmokestintas muitais, o kaliui iš kitų šalių pritaikytas standartinis 10 proc. muito tarifas.
Bet papildomą spaudimą kainų kilimui sudarė JAV įvesti importo tarifai daugumai kitų Kanados prekių. Didžiausi gamintojai, tokie kaip „Nutrien“, nurodė, kad bandys šiuos kaštus visiškai perkelti ant Amerikos vartotojų pečių.
Kadangi kalio trąšos išgaunamos kasybos būdu ir nėra gaminamos iš gamtinių dujų, kaip pagrindinės žaliavos, tai karas Artimuosiuose Rytuose turi tik netiesioginę įtaką kainų lygiui – tai yra, per transporto ir logistikos kaštus. Bet tai vis tiek stumia kainas šiek tiek aukštyn.
„Pigesnės kalio trąšos amerikiečiams svarbios pirmiausia kaip priemonė mažinti ūkių sąnaudas ir tiekimo riziką, bet pigesnės kalio trąšos paprastai savaime reikšmingai neatpigina galutinių maisto kainų“, – pasakoja E. Stankevičius.
Pasak mokslininko, JAV nerimą kelia didelė priklausomybė nuo trąšų tiekimo, nes šalis importuoja apie 93 proc. viso reikiamo kiekio, vidaus gamyba labai ribota, o didžiausia dalis atkeliauja iš Kanados. Priklausomybė nuo Kanados kalio trąšų tiekimo ne tik didelė, bet ir struktūriškai rizikinga
Taip pat svarbu, kad Kanados trąšų gamintojai „Nutrien“ ir „Mosaic“ veikia aukštesniame kainų lygyje nei Rusijos ar Baltarusijos gamintojai. Pasak Kauno technologijos universiteto mokslininko E. Stankevičiaus, kainų skirtumas tarp Kanados ir Rytų gamintojų gali siekti apie 80–120 dolerių už toną ir tai lemia įvairūs veiksniai: koncentruota pasiūla ir geopolitiniai ribojimai, didesni gavybos kaštai bei ilgesnė transporto grandinė iki eksporto uostų.
„Kol galiojo griežtos sankcijos Baltarusijai, Kanados tiekėjai turėjo išskirtinę „kainų nustatymo galią“, nes pirkėjai neturėjo daug alternatyvų. Būtent šis Kanados kainų diktatas ir naujai įvesti tarifai tapo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl JAV nusprendė atšaukti sankcijas Baltarusijai – taip siekiama diversifikuoti tiekimo šaltinius ir sukurti kainų spaudimą Kanados tiekėjams“, – mano E. Stankevičius.
Januška siūlo laikytis strateginės kantrybės: niekas mūsų sprendimo neprašo
Užsienio politikos ekspertas A. Januška sako, kad Lietuvai visiškai neapsimoka svarstyti, ar po metų amerikiečiai prašys Europos sankcijų panaikinimo kalio trąšoms, ar neprašys, nes lapkričio mėnesį JAV vyks vidurio kadencijos rinkimai, kurie nulems, ar Kongresas turės pajėgumų kontroliuoti prezidentą D. Trumpą.
Vidurio kadencijos rinkimuose bus balsuojama dėl visų 435 vietų Atstovų Rūmuose bei trečdalio vietų Senate, kurį iš viso sudaro 100 senatorių. Jeigu vidurio kadencijos rinkimuose pergalę iškovotų demokratai, tuomet jie galėtų organizuoti prezidento apkaltą, tikėtina, prasidėtų įvairūs tyrimai dėl D. Trumpo ir jo aplinkos priimtų sprendimų ar sandorių.
„Kas bus po metų, labai sudėtinga kalbėti, nes gali būti, kad jau rudenį bus kitas Kongresas ir gali būti pradėta ruošti prezidento apkalta. Jeigu mes šiuo klausimu dabar ko nors imsimės, nors mūsų niekas neprašė, Lietuva gali būti įvelta į įvairias Amerikos tarpusavio kovas“, – sako A. Januška.
„Jeigu kažkas kažkur bando daryti biznį, geriausia būtų į tai nesivelti. Nes jeigu terminas ateina po metų, tai po metų, o iki tol išgyvenkime. Mūsų planas dabar turėtų būti paprastas – išgyventi ir neįsivelti į galimas aferas. Negali numatyti, kokia bus rinkimų baigtis, kaip elgsis Kongresas su visa šita D. Trumpo politika. Jeigu mes įsivelsime su Baltarusija, o pasirodys, kad ši politika buvo korupcinė, kad slypi kažkieno šeimos interesai, tai bus pavojinga“, – mano pašnekovas.
Pasak A. Januškos, labai didelė tikimybė, kad Vašingtonas greičiausiai nė nesiekia Europos Sąjungos sankcijų panaikinimo Baltarusijos kalio trąšoms, nes jeigu būtų siekęs, būtų paprašęs Vengrijos vetuoti Europos sprendimą šių metų vasario mėnesio pabaigoje ir Vengrija tikrai būtų sutikusi.
„Amerikiečiams neapsimoka, kad Europos Sąjunga panaikintų sankcijas ir todėl niekas nesikreipia su prašymais, nes dabar baltarusiškos trąšos yra pigesnės dėl sankcijų ir reputacinių problemų. Jeigu Europos Sąjunga nuimtų sankcijas, tada A. Lukašenka pardavinėtų trąšas brangiau“, – sako pašnekovas.
A. Januškos manymu, baltarusiškų trąšų klausimą Lietuvoje nuolat kelia asmenys, kurie gali būti susiję su trąšų prekyba. „Treideriams yra naudingiau, kad baltarusiškų trąšų kaina būtų 370 dolerių už toną. Tie treideriai, kurie nori prekiauti baltarusiškomis trąšomis, suinteresuoti, kad kaina būtų didesnė, bet Amerikos valstybei ir ūkininkams to nereikia. Kol Europos Sąjungos sankcijos nenuimtos, baltarusiai vis tiek pardavinės pigiau“, – sako pašnekovas.
Klausiamas apie JAV pasiuntinio Baltarusijai J. Coale teiginius dėl trąšų tranzito per Lietuvą, A. Januška teigia, jog tai tiesiog triukšmas aplink, bet jis nieko neliudija apie D. Trumpo politiką šiuo konkrečiu aspektu.
„Amerikiečiai lygiai taip pat gali paprašyti Ukrainos, kad trąšas vežtų per Odesą, bet jie to neprašo“, – pažymi A. Januška.
Kaip žinoma, Lietuvoje J. Coale buvo susitikęs ne tik su premjere I. Ruginiene, bet ir su tokiais Lietuvos politikais kaip Petras Gražulis, Ignas Vėgėlė ar Rimas Jankūnas. Šie politikai neina jokių oficialių pareigų, kad galėtų oficialiai atstovauti Lietuvai, todėl pats susitikimas nėra tipiškas.
P. Gražulis neslėpė, kad būtent jis organizavo susitikimą, pasinaudodamas savo ryšiais Europos Parlamento Suverenių tautų Europos frakcijoje, kuriai pats priklauso. Lietuvos europarlamentaras pasakojo, kad išsakė JAV pasiuntiniui alternatyvią nuomonę ir dėl trąšų – esą pritaikius sankcijas „Belaruskalij“, iš to daug naudos gauna Rusijos įmonė „Uralkalij“, kuri laimi konkurencinę kovą, o neva Lietuva pralaimi, nes negali pasipelnyti iš baltarusiškų trąšų tranzito. Panašias idėjas transliuoja ir valdančiojoje koalicijoje dirbantys „Nemuno aušros“ politikai, tarp jų ir Remigijus Žemaitaitis.
„Tai yra absurdas, kai sakoma, kad mes turime uždirbti iš trąšų. Na, gerai, uždirbam 10 mln. eurų iš trąšų. Bet kodėl tada tik iš trąšų? Galime pirkti elektrą iš Astravo – dar uždirbsime. Dar galime baltarusiškas cigaretes pardavinėti – irgi uždirbsime. Gal dar Rusijos dujas pigiau gausim? Bet čia absurdiškas argumentas“, – sako A. Januška.
Sankcijos įvestos kaip reakcija į suklastotus rinkimus
JAV sankcijos įmonei „Belaruskalij“ buvo įvestos nuo 2021 metų gruodžio 8 dienos. Tuomet Rusija dar nebuvo pradėjusi karo Ukrainoje, bet A. Lukašenka jau buvo žiauriai numalšinęs demokratinius protestus savo šalyje po suklastotų prezidento rinkimų, Minske nutupdęs į Vilnių skridusį civilinį orlaivį ir pradėjęs migrantų ataką prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
„Belaruskalij“ yra valstybinė Baltarusijos įmonė, todėl iš esmės pajamos už kalio trąšas pildydavo A. Lukašenkos režimo kišenę. Šios sankcijos buvo traktuojamos kaip priemonė nubausti režimą sumažinant pajamas iš trąšų.
Lietuva savo nacionalines sankcijas, remdamasi nacionalinio saugumo motyvais, įvedė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Vyriausybės sprendimu, „Lietuvos geležinkelių“ ir įmonės „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, todėl kalio trąšos nebegalėjo būti vežamos per Lietuvą.
Prasidėjus Baltarusijos remiamam Rusijos karui prieš Ukrainą, sankcijas įmonei „Belaruskalij“ 2023 metų birželio 3 dieną įvedė ir Europos Sąjunga.
Po sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms įvedimo, „Belaruskalij“ buvo priversta perorientuoti eksportą per Rusijos uostus ir geležinkelius, daugiausia Kinijos kryptimi. Logistika baltarusiams tapo brangesnė, jie tapo priklausomi nuo Rusijos infrastruktūros, neteko kai kurių rinkų, bet šiuo metu eksporto apimtys jau atkurtos.
„Belaruskalij“ ir su ja susijusios įmonės prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą yra pradėjusios ne vieną teisinį procesą, siekdamos kvestionuoti ar atšaukti sankcijas, bet iki šiol tokios pastangos buvo nesėkmingos.
