„Stačiatikių Bažnyčią [Maskvos patriarchato], kaip instituciją Lietuvoje reikėtų uždrausti. Mes turime suprasti vieną dalyką, kuris VSD ataskaitoje neįvardytas. Maskvos patriarchato Stačiatikių Bažnyčia visada buvo ir dabar yra buvęs KGB, o dabar – FSB filialas“, – pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Praėjusią savaitę žvalgybos institucijos pristatė kasmetinę Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Joje išskirtos kelios didžiausios grėsmės: agresyvėjanti ir karinę galią didinanti Rusija, nuo jos priklausoma Baltarusija bei priešiškai nusiteikusi Kinija. Žvalgyba pirmą kartą viešai atkreipė dėmesį į Maskvos patriarchato įtaką pavaldžioms vyskupijoms užsienyje, įskaitant ir Lietuvoje veikiančią Vilniaus ir Lietuvos vyskupiją. Pastebėta ir tai, kad dešinieji ekstremistai ir islamistinės organizacijos vis labiau į savo veiklą siekia įtraukti nepilnamečius.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ dalyvavusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė svarstė, kaip elgtis turėtų politikai, matydami žvalgybos institucijų išskirtas didžiausias grėsmes. Jos teigimu, politikai patys renkasi, ką su šia informacija daryti.
„Pareigos nėra, bet šiandienos žvalgybai tenka labai rimtas vaidmuo, nes labai daug kas vyksta pasaulyje, labai daug pokyčių ir kartais labai sudėtinga yra atsirinkti informaciją, kuri yra teisinga ar kuri neteisinga“, – sakė ji.
Politikos analitikas Marius Laurinavičius kėlė klausimą apie politikų gebėjimą tinkamai įvertinti žvalgybos skelbiamą informaciją. „Va čia yra pagrindinis klausimas. Lygiai taip pat prieš karą Ukrainoje, tiek ir dabar Lietuvoje, jeigu atidžiai paskaitysime ataskaitą ir palyginsime su politikų retorika tai pamatysime, kad politikų ir aukščiausių valstybės vadovų kompetencija, deja, neatitinka užimamų pareigų lygio“, – svarstė jis.
VU TSPMI docentas Deividas Šlekys pabrėžė, kad su žvalgybos vertinimu susipažinę piliečiai tikisi politinių sprendimų. Jeigu politikai grėsmes ignoruos, tai skatins abejones Lietuvos žvalgyba, svarstė jis. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas laidoje sakė, kad politikai žvalgybos įspėjimus girdi ir veiksmų imasi.
„Klausimas turbūt yra pagrindinis – ar spėjam [laiku imtis veiksmų]? Tiek ar spėja politikai priimti sprendimus teisingus, tiek net ir žvalgybos ar spėja įžvelgti tendencijas teisingai ir pateikti vertinimus. Manau, kad čia negalima vienų ar kitų kaltinti, spragų galima rasti ir ten, ir ten. <...> Laikas, per kurį mes reaguojame, yra esminis dalykas“, – kalbėjo jis.
V. Vitkausko teigimu, svarbiausia kovoje su grėsmėmis – skirtingų institucijų susitelkimas bendram darbui.
Laurinavičius: Maskvos patriarchato Stačiatikių Bažnyčia yra FSB filialas
Jam antrino D. Šlekys, kuris, kalbėdamas apie Maskvos patriarchato įtaką pabrėžė, kad šiuo atveju svarbus institucijų, atsakingų už religines bendruomenes, įsitraukimas. Be to, anot jo, žvalgybos ataskaita atskleidė, kad grėsmių tik daugėja.
„Čia nebe kariuomenės, čia nebe VSD, čia net nebe policijos [klausimas], čia [atsakingos] kitos institucijos, bet reikia koordinacijos ir suvokimo, kad tu irgi atsakingas už nacionalinį saugumą“, – sakė jis.
Lietuvoje veikia dvi stačiatikių bendruomenės, viena yra pavaldi Maskvai, kita – Konstantinopolio patriarchatui. Konstantinopolio egzarchatas po beveik 300 metų Lietuvoje atkurtas 2023 metais.
M. Šešelgytė pabrėžė, kad Rusija nuolat ieško pažeidumų – silpnų pusių, kurias galėtų išnaudoti kare. „O čia yra pažeidumas, ypač todėl, kad turime nemažą rusakalbių stačiatikių bendruomenę. Tai ir baltarusiai, ir ukrainiečiai, esantys pažeidumo centre“, – kalbėjo ji.
„Ypač nuo karo Ukrainoje pradžios labai aiškiai komunikavau, kad Stačiatikių Bažnyčią [Maskvos patriarchato], kaip instituciją Lietuvoje reikėtų uždrausti. Mes turime suprasti vieną dalyką, kuris VSD ataskaitoje neįvardytas. Maskvos patriarchato Stačiatikių Bažnyčia visada buvo ir dabar yra buvęs KGB, o dabar – FSB filialas. <...> Pradedant nuo to, kad Stalinas įkūrė šitą Stačiatikių Bažnyčią instituciškai“, – kalbėjo analitikas M. Laurinavičius.
NKVC vadovas V. Vitkauskas svarstė, kad nors Maskvos patriarchato klausimus svarbus, tačiau šiuo metu yra ir aktualesnių problemų, kurias būtina spręsti. „Tie visi sabotažo, diversijos aktai, kurie pas mus yra dabar, kurie ne protus bando paveikti, bet iš tikrųjų kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Ir ne vien tiktai Lietuva, bet ir didelė dalis Europos su tuo susiduria. Aš manyčiau, kad čia reikėtų tą didžiausią dėmesį skirti ir tai akcentuoti“, – kalbėjo jis.
Šešelgytė: Lietuvos strateginis išteklius yra reputacija
Paklausta apie Kinijos grėsmę bei Lietuvos santykius su ja, M. Šešelgytė svarstė, kad situacija išties pavojinga, nes mažoms šalims išlaviruoti didžiojoje politikoje sunku. Anot jos, būtų klaida žengti žingsnį atgal santykiuose su Kinija.
„Apskritai mažųjų valstybių vaidmuo yra šiek tiek sumažėjęs, nes vyksta galios politikos žaidimai. Yra labai aiški frazė – jeigu tu nesi prie stalo, tu esi meniu. Mažosios valstybės, kurios neturi tam tikro strateginio ištekliaus, jos tampa meniu. Koks Lietuvos yra strateginis išteklius? Mes neturime kažkokių turizmo bazių. Neseniai teko stebėti diskusiją Indijoje, kaip mažosios valstybės, tokios kaip Mauricijus, Kataras ar Emyratai svarsto, kas yra jų strateginis resursas. Tai mes tokių strateginių resursų neturim. Mūsų strateginis resursas yra reputacija“, – kalbėjo ji.
M. Laurinavičius pastebėjo, kad kurdama santykius su Taivanu Lietuva neišnaudojo galimybių, nors ir lūkesčiai buvo per dideli. „Šiuo metu tai, ką daro dabartinė Vyriausybė, tai iš esmės griauna santykius su Taivanu. Kalbėti apie tai, kad mes galime tikėtis rezultato iš griaunamų santykių, būtų gana keista“, – teigė jis.
D. Šlekys svarstė, kad Lietuvos sprendimas kurti artimesnį ryšį su Taivanu pasiteisino ir atvėrė kelią į kitas Azijos šalis.
„Gal Taivanas mažiau investuoja, o Pietų Korėja, Japonija, Filipinai – mūsų stiprėjantys santykiai su jais ir saugumo, ir verslo [srityse]? Kiek atidaryta durų buvo į uždarus klubus politinius, neformaliuosius Azijoje ir Amerikoje dėl to, kad mes Taivaną palaikome. Kiek gauta politinės paramos ir, tikėtina, ypač karo industrijos investavimo pažadų. Paskaičiuokime tai ir matysime, kad Taivano ekonominė grąža nėra būtinai iš paties Taivano, o tai yra kaskadinis efektas“, – laidoje „LRT forumas“ sakė D. Šlekys.
