Beveik keturias valandas posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kuri yra pagrindinė institucija, prižiūrinti partijų finansavimo skaidrumą, šiandien oficialiai konstatavo faktą: valdančioji politinė jėga „Nemuno aušra“, nuomodamasi prabangius automobilius iš savo pačių partijos narių ir vėliau už šią nuomą atsiskaičiusi būtent iš valstybės dotacijos lėšų, šiurkščiai pažeidė galiojančius įstatymus.
Partijai bus apribota ši parama, tačiau VRK galutinai dėl ribojimų apsispręs ir sprendimą priims balandį, kai bus oficialiai skirstomi asignavimai visoms Lietuvoje veikiančioms politinėms jėgoms.
„Dienos temoje“ – „Ink Agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas ir „15min“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
– Tadai, ką realiai partijai reiškia netekti, tarkime, kad ir pusės milijono eurų dotacijų?
T. Ignatavičius: Iš tiesų, tai bus labai skausminga. Tai šiek tiek mažiau nei pusė milijono – svarstymas bus, ko gero, po savaitės ar dviejų. Vyriausioji rinkimų komisija skirstys pusmečio dotacijas. Ten buvo planuojama, kad „Nemuno aušra“ turėtų gauti apie 240 tūkstančių eurų dotaciją. Tai yra tikrai nemaži pinigai. Panašu, kad „Nemuno aušros“ lyderiams ir visai partijai teks labai stipriai susiveržti diržus.
Jų privalumas yra tas, kad jie šiuo metu yra valdžioje, tad galbūt tai mažiau skausminga bus. Tačiau kalba gali būti apie tai, ar jie norės likti valdančioje koalicijoje, nes VRK sudaroma iš politinių partijų atstovų, bus žiūrima atidžiai, kaip koalicijos partneriai balsavo, priimant šiandieninį sprendimą ir pripažįstant, kad partija šiurkščiai pažeidė įstatymus. Manau, kad mes dar matysime tam tikrą sąskaitų suvedinėjimą.
Ko gero, įdomiausia šiandien buvo toje visoje dramoje, trukusioje keturias valandas, ilgi advokatų, teisininkų monologai, tai, kad VRK įrodė, kad „Nemuno aušra“ ir jos lyderis Remigijus Žemaitaitis tarsi negastroliavo po Lietuvą. Taip galima pamanyti. Lietuva ošė, visi rašė, kaip jie keliavo, tas karavanas po Lietuvą rinkimų kampanijos metu ir po jos. Tarsi visa tai nubraukiama šiandien. Tai atrodo šiek tiek kurioziškai.
Kita vertus, ko gero, partijos turės atidžiau žiūrėti savo išlaidas, į tvarkas, kaip naudojamos biudžeto lėšos, nes panašu, kad tos kontrolės, ką rodo šiandieniniai tie svarstymai ir dėl ko turi aiškintis „Nemuno aušra“, trūksta. Panašu, kad buvo mėginta pasinaudoti galimybe pasipelnyti biudžeto sąskaita ir dabar gresia netekti nemažos sumos pinigų.
– Kęstuti, kaip jūs galvojat, ar „Nemuno aušra“, jos lyderis vertins tai, kad už šiurkštų įstatymo pažeidimą balsavo visi 11 VRK narių ir, kaip Tadas sakė, dalis jų yra deleguoti koalicijos partnerių?
K. Gečas: O aš manau, pats didžiausias pliusas yra tai, kad posėdis buvo labai viešas. Kas norėjo, galėjo prisijungti ir pasižiūrėti ir argumentų, ir diskusijų, ir užtat aš nesureikšminčiau paties balsavimo, kas kaip balsavo, nes tada kiekvienas gali pasižiūrėjęs įsitikinti argumentų tvirtumu. Vis dėlto, pritariu ir Tado komentarams, kad politinės partijos turi būti labai atidžios, nes jos komunikaciniu požiūriu turi rodyti pavyzdį. Vis dėlto jos yra taikiklyje ir labai atidžiai stebimos, ir vis dėlto jos turi parodyti, kad jos rūpinasi valstybe ir valstybės viešaisiais pinigais. Tai aš manau, kad kas kaip balsavo, tai iš tikrųjų nebus labai svarbu.
Kol kas ši partija rodo tik tiek, kad gali daryti, ką nori, balsuoti prieš Kapčiamiesčio poligoną, kuris tiek koalicijos partnerių socialdemokratų, tiek prezidento buvo įvardinti kaip raudonoji linija, ir sakyti, kad ir kituose balsavimuose apsisprendimo nekeis, ir sprendimo dėl jų nėra priimama ir tarsi visi mėto kaip karštą bulvę. Premjerė sako, kad turėtų spręsti partija, partija apsisprendžia, kad sutartis nebuvo vykdoma, bet turėtų kalbėtis koalicinė taryba. Ką tai sako apie „Nemuno aušros“ įtaką koalicijai ir socialdemokratų gebėjimą suvaldyti savo partnerius?
Labai geras klausimas. Iš tikrųjų aš šią istoriją matau ne apie „Nemuno aušrą“, kuriai tikrai bus pakankamai didelis finansinis smūgis, ne apie visą šitą istoriją, bet svarbiausia yra apie socialdemokratus. T. y. kaip jie sureaguos į štai šį dar vieną faktorių, dar vieną istoriją, susijusią su koalicijos partneriais, kurie vėl peržengė dar vieną raudoną liniją.
Ir man tai primena istorijas, kai šeimoje vaikas vis kažką padaro, vis jį tėvai įspėja ir vis tiek jis padaro. Šiuo atveju didysis koalicijos partneris iš tikrųjų netgi tam tikra prasme nieko nedarydamas ir kiekvieną kartą pasakydamas „yra raudona linija“ paskatina koalicijos partnerį ir toliau elgtis taip, kaip jis nori, ignoruodamas socialdemokratus.
Šiuo atveju būtent socialdemokratai kenčia nieko nedarydami, jų reputacija. Ir man įdomiausia situacija, kad, kaip mes žinome, socialdemokratų partijoje yra vyresnė karta ir jaunesnė karta. Tai vyresnė karta dėl savo amžiaus jau, tikėtina, mažiau galvoja apie kitus rinkimus, tačiau jaunesnė dalis partijos vis dėlto turėtų pagalvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Su kiekviena istorija žmonės nustemba, po to supyksta, o tai aš jau iš aplinkos dažnai girdžiu, kaip tampa anekdotu. Tai yra pajuokos dalykas. Dar viena istorija ir visi kikena, kas čia toliau bus.
– Tadai, ar iš tikrųjų yra ko kikenti ir ar šitas balsavimas taps, kaip Kęstutis sako, dar vienu akmenuku apsisprendžiant socialdemokratams, kur yra jų tos raudonosios linijos, nes panašu, kad sulig kiekvienu atveju jos pastumiamos vis toliau, nes ir šiuo atveju, ko gero, niekas nenustebtų, jei socialdemokratai pasakytų: „Palaukim, kol bus teismo sprendimas.“
T. Ignatavičius: Aš manyčiau ir pritarčiau, kad, ko gero, tai yra dar vienas akmenukas, bet ne paskutinis, nes didžiųjų valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų testavimas tęsiasi jau kurį laiką. Ir panašu, kad Remigijus Žemaitaitis pamatė, kad jis daro taip, kaip nori, socialdemokratai pabamba, pakalba, pasako, kad šauks koalicinę tarybą, surengs partijos tarybos posėdį ar dar vieną prezidiumą, bandys daug kas Remigijų Žemaitaitį perauklėti. Nors kaip jis labai seniai yra pasakęs, Žemaitaičio jau niekas nebepakeis. Tai tos ribos yra jau išbandytos.
Žiūrėkite, kaip po balsavimo kalbėjo Remigijus Žemaitaitis, kad jeigu nori, socialdemokratai gali pasirinkti kitus partnerius, gali eiti su konservatoriais, gali eiti su kažkuo [kitu], bet socialdemokratai yra pasidarę pažeidžiami, nes yra priklausomi nuo koalicijos partnerių.
Po balsavimo dėl Kapčiamiesčio jau yra priklausomi ne tik nuo „Nemuno aušros“, bet nebalsavo už poligono įsteigimą ir valstiečiai, ir Krikščioniškų šeimų sąjunga, lenkų rinkimų akcija. Tai rodo, kad manevro laisvės socialdemokratai daug neturi ir kaip pastaruoju metu girdime labai daug, jie tiesiog priversti rinktis tarp blogo ir blogesnio.
Akivaizdu, kad jie sau negali leist net pagalvot apie tai, kad atsitiktų kažkas, kaip sako partijos laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kad pasako „Nemuno aušrai“ arba valstiečiams „viso gero“ ir ieško kitų partnerių. Jie bijo atsidurti tokioje situacijoje ir tai natūralu. Didelio pasirinkimo jie neturi. Pasirinkimas dar galėjo būti Demokratų sąjunga iki kratų, dabar tai jau būtų sudėtingiau ir nepanašu, kad demokratai labai veržtųsi į tokią valdančiąją koaliciją.
Nepanašu, kad socialdemokratai norėtų grįžti į tą buvusį valdančiosios koalicijos formatą, kai demokratai juos erzindavo primindami tam tikras vertybes, moralizuodami, paauklėdami ir panašiai. Dažnu atveju juos užgoždami. Čia yra ta partinė konkurencija, rinkimai artėja ir pasirinkimo irgi mažėja. Tai ir matysim tokį pasistumdymą, tokį socdemų blefavimą, kad jie sakys – štai dabar pašnekėsim, pakalbėsim, nuraminsim partiečius ir žmones, ir po kurio laiko matysim, kad vis dėlto nubalsavo už kažkokį svarbų projektą, galime dirbt toliau.
– Kęstuti, kai kurie politologai svarsto, kad „Nemuno aušra“ bus tas koalicijos partneris, kuris pasitrauks savo noru prieš pat savivaldos rinkimus, nes jiems reikės užsidirbti daugiau rinkėjų balsų. Ar jūs pritartumėt, kad viskas kol kas krypsta būtent tokio scenarijaus linkme?
K. Gečas: Aš manau ir taip, ir ne. Matot, buvimas valdančiojoje koalicijoje palyginti mažai partijai, mažą Seimo narių skaičių turinčiai partijai yra labai gera tribūna kalbėjimui ir komunikacijai. Palyginkite kokią opozicinę partiją ir valdančiojoje koalicijoj partiją, kurie turi plius minus vienodą Seimo narių skaičių. Jūs turit labai skirtingą svorį, nes koalicijoje esanti partija natūraliai suvokiama kaip daranti įtaką valstybės sprendimams.
Tai aš manau, kad Žemaitaitis blefuoja ir jam yra nenaudinga išeiti iš koalicijos iki paskutinės akimirkos. Ir manau, kad jisai tai darys kaip galima vėliau, tačiau, žinoma, likus labai nedaug laiko iki rinkimų jis gali trenkt durimis, taip tiesiog paskutinę minutę mobilizuodamas rinkėjus ir savo partijos įvaizdinę rinkimų kampaniją. Tačiau aš manau, jeigu jis tai darys, tai jis darys paskutinę akimirką.
– Dėkui.
