Šiandien Lietuvoje dažnai keliamas klausimas, kodėl gimsta vis mažiau ir mažiau vaikų. Gyventojų skaičiaus pikas buvo pasiektas 1992 metais, kai gyventojų skaičius siekė gerokai virš 3 milijonų. Vis tik, sociologės, Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Aušros Maslauskaitės teigimu, šis laikotarpis nėra vertinamas teisingai. Pavyzdžiui, manoma, kad po nepriklausomybės atkūrimo gyventojai staiga tapo individualistais, nenorinčiais gimdyti vaikų ir kurti šeimos.
Rūpestis dėl vaikų skaičiaus
Daugiavaikės šeimos su dešimtimi ar daugiau vaikų, skurdžiai gyvenančios motinos, vis mažiau santuokų – tokias socialines dešimtojo dešimtmečio Lietuvos aktualijas atskleidžia LRT RADIJO laida „Buvo nebėra“, pasitelkusi LRT archyvus. Pavyzdžiui, 1994 metais prie Seimo surengtas daugiavaikių šeimų piketas.
„Mes Lietuvai – vaikus, Lietuvos valdžia mums – špygą“, – skelbė vienas iš protesto plakatų.
Anot A. Maslauskaitės, paskelbta nepriklausomybė ir radikalūs politiniai, ekonominiai pokyčiai sukrėtė ir žmonių gyvenimo būdą – dešimtąjį dešimtmetį galima įvardyti kaip traumą.
„Natūralu, visa tai atsispindi demografijoje (...). Tai nėra klausimas tik apie tai, kad žmonės neteko darbą, teko sudurti galą su galu, kalbame ir apie statusų praradimus“, – sako ji.
To meto žinių reportažuose ir laidose akcentuojami du pokyčiai: mažėja santuokų ir gimstančių vaikų skaičius, klausiama, ar ateityje Lietuvoje sumažės gyventojų. Dažnai svarstoma, kad gal pokyčius lėmė Vakarų įtaka, nenoras įsipareigoti, individualizmas. Pavyzdžiui, 1994 metais santuokų sumažėjo trečdaliu, lyginant su praėjusiais metais.
Vis tik A. Maslauskaitė tvirtina, kad santuokos įsivaizdavimą supa mitai. Istoriškai sovietmečiu gyventojai tuokėsi labai jauni, tačiau tarpukariu ir dar anksčiau santuokos taip pat buvo vėlyvesnės.
„Seneliai ir proseneliai tuokėsi gana vėlai. Sovietmečiu tampame visuomene, kuri tuokiasi anksti, pirmas vaikas atsiranda anksti, sovietmečio pabaigoje (...) – vidutiniškai 23 metų“, – pažymi ji.
Įdomu tai, kad ta pati jaunesnių santuokų tendencija buvo pastebima ir Sovietų Sąjungoje, ir Vakaruose.
1990 metais gimdavo apie 56 tūkstančius naujagimių, pastaraisiais metais šis skaičius maždaug dukart mažesnis. Vis tik A. Maslauskaitė siūlo tiesmukai šių metų nelyginti, nes šiuo metu ir reprodukcinio amžiaus moterų yra nebe tiek.
„Jei pažiūrėsime, kiek Lietuvoje yra reproduktyvaus amžiaus moterų, kurios gali gimdyti vaikus, pamatysime, kad tų moterų liko žymiai mažiau“, – akcentuoja ji.
Kada atsirado gyvenimas „susimetus“?
Anot sociologės, tai, kas nutiko dešimtąjį dešimtmetį – žmonės kuria bendrą gyvenimą kartu be vedybų. Jei nepriklausomybės pradžioje šeima ne santuokoje buvo retenybė ir net reiškė socialinę stigmą, pasitinkant naująjį tūkstantmetį, ji įsivyravo, apie ketvirtadalis vaikų jau gimdavo nesusituokusiems tėvams.
„Demografiškai žiūrint, mes nieko naujo neišrandame, sekame ir kitas visuomenes. Manoma, kad tai vakarietiška, bet, pavyzdžiui, Estijoje dar sovietmečiu, 8 dešimtmetį, šeimos buvo pradedamos gyvenant kartu ne santuokoje“, – pažymi sociologė.
Be to, pokytis buvo labai staigus – visuomenė pasikeitė per maždaug 10 metų.
„Tai buvo reakcija į ekonominį ir socialinį neapibrėžtumą, su kuriuo susidūrė jaunos kartos ir tam buvo geros sąlygos, nes toks gyvenimas buvo pradėjęs plisti dar iki „devyniasdešimtųjų“, – sako A. Maslauskaitė.
Problemos ir pinigų stygius
Nepriklausomybės pradžios aktualijose greta besikuriančios valstybės svarbiausių klausimų atsiranda ne tik optimizmas, bet ir rūpesčiai, kaip auginti vaikus. Valstybėje iš pradžių nebuvo socialinio draudimo sistemos, palankios motinoms, todėl jos prarasdavo darbo stažo metus – taigi, ir pensijos dalį. Pagimdžiusios moterys gaudavo vienkartinę išmoką. Buvo aktualios ir kitos problemos, pavyzdžiui, per metus pagimdydavo keli šimtai nepilnamečių – šiandien tai pavieniai atvejai.
A. Maslauskaitė akcentuoja, kad nemažai šeimos politikos priemonių atsirado jau Sovietų Sąjungoje, 9 dešimtmetyje, nes buvo pastebėta, kad vadinamosiose Europos respublikose ėmė mažėti gimstamumas. Taip atsirado trijų metų vaiko priežiūros atostogos, metų apmokamos atostogos, parama daugiavaikėms šeimoms. Tai padėjo pakelti gimstamumo rodiklius.
Tuo metu nepriklausoma Lietuva turėjo sukurti savo socialinės apsaugos sistemą.
„Galime sakyti, kad jauna valstybė eina per minų lauką. Turime dramatišką gyvenimo lygio kritimą, kuris tiesiogiai veikia šeimų gyvenimą, resursų valstybėje yra labai mažai. Paslaugų sistema netenkina, ir atsiranda eilė priemonių: vienais metais įvedami vieni, kitais metais – kiti dalykai, jie prieštarauja vieni kitiems. Galima pridėti, kad visas procesas buvo labai politizuotas, vis nuskamba mintys apie patriotiškumą, kokia bus tauta“, – pastebi A. Maslauskaitė.
Valstybės politika tuo metu rėmėsi vadinamuoju bandymu grąžinti moteris į šeimą, sukurti visuomenę, kurioje vyras uždirba pinigus, o moteris namie augina vaikus. Tokį idealą atspindi ir visuomenės nuomonės apklausos – pavyzdžiui, buvo galvojama, kad vaikus leisti į darželį nėra gerai, jie turėtų augti namuose. Šeimos idealu laikomas tarpukario metas.
„Iš aukščiausių politinių tribūnų buvo kalbama, kad turime grąžinti moterims skolą, kurią joms sukūrė sovietmetis, kuris skatino moteris išeiti į profesinį darbą“, – akcentavo A. Maslauskaitė.
Nepaisant socialinių problemų ir skurdo, ilgainiui Lietuva pasivijo Europos valstybes pagal socialinėms paslaugoms skiriamas lėšas. Anot pašnekovės, galima kelti klausimą, gal šeimos ir socialinė politika galėjo būti kitokia, pavyzdžiui, apsaugoti Lietuvą nuo būsimos emigracijos bangos.
„Bet tai, šiandien žiūrint, yra retoriniai klausimai. Mes nuėjome toli, nors turime ir skurdo, ir daugiavaikių šeimų skurdo (...). Šiandien situacija sunkiai palyginama su tuo, kas buvo prieš 30 metų“, – kalbėjo A. Maslauskaitė.
Pasikeitė ir požiūris į vaikus šeimoje, skiriamos investicijos – o galvodami apie gyvenimo tikslus, jauni žmonės šiandien prie jų nebepamini šeimos, vaikų, rodo apklausos.
„Devyniasdešimtaisiais paklausus jauno žmogaus apie tai, kaip jis įsivaizduoja savo gyvenimą, absoliuti dauguma pasakytų, kad susilaukti vaikų, turėti darbą, šeimą“, – sako pašnekovė.
Laidos „Buvo nebėra“ klausykite LRT radiotekoje.
