Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Lietuva yra politiškai pasirengusi padėti užtikrinti saugią laivybą naftos tiekimo grandinei svarbiame Hormūzo sąsiauryje, tačiau gali būti, jog to neprireiks, nes konfliktas tarp JAV bei Izraelio ir Irano baigsis artimiausiu metu.
BNS rašė, kad daugiau nei 20 šalių, įskaitant Lietuvą, praėjusį savaitgalį pareiškė prisidėsiančios prie pastangų užtikrinti saugų tranzitą minimame sąsiauryje.
„Šiai dienai tai yra daugiau politinis pareiškimas, kas konkrečiai būtų, mes šiandien dar negalime pasakyti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė D. Matulionis.
Pasak jo, vertinimą dėl pajėgumų, kuriais prie misijos galėtų prisidėti Lietuva, pirmiausia turėtų pateikti kariuomenė, o sprendimus tvirtinti Valstybės gynimo taryba bei Seimas.
Vis dėlto D. Matulionis sakė, kad tokios operacijos gali ir neprireikti, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali baigtis artimiausiu metu.
„Šiai dienai mano tokia nuojauta, kad vis dėlto einama, judama link tam tikro eskalacijos mažinimo, ir yra nemaža tikimybė, kad vienokia ar kitokia forma karas galėtų baigtis artimiausiu metu“, – teigė prezidento patarėjas.
„Derybos tarp Irano ir JAV vyksta ir kokį rezultatą jos atneš, šiandien dar sunku pasakyti, bet, matyt, tiek Amerika, tiek Iranas yra suinteresuoti (konfliktą – BNS) pabaigti, neiti toliau, nedidinti tos eskalacijos spiralės“, – pridūrė jis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Irano derybose yra „svarbių sutarimo taškų“, kurie, pasak jo, turi baigtis tuo, jog Teheranas atsisakys savo branduolinių ambicijų ir prisodrinto urano atsargų. Visgi Irano režimo atstovai neigė vykstant tokias derybas.
D. Trumpas, argumentuodamas „labai geromis“ derybomis, netikėtai pranešė, jog nurodė atidėti planuotus išpuolius prieš Irano elektrines.
JAV pasiuntinio vizitas Minske – žingsnis įtikinti baigti hibridinę ataką
D. Matulionis sako, kad JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Cole'o susitikimas su autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenku yra ne žingsnis sutaikant Lietuvą ir Baltarusiją, o įtikinant užbaigti prieš Lietuvą vykdomą Minsko hibridinę ataką.
„Žingsnis buvo galbūt ne tiek sutaikant, kiek įtikinant Lukašenką, kad baigtų su visomis tomis provokacijomis ir hibridinėmis akcijomis, kurias jisai vykdo jau turbūt nuo 2020 metų“, – antradienį Žinių radijui sakė D. Matulionis.
„Aš ne kartą sakiau ir kartosiu, kad amerikiečiai siekia ne tik politinių kalinių išlaisvinimo, bet ragina Baltarusiją deeskaluoti santykius su regioniniais kaimynais“, – pridūrė jis.
Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai pirmadienį uždegus žalią šviesą Lietuvos krovininių transporto priemonių išvykimui iš Baltarusijos, VSAT antradienio rytą fiksavo į Lietuvą grįžusius pirmuosius aštuonis Minsko sulaikytus vilkikus.
D. Matulionis sako, kad Minsko sprendimas paleisti vilkikus gali būti vienas iš pavyzdžių, kaip JAV skatina Baltarusiją deeskaluoti santykius su Lietuva.
„Norėčiau pabrėžti, kad yra įvairių versijų, kodėl jie (Lietuvos vilkikai – BNS) paleisti. Aš esu įsitikinęs, kad tai buvo Amerikos administracijos atstovo Johno Cole'o įdirbis, padarytas Baltarusijai“, – teigė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, nepaisant to, kad vilkikai jau grįžta į Lietuvą, Vilnius turi priekaištų Minskui, kodėl jie keturis mėnesius buvo sulaikyti.
„Mes, be abejo, turime priekaištų, kodėl keturis mėnesius tie vilkikai buvo sulaikyti, koks teisinis pagrindas. Tai mes nesame patenkinti ir nebūsime patenkinti“, – tikino D. Matulionis.
Anot prezidento patarėjo, Lietuvos vežėjų sprendimas važiuoti į Baltarusiją yra jų apsisprendimo reikalas, o didžioji dalis šio verslo jau yra įsitvirtinusi Vakarų Europos rinkoje.
„Reikia daugiau kalbėtis su mūsų vežėjais, kad jeigu jau važiuojate, tai prisiimkite visą riziką ir nebekaltinkit valstybės, nes iš tikrųjų veiksmų tokių neteisėtų iš anos pusės tikrai galime susilaukti pačių įvairiausių“, – sakė D. Matulionis.
„Galime galbūt tam tikrus ženklus prie sienos pastatyti, kad prisiimat visą savo riziką (...). Nežinau, ar ta rinka yra tokia jau patraukli, turint omeny visas rizikas, susijusias su panašiais incidentais, kurie buvo“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas sako, kad ir Lietuvoje viešėjusiam J. Cole'ui buvo pranešta, jog Lietuvą dar vis pasiekia kontrabandiniai balionai, trikdantys Vilniaus oro uosto darbą.
D. Matulionio teigimu, visi tokie kontrabandinių balionų paleidimai yra „tyčiniai veiksmai“, tačiau jų intensyvumas yra sumažėjęs.
„Iš tikrųjų karts nuo karto jie (kontrabandiniai balionai – BNS) skrenda, bet jeigu paimsime paskutinius tris mėnesius praeitų metų ir šių metų pradžios tris mėnesius, tai skirtumas yra didžiulis, intensyvumas yra smarkiai sumažėjęs“, – teigė jis.
Anot prezidento patarėjo, problemas tarp Lietuvos ir Baltarusijos galima spręsti techniniu lygiu, tačiau politinio lygio derybos vedamos nebus.
„Politiniame lygyje mes turime bendrą Europos Sąjungos poziciją nepalaikyti santykių su Baltarusijos režimu ir todėl mums atrodytų keista, kokias čia mes turėtume derybas su Baltarusija vesti. Mes realiai neturime su jais apie ką derėtis. Visos problemos, kurios kyla, jos kyla iš Baltarusijos pusės, todėl apie ką čia galime derėtis?“ – sakė D. Matulionis.
Kaip rašė BNS, su JAV atstovu praėjusią savaitę susitikusi premjerė Inga Ruginienė aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą ir po susitikimo teigė, kad vizitas padarys „labai gerą teigiamą įtaką“.
Vėliau JAV pasiuntinys susitiko su A. Lukašenka, o Minskas po derybų su Vašingtonu paleido 250 politinių kalinių.
Pats Johnas Coale'as teigė, kad pasiekė didelę pažangą taikant Rusijos sąjungininkę Baltarusiją su Lietuva.
Prezidentūra: poligono įstatymas – lakmuso popierėlis koalicijai, Lenkijos pozicija problemų nekelia
Prezidento vyriausiasis patarėjas sako, kad antradienį Seimui teikiamas įstatymas dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo bus lakmuso popierėlis koalicijos tvarumui įvertinti, o praėjusią savaitę dėl poligono nuskambėjusi Lenkijos pozicija problemų nekelia.
„Aš manau, kad tai yra toks lakmuso popierėlis iš tikrųjų. Jeigu šiuo tikrai svarbiu nacionaliniam saugumui klausimu pozicijos išsiskirs valdančiojoje daugumoje, tai, be jokios abejonės, tada kyla klausimas, kas tada daugiau vienija ją“, – sakė D. Matulionis.
BNS rašė, kad antradienį Seimas po pateikimo turėtų balsuoti dėl Kapčiamiesčio poligoną įsteigiančio įstatymo.
Kritiką planuojamam steigti poligonui nuolat reiškia valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pastarosiomis dienomis tvirtinantis, kad frakcija dėl įstatymo projekto nebalsuos vieningai.
Pastarosiomis dienomis sujudimas Lietuvoje kilo ir dėl Lenkijos pozicijos poligono klausimu.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda lankydamasis Suvalkuose praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis atmeta galimybę steigti bendrą poligoną.
Prezidentas Gitanas Nausėda sausį ragino Lenkiją apsvarstyti galimybę išplėsti Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.
Anot D. Matulionio, lenkų sprendimas nereiškia Lietuvos užsienio ir saugumo politikos nesėkmės.
„Man net truputį netgi sakyčiau juoką kelia tokie vertinimai. Iš tiesų poligono klausimas vienaip ar kitaip niekada nebuvo siejamas su, sakysim, poligono plėtra į Lenkiją“, – sakė prezidento patarėjas.
„Bet iš tikrųjų pasiūlymas, geranoriškas pasiūlymas, nieko daugiau, buvo pateiktas Lenkijai, kad mes norime su jumis vykdyti bendras pratybas. Vykdant tas bendras pratybas būtų gerai, jeigu jūs apsvarstytumėte galimybę ir jūsų teritorijoje išplėsti poligoną. (...) Na, ir lenkai priėmė, sakė: „pasvarstysim, pažiūrėsim“. Na, ir jie, matyt, įvertino visas aplinkybes – jos gali būti pačios įvairiausios: arba daug gyvenviečių, ar ten, sakysim, kokie nors kiti sumetimai. Ir jie nusprendė, kad dabar vystomi poligonai skirtingose Lenkijos teritorijose – vieni plečiami, kiti naujai vystomi – yra pakankami. Ir viskas“, – pridūrė jis.
Lenkijos viceministras taip pat pareiškė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
Vis dėlto Lenkijos gynybos ministerija tos pačios dienos vakarą išplatino pranešimą, kad žiniasklaidos straipsniai, kuriuose cituotas viceministras, neatspindi tikrosios ministerijos pozicijos. Anot jos, Varšuva remia Lietuvos planus plėtoti infrastruktūrą.
D. Matulionis šią situaciją pavadino nesusipratimu.
„Jokių papildomų reikalavimų, kad poligonas kažkur toliau būtų pastumtas, nebuvo“, – sakė patarėjas.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Matulionis: nenustebintų, jei Vengrija ES posėdžių informaciją iš tikrųjų tekino Rusijai
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad jo nenustebintų, jeigu Vengrija iš tikrųjų tekino Rusijai ES posėdžių informaciją, tačiau tą pirmiausia turėtų patvirtinti tyrimai.
„Pirmiausia, matyt, turi atitinkamos ES institucijos pateikti savo vertinimą. Manęs nenustebintų (jei tai vyko – BNS), bet šiandien aš negaliu 100 proc. pasakyti, kad tai tiesa“, – sakė D. Matulionis.
„Matant dabartinę Vengrijos poziciją, kuri kartais tikrai nemaloniai nustebina, visko gali būti“, – pridūrė jis.
Šeštadienį dienraštis „The Washington Post“ citavo esamus ir buvusius Europos saugumo pareigūnus, teigiančius, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto per ES susitikimų pertraukas reguliariai skambindavo savo kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui, siekdamas „tiesiogiai pranešti apie tai, kas buvo aptarta“, ir pasiūlyti galimus veiksmus.
P. Szijjarto šį pranešimą pavadino „melagingomis naujienomis“ ir „beprasmiškomis sąmokslo teorijomis“.
Nepaisant to, Europos Komisija pareiškė esanti ypač susirūpinusi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra vienas iš nedaugelio ES lyderių, palaikančių glaudžius ryšius su Rusija vykstant karui Ukrainoje.
Matulionis: mūsų pagrindinis tikslas padaryti taip, kad turėtume vieningą užsienio politiką
Prezidentui Gitanui Nausėdai inicijavus valdančiųjų ir Seimo opozicijos atstovų susitikimą užsienio politikos bei valstybės saugumo klausimams aptarti, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas tikina, jog šiuo metu pagrindinis tikslas yra užtikrinti vieningą užsienio politiką.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra padaryti taip, kad mes Lietuvoje turėtume vieningą užsienio politiką, kuo mes visada anksčiau didžiuodavomės. Ar tai buvo valdančioji dauguma, ar opozicija – bent jau esminiais principais mes visada sutardavome. Todėl ir prezidento interesas yra susikviesti (visus – ELTA) ramiai pašnekėti, kur čia yra tos jautriausios vietos, kur mes galime nusileisti, kur negalime nusileisti. Manau, kad tai yra labai savalaikė, reikalinga iniciatyva. Mes turėtume suvokti – jeigu yra skirtumų, tai tie skirtumai mus silpnina, mūsų priešininkai visada išnaudoja skirtingas pozicijas, todėl norėtųsi kalbėti vienu balsu“, – sakė D. Matulionis.
Anksčiau skelbta, jog Prezidentūroje rengiamame pasitarime turėjo dalyvauti ir premjerė Inga Ruginienė. Vis dėlto pirmadienį paaiškėjus, jog Varėnos rajone valstybės sieną kirto bei nukrito, kaip įtariama, dronas, Vyriausybės vadovė pranešė šaukianti Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdį, kuris vyks tuo pačiu metu kaip ir pasitarimas Prezidentūroje.
Toks ministrės pirmininkės sprendimas sulaukė opozicijos atstovų kritikos.
„Laiku reaguoti į sprogusį droną svarbu. Aptarti užsienio politikos svarbiausias nuostatas taip pat svarbu. Darant tai tuo pačiu metu skirtingose vietose rodo negebėjimą Vyriausybei dirbti vieningai su prezidentūra. Nebent tai daroma sąmoningai (…). Toks antklodės tampymas rodant, kas svarbesnis, labiausia kenkia tiems, kuo iš tiesų turėtų rūpintis abi institucijos – Lietuvos žmonių saugumui“, – antradienį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Privalome liautis tarpusavyje ginčytis, ieškodami kaltų. Prezidentas ir premjerė neturi varžytis tarsi vaikų darželyje, kuris pirmas surengs pasitarimą šia tema. Vietoje to būtina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų – diegti efektyvias dronų detekcijos sistemas, stiprinti oro gynybą ir rengti pajėgas, gebančias operatyviai neutralizuoti tokias grėsmes“, – panašią poziciją socialiniame tinkle dėstė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Savo ruožtu prezidento patarėjas D. Matulionis susidariusios situacijos nekomentuoja.
„Aš nenorėčiau komentuoti situacijos. Mūsų pasiūlymas susitikti ir aptarti svarbiausius užsienio politikos klausimus buvo išsiųstas seniau (…). O kodėl taip įvyko? Taip įvyko, aš negaliu komentuoti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad antradienį Prezidentūroje rengiamas dar vienas pasitarimas užsienio politikos ir saugumo klausimais. Susitikime, kuriame turėtų dalyvauti ne tik valdančiųjų, bet ir Seimo opozicijos atstovai, ketinama aptarti svarbiausias pastarojo meto užsienio politikos aktualijas bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Savo ruožtu antradienį posėdžiausianti NSK ketina aptarti Varėnos rajone įvykusį incidentą, kurio metu vietovėje nukrito, kaip įtariama, dronas.
