Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuva galėtų padėti sąjungininkams kare su Iranu įvairiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams. Ekspertai teigia, kad Jungtinėms Valstijoms paprašius pagalbos Lietuva turėtų ją suteikti, tačiau pagal karo Irane pobūdį šiuo metu neturi ko pasiūlyti.
Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius sako, kad prireikus sąjungininkai patys turėtų įvardyti, kokios pagalbos kare su Iranu jiems reikia.
„Dažniausiai tokiu atveju, kai kreipiamasi pagalbos, yra pateikiamas labai aiškus vadinamasis „request for forces“. Sąjungininkai vertina savo kolegas, žino jų pajėgumus ir pagal tai jie užklausia poreikio, kuris reikalingas vykdyti operacijas. Aš manau, tai būtų pirmas žingsnis iš sąjungininkų pusės“, – LRT RADIJUI komentuoja S. Guzevičius.
Kaip pavyzdį jis pateikia Afganistano atvejį.
„Afganistano karo atveju <...> buvo didžiulis būtent specialiųjų operacijų pajėgų poreikis. Todėl amerikiečiai, žinodami Lietuvos pajėgumus, labai aiškiai prašė „Aitvaro“ eskadrono įsitraukti į operaciją „Enduring Freedom“, – priduria atsargos pulkininkas.
Pasak Lietuvos kariuomenės atsargos generolo Edvardo Mažeikio, Lietuvos teritorija sąjungininkams šiame konflikte nebūtų strategiškai naudinga.
„Be abejo, jie visada čia gali atskristi, nusileisti ir būti. Bet žiūrint į visą žemėlapį, tikriausiai mūsų aerodromai tikrai nėra tokioje geroje strateginėje vietoje, kad iš čia būtų galima veikti sėkmingai operacijų rajone. Pietų Europa šiuo atžvilgiu yra daug tinkamesnė negu Šiaurės Europa, kur mes esame“, – teigia E. Mažeikis.
Anot jo, atsižvelgiant į karo Irane pobūdį, Lietuva neturi ko pasiūlyti sąjungininkams.
„Iš to, ką mes šiandien turime, pagal operacijos pobūdį [matyti, kad] neturime nieko, ką galėtume pasiūlyti. Norėčiau paminėti potencialiai galimus nupirkti transporto lėktuvus, kurie galėjo būti naudojami kaip tankeriai. Tai būtų vienintelis mūsų indėlis šioje operacijoje. Bet mes jų neturime ir kol kas neplanuojame pirkti“, – pažymi atsargos generolas.
Visgi S. Guzevičius pažymi, kad JAV paprašius pagalbos Lietuva turėtų ją suteikti. Jo teigimu, svarbiausia išlaikyti Vakarų pasaulio ir NATO vienybę, stiprinti transatlantinį ryšį, nes JAV išlieka pagrindinis Lietuvos saugumo garantas.
„Jeigu mūsų sąjungininkai kreiptųsi į mus pagalbos, mes tiesiog privalėtume padėti, nes kiekvienas karys ir suteiktas pagalbos veiksmas įpareigotų ir sąjungininkus padėti mums. Todėl svarbiausia išlaikyti tą vienybę. Žinoma, būtų politiniai sprendimai, būtų įvertinta situacija ir ko reikia sąjungininkams, kokie mūsų pajėgumai, ir tada būtų priimti sprendimai“, – pabrėžia atsargos pulkininkas.
E. Mažeikis, dalindamasis įžvalgomis apie konfliktą Artimuosiuose Rytuose, atkreipia dėmesį į tai, jog aktyvi oro kampanija prieš Iraną mažina jo galimybes taikyti atsakomuosius smūgius, todėl atakų mažėja.
„Aš manau, kad iš esmės pagrindinis pavojus, ko gero, buvo didžiausias pirmosiomis valandomis ir dienomis, o operacijos metu turėtų vis mažėti“, – sako atsargos generolas.
Jo teigimu, tai, kad Irano leidžiamų dronų skaičius gerokai sumažėjo, palyginti su pirmosiomis karo dienomis, reiškia, jog Izraelio ir JAV atakos yra sėkmingos.
„Amerikiečiai jau atsiuntė savo B-52 bombonešius, o tai reiškia, kad oro erdvė virš Irano yra visiškai kontroliuojama, nes tai yra didelis ir lėtas taikinys. Jis tikrai neskristų, jeigu ten būtų potencialus pavojus. Tokių bombonešių panaudojimas reiškia, kad yra naudojamos didelės bombos, skirtos įsiskverbti giliai po žeme ir naikinti bunkerius. Jeigu pamenate, Iranas labai gyrėsi požeminiais tuneliais, pilnais raketų. Šie taikiniai ir yra pagrindiniai. Tai esminis faktorius, kodėl mažėja raketų“, – aiškina E. Mažeikis.
S. Guzevičiaus teigimu, šis karas, o ypač smūgiai Azerbaidžano oro uostui, išryškina oro gynybos svarbą.
„Matome, kad „Shahed“ dronai <...> sugeba pataikyti į nemažai valstybių. Čia ir ekspertų vertinimai buvo, kad, pasirodo, daugelis valstybių neturėjo tinkamos oro gynybos įrangos ir tai tik patvirtina, kokia yra svarbi oro gynyba bet kuriai valstybei, kuri tikisi, kad gali būti užpulta agresoriaus“, – sako atsargos pulkininkas.
Jis akcentuoja, kad karo Artimuosiuose Rytuose trukmė priklausys nuo galutinių JAV ir Izraelio tikslų įgyvendinimo.
„Jeigu mes prisimintume 1991 metų pirmąją Irako kampaniją, kai buvo vaduojamas Kuveitas, iš pradžių buvo tikimasi viską išspręsti aviacija ir raketų smūgiais, kažkiek įsitraukiant laivynui su tomis pačiomis raketomis. Bet vėliau buvo nuspręsta, kad be pajėgų ant žemės galutinių rezultatų pasiekti nepavyks. Tai irgi priklauso nuo galutinio užsibrėžto tikslo, kurio galbūt mes dar kol kas aiškiai nematome“, – įžvalgomis dalijasi S. Guzevičius.
Anot E. Mažeikio, dabartinė Izraelio ir JAV operacija rodo glaudų žvalgybos ir aviacijos bendradarbiavimą, todėl oro atakos kol kas sėkmingos. Visgi be patikimos žvalgybinės informacijos jų efektyvumas gali mažėti, todėl žvalgybos poreikis auga.
„Po kokio mėnesio, kai priešininkas išsklaido savo kariuomenę į labai mažus padalinius, išsislapsto po įvairias slėptuves, aviacijai pasidaro labai sunku. Tada ateina momentas, kai lėktuvų yra, amunicijos yra, pilotai kanopa žemę rausia, bet taikinių nėra arba jų yra nepakankamai. Todėl Pentagonas ir prašo sustiprinti žvalgybos pajėgumus“, – aiškina E. Mažeikis.
Nausėda: svarstytume galimybę logistiniams tikslams leisti JAV naudotis Lietuvos teritorija
Šalies vadovo teigimu, Lietuva galėtų leisti amerikiečiams naudotis šalies teritorija logistiniams tikslams.
„(...) Kaip ištikimas ir atsakingas sąjungininkas, mes svarstytume tokią galimybę. Veikiausiai ji būtų suteikta ne kažkokiems tiesiogiai kariniams tikslams, bet logistiniams tikslams, nes atsižvelgiame į tai, kad mūsų teritorija yra labai nutolusi nuo šių karštųjų taškų. Taip, Lietuva, kaip NATO sąjungininkas, yra pasirengusi apsvarstyti tokią galimybę“, – Kaune žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui šią savaitę užsiminus, kad jei būtų priimtas politinis sprendimas, šalis galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams.
„Mes suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio veiksmus, kurie yra pirmiausia nukreipti prieš tai, kad būtų imtasi preventyvių veiksmų siekiant išvengti krizės Artimųjų Rytų regione, o galbūt ateityje netgi branduolinės krizės. Visa tai buvo padaryta. Aš labai tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau Irano režimas sugrįš prie diplomatinio kelio, kad ir koks jis dabar atrodytų mažai tikėtinas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dar ketvirtadienį teigė, kad Lietuva kol kas nesulaukė partnerių prašymų padėti.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše
